Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS) neslepia nerimo po pasirodžiusių žinių apie tai, kad į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus gali būti siūlomas buvęs policijos vadovas Linas Pernavas. Profsąjunga mano, kad ši kandidatūra galėtų būti žalinga institucijai.
Anot LPPS, vos nesužlugdęs didžiausios teisėsaugos institucijos L. Pernavas gali padaryti labai didelę žalą tokiai svarbiai tarnybai kaip STT.
„Būdamas generaliniu policijos komisaru L. Pernavas ėmėsi reformos policijoje, tačiau visa reforma buvo paremta lozungais ir šou, o ne realia ir atsakinga veikla. Vos pristačius, kaip ketinama reformuoti policiją, didžiausią teisėsaugos instituciją, sakėme – reforma taps Damoklo kardu profesionalumui. Tai šiandien ir matome, mūsų prognozės, kurias L. Pernavas vadino pasakomis, deja, tvirtinasi 100 procentų“, – LPPS pranešime spaudai cituojama profsąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
LPPS vadovės manymu, jei L. Pernavas būtų pasiūlytas į STT vadovus, tai būtų spjūvis visai teisėsaugai į veidą.
„Tai būtų spjūvis teisėsaugos pareigūnams, kurių pagrindinės vertybės yra profesionalumas ir atsakomybė. L. Pernavas, būdamas policijos vadovu, nesugebėjo parodyti nei viena, nei kita“, – akcentuoja R. Katinienė.
LPPS pirmininkė tvirtina, kad būtent L. Pernavo sukurta reforma lėmė, kad iš policijos išėjo patyrę pareigūnai, todėl dabar yra susidaręs katastrofiškas jų trūkumas, dėl to nauji pareigūnai į gatves išleidžiami vos po 6 savaičių paruošimo.
„Viešojo saugumo situacija Lietuvoje prastėja kelis metus iš eilės, o gera statistika iš tiesų byloja ydingą tvarką – žmonės nebemato prasmės dėl smulkių vagysčių ar kitų nusikaltimų kreiptis į policiją, nes nebetiki, kad bus rezultatas“, – tikina R. Katinienė. STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Jos teigimu, neigiama policijos pareigūnų nuomonė apie L. Pernavą neleistų jam tinkamai vadovauti STT.
„STT – išskirtinė tarnyba, kuriai taikomi itin aukšti kokybės standartai. Mūsų nuomone, šiai tarnybai reikia tvirto stuburo, racionalaus, švarios reputacijos kandidato. Neigiama nuomonė, kurią suformavo pats L. Pernavas dėl vykdomų reformų policijoje ir jos pasekmių, negebėjimo komunikuoti – silpnintų pačią instituciją, kirstų per jos reputaciją ir menkintų pasitikėjimą ja. L. Pernavas tarnybos kokybe tikrai negebės pasirūpinti. O gal valstybei reikia silpnos STT?“ – sakė LPPS vadovė.
DELFI, remdamasi savo šaltiniais skelbė, kad buvęs policijos generalinis komisaras, dabartinis Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje L. Pernavas gali būti siūlomas į STT vadovus. Pats L. Pernavas situacijos DELFI plačiau nekomentavo, o prezidentūra portalui teigė, jog kandidatų į STT vadovus yra ne vienas.
Šauktukas
L. Pernavas policijos generalinio komisaro pareigas ėjo 2014-2019 m. Dalis pareigūnų profesinių sąjungų kritikavo jo vadovavimo policijoje laikotarpiu vykdytomis reformomis, kuriomis sujungta viešoji ir kriminalinė policija, atsisakyta nereikalingų pastatų, dalies darbuotojų, pertvarkytos pareigūnų funkcijos. Profsąjungos tvirtino, kad vykdant šias pertvarkas, neatsižvelgta į pareigūnų nuomonę, dalis jų, augant darbo krūviams, paliko sistemą.
ELTA primena, kad kovo pabaigoje baigiasi dabartinio STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus kadencija. STT direktorių skiria prezidentas Seimo pritarimu.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje pristačius tyrimą dėl galimų korupcijos apraiškų Vilniaus miesto savivaldybėje, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad teisėsaugos institucijos turėtų nedelsiant imtis veiksmų ginant pažeistą viešąjį interesą Vilniaus mieste.
Pasak Antikorupcijos komisijos nario J. Sabatausko, „STT susirūpinimas dėl korupcijos apraiškų išduodant statybos leidimus sostinėje vėluoja 7 metus“.
„STT vardijamose rizikose esantys savivaldybės tarnautojai sprendimus priiminėjo daugiau nei septynerius metus, taigi analizė – pavėluota. Čia pat kyla pagrįstas klausimas, ką STT ir Aplinkos ministerija veikė visus tuos metus? Kodėl tokia analizė buvo atlikta ne anksčiau, o tik dabar, kai galimai visomis šiomis rizikomis galėję piktnaudžiauti asmenys baigia kadenciją Vilniaus mieste?“ – pranešime spaudai akcentuoja J. Sabatauskas.
Jo teigimu, STT korupcijos apraiškų tyrimu turėjo užsiimti daug anksčiau.
Mano, kad dabar svarbiausia atlyginti žalą
„Turime konstatuotus galimus piktnaudžiavimo pavyzdžius, turime pasiūlymus keisti teisės aktus, tačiau lieka neaišku, kaip siūloma atstatyti galimai pažeistą visuomeninį interesą ir padarytą žalą? Akivaizdu, kad STT su šia analize pavėlavo. Negi tik dabar pamatėme tuos svečių namus, tas rekonstrukcijas?“ – vertina jis.
J. Sabatauskas akcentuoja, kad STT pateiktoje išvadoje vardijama daugybė rizikų, taip pat nurodomi konkretūs galimi piktnaudžiavimo atvejai. Pavyzdžiui, nedeklaruojami privatūs interesai, su projektų derinimų ir leidimų išdavimais dirbančių asmenų sutuoktiniai dirba projektavimo ar statybų įmonėse.
„Išvadoje pateikiami ir jau realizuoti ciniški galimos korupcijos atvejai, kai kelių dešimčių kvadratinių metrų rūsys yra rekonstruojamas į virš tūkstančio kvadratinių metrų daugiabutį. Kai iš mažo namo projekto atsiranda kotedžų kvartalai, o svečių namai virsta daugiabučiais“, – sako J. Sabatauskas.
Jis tikina, kad teisės aktus taisyti būtina, tačiau jie galios ateityje.
„Dabar svarbiausias klausimas – kaip prokuratūra (ar pati STT) žada ginti galimai jau pažeistą visuomenės interesą ir panaikinti jau padarytą žalą? Primenu, kad visuomeninio intereso gynimas laiku yra viena pagrindinių prokuratūros užduočių. Akivaizdu, kad laiku galimi pažeidimai užkardyti nebuvo, jokių veiksmų tirti taip pat nebuvo atlikta, o žala – akivaizdi. Visuomenė šiuo metu laukia aktyvių prokuratūros ir STT veiksmų siekiant apginti pažeistą interesą. Vien konstatuoti galimybių – nepakanka“, – vertina J. Sabatauskas.
Trečiadienį STT Seimo Antikorupcijos posėdyje pristatė tyrimą dėl galimų korupcijos apraiškų išduodant statybos leidimus Vilniaus mieste.
Valstybinė mokesčių inspekcija. Slaptai.lt nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinė tyrimų valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo bandymo papirkti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotoją. Tyrimas pradėtas gavus VMI pranešimą.
Kaip įtariama, Vilniaus apskrities VMI darbuotoją bandė papirkti kitas Vilniaus apskrities VMI darbuotojas. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, VMI darbuotojas pasiūlė 500 eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, buvo siekta sklandaus vienos privačios bendrovės patikrinimo.
Antradienį kyšis buvo perduotas VMI specialistui, po to iš karto kyšio davėjas buvo sulaikytas, sakoma STT pranešime. Taip pat antradienį buvo sulaikyti dar du asmenys, privačios bendrovės vadovas ir akcininkas. Visiems trims asmenims pareikšti įtarimai dėl papirkimo.
Šį ikiteisminį tyrimą pradėjo STT Pranešimų nagrinėjimo skyrius, gavęs VMI pranešimą apie bandymą papirkti jų darbuotoją. Šį tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ duomenimis, sumažėjo gyventojų, pateisinančių kyšio davimą. Taip pat perpus sumažėjo įmonių vadovų, vertinančių korupciją kaip labai rimtą problemą plėtojant verslą Lietuvoje. Nors pusė Lietuvos gyventojų ir beveik trys ketvirtadaliai įmonių vadovų žino, kur galima kreiptis, norint pranešti apie korupciją, tik vienas iš penkių gyventojų ir vienas iš keturių įmonių vadovų nurodė, kad tai darytų.
STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus teigimu, naujausi Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenys rodo, kad korupcijos, kaip aktualios problemos, vertinimas Lietuvoje pastaruosius metus reikšmingai nesikeičia. Tai galėtų būti signalas sektoriams, kurie nuolat įvardijami, kaip korumpuočiausi – metas imtis ryžtingesnių veiksmų, kuriant korupcijai atsparią aplinką.
„Tikimės, kad naujasis Korupcijos prevencijos įstatymas paskatins vadovus įtraukti korupcijos prevenciją į prioritetinių veiklos krypčių sąrašą, kas turėtų būti gerojo valdymo sudėtinė dalis. Tik sustiprinus antikorupcines vertybes kiekvienoje organizacijoje galėsime pasiekti, kad visuomenė būtų labiau pasiryžusi netoleruoti korupcijos bei įsitraukti į antikorupcines iniciatyvas“, – sako STT direktorius.
Korupcija – aktualiausia problema po mažų atlyginimų, kylančių kainų ir sveikatos apsaugos problemų
Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę 10 proc. gyventojų, 5 proc. verslo įmonių vadovų ir 2 proc. valstybės tarnautojų, lyginant su 2020 m. situacija reikšmingai nepasikeitė. Tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 4-ą vietą po mažų atlyginimų, kylančių kainų ir sveikatos apsaugos problemų. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė kas trečias Lietuvos gyventojas. Tačiau net perpus sumažėjo įmonių vadovų (2021 m. – 7 proc.), teigiančių, kad korupcija yra labai rimta problema vykdant veiklą Lietuvoje.
Sveikatos apsaugos sektorius išlieka sritimi, kurioje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo ir davimo rizika, taip pat pastaraisiais metais buvo stebimas korupcinės patirties didėjimas. 2021 m. gyventojų ir įmonių vadovų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, teismai, Seimas, savivaldybės, partijos. Valstybės tarnautojų vertinimu, į korumpuočiausių institucijų penketuką patenka ir žiniasklaida, ji įvertinta prasčiau nei partijos – žiniasklaidos vertinimas prastėja antrus metus iš eilės. Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sisteminė korupcija vertinama kaip pagrindinė korupcijos forma Lietuvoje visose tikslinėse grupėse. Nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas, sprendimų priėmimo vilkinimas ir palankių įstatymų, naudingų atskiroms grupėms, priėmimas nurodomos kaip aktualiausios korupcijos formos.
Stebimas energetikos sektoriaus korumpuotumo vertinimo pablogėjimas
Gyventojai ir valstybės tarnautojai kaip labiausiai korumpuotas vertina Sveikatos apsaugos ministeriją, Energetikos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją bei joms pavaldžias įstaigas. Tarp įmonės vadovų prasčiausiai įvertintos Sveikatos apsaugos ministerija, Energetikos ministerija ir Aplinkos ministerija bei joms pavaldžios įstaigos. Iš visų ministerijų labiausiai pablogėjo energetikos sektoriaus vertinimas.
Daugiau valstybės tarnautojų sprendimų priėmimą Lietuvoje vertina kaip atvirą
2021 m. sprendimų priėmimą kaip atvirą Lietuvoje vertina 10 proc. gyventojų ir įmonių vadovų bei 31 proc. valstybės tarnautojų. Stebimi gerėjantys valstybės tarnautojų sprendimų priėmimo vertinimai, kurie, lyginant su 2020 m., išaugo pusantro karto (buvo 21 proc.).
Valstybės tarnautojų ir įmonių vadovų nuomone, dažniausiai įtaką siekiama daryti farmacijos, energetikos ir sveikatos apsaugos sektoriuose. 2021 m. itin išaugo energetikos, kaip labiausiai siekiamo paveikti sektoriaus, vertinimas – taip mano 60 proc. valstybės tarnautojų ir 62 proc. įmonių vadovų.
Tarp būdų, kuriais siekiama daryti įtaką, dažniausiai buvo įvardinti neoficialūs susitikimai ir pasiūlymai, naudojimasis pažintimis, politinių kampanijų ar partijų rėmimas, finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadėjimas.
Tik kas septintas valstybės tarnautojas pranešė patyręs korupciją pranešė
Per metus 6 proc. sumažėjo gyventojų, teigiančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, tačiau jų dalis išlieka pakankamai didelė (65 proc.). Antikorupcinis potencialas vis dar yra vienas pagrindinių iššūkių.
Žiniasklaida. Korupcija. Apsileidimas. Slaptai.lt foto
Tai rodo ir pasiryžusių apie korupciją pranešti visuomenės dalis. Nors pusė gyventojų ir beveik trys ketvirtadaliai įmonių vadovų žino, kur galima kreiptis, norint pranešti apie korupciją, tik vienas iš penkių gyventojų ir vienas iš keturių įmonių vadovų nurodė, kad tai darytų.
Dauguma valstybės tarnautojų žino, kur galėtų pranešti apie korupciją (84 proc.), o realus antikorupcinis potencialas suprastėjo: kaip ir 2020 m. apie korupciją praneštų kas antras tarnautojas, bet tarp su korupcija susidūrusių apie tai teigė pranešęs vienas iš septynių valstybės tarnautojų (2020 m. apie tai pranešęs teigė vienas iš penkių).
Kaip pagrindinės priežastys nepranešti apie korupciją 2021 m. išliko baimė nukentėti, netikėjimas, kad asmenys bus nuteisti, įsitikinimas, kad visi žino apie korupciją, bet nepraneša arba žinių trūkumas atpažinti korupciją.
„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ tyrimą, kurį inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba, atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Iš viso buvo apklausti 1005 Lietuvos gyventojai, 503 verslo įmonių vadovai, 697 valstybės tarnautojai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) siūloma suteikti daugiau įgaliojimų, praplėsti jo veiklos kryptis.
Tai numatančias Seimo Statuto pataisas įregistravęs Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo numatyti, kad NSGK svarsto pasiūlymus ir teikia išvadas dėl Lietuvos kariuomenės vado, Lietuvos Respublikos gynybos atašė ir atstovų karinėse misijose skyrimo užsienio valstybėse, Valstybės saugumo departamento direktoriaus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus skyrimo.
Taip pat siūloma numatyti, kad NSGK teikia Seimo pirmininkui išvadas dėl mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo.
Projektu siūloma nustatyti, kad NSGK svarsto ir rengia įstatymų bei kitų teisės aktų projektus ne tik krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienų apsaugos, bet ir kovos su korupcija bei kitais Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatytais klausimais.
Seimo NSGK, pagal siūlomą projektą, svarstytų ir teiktų pasiūlymus dėl nacionalinio saugumo politikos formavimo, visuomenės ir valstybės saugumą užtikrinančių struktūrų kūrimo ir tobulinimo.
Jeigu Seimas pritartų, NSGK atliktų krašto apsaugos sistemos institucijų, Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities statutinių įstaigų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos veiklos parlamentinę kontrolę, teiktų pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo.
Seimo statuto pataisų projektą kartu su NSGK pirmininku L. Kasčiūnu teikia jo pavaduotojas Dainius Gaižauskas ir šio komiteto nariai Jonas Jarutis, Dovilė Šakalienė, Saulius Skvernelis, Andrius Mazuronis, Virgilijus Alekna, Raimundas Lopata, Valdas Rakutis, Arvydas Pocius.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pareiškė įtarimus dėl galimo kyšininkavimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui Rimantui Grigui. Jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis, praneša STT.
Trečiadienį Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, gavęs generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimąsi, pasirašė dekretą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo R. Grigo įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.
Šioje byloje taip pat pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir papirkimo advokatams B. L. ir V. G. bei advokatės kontoros darbuotojui T. G.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kauno advokatas, buvęs ilgametis teisėjas, B. L. susitarė su Kaune veikiančia advokate V. G., kad ji, veikdama bendrai su advokatės kontoros darbuotoju T. G., perduos neteisėtą atlygį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui R. Grigui.
Kaip įtariama, už ne mažesnį kaip 2 000 eurų kyšį siekta, kad teisėjas, nagrinėdamas vieno asmens administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, paskirtų švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir sutrumpintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki 3 mėnesių. Nustatyta, kad sutartas neteisėtas atlygis ar jo dalis buvo perduota teisėjui jo darbo vietoje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
Šį ikiteisminį tyrimą atlieka STT Kauno valdyba. Tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl skiepijimo COVID-19 vakcina aplinkybių Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, pareiškė įtarimus trims asmenims. Įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo pareikšti Žalgirio klinikos direktorei ir dar dviem Žalgirio klinikos darbuotojams, sakoma STT pranešime.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. sausio mėnesį, gavus pranešimą dėl paskiepytų asmenų, nepriklausančių nustatytoms prioritetinėms asmenų grupėms, primena STT. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Žalgirio klinikoje 2021 m. sausio mėnesio pradžioje COVID-19 vakcina buvo paskiepyta ne mažiau kaip 24 asmenys, kurie, kaip įtariama, neatitiko tuo metu buvusios vakcinuojamų asmenų prioritetinės grupės, nebuvo sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, jų su Žalgirio klinika nesiejo jokie sutartiniai santykiai.
Tyrimo duomenimis, įtariamieji, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, galimai siekdami išvengti atsakomybės ir nuslėpti savo neteisėtą elgesį, suklastojo dokumentus ir duomenis, kurie pagrįstų paskiepytų asmenų priklausymą prioritetinėms grupėms arba nuslėptų asmenų vakcinavimo faktą.
Paskiepijus grupę žmonių, kurie tuo metu nepriklausė vakcinuojamų asmenų prioritetinei grupei, valstybė galėjo patirti didelę neturtinę žalą, pažeidžiant valstybės teisėtumo, teisingumo, skaidrumo principus bei kitų žmonių interesus, nes pirmajame etape, siekiant suvaldyti COVID-19 ligos plitimą, užtikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikimą, turėjo būti vakcinuojami COVID-19 gydymą, skubią ir labai specializuotą neatidėliotiną pagalbą teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojai.
Ikiteisminį tyrimą atlieka STT Centrinė tyrimų valdyba. Tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Andrius Mazuronis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis teigia, kad jam kyla klausimų, ar Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) tikrai reikėjo panaudoti jėgą prieš parlamentarą Mindaugą Puidoką atliekant kratą jo kabinete. Visgi A. Mazuronis tikina sveikinąs teisėsaugos iniciatyvą nustatyti lobizmo taisykles, taip apribojant tam tikrų suinteresuotų grupių spaudimą, kurį jis pats tikina patyręs iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK).
„Kai tik kažkokios įstatyminės iniciatyvos paliečia būtent azartinių lošimų, loterijų reglamentavimą, prasideda beprecedentis spaudimas visiems Seimo nariams, frakcijoms. Skambučiai, spaudimas iš tų institucijų ar organizacijų, iš kurių sunku tikėtis, kad gali gauti spaudimą. Labai keista, kad organizacija, kuri turi rūpintis sporto interesais, pradeda rūpintis lošimo interesais. Nesupranti, kas čia darosi, šnekėjimo maniera tokia ultimatyvi darosi“, – „Žinių radijui“ penktadienį kalbėjo A. Mazuronis.
„Darbietis“ tikina, kad norint įtikinti parlamentarus ir jiems pateikti argumentus, tai galima padaryti Seimo komitetuose, konkrečių pataisų svarstymo metu posėdyje pristatant savo poziciją. Todėl A. Mazuronis tikisi, kad pasikeis ir tam tikrų žinomų asmenų požiūris, kaip geriausiai įtikinėti politikus. Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš nesu pratęs, kad kažkokią teisėkūros iniciatyvą atlikus sulaukti skambučių iš tokių žinomų Lietuvos žmonių su nedviprasmiškais įvairiausiais sakymais, ką jie norėtų ar ko jie nenorėtų. Aš labai tikiuosi, kad keičiasi visuomenė, kartos, žmonių požiūris į daugelį procesų. Aš labai noriu, kad ir aukštų, Lietuvoje žinomų, populiarių, įtakingų žmonių požiūris taipogi keistųsi. Nebėra, kaip sovietiniais ar postsovietiniais laikais, kai galėdavai kažkam paskambinti ir aiškinti, kaip kažką daryti“, – tikino parlamentaras, kartu akcentuodamas, kad sveikina STT iniciatyvą sukurti skaidresnes lobizmo taisykles, aiškiai parodant, jog kyšininkavimas nėra priimtinas.
„Sveikintina teisėsaugos iniciatyva ateičiai nustatyti tokias taisykles, kad tas lobizmas šitoje srityje būtų skaidresnis, civilizuotesnis, visiems labiau suprantamas“, – teigė jis.
Visgi „darbiečiui“ klausimų kelia pats būdas, kuriuo iš M. Puidoko kabineto buvo paimti įkalčiai. Politikas mano, kad STT galėjo savo funkcijas atlikti kur kas civilizuotesniais būdais, įtikinant patį M. Puidoką bendradarbiauti su teisėsauga, pateikiant teisinius argumentus ir paaiškinant procesą.
„Iškyla didelis klausimas, ar parlamentas yra ta vieta, kur teisėsaugos institucijos turėtų naudoti smurtą taip, kaip jis buvo panaudotas parlamente. Ar prie „Aibės“ parduotuvės Kuršėnuose ar kitame miestelyje ant suoliuko sėdinčią chebrytę, geriančią alų iš plastikinių butelių galima prilyginti su parlamentu ir parlamento nariu? Tuos procesus, man atrodo, civilizuotai galima atlikti be jokio smurto, pasitelkus kanceliarijos darbuotojus, įtikinimo mechanizmus“, – samprotavo A. Mazuronis.
Narve. Slaptai.lt nuotr.
Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
STT tvirtina, kad ketvirtadienį parlamentaro kabinete atliekant kratą buvo pasipriešinta teisėtiems pareigūnų reikalavimams.
„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
Savo ruožtu M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
Pasak M. Puidoko, jis buvo smaugiamas, iš jo atimti asmeniniai daiktai.
„Buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nors nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė. Savo veiksmų jie nenutraukė. Tikrai kreipiuosi į Seimo pirmininkę, kas vyksta, nes tokie dalykai Seime neturėtų vykti“, – Seimo salėje kalbėjo parlamentaras.
Seimo narys Matas Maldeikis. Eltos nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) sulaikius Darbo partijos frakcijos nario Mindaugo Puidoko padėjėją dėl galimo bandymo papirkti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį Matą Maldeikį, pats konservatorius teigia patvirtinantis STT pranešime pateiktą informaciją, jog informavo pareigūnus apie „darbiečio“ padėjėjo siūlytą kyšį.
„Aš labai trumpai. Galiu patvirtinti, kas buvo STT pranešime. Šiuo metu esu pasirašęs daug teisės aktų, kad negaliu viešinti visos informacijos. Kreipsiuosi artimiausiu metu į prokurorą, jeigu tai jau buvo paviešinta, kad man būtų suteikta galimybė jums papasakoti, kas buvo, kodėl, kaip, už ką ir kiek“, – atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Seime kalbėjo M. Maldeikis, kartu patikslindamas, kad jį papirkti buvo bandoma prieš mėnesį.
„Aš nežinau, kiek galiu sakyti. Prieš mėnesį“,– teigė jis.
TS-LKD frakcijos narys pabrėžė, kad pasitiki STT darbu, ir tikina, jog šioje situacijoje jie viską atliko profesionaliai.
„Labai pasitikiu STT. Mačiau, kaip tie pareigūnai dirba, viskas buvo labai profesionalu ir teisinga. Manau, kad mes ne toje epochoje gyvename, kad galėtume tokias banalias korupcines schemas…“, – sakė konservatorius.
Svarstydamas, kodėl būtent jam buvo siūlomas kyšis, M. Maldeikis kalbėjo, kad M. Puidokas greičiausiai manė, jog gerai pažįsta konservatorių, kadangi jie kartu studijavo universitete.
„Aš manau, kad jis įsivaizdavo, jog neblogai mane pažįsta, nes mes buvome viename kurse. Jis buvo atėjęs dėl vieno teisės akto projekto, kurį mes kartu teikėme“, – kalbėjo M. Maldeikis.
Kaip skelbia STT, konservatorių frakcijai priklausantis M. Maldeikis pranešė apie tai, kad M. Puidoko padėjėjas bandė jį papirkti. Kaip tvirtina STT, M. Puidoko padėjėjas sulaikytas.
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
Seimo Darbo partijos frakcijos narys M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino STT agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
„Mano kabinete prieš mane buvo smurtaujama STT agentų, buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nes nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė ir savo veiksmų jie nenutraukė“, – pareiškė Seimo narys.
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarimai, jog jo patarėjas bandė papirkti Seimo narį Matą Maldeikį, yra visiškas „briedas“.
„Manau, kad tai yra visiškas briedas. Iš tikrųjų man labai liūdna dėl gerbiamo Mato tokio elgesio, nes mes esame grupiokai, ketverius metus kartu mokėmės Vytauto Didžiojo universitete. Iš tikrųjų yra labai keista, ką jis kalba, labai gaila, kad tiek šmeiždamas prezidentą, tiek net ir su savo draugu taip elgdamasis, šmeiždamas jo patarėją šiuo atveju, jis šitaip elgiasi“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė M. Puidokas.
„Tai nėra gražus ir garbingas elgesys, ir tikrai aš esu labai nusiminęs, kad jis taip pasikeitė nuo tų laikų, kai mes kartu mokėmės“, – pridūrė jis.
M. Puidokas taip pat piktinasi, kad STT pareigūnai atėmė jo, o ne patarėjo telefoną.
„Kaip jūs vertinate, kaltina patarėją, o muša ir smaugia mane, smurtą psichologinį patiria mano mažamečiai vaikai, mano žmona dėl to, nes nesupranta, kur aš esu, negali prisiskambinti, atimami mano telefonai, o ne mano patarėjo telefonai, nors yra kaltinamas, kaip M. Maldeikis ir įvardino, mano patarėjas. Ar tai yra normali demokratinės valstybės praktika?“ – piktinosi politikas.
M. Puidokas įsitikinęs, kad M. Maldeikio jo patarėjui mesti kaltinimai yra „ieškojimas sensacijos ir garbės ten, kur jos negalima rasti“.
„Tikrai negalėjo siūlyt kyšio. Man sunku kalbėti už kitą žmogų, jis tikrai pas mane dirba neseniai, nuo šios kadencijos pradžios, aš jį vertinu kaip protingą ir išmintingą žmogų, kuris niekad taip nesielgtų, nes toks elgesys ne tai kad skandalingas, bet ir dėl to, kad toks elgesys užtraukia dėmę ne tik patarėjui, bet ir man pačiam“, – sakė jis.
Visgi parlamentaras teigia, kad galimybė, jog jo patarėjas galėjo būti susitikęs su M. Maldeikiu, reali. Pasak jo, M. Maldeikio kabinetas yra tame pačiame koridoriuje.
„Einame į tualetą, einame arbatos, natūralu, kad prasilenkiame ir persimetame keliais žodžiais“, – sakė jis.
M. Puidokas teigia, kad STT pareigūnai prieš jį smurtavo, kai jis norėjo išeiti iš savo kabineto.
„Jie neleido man išeiti iš kabineto. Aš bandžiau išeiti, jie puolė man rankas laužti, plėšyti švarko skvernus, smaugti tam, kad atimtų mano mobiliuosius telefonus. Advokatas pasakė, kad aš turiu visą teisę juos pasilikti sau kaip savo darbines priemones“, – paaiškino „darbietis“.
Seimo narys teigia, kad jam pavyko išsireikalauti, jog advokatas būtų iškviestas. STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Nors ir labai nenorėjo STT agentai, kad advokatas dalyvautų kratoje, nes tai net nėra apklausa. Čia naujas žanras“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Darbo partijai priklausančiam parlamentarui M. Puidokui pareiškus ketvirtadienį Seime patyrus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų smurtą, STT tvirtina pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti Seimo narį. Kaip skelbiama STT išplatintame pranešime, konservatorių frakcijai priklausantis M. Maldeikis pranešė apie tai, kad M. Puidoko padėjėjas bandė jį papirkti. Kaip tvirtina STT, M. Puidoko padėjėjas sulaikytas.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Seime užvirus diskusijoms, ar teisėtai prieš „darbietį“ Mindaugą Puidoką Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai panaudojo prievartą, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis linkęs akcentuoti kitą šios istorijos dalį. R. Karbauskis tikina, kad visiškai nenustebo išgirdęs, jog prieš kelerius metus iš „valstiečių“ partijos išmesto M. Puidoko padėjėjui inkriminuojamas galimai padarytas nusikaltimas.
R. Karbauskio teigimu, jo nė kiek nenustebintų, jei pasirodytų informacija, kad nusikalstamas veikas galėjo padaryti ir pats M. Puidokas.
„Jei man pasakytų, kad nusikalstamas veikas darė Puidokas, manęs tai nenustebintų. Jis yra iš tų žmonių, kurie yra siaurų savo asmeninių interesų siekėjai“, – teigė R. Karbauskis.
Komentuodamas faktą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl „darbiečio“ padėjėjo galimo bandymo papirkti parlamentarą Matą Maldeikį, R. Karbauskis prisiminė 2019 m. pradžią. Tuomet po jo ir M. Puidoko viešojoje erdvėje skambėjusio konflikto pastarasis buvo išmestas tiek iš „valstiečių“ frakcijos Seime, tiek iš pačios partijos.
„Jis tuomet aiškino, kad pas mus nėra demokratijos, kad Ramūnas Karbauskis kažkoks ne toks. O iš tikrųjų mes laiku ir vietoje įžvelgėme tai, kad šiam žmogui, mūsų nuomone, rūpi toli gražu ne tos vertybės, kurios rūpi Valstiečių ir žaliųjų sąjungai… Atvirai kalbant, manęs nenustebintų, jei tai (įtarimai – ELTA) pasirodytų, kad yra tiesa. Žinoma, kol nėra teismų sprendimų, nieko negali teigti“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
„Esmė yra tai, kad žmogus vaidina rūpintojėlį, kalba apie šeimą, vertybes, o po to, kitomis aplinkybėmis, naudojasi tais pačiais žmonėmis arba situacijomis savo asmeniniais tikslais“, – akcentavo nepasitikėjimo buvusiu kolega neslėpdamas „valstiečių“ lyderis.
„Aš labai gerai prisimenu, kaip jis dergė mane ir mūsų sąjungą ir puikiai prisimenu, ką mes tada bandėme pasakyti“, – pridūrė jis.
Galiausiai R. Karbauskis įspėjo ir į savo gretas M. Puidoką priėmusius „valstiečių“ partnerius opozicijoje „darbiečius“. Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
„Aš palinkėčiau jiems būti kategoriškiems ir aiškiai reikliems kiekvienam žmogui, kuris ateina. Jie tada mūsų neklausė ir nesiteiravo. Jie tada manė, kad tai eilinis žmogus, su kuriuo galbūt susidorojo „valstiečiai“ arba Karbauskis. Į iš „valstiečių“ išeinančius žmones reikia žiūrėti labai atsargiai, nes mes tikrai nesibarstome savo žmonėmis“, – apibendrino R. Karbauskis.
STT įtaria, kad galėjo būti siūlomas kyšis
Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio M. Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
STT tvirtina, kad ketvirtadienį parlamentaro kabinete atliekant kratą buvo pasipriešinta teisėtiems pareigūnų reikalavimams.
„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
Pasak M. Puidoko, jis buvo smaugiamas, iš jo atimti asmeniniai daiktai.
„Buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nors nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė. Savo veiksmų jie nenutraukė. Tikrai kreipiuosi į Seimo pirmininkę, kas vyksta, nes tokie dalykai Seime neturėtų vykti“, – Seimo salėje kalbėjo parlamentaras.
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Seimo rūmuose buvo atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, gavus visas reikiamas teismo sankcijas, iš Seimo tribūnos parlamentarus informavo Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.
„Šiandien atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, atliekant tyrimą, kuris yra pradėtas Seimo nariui M. Maldeikiui kreipusis į STT dėl galimo papirkimo. Atliekant šitą tyrimą buvo nustatytos vietos, kur reikėtų atlikti tam tikrus procesinės prievartos veiksmus ir kokių asmenų atžvilgiu. Gavus visas reikiamas teismo sankcijas buvo atlikti šitie veiksmai ir šiandien, kaip žinote, Seimo rūmuose atlikti tam tikri procesiniai veiksmai ir kratos, išimant tyrimui reikšmingus duomenis”, – sakė G. Ivanauskas.
Jis informavo, kad yra sulaikytas vienas Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas, kuris yra įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
G. Ivanauskas negalėjo plačiau pakomentuoti tyrimo detalių, tačiau užtikrino, kad vėliau, kai jau bus galima tai padaryti, prokuratūra bus pasiruošusi atsakyti į visus klausimus iš esmės.
Generalinės prokurorės pavaduotojas sakė, kad tyrimas susijęs su Seime svarstomu Loterijų ir loterijų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu.
Seimo opozicijos lyderiui Sauliui Skverneliui pasiteiravus, ar buvo naudota fizinė prievarta prieš Seimo narį M. Puidoką, G. Ivanauskas negalėjo pakomentuoti kratos eigos, tačiau pažadėjo, kad bus atliktas tyrimas. Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
„Galiu pažadėti tik vieną dalyką, kad bus atliktas išsamus vidinis patikrinimas, iš pareigūnų bus paimti paaiškinimai, kad būtų nustatyta, kaip viskas vyko, ar nebuvo peržengtos tam tikros procesinių prievartos priemonių panaudojimo ribos”, – sakė G. Ivanauskas.
Jis taip pat teigė, kad pagal mūsų įstatymus Seimo narys neturi absoliutaus imuniteto.
Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
Pirmadienį krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kvietimu įvykusiame Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės susitikime su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriumi Žydrūnu Bartkumi aptartos korupcijos prevencijos ir skaidrumo aplinkos gerinimo krašto apsaugos sistemoje temos, sakoma KAM pranešime.
„Siekiant nustatyti darbuotojų požiūrį į korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemoje, 2020 m. pabaigoje KAM Generalinė inspekcija atliko tyrimą, kuris parodė, kad 78 proc. respondentų, susidūrę korupcijos apraiškomis, jų netoleruotų ir apie tai praneštų“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Susitikimo metu kalbėta, kad ir kokios korupcijos rizikos egzistuoja, paprastai tai geriausiai matoma organizacijos viduje. Aptarta krašto apsaugos sistemos specifika. Nors skaidrumo kultūra ir jos standartas visuomet remiasi į žmogiškąjį faktorių, buvo aptarti skaidrios aplinkos stiprinimo, antikorupcinių nuostatų įsisąmoninimo, pačios korupcijos prevencijos gerosios praktikos pavyzdžiai, kaip kitos institucijos rūpinasi ir tvarkosi korupcijos prevencijos srityje.
Psichopatas Lukašenka terorizuoja savo taikius gyventojus. Varo šlykščią propagandą ir dezinformaciją. Esą, JAV jau ruošia prieš Baltarusiją atominį smūgį, Vakarai nori atplėšti Baltarusijos perlą – Gardino sritį, toliau, visi teisėsaugininkai, jų šeimos netrukus revoliucionierių bus suplėšyti į skutelius, o už rusų kalbos vartojimą sodins į kalėjimus…
Batka tai keikia Rusiją, kad klastingai pasiuntė samdytus smogikus „vagnerovcus“ į Baltarusiją, tai vėl giriasi, kad Rusija jau ateina sąjunginei valstybei į pagalbą ir V. Putinui ranka nesudrebės…
Baltarusijos aneksijos rizikos akivaizdoje Lietuvoje pasigirsta įdomių interpretacijų. Tegul stovi ten tie Lenino paminklai, tegul batkos mentai kiša areštuotiems milicininko lazdą į išangę, tegul slapčiomis degina krematoriumuose nekaltų aukų lavonus, svarbu, kad rusai neateitų… Mums – Lietuvai – taip esą bus geriau? Ar tikrai?
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Net mūsų šviesuolis, patriotas V. Radžvilas ir signataras R. Paulauskas panašiai mąsto. Manau, jie didžiai klysta. Tikrai paradoksali situacija – lietuvių tautiškumo smaugėjai dabar gulasi ant bėgių už baltarusių nacionalizmą. Tai tiesa. Visgi mums nebūtina žiūrėti, ką dar Lietuvos „sorošistai“ daro ir ko jie siekia. Kaip ten bebūtų, išsigimėliui A. Lukašenkai privalu pasakyti į veidą – „tu esi išsigimėlis“. Reika elgtis moraliai ir tebūnie tai, kas turi būti.
Politikoje ir geopolitikoje reikia, kiek įmanoma, siekti moralumo, turėti principus. Mažoms valstybėms tai vienintelis išsigelbėjimas, kitaip laukia Ribentropo-Molotovo paktai ir Miuncheno suokalbiai. Nereikia mums ir ES bei JAV bijoti paremti baltarusių laisvės siekį. Nereikia bijoti putinizmo, nes jo, kaip ir Lukašenkos, laukia sąlyginai greitas krachas. Putinizmas nesuderinamas su 21 a. Rusai nekentės ir pati Rusija jau kyla, bruzda.
Vinstonas Čerčilis
Tie, kas nežino istorijos, amžinai lieka vaikais. V. Čerčilis 1933 m. sausio mėn. šiltu laišku pasveikino ką tik reichskancleriu išrinktą Hitlerį. Netrukus suprato, su kuo turi reikalą, tad moraliai ir politiškai apsisprendė, kad su šituo moraliniu išsigimėliu sugyvenimas yra neįmanomas. Nors galėjo geopolitiškai gudrauti, kadangi Adolfas norėjo taikos su britais, netgi nusiuntė į salas ten disidento-pabėgėlio pavidalu savo parankinį – H. Hesą.
Čerčilis galėjo tikėtis nukreipti Adolfą į Rytus. Kai prasidėjo nacių ir sovietų karas, Čerčilis stojo sovietų pusėn. Jį – nuožmų antikomunistą – užpuolė britų politikai, ar išprotėjai, kodėl gini sovietus? Čerčilis pasakė: jei Hitleris okupuos pragarą, aš laikinai susidėsiu su Liuciferiu, kad išvaduočiau nuo Hitlerio ir nacių pragarą. Tai buvo principinga morali politika. Vėliau Čerčilis išdavė Rytų Europą Jaltoje ir Potsdame, bet vėliau pasakė Fultono mieste, JAV, garsiąją kalbą apie „geležinę uždangą“. Pragaro metafora ir Fultono kalba buvo didelės moralios politikos poelgiai.
EPA – ELTA nuotrauka: Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron).
Gaila, bet tokių politikos milžinų kaip Čerčilis, dabar nėra – tik šrioderio pasekėjai merkeles ir macronai. Baltarusių laisvės kovos akivaizdoje mums tikrai nereikia geopolitiškai gudrauti.
Tai, ką aš moralizuoju, aš perėjau per individualią patirtį. Kai tik supratau, kas vyksta, aš ir blogiukui P. Baršauskui – buvusiam KTU rektoriui – viešai pasakiau, kad jis autokratas, korupcionierius ir plagiatorius. Manęs tada beveik niekas nepalaikė, išskyrus 3-4 žmones. Man rodė pirštu prie smilkinio, sakė, ar žinai, prieš ką tu šoki?
Man – liudininkui ir pranešėjui – Kauno STT buvo grasinama, buvo iškreipti mano parodymai. Kai tatai apskundžiau prokurorui, man proceso tvarka atsakė, kad tyrėjas turi teisę pasirinkti apklausos taktiką… Suprask – falsifikuoti pranešėjo parodymus. Patyrę pareigūnai, mano magistrantai ir doktorantai, perspėjo, mokė saugotis provokacijų, mašinoje pakištų narkotikų ir pan.
Istorija viską išsprendė, sudėliojo į vietas. Man ir mano artimiesiems teko daug iškentėti, bet aš galiu nesigėdydamas pasižiūrėti į veidrodį…
Aš noriu, kad ir Lietuvai nebūtų gėda. Moralinio pasirinkimo akivaizdoje niekada nestovėkime po medžiu.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ėmėsi teisinio eksperimento, teigia įtarimų prekyba poveikiu iš STT sulaukęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas. Jam trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl STT pareikštų įtarimų skyrė namų areštą bei uždraudė bendrauti su bylos medžiagoje nurodytais asmenimis ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiomis institucijomis.
„Vertinu tai, kaip kažkokį STT tęsiamą teisinį eksperimentą“, – žurnalistams vertindamas sulaikymo faktą Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė Š. Narbutas.
„Visi tie veiksmai prasidėjo vakar ryte nuo kratos, nuo mano sulaikymo ir šiandien, kaip matote, prokuroras neprašė taikyti suėmimo, prašė taikyti namų areštą tam tikroms aplinkybėms. Namų areštas yra skirtas mėnesiui laiko“, – teigė Š. Narbutas.
„Atrodo, kad bet kokia Lietuvoje teisėtai vykdoma ūkinė veikla gali lemti, kad pas tave pasibels ir suims“, – akcentavo Š. Narbutas ir pridūrė esantis įsitikinęs, kad nusikaltimo sudėties šioje istorijoje nėra.
„Aš manau, kad nėra jokios nusikaltimo sudėties“, – teigė jis.
POLA vadovas nuogąstavo, kad teisminis procesas dėl jam pareikštų kaltinimų gali užsitęsti.
„Suprantu, kad visa ši istorija tęsis pusę metų ar metus laiko ar net ilgiau“, – sakė Š. Narbutas.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis į įtariamojo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma. Visgi POLA prezidentas teigia kol kas negalintis komentuoti konkrečios sumos, kuri buvo pervesta į jo sąskaitą. Š. Narbutas akcentuoja, jis vykdė komercinį atstovavimą, pagrįstą sutartimi.
„Aš negaliu komentuoti konkrečių sumų. (…) Bet yra kvalifikuojama, kad gavau neva didesnį kyšį nei 250 minimalaus gyvenimo lygio (MGL). Tai yra komercinio atstovavimo atvejis, pagrįstas sutartimi, kurią vykdžiau pagal individualios veiklos pažymą, pagal tinkamai išimtus kodus, sudaręs sutartį, išrašęs sąskaitą, pats savo iniciatyva tuos dokumentus, pagrindžiančius lėšų kilmę, pateikęs bankui, pridėdamas sutartis, sąskaitas ir t.t.“, – teigė Š. Narbutas.
„Kadangi mums buvo leista susipažinti su bylos medžiaga, tai ir iš liudytojų parodymų matome, kad visi taip pat ir vertino, kad aš tarpininkavau šiai įmonei, iš kurios reagentai buvo įsigyti“, – pridūrė jis.
Š. Narbutas akcentuoja, kad, pasak jo, 300 tūkst. reagentų, dėl kurių ir buvo pradėtas tyrimas, Lietuva įsigijo ženkliai pigiau nei visus kitus reagentus.
„Vieno reagento kaina pagal sutartį buvo 17 eurų, kitur, mano žiniomis, buvo nuo 20 iki 24 eurų. Tai skaičiuojant pagal tuos kiekius būtent dėl tokios sutarties Lietuva sutaupė nuo 600 tūkst. iki 2 mln. eurų. Ir vėlgi, mano atlygio dalis buvo skirta ne iš Lietuvos kažkokių skirtų pravedimų ir t. t., o iš tiekėjo jam tenkančios dalies“, – tiko jis.
Svarsto pasitraukti iš POLA vadovo pareigų
Su pareikštais kaltinimais nesutinkantis Š. Narbutas teigė svarstantis trauktis iš užimamų pareigų Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijoje ir neabejojo, kad reputacijai jau padaryta žala jam nebeleis dalyvauti kitose visuomeninėse veiklose.
„Visuomeninei veikloje dalyvauti jau, matyt, negalėsiu nes reputacijai padaryta žala, kad ir kaip čia viskas baigsis, yra negrįžtama“, – teigė Š. Narbutas.
Pasak jo, nors pareikšti įtarimai nėra niekaip susiję su POLA veikla, trauktis iš šioje asociacijoje užimamų pareigų jis svarsto.
„Aš pasitarsiu dar su valdyba ir priimsiu tuos sprendimus: kada tai daryti, kokiam laikotarpiui, ar daryti negrįžtamai. Reikia viską susidėlioti“, – pabrėžė POLA prezidentas.
„Dabartinė mano pozicija yra iš tikro stabdyti bet kokią visuomeninę veiklą, nes aš neįsivaizduoju, kaip aš galėčiau veikti su visais (taikomais – ELTA) apribojimais“, – apibendrino jis.
Kaip ELTA jau rašė, Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį sprendė dėl kardomosios priemonės taikymo prekyba poveikiu STT atliekamame tyrime įtariamam POLA prezidentui.
Tyrimo duomenimis, valstybės institucijoms kovo mėnesį siekiant ypatingai skubiai įsigyti didelį kiekį koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų ir pradėjus derybas su vienos užsienio įmonės įgaliotu atstovu, įtariamasis ėmė veikti kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir minėtos bendrovės. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat yra duomenų apie tai, kad įtariamasis tos įmonės atstovui galimai buvo įvardijęs tam tikrą sumą už jo tarpininkavimo paslaugas šiame pirkime.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus beveik 5 mln. vertės koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų pirkimams, į įtariamojo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma.
Tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad labai svarbu suprasti, jog Seimo sprendimai, kurie atsidūrė teisėsaugos akiratyje, buvo priimti valdančiųjų balsais.
Politikas, komentuodamas neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams įtariamų Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus sulaikymo faktą, pabrėžia, kad valdantiesiems, o ne opozicijai, galėjo būti pirmiausia padaryta įtaka.
Konservatorius, spekuliacijomis vadindamas „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimus, esą valdančiųjų oponentai gali būti įsipainioję neskaidriose schemose, pabrėžia, – jei teisėsaugos institucijos neišsiaiškins, atsakyti turės valdančiųjų vadovybė.
„Mes turime prokuratūros ir STT komentarą, kuriame grėsmingiausiai skamba pasakymas apie tai, kad galėjo būti priimti žalingi sprendimai, kurie galbūt galėjo būti padaryti su verslo įtaka. Jei mes kalbame apie sprendimus, tai Seime jie priimami tik dažniausiai veikiant Vyriausybei ir valdančiosios daugumos balsais“, – Eltai teigė G. Landsbergis.
„Jei buvo pasakyta, kad galimai galėjo dalyvauti verslo atstovai ir kad kažkokie finansai už to buvo… Tokiu atveju, pasakius A, būtinai reikės pasakyti ir B. Būtina įvardinti, kurie politikai čia dalyvavo, nes be jų dalyvavimo sprendimai priimami negali būti“, – aiškino politikas.
Konservatorių lyderio teigimu, prokuratūrai pranešus, kad V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymas yra susijęs su bankų apmokestinimu, galima prisiminti ir, pasak jo, keistą šio įstatymo priėmimo procesą. Lietuvos bankas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Pirmoji versija buvo registruota lenkų (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos) atstovų, vėliau ji, neaišku kodėl, buvo ganėtinai keistai atsiimta, ir naujasis variantas, rodos, buvo įregistruotas „valstiečių“ bei „socialdarbiečių“ frakcijų narių. Naujasis įstatymas yra gerokai švelnesnis ir mažiau apkraunantis bankus. Galima susidaryti įspūdį, kad bankų atstovams jis ir buvo labiau tinkamas“, – samprotavo G. Landsbergis.
Konservatorius pabrėžė, kad labai svarbu, jog teisėsaugos institucijos kuo greičiau atskleistų esamos situacijos detales ir įvertintų, ar iniciatyvos apmokestinti bankus projekto koregavimas yra skaidrus. LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Prokuratūra galėtų kuo skubiau atversti visas kortas ir paaiškinti, ar šis epizodas buvo skaidrus, ar nebuvo tarp tų dviejų įstatymų (projektų – ELTA) verslo įsikišimo bei spaudimo, kad būtų priimtas palankesnis bankams įstatymas… Jei jie to nėra pasirengę padaryti, tai tą atsakyti turi valdančiųjų vadovybė. Ar jiems nebuvo daroma įtaka priiminėjant šiuos įstatymus? Jei paaiškėtų, kad taip ir buvo, situacija primintų Eligijaus Masiulio istoriją“, – kalbėjo G. Landsbergis, ragindamas jau dabar valdančiuosius įvertinti ažiotažą keliančią istoriją.
„Valdantieji turėtų žiūrėti pirmiausia savo kieme. Jie priėmė sprendimus, opozicija šių sprendimų nepalaikė apskritai. Tikimės, kad teisėsauga atsakys ir nebus tokių spekuliacijų, kaip kad dabar kalba ponas Karbauskis. Bet jei darytume logišką išvadą – sprendimai yra priimami valdančiųjų balsais“, – apibendrino G. Landsbergis.
Teisėsaugai antradienį suėmus Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų, „valstiečių” lyderis R. Karbauskis situaciją susiejo su opozicija ir pabrėžė, kad esą ji labiausiai priešinosi bankų mokesčio įvedimui.
„Aišku, kad, jei ten buvo daroma įtaka, tai ji turėjo būti daroma per opoziciją. Majauskas (konservatorių frakcijos narys Mykolas Majauskas – ELTA) atėjo su pasiūlymu per pusę sumažinti bankų mokestį“, – antradienį Seime sakė R. Karbauskis.
Tiesa, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus antradienį žurnalistams sakė, kad kol kas nėra duomenų, jog Seimo nariai būtų įtraukti į schemą.
Kaukės. Ar taip atrodo korupcija? Vytauto Visocko nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje aptarė korupcijos situaciją teisėsaugos srityje su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadu Žydrūnu Bartkumi. NSGK nariai stebėjosi, kad Lietuvoje korupcija įtariami teisėjai dirba toliau teismuose ir nagrinėja bylas.
Eltai popiet atsiųstame komentare STT patikslino, kad šiuo metu 12 teisėjų yra pareikšti įtarimai. Jie teismuose nebedirba (dalis jų yra atleistų, dalis yra išėjusių savo noru, o dalis yra nušalinti nuo pareigų); 4 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie toliau dirba teismuose; 2 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie teismuose jau nebedirba.
„Šiuo atveju mes matome ir kalbame apie tuos asmenis, kurie inicijuoja korupciją. Abiejuose nustatytuose sisteminiuose korupcijos atvejuose mes matome advokatus, kurie išėję, prieš tai buvęs, vienu atveju, teisėjas, kitu atveju, finansines bylas tiriantis pareigūnas, sukūrė ir įtraukė į savo neteisėtą veiklą kitus buvusius kolegas ir kitus pareigūnus. Tai čia yra rizika“, – sakė STT vadas.
Ž. Bartkus teigė, kad sisteminė korupcija yra pavojingiausia. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Su komiteto nariais aptarėme bendrai matomas Lietuvoje korupcijos rizikas, kurios egzistuoja teisėsaugos srityje, imant bendrai, ne tik ikiteisminio tyrimo įstaigas, bet nuo ikiteisminio tyrimo įstaigų iki teismų. (…) Rizikos egzistuoja. (…) komiteto nariams trumpai pristatėme, kad yra pavieniai nusikaltimai, kurie mažiau pavojingi, ir organizuoti. Pavojingiausios tai korupcinės sistemos, kaip tarkime, praėjusiais metais nustatyta korupcija teismų sistemoje bei ne per seniausiai atskleista galima korupcija, tiriant finansines, ūkines bylas. Jungiantys asmenys, kurie sugeba surasti priėjimą prie pareigūnų, prokurorų, teisėjų, tai kalbama apie šias rizikas“ , – sakė STT vadas.
„Ko aš tikrai norėčiau daugiau – tų institucijų vadovų didesnio dėmesio ir bendruomenės įsitraukimo, kad patys kurtų antikorupcinę aplinką ir nelauktų, kol kažkas ateis iš išorės ir išspręs. Iš išorės niekas negali ateiti ir išspręsti korupcijos bėdų taip, kad jų institucijoje visiškai neliktų. Aš kalbu apie bet kokią teisėsaugos instituciją: teismus, advokatūrą, prokuratūrą ir visas kitas institucijas. Patys vadovai turi norėti ir daryti“, – sakė jis.
NSGK nariai: teisėsaugoje situacija absurdiška
NSGK narys Laurynas Kasčiūnas stebėjosi, kad teismuose dirba teisėjai, įtariami korupcija.
„Mes turėjo labai rimtą pokalbį. Pora labai įdomių pavyzdžių: Lietuvoje yra dabar teisėjų, kurie patys yra įtariamieji įvairiose bylose, bet jie toliau dirba ir sprendžia bylas (…) Tai absurdiška. Mes pavardžių neišgirdome, bet jūs turite įsivaizduoti, kokioje mes situacijoje esame.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Kalbant apie FNTT istoriją, tai pagrindinė problema yra tarpininkavimo schemos. Kuomet žmonės, dirbę teisėjais ar tarnybose, išeina ir tampa dažniausiai advokatais ir po to kuria įvairias tarpininkavimo schemas ir įtraukia esamus pareigūnus ir panašiai. FNTT atveju, galimi net tokie dalykai, kaip prekyba ikiteisminiais tyrimais, atidarai bylas, uždarai bylas ir taip šioje vietoje gali pasipelnyti. Tai tokia, trumpai tariant, tarpininkavimo schema“, – sakė jis.
Anot jo, dar nėra aišku, kaip susiklosčiusią situaciją spręsti šalyje.
„Mes kalbėjome apie laikotarpius. Gal suveiktų, gal nesuveiktų. Bet žmogus, išėjęs iš tarnybos, advokatu galėtų tapti tik po metų ar dvejų. Gal per tą laiką jis susirastų kitą veiklą, galbūt. Tai turime galvoti šia kryptimi ir užsidavėme sau namų darbus dėl tam tikrų teisinių pokyčių reguliavimo. Dėl FNTT aš pats kėliau klausimą, ar nereikėtų tam tikros pareigūnų rotacijos ir bylų automatizacijos, paskirstymo“, – teigė jis.
Tuo metu parlamentaras Vytautas Bakas teigė, kad tokie dalykai turi būti viešinami.
„Kas šiandien buvo pateikta, buvo įspūdinga. Jeigu mes turime nepriklausomą teismų valdžią ir teisėjai, vienaip ar kitaip susiję su korupcija, dirba teismuose ir nagrinėja bylas. Tai kuo skiriasi nuo ministro, kuris įtariamas korupcija ir mes reikalaujame jo atsistatydinimo. Kodėl tie teisėjai dirba, būdami pažeidžiami. Tai manau, tokie dalykai turi būti viešinami“, – sakė jis.
FNTT
Penktadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antoni Mikulskis pasirašė įsakymą, kurio nušalino nuo pareigų įtariamąjį tarnybos vyriausiąjį tyrėją Nerijų Valatką.
N. Valatka nušalintas remiantis Vidaus tarnybos statutu, nepratęsus tyrėjui kardomosios priemonės suėmimo termino, pagal gautą informaciją iš tyrimą organizuojančios ir kontroliuojančios Generalinės prokuratūros prokurorės.
Suėmimo ir nušalinimo metu pareigūnui darbo užmokestis nėra mokamas.
Dėl vyriausiojo tyrėjo galimai neteisėtų veiksmų FNTT taip pat buvo pradėjusi tarnybinį tyrimą.
Apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo tarnybai buvo žinoma, jame FNTT dalyvavo nuo pat tyrimo pradžios, visais klausimais bendradarbiaujama su tyrimą atliekančiomis Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generaline prokuratūra.
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos.
Kai gyvenimas Lietuvoje dėl pandemijos ir įvesto koronaviruso sulėtėjo visose sferose, STT baruose net plika akimi nesunku yra užmatyti šios tarnybos veiklos paūmėjimus arba net kažkokį karštligiškumą, diena iš dienos girdint pranešimus apie kovos prieš korupciją naujas pergales, suimtus nenaudėlius, pradėtas ikiteismines bylas. STT įsisiautėjo ne juokais!
O ar tai – blogai, – paklaus koks nors pilietis. Žinoma, viskas tik į gerą šiame geriausiame iš geriausių pasaulyje, nors čia išlieka maža abejonė dėl to – ar su koronaviruso pasklidimu mūsų padangėje vagys, kyšininkai ir kitoks brudas visiškai prarado budrumą ir atsargumą, tapdami lengvu pareigūnų grobiu demaskavimų paūmėjimo fiestoje, prasidėjusioje su nauja prezidento kadencija? Vis tik neduoda ramybės bloga analogija iš tų laikų, kai praeitą kartą, siekdami įsiteikti, STT vyrukai Gedvydo Vainausko skalpą tuometei prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė anosios gimimo dienos proga https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-septyni-ziniasklaidos-gundymai-lietuvoje/, taigi niekas negali būti užtikrintas, jog ir šįkart viena iš specialiųjų tarnybų nesieks įsiteikti naujai išrinkto prezidento nevykėliams patarėjams, kurie siūlo prezidentui išplėsti slaptųjų tarnybų teises, įtvirtinti jų nekontroliuojamumą. Net nekalbu apie tą menkai tikėtiną atvejį, kad pats prezidentas, pagrįstai ar nepagrįstai pelnęs silpno prezidento reputaciją, siekdamas užčiaupti burnas ir pasirodyti kietu biču, savo vienasmeniu apsisprendimu užsiundytų kovinius šunis prieš pilietinę visuomenę…
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.Antrankiai
Jau girdžiu sakant, kad niekuo nenusikaltusiam žmogui nėra ko baimintis, esą nereikia baidytis savo šešėlio. Tai tiesa, nėra ko baidytis savo šešėlio, tačiau didėjantis STT šešėlis dėl gausėjančių nuorodų apie tarnybos pomėgį falsifikuoti faktus, klastoti įrodymus ir rengti demokratinės šalies institucijai netinkamas provokacijas, neįkvepia optimizmo.
Kaip dabar atrodo man pačiam, visi ką tik išsakyti mano žodžiai ir pretenzijos iškart prarastų prasmę, jeigu nepasakočiau apie liūdną savo patirtį, kai maždaug prieš keletą dešimtmečių, dėstytojaujant viename Kauno universitete, STT ar panaši institucija bandė jūsų nuolankiam tarnui įbrukti kyšį, o, to nepavykus padaryti, operacijoje dalyvavę vyrukai kone pagrasino fiziniu susidorojimu. Įsivaizduokite situaciją: prieš korupciją kovojanti institucija siūlo pasirinkti – arba imi kyšį, arba gausi į snukį?.. Tai tikrai ne retorikos pratybos!
Labai aiškiai ir viešai pareiškiu, kad niekados niekam nesu teikęs nė mažiausio preteksto pagalvoti apie tai, kad galėčiau parsiduoti. Mano dėstomas dalykas profiliniuose universitetuose buvo šalutinė disciplina, todėl net ir nesimokantiems studentams greitai surašydavau teigiamus pažymius, blogiausiu atveju reikėdavo ateiti antrą kartą į egzamino perlaikymą, tačiau nebuvo tokio nutikimo, kad atsiskaitymai už įgytas ar neįgytas žinias užtruktų ilgiau. Todėl nemėgau tų studentų, kurie tokioje paprastoje situacijoje dar ieškodavo užtarimo (pasitaikė tik keletą kartų), dabar nesu visiškai tikras, kad tokiu atveju jų pažymys bent iš dalies nenukentėdavo.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dėl teisybės reikia paminėti ir tą išimtį, kai pradėjus dirbti su studentais sovietiniais laikais vadinamame institute, prieš pirmą mano biografijoje egzaminą egzaminuotojo statuse į kabinetą užsuko prodekanas, kuris dekano vardu paprašė parašyti gerą pažymį vienam neakivaizdinių studijų studentui, tarpininko žodžiais tariant, kaskart gelbstinčiam dekaną, kai sugenda jo mašina (sovietiniais laikais reikėdavo išlaukti dideles eiles mašinų remonto dirbtuvėse). Ieškodama tokios išeities padėties, kad vilkas liktų sotus, o avis (mano sąžinė) nenukentėtų, studentų auditorijai tąkart pareiškiau, kad jų dekanas paprašė už vieną studentą, tačiau aš proteguojamojo pavardę pamiršau, todėl gerus įvertinimus parašysiu visiems atvykusiems į egzaminą. Tas dekanas vėliau ne kartą sutikęs mano vyresniuosius kolegas klausdavo apie mane: iš kur jūs ir atkasate tokius prietrankas?
Tačiau štai nepriklausomybės laikais išaušo X diena, kai per kelias savaites forsuotu pavidalu buvau gundomas didelėmis pinigų sumomis parašyti teigiamą egzamino pažymį, nors mano dėstomo dalyko pažymiai paprastai būdavo teigiami be jokių papildomų insinuacijų.
Studentė prieš egzaminą pateikė vadinamąją studijų knygutę su stambiomis kupiūromis, o kai atkreipiau į tai visos auditorijos dėmesį – iš pradžių to net bandė išsiginti. Po kelių dienų egzamino metu buvau iškviestas išeiti už durų, kur keli dėdės bandė įgrūsti į kišenę taip pat kažkokius velnio pinigus. Dar juokingiau buvo kitą kartą tos pačios sesijos metu, kai leidausi į kojas, kad atsikratyčiau įkyriai siūlančiųjų kyšį pertraukos tarp egzaminų metu, o grįžęs į fakultetą buvau apstotas trijų raumeningų vyrukų, neslepiančių savo ketinimų griebtis fizinės prievartos, o vienas iš jų pro sukąstus dantis iškošė – kodėl nepaėmei?..
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jeigu leisite, šią situaciją, kurią norėčiau pamiršti, bet to nesugebu padaryti, nusakysiu tokiais žodžiais – kaip aš tąsyk užuodžiau kanopų dvoką? Jaučiu iki šiol, kad tokį pažeminimą, kai tave pabandė išprievartauti gyvulys, galima nuplauti tik krauju. Jeigu žinočiau tikslias tokios provokacijos užmanytojų koordinates, rimtai pamokyčiau, nežiūrit to, kokiais specialiųjų įgaliojimų pažymėjimais toks mėšlavabalis pridengia savo menkystę.
Ar ši provokacija, bandant įkišti kyšį, buvo kažkas panašaus į neapykantos nusikaltimą, kai nusususio mentaliteto pareigūnas, tarkime, pajunta baisų pasidygėjimą žmogumi, kalbančiu apie Immanuelio Kanto moralės sampratą, kraupią panieką dėstytojui, nedalyvaujančiam galios žaidimuose, bet pakylėtu tonu bylojančiam apie nepriklausomybės stebuklą? O gal viskas yra dar banaliau, tarkime, koks nors specialiųjų tarnybų debiliukas taip bandė atkeršyti universiteto dėstytojui už jo atžalai parašytą pažymį, netenkinantį liguisto įsivaizdavimo apie atžalos sugebėjimus.
Bijau, kad neseniai užstojusių keistų pervartų laikais tokių debiliukų poreikis vėl sustiprės.
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus leisti taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą įtariamiesiems Nerijui Marcinkevičiui, Donatui Puzinui, Nerijui Valatkai bei Šarūnui Mickevičiui.
Nerijų Marcinkevičių leista suimti 7 dienoms, Nerijų Valatką, Donatą Puziną ir Šarūną Mickevičių – 10 dienų, sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Iš viso trečiadienį paviešintame ikiteisminiame tyrime dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo yra 11 įtariamųjų.
Tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimu iki dabar penkiems įtariamiesiems yra paskirtos su laisvės apribojimu nesusijusios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių – ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio įsakymu visi trys prokurorai nedelsiant nušalinti nuo pareigų, pradėti atitinkami tarnybiniai patikrinimai bei kitos vidinės procedūros.
Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
