Maskva, rugpjūčio 24 d. (ELTA). Rusijoje griežtai kovojama su žmonėmis, nepritariančiais karui Ukrainoje. Jie sulaikomi ne tik už dalyvavimą mitinguose ir pavieniuose piketuose, bet ir už įrašus socialiniuose tinkluose, praneša leidinys „Meduza“.
Nuo vasario 24 d. Rusijos pareigūnai už antikarinius protestus sulaikė 16 437 žmones, iš jų 138 buvo sulaikyti už antikarinius įrašus socialiniuose tinkluose, 118 – už antikarinę simboliką.
Rusijos valdžia praktikuoja ir „prevencinį“ sulaikymą, naudodama veidų atpažinimo sistemą. Pavyzdžiui, rugpjūčio 22-ąją, Ukrainos vėliavos dieną, Maskvoje buvo sulaikyti mažiausiai 33 žmonės.
Be to, nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios už „RF armijos diskreditavimą“ iškelta 3 780 baudžiamųjų bylų.
Nyderlanduose tęsiasi riaušininkų suėmimai. EPA-ELTA nuotr.
Amsterdamas, lapkričio 20 d. (dpa-ELTA). Penktadienį per protestą prieš griežtesnius COVID-19 suvaržymus Roterdame kilo riaušės, o Nyderlandų policija pranešė apie pradėtą tyrimą ir besitęsiančius įtariamųjų sulaikymus, informuoja dpa.
Nyderlandų teisingumo ministras Ferdas Grapperhausas šeštadienį kalbėjo apie „žiaurų smurtą prieš policiją, pagalbos tarnybas ir ugniagesius“ bei informavo visuomenę, kad bus tiriamas policijos ginklų panaudojimas.
Penktadienio vakarą buvo sužaloti mažiausiai 7 žmonės, o 20 buvo sulaikyta. Roterdamo meras Ahmedas Aboutalebas įvykius pavadino „smurto orgija“.
Anot policijos, buvo paleisti įspėjamieji šūviai, bet šaudyta ir į žmones. Tikslus nukentėjusiųjų skaičius kol kas nežinomas.
Nyderlandų policija retai naudoja ginklus. Pareigūnai taip pat buvo sužeisti per riaušes.
Teisingumo ministras sakė, kad riaušininkai puolė policininkus, ugniagesius ir žurnalistus. Malšinti neramumų į Roterdamą buvo nusiųsti keli šimtai policijos pareigūnų iš visos šalies, o situacija suvaldyta apie 1 val. 30 min. nakties vietos laiku.
Maskvoje per dešiniojo sparno ekstremistų protestą sulaikyti 36 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Maskvoje per nesankcionuotą dešiniojo sparno ekstremistų protestą suimti 36 žmonės, trečiadienį paskelbė naujienų portalas ovdinfo.org.
Leidimo protestuoti neturintys nacionalistiniai demonstrantai rinkosi dviejose Rusijos sostinės vietose, rašoma portale, ir priduriama, kad minias vėliau išvaikė saugumo pajėgos.
Dešiniojo sparno nacionalistai dažnai naudojasi Rusijoje lapkričio 4 dieną minima Tautos vienybės švente propaguoti savo etnonacionalistinės valstybės viziją.
Kalbėdamas nacionalinės šventės proga vykusiame susitikime su įvairių religijų atstovais, prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad ekstremistai „Rusijoje bando pasėti neapykantos ir priešiškumo sėklą.“
Jis sakė, kad rusai „kartu įpareigoti daryti viską, kas įmanoma, kad to mūsų šalyje būtų išvengta.“
Gausybei demonstrantų Baltarusijoje gresia kaltinimai, praėjus dienai po jų suėmimo protestuose, vykstančiuose dėl, jų teigimu, pavogtų rinkimų, šeštadienį paskelbė šalies Vidaus reikalų ministerija.
Penktadienį buvo sulaikyta apie 40 demonstrantų, tačiau tik maždaug pusei jų grės kaltinimai, teigė ministerija.
Baltarusijos žmogaus teisių grupė „Viasna“ patvirtino pranešimus apie sulaikymus, pažymėdama, kad dauguma sulaikytųjų protestavo taikiai. Grupės teigimu, buvo smurtaujama prieš kai kuriuos protestuotojus, suimtus studentų demonstracijų metu.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka teigia iškovojęs pergalę rugpjūčio 9 dieną įvykusiuose šalies prezidento rinkimuose, kuriuose jis esą surinko 80 proc. rinkėjų balsų. Šalį jis valdo jau daugiau nei ketvirtį amžiaus.
Tačiau dauguma baltarusių mano, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti, ir būtent dėl šios priežasties šalyje vilnija protestų banga. Europos Sąjunga (ES) atsisako pripažinti rinkimų rezultatus.
Daugumai naujausių protestų vadovavo studentai, jiems jau sugrįžus į savo mokymo įstaigas po vasaros atostogų. Švietimo ministerija pagrasino susidoroti su universitetais dėl jų vaidmenų protestuose.
Protestuotojai sekmadienį ketina surengti dar vieną didelę demonstraciją. Praėjusios savaitės protestuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, jie taikiai žygiavo šalies gatvėmis.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad situacija kaimyninėje Baltarusijoje, kurioje jau po kelių savaičių vyks prezidento rinkimai, kelia nerimą.
„Situacija nerimą kelianti daugelių aspektų. Pirmiausia, visada artėjant rinkimams būdavo tam tikra įtampa, bet tokio didžiulio bruzdėjimo nebuvo, kad dešimtys tūkstančių reikštų savo nepasitenkinimą ir kad taip masiškai vyktų areštai. Šimtai žmonių, taikūs demonstruotojai, opozicionieriai, žurnalistai, taip pat ir užsienio, ne tik vietos, yra sulaikomi. Tai kelia nerimą“, – „Žinių radijui“ teigė L. Linkevičius, pridurdamas, kad jei Baltarusija iš tikrųjų nori gerų santykių su Europos Sąjunga, prievarta valdžiai oponuojančių piliečių atžvilgiu turi būti nutraukta.
„Buvo mūsų pareiškimai ir įspėjimai, kad jei Baltarusija nori suderinti santykius su Europos Sąjunga ir mato tame prasmę, – tai jie neturi teisės grįžti į laikotarpį, kuomet buvo politiniai kaliniai“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Pasak jo, perspektyvoje asmenys, kurie yra atsakingi už Baltarusijos demokratinės opozicijos persekiojimą ir represijų organizavimą, gali būti įtraukti į „Magnickio sąrašą“, kuriuo draudžiama atvykti į Lietuvą.
„Jeigu bus nustatyta būtinybė, tai tokie asmenys galės būti įtraukti į šį sąrašą. Esame įspėję kaimynę, kad sankcijos nėra pati geriausia kalba“, – pridūrė L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad situaciją Baltarusijoje aštrina ir išorės jėgos – pirmiausia Rusija, kurios veiksmai kėsinasi į šalies suverenitetą.
„Ne kartą esame pasakę, kad valstybės (Baltarusijos – ELTA) suverenitetas ir nepriklausomybė yra mūsų nacionalinis interesas“, – kalbėjo L. Linkevičius. Todėl, pasak jo, nepaisant nesutarimų dėl Astravo atominės elektrinės, Lietuva mato galimybes bendradarbiauti kitose srityse.
„Dėl Astravo elektrinės mes nematome galimybių nusileisti, bet yra sritys, kuriose mes esame pasiruošę pagelbėti. Pavyzdžiui, energetikos resursų importui. Jiems reikia diversifikuoti šaltinius“, – tvirtino ministras.
„Tai yra susiję su šios valstybės suvereniteto išsaugojimu“, – akcentavo jis.
Baltarusijos prezidento rinkimai įvyks rugpjūčio 9 d. Kaip ELTA jau skelbė, nuo prezidento rinkimų kampanijos pradžios sulaikyta daugiau kaip tūkstantis žmonių, o bendra skirtų baudų suma viršijo 265 tūkst. Baltarusijos rublių (beveik 100 tūkst. eurų). Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Protestai šalyje kilo po to, kai Centrinė rinkimų komisija neleido pagrindiniams prezidento Aliaksandro Lukašenkos varžovams dalyvauti rugpjūtį vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose – kalinamam buvusiam bankininkui Viktorui Babarikai ir buvusiam Baltarusijos ambasadoriui JAV Valerijui Cepkalai.
