Oro balionai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt portalas) nuotr.
Pernai rugsėjį kilus diskusijoms dėl karšto oro balionų skrydžių saugumo, vis dėlto priimtas sprendimas didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune – jų skrydžių neriboti.
Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, bendradarbiaujant Susisiekimo ministerijai, AB „Oro navigacija“, Lietuvos orlaivių federacijai ir kitoms suinteresuotoms šalims, pavyko rasti kompromisą dėl skrydžių saugos užtikrinimo ir oro balionų skrydžių miestuose galimybės. Tą užtikrins nuo birželio 1-osios įsigaliosianti tvarka.
„Europoje yra labai nedaug miestų, kuriuose leidžiami oro balionų skrydžiai, mums tai ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos turizmo vizitinė kortelė. Džiaugiuosi, kad po išsamių diskusijų geranoriškos visų suinteresuotų šalių pastangos leido rasti išeitį, kaip tinkamai reguliuoti oro erdvę, užtikrinant skrydžių saugą ir išsaugant oro balionų skrydžius sostinėje ir Kaune“, – sakė M. Skuodis.
Karšto oro balionų skrydžių vykdymo tvarka nustato procedūras, susijusias su saugiu oro eismo paslaugų teikimu. Šių procedūrų privaloma laikytis vykdant oro balionų skrydžius erdvėje aplink Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, kur kyla ir leidžiasi lėktuvai. Šiaulių aerodromo skrydžių valdymo zonoje oro balionų skrydžiai, kaip ir iki šiol, nebus leidžiami.
Oro balionai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Lietuvos dangaus sauga yra mūsų prioritetas, todėl svarbiu pasiekimu laikome šio tikslo įgyvendinimą, kartu išlaikant mūsų didmiesčių išskirtinumą – vaizdingus karšto oro balionų skrydžius. To nebūtų pavykę padaryti be susitelkimo ir atkaklaus kompromisų ieškojimo.
Intensyvus daugiašalis bendradarbiavimas leido pasiekti geriausią rezultatą“, – teigė „Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius.
Skelbiama, kad pagal naują tvarką ir toliau bus galimi grupiniai oro balionų skrydžiai, leidžiamas grupės dydis priklausys nuo numatomos skrydžių trajektorijos. Jei oro balionų skrydžiai ykdomi nekertant lėktuvų kilimo ir tūpimo erdvės, jų grupę galės sudaryti iki 14 balionų, o kertant lėktuvams skirtą erdvę – ne daugiau kaip 7 balionai. Oro balionų grupei turės būti paskiriamas vienas balionų grupės vadas. Visi oro balionai privalės turėti atsakiklius, kad skrydžių vadovai detaliai matytų jų skrydžio trajektoriją ir greitį.
Vilniuje ir Kaune oro balionams kilti nustatytos skrydžių aikštelės ir specifiniai reikalavimai skrydžiams iš jų. Vilniuje bus septynios aikštelės – Valakampiuose, ties Baltuoju tiltu, Žvėryne, Vingio parke, prie „Litexpo“, Burbiškėse ir Belmonte; Kaune trys – Santakos parke, Neries krantinės parke ir prie Pažaislio vienuolyno. Oro balionai lėktuvų kilimo ir tūpimo zoną saugiu atstumu praskirs iš viršaus, kad netrukdytų lėktuvų eismui.
2022 m. rugpjūtį „Oro navigacijai“ parengus skrydžių oro balionais tvarką, kuri būtų stipriai apribojusi oro balionų skrydžius, ypač virš Vilniaus, kilo diskusijos dėl poreikio rasti kompromisą, nepakenkiant skrydžių saugai ir paliekant daugiau galimybių oro balionų skrydžiams miestuose. Oro balionai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad pernai rudenį už oro eismo valdymą atsakinga valstybės įmonė „Oro navigacija“, atsižvelgusi į visų suinteresuotų pusių argumentus, nusprendė sustabdyti naujos karšto oro balionų skrydžių tvarkos šalies aerodromų skrydžių valdymo zonose priėmimą. Šiuos klausimus spendžiančioje darbo grupėje bus ieškoma kompromisinių sprendimų, prioritetą teikiant skrydžių saugai.
„Įsiklausę į oreivių, visuomenės bei kitų suinteresuotų šalių argumentus, sustabdėme naujosios tvarkos įsigaliojimą. Toliau aktyviai dirbsime ieškodami visiems tinkančių būdų, kaip užtikrinti skrydžių saugą virš Vilniaus ir kitų šalies oro uostų, bei sieksime, kad mūsų valdomoje oro erdvėje galėtų tilpti bei vieni kitiems netrukdyti visi oro eismo dalyviai“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime tuomet teigė VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.
Automobiliai sniege. Slaptai.lt nuotr.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina, kad dauguma lengvųjų automobilių ateityje bus elektriniai. Pasak jo, vidutinis pakrauto elektromobilio nuvažiuojamas atstumas jau yra pakankamai nemažas, ir taip yra išspręstas elektromobilių baterijų krovimo klausimas.
„Europos gamintojai yra labai aiškiai pasakę, kad lengvųjų automobilių ateitis yra elektriniai automobiliai. Kai kas investuoja ir į vandenilinius lengvuosius automobilius, bet net amerikiečiai pristato savo naujus elektrinius automobilius. Vidutinis nuvažiuojamas atstumas – 700 kilometrų, tai jau praktiškai baterijų klausimas tam tikra prasme ir išspręstas”, – ketvirtadienį forume „GreenTech Vilnius“ sakė M. Skuodis.
Ministras prognozuoja, kad iki 2030-ųjų metų žymiai išaugs elektromobilių skaičius Lietuvoje, neatsižvelgiant į tai, jog dabar šalyje yra vos 8000 elektromobilių.
„Lietuvoje yra apie 8000 elektromobilių, skaičius atrodo mažas, bet per paskutinius metus jis išaugo dvigubai. Šioje vietoje Europoje augimo tendencija yra labai didelė, prognozuojama, kad elektromobilių skaičius išaugs apie 9-10 kartų. Lietuvoje bendra strategija yra, kad 2030 metais turėtume turėti 20 procentų automobilių parko elektrinio, tai reiškia, kad tas augimas turėtų būti didesnis negu 20 kartų”, – aiškino Vyriausybės narys. Apsnigti automobiliai Pilaitėje. Slaptai.lt nuotr.
M. Skuodis mato poreikį didinti elektromobilių įkrovimo stotelių skaičių Lietuvoje, o investicijos į stotelių infrastruktūrą turėtų prasidėti šių metų antrojoje pusėje.
„Šiuo metu Lietuvoje yra tik 350 įkrovimo stotelių su iššūkiais, jos veikia ar ne. Tikslas yra padidinti praktiškai 15–20 kartų per kuo trumpesnį periodą. Metų antrojoje pusėje prasidės investicijos. Europoje šiuo metu didžiausia diskusija tarp ministrų yra, koks turėtų būti visų krovimo stotelių standartas, kokiu atstumu, kokiuose keliuose ir panašiai”, – teigė susisiekimo ministras.
ELTA primena, kad ketvirtadienį vyksta žaliajai ekonomikai, energetikai ir transportui Lietuvoje skirtas forumas „GreenTech Vilnius“.
Forume bus 17 sesijų. Jose bus kalbama apie globalias tendencijas, žaliosios ekonomikos finansavimą, Lietuvos ir Taivano galimybes bendradarbiauti kuriant žaliąją ateitį bei kitas Lietuvos politikos aktualijas ir planus.
Šių metų forumu „GreenTech Vilnius“ siekiama padėti Lietuvai sparčiau žengti žalios ir saugios ateities mūsų demokratijai kūrimo keliu, paskatinti miestų modernizaciją ir padėti Lietuvos verslo lyderiams laiku priimti būtinus sprendimus, kurie neštų pelną ir didintų Lietuvos verslo bei ekonomikos potencialą.
Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutarties. Tą trečiadienį ministras atskleidė žurnalistams.
„Kreipiausi į nacionaliniam saugumui svarbių objektų komisiją, kad ji įvertintų pačių „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį – kiek ji atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus iš esmės. Šioje vietoje diskusiją perkeliame į teisinį lygmenį, nes sankcijas įgyvendinam ne žodžiais, o praktiniais ir teisiniais žingsniais“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. Skuodis.
Baltarusijos kalio trąšų milžinei „Belaruskalij“ gruodžio 8 d. rytą pradėjo galioti Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento sankcijos. Ministro teigimu, Lietuvos įmonės nėra įpareigotos jų paisyti, tačiau, prireikus, tam tikrus sprendimus, kad sankcijų būtų paisoma, atliks ir Vyriausybė.
„Dabartinės sankcijos, kokios jos yra priimtos per kelis kartus ir plėstos, pirmiausia galioja JAV juridiniams ir fiziniams asmenims ir atsiskaitymams JAV doleriais. Kitaip sakant, tiesiogiai Lietuvos juridiniams asmenims jos nėra taikomos. Čia kyla klausimas, kas jas įgyvendina. Tokias sankcijas įgyvendina juridiniai asmenys (…), bet valstybė turi galimybių imtis ir pati atitinkamų veiksmų ir visos įmonės (sankcijas – ELTA) įgyvendins“, – tikino ministras.
Trečiadienį įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Tačiau kol kas dėl teisinių niuansų trąšų tranzitas per Lietuvą toliau tęsiamas. Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Po minėtos datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų.
Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausanti krovinių geležinkeliu vežimo bendrovė „LTG Cargo“ skelbia, kad gruodį teiks trąšų gabenimo paslaugas „Belaruskalij“. Pagal galiojančią sutartį Baltarusijos bendrovė už jas atsiskaitė iš anksto.
Dėl susidariusios situacijos „Lietuvos geležinkeliai“ konsultuojasi su Lietuvos, ES ir JAV institucijomis, tarp kurių – JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC).
Skaičiuojama, kad iki šiol „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija atlieka investuotojų ir asmenų, siekiančių įgyti ar įgijusių transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licenciją, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Komisija taip pat įgaliota atlikti nacionaliniam saugumui svarbios įmonės ketinamo sudaryti ar sudaryto sandorio patikrą, duoti sutikimą pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reorganizavimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo ar likvidavimo procesų įgyvendinimui.
Kalnų dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šeštadienį Prezidentūroje vyksiančiame „Žaliųjų idėjų“ festivalyje Susisiekimo ministerija inicijuoja diskusiją apie priemones, kurios paskatintų žmones mažiau naudotis nuosavais automobiliais, sudarytų galimybes daugiau vaikščioti pėsčiomis, persėsti ant dviračių ar naudotis viešuoju transportu. Renginyje taip pat busaptariami ministerijos planai viešąjį transportą pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms, su specialistais diskutuojama apie kylančius iššūkius.
„Turime aiškią kryptį – sudaryti visas sąlygas, kad viešasis transportas ir naudojimasis dviračiais taptų patrauklus visai visuomenei ir juo galėtų naudotis ir individualių poreikių turintys žmonės. Ministerija turi viziją, tačiau yra labai svarbu šią viziją aptarti suvisuomene. Todėl diskusijoje ir kalbėsimės, kaip Lietuvoje sudaryti sąlygas laisvai judėti visiems“, – sako diskusijoje dalyvausianti susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Susisiekimo ministerijos inicijuojamoje diskusijoje „Darnus ir žalias susisiekimas – laisvė judėti visiems“, kuri prasidės 16 val. ir bus tiesiogiai transliuojama Prezidento kanceliarijos Facebook paskyroje, dalyvaussusisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis, Seimo narė Monika Ošmianskienė, Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė. Diskusiją moderuos Susisiekimo ministerijos atstovas Vladislav Kondratovič.
Dviratininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Susisiekimo ministerija imasi lyderystės ir dės visas pastangas, kad Lietuva taptų draugiškesnė aplinkai, žmonės turėtų galimybę rinktis, kaip keliauti, o individualių poreikių turintiems žmonėms nebekiltų iššūkių, kuriuos turėjome pastaruosius 30 metų, kai transporto infrastruktūra nebuvo pritaikyta jų kelionėms.
Viešąjį transportą padaryti draugišką žmonėms, turintiems individualių poreikių, yra numatyta bendrame memorandume, kurį ministerija, jai pavaldžios įmonės ir individualių poreikių turinčius asmenis vienijančios organizacijos birželio 1 d. pasirašė specialioje ceremonijoje.
Dviratis, papuoštas gėlėmis. Slaptai.lt nuotr.
Memorandume Susisiekimo ministerija įsipareigojo iki 2027 m. investuoti ne mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų į viešojo transporto pertvarką, pritaikant jo priemones ir jomis keliauti reikiamą infrastruktūrą žmonėms, turintiems tokių poreikių.
Šeštadienį Prezidentūrojevyksiančiame Prezidento Gitano Nausėdos globojamame „Žaliųjų idėjų“ festivalyje įvairios įmonės ir organizacijos pristatys savo tvarius sprendimus – nuo ekologiško dizaino iki oro kokybę matuojančių dronų ir elektromobilių. Šis festivalis – tai erdvė diskutuoti apie tai, kaip kiekvienas galime prisidėti prie tvaresnės ir žalesnė Lietuvos kūrimo, kaip galime mokytis iš gerųjų pasaulio praktikų ir jas sėkmingai taikyti Lietuvoje.
Informacijos šltinis – Susisikimo ministerijos Komunikacijos skyrius
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad pradėjus galioti Vyriausybės priimtam draudimui atvykti į Lietuvos oro uostus ir išvykti iš jų, jeigu skrydis bus vykdomas per Baltarusiją, daugiausiai bus paveikti Pietų kryptimi vykdomi reisai. Šiai dienai, ministro teigimu, yra suplanuota apie 180 skrydžių per parą 26 kryptimis.
„Mūsų skaičiai rodo, kad šiuo metu tai paveiks maždaug 26 skrydžių kryptis, skrydžius per parą. Kurie atvyksta ir išvyksta iš oro uostų, tai yra skrydžiai, kurie susiję su Pietų kryptimi“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Skuodis.
„Maždaug tiek skrydžių, kiek yra susiję ir su Baltarusijos, ir su Lietuvos oro erdve, per parą yra kažkur 180. Kitaip sakant, tai yra tikrai didelis skrydžių skaičius, atsižvelgiant į tai, kad aviacija išgyvena ne pačius lengviausius laikus“, – sakė M. Skuodis.
Ministras pažymi, kad tai nereiškia visiško reisų nutraukimo. Pasak jo, bendrovėms teks pasirinkti kitą maršrutą. Maršrutai, pasak M. Skuodžio, yra derinami prieš pakylant lėktuvui, ir leidimas pakilti nebus suteikiamas tuo atveju, jeigu skrydis bus planuojamas pro Baltarusijos oro erdvę.
„Prieš pakylant lėktuvui, yra suderinamas maršrutas. Tai jeigu maršrutas yra per Baltarusiją, tai tiesiog nebus leidžiama pakilti, nes mes negalėsime to orlaivio priimti Lietuvoje“, – teigė susisiekimo ministras.
ELTA primena, kad reaguodama į sekmadienį iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lainerio nutupdymą Minske, Vyriausybė neeilinio posėdžio metu priėmė draudimą į Lietuvos oro uostus atvykti ir išvykti, jeigu skrydis bus vykdomas per Baltarusiją.
Sekmadienį skridęs laineris po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas Mig-29.
Lėktuvu skrido Baltarusijos režimo kritikas Romanas Protasevičius, kuris buvo sulaikytas Minske.
Traukinys. Vilniaus geležinkelio stotis. Slaptai.lt foto
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad Lietuva gali netekti 166 mln. eurų geležinkelių elektrifikavimo projektui.
M. Skuodis feisbuke rašo, kad Lietuva pradėjo 337 mln. eurų vertės vienos pagrindinių geležinkelio linijų elektrifikaciją, kur Europos Sąjungos finansavimas sudaro 166 mln. eurų. Įgyvendinus projektą, visi traukiniai nuo pat sienos su Baltarusija iki Klaipėdos būtų pakeisti į elektrinius, o elektrifikuotų geležinkelių Lietuvoje išaugtų nuo 8 proc. iki 22 proc.
„Bet štai 2020 metų kovo mėnesį Europos Komisija identifikavo vieną kritinę su projektu susijusią problemą aplinkosaugos srityje ir įspėjo, kad, kol Lietuva nesusitvarkys su saugomų teritorijų, į kurias įsiterpia projekto veiklos, tinkamu reglamentavimu (konkrečių tikslų nustatymu ir kt.), tol finansavimo elektrifikacijai patvirtinti negalės”, – teigia M. Skuodis.
„Lapkričio mėnesį Lietuva sugrįžo su darbais ir gavo preliminarias ekspertų išvadas, kad kritiniai klausimai vis dėlto neišspręsti“, – teigia ministras.
Pasak jo, šiuo metu su Aplinkos ir Finansų ministerijomis ieškoma sprendimų.
Elektrifikacijos konkursą laimėjo Ispanijos įmonė „Elecnor“ su partneriais.
Buvęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius kritikavo, kad konkursas užsitęsė nuo 6 mėnesių iki 2 metų ir buvo sustambintas. Taip pat buvo atliekamas auditas, tačiau galiausiai ministras pasirašė leidimą sudaryti geležinkelio ruožo Kaišiadorys–Klaipėda bei Vilniaus mazgo elektrifikavimo sutartį.
Požeminio Vilniaus metro maketas. Slaptai.lt Susisiekimo ministerija nepritaria įstatymo projektui, kuriuo siūloma pripažinti Vilniaus metropoliteno projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu ir pasiūlyti Vyriausybei pradėti jo įgyvendinimo organizavimą.
Vilniaus gatvėse. Slaptai.lt nuotr.
Šį klausimą Vyriausybė ketina svarstyti trečiadienio posėdyje.
Anot ministerijos, siūlymas paneigia Metropoliteno įgyvendinimo įstatyme nustatytą teisę savivaldybės institucijoms savarankiškai spręsti dėl metropoliteno projekto įgyvendinimo atitinkamos savivaldybės teritorijoje poreikio.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija papildomai informavo, kad nepritaria Seimo nutarimo projektui, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl metropoliteno poreikio ir neinicijuoja jo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Seimas po pateikimo yra pritaręs įvairioms frakcijoms atstovaujančios parlamentarų grupės siūlymui pripažinti Vilniaus metropoliteno projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Spūstis gatvėse įveiksime tik tada, kai pastatysime metro. Slaptai.lt nuotr.
Projektas atiduotas svarstyti Seimo Ekonomikos komitetui, bet kada jis grįš į posėdžių salę, kol kas neaišku. Automobilių spūstis Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.
Nutarimo projektą inicijavę Seimo nariai siūlo Vyriausybei pradėti organizuoti Vilniaus metropoliteno projekto įgyvendinimą.
Dar šių metų balandžio mėnesį parengtame nutarimo projekte kalbama ir apie transporto spūsčių mažinimą, taip pat greitą, saugų, patogų, patikimą viešąjį transportą.
Nutarimo projekto autoriai pabrėžia investicijų svarbą ir tai, kad Seime jau yra priimtas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas.
Taip pat nutarimo projekte akcentuojama projekto svarba Vilniaus gyventojų civilinės saugos užtikrinimui Astravo atominės elektrinės incidento atveju.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, vadovaujama Almino Mačiulio, ketvirtadienį svarsčiusi geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus ruožo elektrifikavimo konkursą, leido sudaryti sandorį, Eltai patvirtino premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. Jo teigimu, komisija pateikė ir tam tikras rekomendacijas.
Patarėjas atkreipė dėmesį, kad komisijos sprendimas susijęs tik su situacijos nacionalinio saugumo klausimais vertinimu.
„Komisijos tikslas – pažiūrėti per nacionalinio saugumo prizmę, ar šis sandėris nekelia grėsmės nacionaliniams interesams“, – teigė jis.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ketvirtadienį sakė, kad geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus ruožo elektrifikavimo viešasis pirkimas parengtas neefektyviai, bet naujo pirkimo skelbimas reikš, kad projektas gali netekti ES lėšų.
Jo teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ laiku neužbaigė viešųjų pirkimų procedūrų, vėluoja pateikti ir parengti dokumentus dėl finansavimo, o dėl to nukeliami paraiškų pateikimo terminai, stringa projekto įgyvendinimas.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška teigia, kad konkurso laimėtojo „Elecnor“ pasiūlyta kaina yra bent 20 proc. mažesnė, palyginti su panašiais projektais kitose Europos šalyse. Pasak jo, darbus vykdant atskirais etapais, kyla grėsmė dėl nesuderinamumo, o elektrifikavus tik dalį ruožo jis stovėtų nenaudojamas.
Viso elektrifikacijos projekto vertė yra 363 mln. eurų: Kaišiadorys-Klaipėda ruožo darbų vertė siekia 311 mln. eurų, Vilniaus mazgo darbų vertė – 52 mln. eurų. Dalis šios sumos – 201 mln. eurų – bus padengta iš ES fondų.
Kaip anksčiau sakė M. Bartuška, antro geriausio pasiūlymo vertė siekė 323 mln. eurų, bet dėl ekonominio naudingumo aspektų nuspręsta konkurso laimėtoju skelbti „Elecnor.“
Pasak M. Bartuškos, šiuo metu Lietuvoje elektrifikuota 9 proc. geležinkelių tinklo, įgyvendinus projektą, šis skaičius sieks 35 proc., kai ES vidurkis sudaro 50 proc.
Europos Sąjungos šalims imant griežtinti naudojimosi elektriniais paspirtukais taisykles, susisiekimo ministras Rokas Masiulis viliasi, kad Lietuvoje taikyti draudimų nereikės.
„Dėl paspirtukų kyla daug nepasitenkinimo iš žmonių, kurie vaikšto šaligatviais, ir ministerija palaiko diskusiją. Mes privalome ieškoti būdų, kad žmonės suprastų, kad ten, kur yra dviračių takai, važiuotų dviračių takais, o ne šaligatviais, kad nereikėtų prieiti prie labai griežto reguliavimo“, – Eltai sakė R. Masiulis.
„Matome viena šalis po kitos ES priima draudimus. Labai norėtųsi, kad mes be draudimų sugebėtume išsisukti“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Jo teigimu, Susisiekimo ministerija ir toliau skatins diskusiją dėl naudojimosi elektriniais paspirtukais.
„Tie, kas ima paspirtukus, turėtų gerai žinoti taisykles, ir jei jie laikytųsi taisyklių, nepasitenkinimo nekiltų“, – pridūrė R. Masiulis.
Kaip skelbė portalas LRT.lt, 19 Briuselio savivaldybių braižo žemėlapius, kuriuose bus pažymėta, kokiose vietose nuo rugsėjo bus draudžiama palikti elektrinius paspirtukus. Jei kompanijos per 24 valandas neperkels ten paliktų paspirtukų, joms grės bauda.
Belgijos Šarlerua mieste, kaip rašoma portale, yra nustatyti elektrinių paspirtukų greičio limitai.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Susisiekimo ministerijos nuotr.Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė
Jei kas nebesusigaudo, apie kurį Masiulį kalbama, patikslinu: mano herojus – susisiekimo ministras, kuris prieš tai buvo energetikos ministras, o dar prieš tai – valstybinės bendrovės „Klaipėdos nafta“, atsakingos už Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimą generalinis direktorius, dar anksčiau – liūdnai pragarsėjusios „Leo LT“ finansų direktorius, vadovavęs ir įmonės likvidavimo procesui… Be to, Rokas Masiulis – vos ne vienintelis tikras profesionalas itin neprofesionalioje valstiečių ir žaliųjų vyriausybėje.
Pagaliau, jis – vienas geriausių Lietuvos vadybininkų-biurokratų ir visų kyšininkų, nesąžiningų valdininkų ir verslininkų košmaras. Kaip paskelbė „Lietuvos rytas“, Rokas Masiulis – šios Vyriausybės lyderis pagal atleistų jam pavaldžių vadovų skaičių: per nepilnus pusantrų metų Masiulis savo vadovaujamoje ministerijoje pakeitė jau du trečdalius vadovų.
O tai, kad nepaisant viso to grėsmingo nuopelno sąrašo, biurokratas – profesionalas nestokoja ir mielų žmogiškų silpnybių, liudija pomėgis žvejoti bei domėjimasis kinų kalba. Ir vieną, ir kitą pomėgį, sprendžiant iš rezultatų, R. M. pritaiko sėkmingai žvejybai drumstuose, su verslu susiburkavusios politikos vandenyse, meškeriojant iš ten gėdą praradusius valstybės tarnus.
Tačiau toks Rokas Masiulis tik vienas, o ministerijų, kur klestėjo ir tebeklesti gėdingi sandoriai ir nesąžiningi valdininkai, tiek, kiek ir vangių, valdininkų sąžine ir/ar verslininkų dora nesirūpinančių ministrų. Todėl vienintelė išeitis – klonuoti Roką Masiulį, kad užtektų visoms ministerijoms.
Vieną jo kloną reikėtų tupdyti į Teisingumo ministeriją, kuri nesugeba nuo šantažo ir persekiojimo apginti buvusios Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterės Rasos Kazėnienės, paviešinusios finansinius pažeidimus šioje įstaigoje. Paviešino tik viename izoliatoriuje, bet išsigando ir užsiuto visas Kalėjimų departamentas ir, atrodo, ne tik jis.
Kalėjimo departamentą nesunku suprasti. Ten korupcijos tiek, kad su ja, kaip parodė audito tyrimai, nesusitvarkė net specialiai kovai su korupcija įsteigtasis padalinys.
Neseniai teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pasirašė įsakymą dėl Kalėjimų departamento struktūros pakeitimo, pagal kurį nuo kitų metų vasario pradžios bus pertvarkyta Kalėjimų departamento struktūra. Vietoj šiuo metu dirbančių 132 darbuotojų liks 75. Sujungus kai kuriuos skyrius bei panaikinus valdybas, vietoj 15 padalinių liks 10. Tokiu būdu sumažės vadovaujančių darbuotojų, o tai, sutikite labai skaudus „pokytis“.
Vos ne visuotinio skausmo fone, įkalinimo įstaigose dirbančių pareigūnų profesinės sąjungos atstovai pasigedo 3 (trijų!) milijonų eurų, kurie struktūrinės pertvarkos eigoje turėjo būti skirti pareigūnų atlyginimų didinimui dar šiais metais. Tačiau vieniems pareigūnams atlyginimai didėjo, o daugumai – nė krust.
Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, kaip rašoma www.15min.lt, kai kurių įkalinimo įstaigų vadovai pareigūnams aiškina išvis jokių pinigų negavę ir nematę. Nieko aiškaus profsąjungų atstovams nepasakė nė ministras, tad V. Jagminui susidarė įspūdis, kad dabar ministerijoje visi tik ieško ir ieško tų trijų milijonų.
Reikalingas ir naudingas užsiėmimas, bet procesas, ko gero, paspartėtų ir būtų tikrai rezultatyvus, jei į paieškas būtų pasitelkta jau svarią patirtį šiame darbe (nudaigotų valdiškų pinigų paieškose) sukaupusi Rasa Kazėnienė. Tačiau ją, atrodo, stengiamasi laikyti kuo atokiau nuo Teisingumo ministerijos reikalų, o ypač nuo jos finansų. Neįvertina jos ir ministras Jankevičius. Ne erelis, deja… Ir ne Rokas Masiulis…
Kitą Roko Masiulio kloną tupdyčiau į Švietimo ir mokslo ministeriją. Ten pastaruoju metu irgi vyksta intensyvios biudžeto lėšų paieškos. O kadangi ši ministerija didesnė už Teisingumo ministeriją, tad ir pinigai joje sukasi kur kas įspūdingesni: ten šiandien ieškoma 17 milijonų, kurie – koks sutapimas!? – irgi dingo, pradėjus vykdyti tam tikras reformas, o turėjo būti skirti, kaip tikina premjeras, pedagogų atlyginimams didinti.
Tačiau realiai procesas vyksta panašiai kaip ir Kalėjimų departamente. Nedidelei daliai pedagogų po reformos atlyginimas šiek tiek padidėjo (pavyzdžiui, jauniems, tik pradėjusiems dirbti), daugumai – niekas nepasikeitė, o dar kitiems atlyginimai dargi sumažėjo… Stebisi profsąjungos, stebisi mokytojai, stebisi netgi mokyklų vadovai, nors pagal gudrią naująją atlyginimų reformą kaip tik nuo mokyklos direktoriaus, o ne nuo Švietimo skyriaus vedėjo ar kokio ministerijos departamento tiesiogiai priklauso pedagogų bei jų padėjėjų darbo krūvio sudarymas ir įvertinimas.
Centre – garsusis Lukiškių kalėjimas. Slaptai.lt nuotr.
Taigi, gerbiama ministre, kur tie 17 milijonų, skirtų pedagogų atlyginimams?
Teisingumo dėlei prisipažįstu, kad turėjau galimybę tą klausimą užduoti aukštiems ministerijos pareigūnams žodžiu. Tačiau vietoj atsakymo – tyla ir gūžčiojimas pečiais. O viena APD (aukštai pastatyta dama, bet ne ministrė), žiūrėdama man į akis, kietai išskiemeniavo: „Niekas-niekada-ministerijoje-atlyginimų-reformos-nesiejo-su-atlyginimų-didinimu!“
Ką gi, teks pacituot iwww.svietimonaujienas.lt. Kaip skelbia šis šaltinis, kovo 22 d., švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, jos patarėjas Arminas Varanauskas ir vieno iš ministerijos departamentų direktorius Aidas Aldakauskas pristatė etatinį mokytojų darbo užmokesčio modelį. „Norime, kad mokytojų gyvenimas pasikeistų gerąja linkme“, – kalbėjo J. Petrauskienė
O kokiu būdu jis keisis?
Ministrė paaiškino, jog mokytojų atlyginimai bus skaičiuojami nebe už atskiras valandas, kaip iki šiol, o už etatą, o tai reiškia, kad „bus apmokamos ne tik pamokos ir su jomis susijusi veikla, bet ir kiti darbai, atliekami mokyklos bendruomenei“. O tai, savo ruožtu, reiškia, kad „automatiškai daugumai mokytojų išaugtų ir jų darbo užmokestis.“ [Daugiau žr.: http://www.svietimonaujienos.lt/pristatytas-mokytoju-etatinio-darbo-uzmokescio-sistemos-modelis/]
Ir kas dabar drįstų tvirtinti, kad ministerija „niekada“ nesiejo naujo apmokėjimo modelio su atlyginimų didinimu?
Logiška buvo numatyti, jog didinant atlyginimus, ministerijai reikės daugiau lėšų, todėl supratinga vyriausybė ir skyrė tam reikalui 17 milijonų eurų. Tik kur jie? Gal adresą žino toji pati APD, kuri aiškino man, jog „niekas niekada…“?
Teisingumo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Dabar suprantate, kodėl švietimo ir mokslo ministerijai reikia Roko Masiulio klono? Beje, praverstų ir Rasos Kazėnienės klonas. Juk aišku, kad tie žmonės, kurie šiandien išsisukinėja ir netgi meluoja, ne tik nesuras kažkur nudaigotų šiųmetinių milijonų, bet į jų sukurtą juodąją skylę gali nugarmėti ir tie keliasdešimt milijonų, kuriuos vyriausybė ketina skirti sekančiam reformos etapui.
Rodos, tokia maža ta Lietuva, tokie suvargę, dejuojantys jos žmoneliai, o, bet, tačiau – tokios plačios, tokios nepripildomos prie valdžios pinigų prisisiurbusiųjų ir viskuo patenkintųjų veikėjų (liežuvis neapsiverčia juos vadinti pareigūnais) kišenės!
Beje, Kalėjimų departamentas jau išplatino pranešimą, kuriame pareiškė, kad profesinės sąjungos narių interpretacijos dėl pataisos pareigūnų atlyginimams skirto ir neva dingusio papildomo finansavimo yra nepagrįstos.
Politine korupcija kaltinamas buvęs liberalas Eligijus Masiulis sako, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvada yra paremta suklastotais dokumentais, o pats komitetas vykdydamas tyrimą peržengė savo kompetencijos ribas.
„Aš manau, kad visgi Seimas, Seimo komitetas vykdydamas tyrimą peržengė savo kompetencijos ribas ir pradėjo iš dalies vykdyti teisingumą, kas pagal Konstituciją priklauso teismui. Tiesiog noriu palinkėti, kad kiekvienas dirbtume savo darbą“, – ketvirtadienį sakė E. Masiulis po Vilniaus apygardos teismo posėdžio, kuriame pradėti nagrinėti politikams ir verslininkams pateikti kaltinimai dėl korupcinių nusikaltimų.
Žurnalistų paklaustas, kaip vertina tai, kad NSGK tyrimo medžiagoje figūruoja jo pavardė, E. Masiulis sakė tuo labai nesistebintis, nes, pasak jo, komiteto pastarąją savaitę paskelbta išvada yra paremta suklastotais dokumentais.
„Nieko čia nuostabaus ir nieko keisto. Jeigu tikslas yra artėjant teismo procesui suformuoti, sustiprinti visuomenės opiniją, kad čia vyko kažkokie baisūs dalykai, tai natūralu, kad ir mano pavardė minima. Bet pati išvada yra paremta suklastotais dokumentais. Nes yra krūva faktinių neatitikimų, kurie įrašyti valstybės saugumo departamento pažymoje“, – kalbėjo E. Masiulis.
Pasak korupcija kaltinamo buvusio liberalo, teismas yra ta vieta, kur turi būti vykdomas teisingumas.
„Aš manau, kad būtent teisinėmis priemonėmis ir bus įrodinėjamas kaltumas arba nekaltumas“, – pabrėžė E. Masiulis.
Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas viešame posėdyje pradėjo rezonansą sukėlusios politinės korupcijos bylos svarstymą. Tačiau nepasirodžius vienam iš kaltinamųjų, svarstymas atidėtas iki penktadienio.
Politinės korupcijos byloje E. Masiulis kaltinamas daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšio paėmimu.
Byloje dėl galimai korupcinės veiklos kaltinimai taip pat pareikšti koncernui „MG Baltic“, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai. Taip pat buvusiems šių politinių jėgų lyderiams – Vytautui Gapšiui, Šarūnui Gustainiui, Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Politinės korupcijos įsigalėjimą aiškinosi ir politikai, inicijavę parlamentinį NSGK tyrimą.
Birželio 5 d. Seimas pritarė NSGK parlamentinio tyrimo išvadoms, kuriose atskleista, kad verslo struktūros siekė daryti poveikį politiniams procesams Lietuvoje.
Parlamentinio tyrimo dėmesio centre atsidūrė koncernas „MG Baltic“, kuris paviešintoje VSD informacijoje įtariamas daręs neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, politikams ir politinėms partijoms.
Paviešintoje VSD medžiagoje, kuria remtasi atliekant NSGK tyrimą, pabrėžiama, kad E. Masiuliui vadovaujant Liberalų sąjūdžiui, „MG Baltic“ koncernas liberalų partiją visiškai kontroliavo.
Tai pat teigiama, „MG Baltic“ E. Masiuliui tapus susisiekimo ministru sukūrė schemą, siekiant laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ir įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus.
Susisiekimo ministerija informuoja, kad Lietuvoje ir Baltijos šalyse vykstant regiono saugumą stiprinančioms didelio masto tarptautinėms karinėms pratyboms, birželio 6–9 ir 18–21 dienomis numatomas intensyvus karinės technikos judėjimas šalies teritorijoje.
Minėtomis dienomis vyks NATO sąjungininkų JAV Sausumos pajėgų II-ojo kavalerijos pulko persidislokavimas, kurio metu apie 3000 JAV karių su 1500 kovinės technikos priemonių persidislokuos iš Vokietijos į Baltijos šalis ir Lenkiją.
Didžiausias iki šiol Lietuvoje vykdytas tokio masto karinės technikos judėjimas numatomas per Kalvarijų užkardą, kiek mažesnis – per Lazdijų. Technika nuo Kalvarijų užkardos „Via Baltica“ (E67) keliu judės per visą Lietuvos teritoriją į Latvijoje vyksiančių pratybų vietas, daugiausia į karinį Adažį poligoną, kita kolonos dalis tęs kelionę į Estiją. JAV karių kolonos, kurios dalyvaus pratybose Lietuvoje, nuo Kauno rajono judės į pratybų vietas Lietuvos kariniuose poligonuose: Rukloje ir Pabradėje. Birželio 18–21 dienomis kariai iš pratybų vietų tais pačiais maršrutais sugrįš į nuolatines dislokacijos vietas.
Lietuvos piliečiams, planuojantiems kelionę per Lietuvos ir Lenkijos sieną minėtais maršrutais, rekomenduojama pasirinkti kitą kelionės datą, kadangi minėtais laikotarpiais kelionė dėl intensyvaus karinės technikos judėjimo gali užtrukti ilgiau nei įprastai. Tiems, kurie neturės tokios galimybės, rekomenduojama vengti kelionės tamsiu paros metu, kuomet vyks intensyviausias karinės technikos judėjimas.
Lietuvos kariuomenė kartu su kitomis valstybės institucijomis, siekdamos kaip įmanoma labiau sumažinti nepatogumus šalies gyventojams ir svečiams, kruopščiai planuoja technikos kolonų judėjimą ir imasi kitų priemonių: Lietuvos teritorijoje karinės kolonos skaidomos į mažesnes iki 30 transporto priemonių kolonas, didžiausias technikos judėjimas planuojamas tamsiu paros metu, kiekvieną karinę koloną lydės Lietuvos karo policijos automobiliai, kurie reguliuos ir užtikrins saugų eismo judėjimą.
Šis traukinys – ir modernus, ir greitas, ir gražus. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos susisiekimo sektorius pirmą kartą bus pristatomas Šanchajuje vykstančioje didžiausioje Kinijos transporto ir logistikos parodoje. Lietuva ir jos svarbiausios susisiekimo įmonės prisistato ne tik parodos stende, bet ir Globaliame logistikos forume bei Šilko kelio logistikai skirtame verslo forume, kuriame bus surengta speciali Lietuvos sesija.
Lietuva pirmą kartą bus pristatyta parodoje „Transport Logistic China 2018“ Šanchajuje, pranešė Susisiekimo ministerija.
Gegužės 14-18 dienomis su oficialiu vizitu Kinijoje lankosi susisiekimo viceministro Ričardo Degučio vadovaujama delegacija ir verslininkai. Paroda vyksta šio vizito metu.
„Pirmą kartą rengiamas toks platus šalies transporto ir logistikos galimybių pristatymas Kinijoje yra svarbus žingsnis, Lietuvai siekiant tapti Azijos ir Europos transporto jungties dalimi bei plėtoti Šilko kelio ekonominį bendradarbiavimą su Kinija. Tikimės, kad tai sustiprins dialogą su Kinijos valstybės institucijomis ir verslo įmonėmis bei paskatins jų susidomėjimą Lietuva“, – ministerijos pranešime cituotas R. Degutis.
Šalies įmonėms atstovaus valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, bendrovių „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zona vadovai.
Vizito metu taip pat numatyti susitikimai su Kinijos transporto ir logistikos įmonių bei Kinijos valstybinio pašto biuro vadovais, apsilankymas Šanchajaus Jang Šanouoste bei Šendženo Šekou keltų terminale.
Vizito pabaigoje, gegužės 18 d., planuojami susitikimai su Kinijos transporto ministerijos vadovais ir Kinijos nacionalinės plėtros ir reformų komisija.
Kaip rašoma ministerijos pranešime, naujojo Šilko kelio, arba „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyva itin reikšminga Lietuvos transporto sektoriui, siekiant plėtoti įvairiarūšius terminalus ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, kuo geriau panaudoti esamą infrastruktūrą bei didinti geležinkelių, kelių ir oro transporto pajėgumus. Stiprinant ryšius su Kinija norima užsitikrinti nuolatinį srautą kiniškų krovinių, kurie tranzitu per Lietuvą būtų vežami į Vakarų Europą ir Skandinavijos šalis.
Siekdama užtikrinti reguliarų krovinių vežimą traukiniais iš Kinijos per Lietuvą, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ aktyviai bendradarbiauja su didžiausiomis Kinijos transporto kompanijomis, tokiomis kaip „Sinotrans“, CMG, „CAMCe“ ir „Gentrans“. Naujų galimybių Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui suteiktų bendradarbiavimas plėtojant krovinių pervežimą maršrutu tarp Kinijos, Minsko regione statomo industrinio parko „Didysis akmuo“ ir Klaipėdos jūrų uosto.
Vladislovas Molis. ELTA (Gedminas Savickis) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė išbraukė buvusį valstybės įmonės „Automagistralė“ vadovą Vladislovą Molį iš valstybės apdovanotųjų asmenų sąrašo. V. Molis iš sąrašo išbrauktas už valstybės apdovanotojo vardo pažeminimą.
Tokį sprendimą Prezidentė priėmė, atsižvelgus į minėtoje įmonėje atlikto vidaus audito ataskaitą. Audito metu nustatyta, kad, V. Moliui vadovaujant valstybės įmonei „Automagistralė“, buvo padaryta didelė finansinė žala, nustatyti šiurkštūs lėšų švaistymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejai.
Valstybės apdovanojimas V. Moliui skirtas 2015 m. tuometinio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teikimu ir gavus Valstybės apdovanojimų tarybos pritarimą. Visi kandidatai valstybės apdovanojimams gauti įstatymo nustatyta tvarka yra tikrinami atsakingų teisėsaugos institucijų. V. Molio atveju informacijos, dėl kurios jam negalėjo būti suteiktas apdovanojimas, gauta nebuvo.
Asmenys, išbraukti iš ordinų kavalierių arba medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais apdovanotųjų sąrašo, jiems įteiktus apdovanojimo ženklus ir apdovanojimo dokumentus privalo grąžinti ordinų kancleriui. Šie asmenys netenka apdovanojimų teikiamų teisių.
Paskutinį kartą Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas iš dalies buvo rekonstruotas 2003-aisiais
Liepos 14 d. pradedama Vilniaus oro uosto lėktuvų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija – būtina. Iš esmės sutvarkyti šią infrastruktūrą svarbu siekiant užtikrinti skrydžių saugą ir sostinėsoro uosto, kaip pagrindinių šalies oro vartų, veiklos tęstinumą.
Vilniaus oro uostas. Susisiekimo ministerija
„Tako rekonstrukcija, deja, bet neišvengiama. Ankstesnės valdžios stūmė nuo savęs šį sudėtingą ir nepopuliarų sprendimą, nors jau 2014 metais buvo žinoma, kad taką būtina rekonstruoti. Delsti nebegalime – rizikos kaina yra žmonių saugumas. Tad nediskutuotina, ar reikia rekonstrukcijos. Pasirinkimas buvo vienas – visiškai uždaryti Vilniaus oro uostą, nepaliekant kitos galimybės keliautojams, arba kelti skrydžius į Kauną, net ir žinant visus logistinius sunkumus“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Paskutinį kartą Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas iš dalies buvo rekonstruotas 2003-aisiais. Dar 2014 m. atlikti laboratoriniai šio tako tyrimai parodė, kad blogėjanti jo būklė ir yrantys dangos produktai gali kelti riziką aviacinei saugai. Rekonstruoti kilimo ir tūpimo taką Vilniaus oro uostas buvo pasirengęs jau 2016 m., planuojami darbai buvo suplanuoti įmonės strateginiuose planuose, tačiau sudėtingam sprendimui tuo metu pritrūko politinės valios.
Rekonstrukcijos metu bus sustiprintas kilimo ir tūpimo tako pagrindas, keičiama tako danga ir įdiegta moderni signalinių žiburių sistema. Kartu rekonstrukcijos metu bus modernizuota lietaus vandens surinkimo sistema.
Pagrindinis rekonstrukcijos tikslas – užtikrinti tolesnį kilimo ir tūpimo tako naudojimą, atitinkant skrydžių saugos ir aviacijos saugumo reikalavimus, ir išvengti skrydžių ribojimų. Siekiama tobulinti Vilniaus oro uosto ir oro eismo paslaugų teikimo infrastruktūrą, didinti jos pajėgumą. Šiemet atlikus rekonstrukciją Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas be didelių papildomų investicijų galės būti naudojamas ateinančius 25 metus.
Valstiečių ir žaliųjų arba, kaip jie save įvardino, profesionalų vyriausybė įsibėgėjo ir panašu, kad ramiai sau plauks per reformų ledynus ne 100, o 1000 dienų.
Titaniko žūtis. Ar Lietuva nėra panaši į skęstantį Titaniką?
Atrodo, kad tai jau suvokė Respublikos prezidentė 100-adienio vyriausybės pasiekimus savo metiniame pranešime Seime pavadindama chaotiškų reformų manijos laiku, nors naujos krypties ir neparodė, vyriausybės nekompetenciją pradeda suvokti elektoratas – smunka valdančiųjų reitingai sociologinėse apklausose, suvokia tai ir netgi vienas kitas profesionalas dabartinėje vyriausybėje.
Kur plaukiame ir kada skęsime?
Klausimas, kur plaukia ir kada nuskęs Valstiečių ir žaliųjų reformų ledlaužis, kuriuo plaukti, nepaisant pradinių nesėkmių, valdantiesiems palinkėjo Respublikos vadovė, ne retorinis. Kol kas reformų kryptis nežinoma, o šių chaotiškų reformų laiką padauginus iš 10, maždaug ir turėtume datą, o jei paaiškės „Litaniko“ maršrutas, – tai ir vietą, kur įvyks katastrofa. Kad tokia grėsmė reali – požymių yra. Respublikos vadovė dabartinėms valdančiųjų reformoms priskiria kompetencijos (proto) stoką, tačiau nepaisant šio trūkumo, siūlo reformuoti dar ryžtingiau. Daugiau reformų, daugiau ir beprotybės, tad kažkur abi grafiko kreivės turėtų susitikti, o tada ir išnirs ledkalnis, kurio ten neturėjo būti, nieks jo nelaukė, nestebėjo ir šiam susidūrimui nesiruošė. 1000 dienų ramybės, be pagrįstos ir nepagrįstos kritikos, reikalavimų, pasiūlymų ir pageidavimų, bent jau leistų „Litanikui“ po 1000 dienų nuskęsti gražiai, grojant orkestrui, džentelmenams pasiaukojančiai gelbstint savo damas.
Tiems, kurie patikėjo, kad valstybės laivas valdomas tikrų profesionalų ir palaikomas rekordinio keleivių skaičiaus yra absoliučiai saugus, derėtų leisti ramiai snausti prabangiose kajutėse, o didžiausiems entuziastams netrukdyti knaisiotis po pačius ledlaužio vidurius žemiau vaterlinijos, kad po susidūrimo su ledkalniu nuskęstų visa ši istorija drauge su jos kūrėjais į mitologines senojo lietuvių tikėjimo anapusinio pasaulio gelmes.
Bėda tik ta, kad katastrofos stebėtojai nebūsime tik tokiu atveju, jei „Litaniko“ išvykoje nedalyvausime laiku susikrovę lagaminus ir išsinešdinę į senąjį žemyną. O jei pasiliksime, turime prisiminti, kad skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. 1000 dienų dabartinei vyriausybei reikia, geriau gal ir nebus, bet tikrai nebus blogiau. Humanistiniu požiūriu, kiekvienam žmogui, net jei jis būtų vyriausybės vadovas ar Seimo narys, reikia suteikti galimybę suvokti, kad vadovauja ne policijos komisariatui, ne avis gano ir ne žaliai dažo reprezentacinių pievučių žolynus už Europos sąjungos Sanglaudos fondo aplinkai skiriamus pinigėlius.
Budistinis ritualas: reformos, reformos…
Kad valdančiųjų suvokimo procesą stimuliuotume, turime kalbėti: prezidentė sakyti kalbas, ekspertai teikti išvadas, analitikai – įžvalgas, žurnalistai – „loti“ ir t.t. Tačiau, net ir šiuo atveju, tik kalbant, o ne darant, derėtų susitarti dėl terminologijos. Sąvokų ir jų reikšmių skirsnis yra kiekvieno įstatymo pradžioje, turi jis būti ir viešųjų asmenų oro ir kinkų drebinimo retorikoje apibrėžtas ir vienodai suprantamas. Kitaip subyrėsime nesusikalbėjimo chaose kaip senovės babiloniečiai ir apie 2,83 mln. Lietuvos piliečių, taip ir nesulaukusių tikrojo pranašo, liks tik prisiminimai bei archainės kalbos bereikšmių žodžių rinkiniai, kalbininkų saugomi pasaulinio voratinklio skaitmeninių duomenų bazės užkaboriuose. Valdžios galvos eteryje monotoniškai dudenančios mantrą – „Om mani padme hum“, būtų nieko blogo, ji nieko nereiškia, bet tokia ir yra jos prasmė kelyje į nušvitimą. Tačiau šiuo metu esminė Lietuvos Respublikos Gyvenimo įstatymo sąvoka, nuo kurios reikėtų pradėti, yra mantra „Reformos“. Tik ši mantra turi ir reikšmę, ir daugiau nei vieną visiškai skirtingas reikšmės interpretacijas.
Kiek vyksta, ir kiek būtų gana?
Piliečiui iš šalies, Lietuva turėtų pasirodyti labai dinamiškai besikeičianti šalis, nes joje nuolat kas nors reformuojama. Kinų baisiausias palinkėjimas žmogui – gyventi permainų laikotarpiu – tampa savaimine vertybe ir pagrindiniu mūsų valstybę ir jos piliečių būklę charakterizuojančiu rodikliu. Kiek jų vyksta šiuo metu, kur jos veda, kam reikalingos ir kodėl po jų turėtumėme gyventi gerai?
Gyvemimas Lietuvoje tikrai labai brangus. Slaptai.lt nuotr.
Visą savaitę (vieną iš daugelio Lietuvoje, niekuo ypatingai neišsiskiriančią nuo buvusių prieš tai ir tos, kuri prasidės rytoj), vyko apie 20 reformų. Daugiausia kalbama apie švietimo reformą, bet svarbios ir kitos – jau svarstoma finansų ministro Viliaus Šapokas pristatyta mokesčių reforma; Aplinkos ministras Kęstutis Navickas reformuoja urėdijas; tebevyksta diskusijos dėl alkoholio prieinamumą mažinančių reformų inicijuotų Sveikatos ministerijos, o su alkoholio pramone susijęs verslas ar iš jo reklamavimo gyvenantys popso kūrėjai skaičiuoja praradimus; nuo liepos 1 d. įsigalioja darbo kodekso pakeitimai, reformuojantys darbdavių ir darbuotojų santykius; teismų reforma, anot prezidentės, užbaigta, bet dabar prasideda šios reformos pasekmių etapas, optimizuojama veikla, atleidžiami pertekliniai darbuotojai; panaikinus PVM lengvatą bemaž 2/3 Lietuvos piliečių turės kažkaip reformuoti savo veiklą, taupyti, o 250 tūkst. piliečių, kurių pajamos ypač menkos, planuoti savo laiką pašalpų gavimo procedūroms, kurios nėra nei paprastos, nei greit atliekamos; visos šalies piliečiai vis dar jaučia euro įvedimo – pinigų reformos pasekmes, o jei pažvelgtume į regionus, lokalias reformas, tarkim, Valkininkų vaikų sanatorijos likvidavimą optimizuojant sveikatos paslaugų tinklą ir „reformuojant“ Valkininkų kaimelio šviesesnių perspektyvų viltis, – reformų skaičių galėtume drąsiai dauginti iš 10.
Prie visų reformų dar būtinai reikėtų pridėti valstybės valdymo aparato reformavimą, tradiciškai vykstantį pasikeitus valdžioms, nes šis procesas dar ir dabar nėra pasibaigęs, naikinamas vienas kitas departamentas ar skyrius ir kuriamas naujas, kitaip pavadintas ir t.t. Taigi, pagrįsti, kad gyvename reformų laikotarpiu, argumentų daugiau nei pakankamai.
Reformos – reikšmingos. O jei kelti klausimą, kodėl į Lietuvą kaip neskubėjo, taip neskuba ir niekada neskubės investicijos, atsakymas būtų labai paprastas – investuoti ir kurti verslą šalyje, prisitaikyti ir prie esamos, ir prie nenuspėjamomis kryptimis besikeičiančios situacijos rizikinga ir sudėtinga, o kalbant verslui suprantama vertybine terminologija – nepelninga. Neapsimoka, jei pasaulyje yra panašaus išsivystymo šalių, kur viskas daugiau mažiau stabilu, geriau ar blogiau, bet prisitaikymo kaštai prie situacijos būna vienkartiniai, o ne nuolatinė išlaidų eilutė biudžete.
Kodėl Lietuvoje daromos reformos?
Atmetus Atgimimo laikotarpį, kai bemaž visus sovietinius įstatymus reikėjo keisti į nacionalinius, ir stojimo į Europos Sąjungą laikotarpį, kai nacionalinius įstatymus reikėjo keisti į europinius, kitų reformų tikslai ir priežastys dažniausiai buvo ir yra dvi: finansinių krizių laikotarpiu ženkliai sumažėjus pinigų, tenka mažinti išlaidas, atleisti darbuotojus ir visi šie taupymai bei mažinimai pavadinami reformomis. Kita reformų priežastis ir tikslas – politinio lojalumo stimuliavimas. Pasikeitus polinei valdžiai į valstybines įmones, valdymo institucijas, pradedant ministerijomis, baigiant joms pavaldžiomis biudžetinėmis įstaigomis, naudingų, rinkimus laimėjusiai politinei jėgai nusipelniusių ar tiesiog „reikalingų žmonių“ įdarbinimas, o dėlto reikalingas ir ten dirbančių žmonių atleidimas, taip pat pavadintas reformavimo terminu.
Visą šį procesą, pavadintą reformomis, įtikinamiau galima pristatyti visuomenei bei paprasčiau atleisti darbuotojus, nereikia vertinti jų kompetencijos, sugebėjimų, darbo efektyvumo, pakanka tiesiog reformuoti padalinį ir tuo remiantis visiems darbuotojams įteikti atleidimo lapelius. Su didesniais ar mažesniais šalutiniais veiksniais, šios dvi reformų priežastys, drauge ar atskirtai, bet visada turinčios labai aiškius tikslus egzistavo ir egzistuoja bemaž visose vykdytose ir vykdomose reformose.
Politinio lojalumo stimuliavimas
Pavyzdžių apstu, tarkim, dar Aplinkos ministerijai vadovaujant Valentinui Mazuroniui buvo panaikintas Gamtos apsaugos departamentas. Turint galvoj, kad pati Aplinkos ministerija kūrėsi ant Gamtos apsaugos ministerijos kamieno lipdant kitas veiklų šakas (prijungtos Miškų bei Statybos ir urbanistikos ministerijos), kad gamtai ministerijoje nebeliko net departamento statuso, atrodė, kaip lengva beprotybė. Tačiau beprotybė įvyko, vandens faunos apsauga užsiimantis skyrius tapo Gamtos apsaugos skyriumi, kuris ilgainiui darbuotojų skaičiumi pranoko buvusį departamentą. Dabartinėje Aplinkos ministerijos sandaroje atsirado Gamtos apsaugos ir miškų departamentas, tarsi gamtos tebūtų tik miškuose, o laukuose būtų tik agrokultūra, miestuose – tik urbanistika, o vandenys visai pamiršti, kadangi neaiškios substancijos užpildytose lygiose plynėse ypatingų turtų nesimato.
Matyt, reformatorių nuomone, prasmės iš tų vandenų būtų, nebent juos perdavus Susisiekimo ministerijai, kuri užuot ploninus žemės transporto kelių dangas, galėtų užsiimti vandens transporto kelių gilinimu. Vanduo ir smėlis Aplinkos ministerijoje išlieka, tačiau tokią reformos vertę ir paskirtį, atmetus politinio lojalumo stimuliavimo kriterijų, suvokti paprasčiausiai neįmanoma. O jei šį argumentą – naujas pavadinimas, naujos pareigos, naujas žmogus – laikyti pagrindiniu reformos tikslu ir jau toliau ieškoti kokios nors prasmės – reforma pradeda dėliotis į nuoseklią priežasčių – pasekmių grandinę. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kiekvienas ilgiau (išmokęs prisitaikyti prie reformų) valdymo struktūrose išdirbęs valdininkas, galėtų papasakoti, kiek kartų jis buvo „politiškai reformuotas“.
Taupymas – pinigų įsisavinimas
Ko gero labiau nei politinio lojalumo stimuliavimo sąlygotos reformos, lėmusios tik periodišką postų persidalijimą bei nuolatinę įtampą dėl darbų laikinumo eiliniams biudžetinių įstaigų tarnautojams, reformavimo sąvokos reikšmę pakeitė, o tiksliau ją diskreditavo, „taupymo reformos“.
Geriausiai ją atskleidžia 1998 m. Rusijos krizės metu Andriaus Kubiliaus vyriausybės vykdytas taupymo vajus, kai 20 proc. buvo mažinamos biudžeto išlaidos. Šių reformų pasekmės ritasi iki šių dienų ne dėl finansinių pokyčių, bet dėl to, kad tuo metu susiformavo reformavimo kriterijai, reikšmės, principai, kryptys, lėmę ir vėliau vykdytų reformų tendencijas. Tąsyk, jėgos ir drąsos užteko, intelektualinio potencialo galbūt irgi buvo, bet vykdant „reformą“ apsiribota pradinėse mokyklos klasėse įgytomis žiniomis.
Tarkim, kaip buvo reformuojama (20 proc. mažinamas finansavimas) sveikatos sistema. Kai sveikatos įstaigos gavo potvarkį 20 proc. sumažinti savo išlaidas, bet negavo tokiam radikaliam perversmui profesionaliai paruošti ir įvykdyti reikalingo finansavimo (priešingai – lėšos atimtos), viskas vyko labai natūraliu būdu. Ligoninės medicininis personalas rinkosi du kelius: pasitikintys savo žiniomis, jaunesni gydytojai, perleido medicinos reikalų skaičiavimą ūkio skyriams, o patys krovėsi lagaminus, nes užsienyje šių paslaugų reikėjo, už papildomą darbą buvo mokama, o juo labiau, pinigai neatimami.
Ar mes kada nors būsime tokie laimingi – kaip šios merginos? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O tie, kurie lagaminų nesikrovė ir skaičiavo patys – tikslą sau suformulavo labai aiškų – surasti būdą, kaip susigrąžinti tuos atimtus 20 proc. ir sukurti sistemą, kad daugiau toks akibrokštas neištiktų. Tokiu būdu Konstitucijoje įtvirtintą „nemokomo gydymo“ normą vis labiau keitė tai šen, tai ten mokamos medicinos paslaugos, kurios po truputį, bet nuolatos didėja ir iki šios dienos. Smulkus kyšininkavimas, puikiai pažystamas medicinos sektoriuje dar nuo sovietinių laikų ir tikrai ne paslaptis daugeliui Seimo narių, pagal profesiją gydytojams, iš dalies, atsiradus tik mokamoms paslaugoms, legalizuotas, tačiau neišnyko.
Juk sovietiniais laikais jo „nebuvo“, „nebuvo“ jo ir 1998 m., „nėra“ jo ir dabar. Kadangi iš niekur kitur nei iš medicininių paslaugų vartotojų tokių sumų nuolat nepaimsi, tad šiuo paprasčiausiu keliu ir nueita – galutinis rezultatas, sudėjus naujas mokamas paslaugas ir „neoficialius“ atlygius – ligonis, medicinos paslaugų vartotojas mokėjo vis daugiau ir daugiau, jam mažiau pinigų liko kitoms, socialinėms, kultūrinėms, buitinėms, maitinimosi ir t.t. reikmėms.
Panašu, kad artėja laikas, kai konstitucijoje įtvirtintą nemokamą medicininę pagalbą tegaus tik visiškai sveikas žmogus, o jei susirgs, prasidės ir mokėjimai: už reikalingus ligai nustatyti, o ne bendruosius tyrimus, tvarsčius operacijoms, savalaikę, o ne kada „prieis eilė“ diagnostiką, vaistus ligoninėje ir t.t.
Ši reforma atskleidžia ir vieną esminių visų tolimesnių reformų bruožą – reformos papildomai nekainuoja, reiškia ir kompetencijos joms nereikia. Kaip 1998 m., kai reformų vykdytojams buvo ne tik nemokama, bet pinigai už darbą atimami ir jie skubėjo kuo greičiau juos susigrąžinti iš vartotojų, dabar jau nebedaroma, atsiranda netgi finansavimas, jei tam randama lėšų ES struktūrinių fondų eilutėse. Tačiau esmė išlieka. Reformos – laisvalaikio pramoga, hobis, kad jos būtų įvykdytos, reikia jėgos ir drąsos, o proto – kiek Dievas davė.
Vertybinių reformų langas
Ar buvo 3-oji reformų priežastis, siekis sukuri efektyviau veikiančią, valstybės piliečiams naudingą sistemą? Reikia pripažinti, kad tokių pastangų tikrai yra ir buvo, tačiau šios intencijos taip tampriai persipynę su dviem pirmosiomis, kad jas ignoruojant, reformų tikslai ir kryptys tampa nesuvokiami, tad ir belieka reformas pavadinti „chaotiškomis“.
Esminė bėda ta, kad Lietuva turėjo labai trumpą, net dviejų metų netrukusį, vertybinių reformų periodą. Realiai vertybinės reformos vyko 1990–1992 m. Tuomet drąsos ir ryžto buvo su kaupu, jėgos irgi užteko, tik proto – vargu. Vyravo, ypač ekonominėse ir socialinėse srityse, elementari beprotystė, sąmoningai ar nesąmoningai paslėpta po laisvės, tautiškumo, nepriklausomybės vertybinėmis kategorijomis. Jau ir nekalbant apie primityvų grobstymą „vertybininkams“ – reformatoriams atsidūrus prie valstybės išlaidų ir pajamų bankelio ir pirmą kartą gyvenime išvydus pinigų prikrautas seifų lentynas. Ryžtingi, drąsūs reformatoriai, jausdami tautiškai nusiteikusios visuomenės palaikymo jėgą, pamatę pinigus, labai dažnai pamiršdavo, kad jie tėra tik monetarinės politikos vykdymo priemonė. Kai šią priemonę prilygindavo tik daiktų ar paslaugų vertei – tai ir kildavo pagundos tuos pinigėlius išleisti, pasiimti, palikti, paslėpti, perdėti į kitą skrynutę, ar paprasčiausiai daugiau šių vertingų popierėlių atsispausdinti – elementaru, kadangi jie popieriniai.
Tiesiog per neįtikėtinai trumpą laiką „vertybininkams“ pavyko sukelti chaosą žemės ūkyje ar, tarkim, sudaryti sąlygas pradanginti kelis šimtus po kelis ir keliasdešimt mln. dolerių kainavusius laivus – bemaž visą Lietuvos jūrinį laivyną. Iš esmės, todėl ir šio vertybinio periodo reformų pasekmės buvo tokios, kad jau po poros metų į valdžią grįžo ta pati sovietinė nomenklatūra, kuri, tik jau pragmatiškiau, vykdė sau naudingas „stabilizavimo reformas“, jei kas dar atsimena, su ilguoju stabilizatoriumi priešakyje.
Vertybėmis pagrįstų reformų langas šalies gyvenime buvo trumpas, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu, pražūtingas. Žmogaus laisvės ir nacionalinės vertybės tapo tik lakmuso popierėliais, kuriais skubiai pradedama dangstytis, jei kas nors tą laiką bando prisiminti ne iš šviesiosios pusės. O kito vertybinio periodo Lietuvos reformavimo istorijoje jau ir nebuvo. Stojimą į ES pavertėme įstatymų suderinimo rutina, o į ES įstojus ir pradėjus gauti europines lėšas, reformas susiaurinome iki savitikslės pinigų įsisavinimo funkcijos.
Svarbu ne kokybė, bet terminai
Ar ne panašiai yra ir šiuo metu? Valstiečių ir žaliųjų politiniam junginiui, kaip ir pirmiesiems reformatoriams, gerų norų, entuziazmo ir jėgos užtenka, o štai proto ir sąžinės, vargu bau. Vieni iš jų tikrai sąžinę turi, kiti turi ir proto, bet kad jis sutilptų viename, o tiksliau bent jų tų keleto politinių lyderių asmenyse, kurie priima sprendimus, kol kas nematyti, o kaip juos integruoti – niekas recepto nepasiūlė. Sprendžiant iš prezidentinio pranešimo turinio Seime, nežino receptų ir šalies vadovė.
Lietuva kartais primena šį trapų guminį plaustą – ar išplauksime? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Atskirai paminėtinos šveitimo reformos peripetijos. Tik spėjo prezidentė ketvirtadienį pradėtą švietimo reformą išdėti į šuns dienas, jau pirmadienį Švietimo ir mokslo komiteto Seime vadovas Eugenijus Jovaiša, net nepadaręs korektiškumo pauzės, tėškė ant stalo „Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių“ paketą, kuriose siūlo, anot specialistų, siekti tikslų, kurie jau senai pasiekti arba kurių ir be gairių siekiama – tai netgi numato ne kažkokios gairės, bet jau dabar galiojantys įstatymai.
Taip pat E. Jovaiša siūlo įkurti Ugdymo tyrimų ir inovacijų centrą, nors šiuo metu analogiškas centras (Ugdymo plėtotės centras) visai nuosekliai ir konstruktyviai veikia. Atmetus politinio lojalumo stimuliavimo kriterijų, tokie sumanymai tampa nesuvokiami. O štai šiuo kriterijumi remiantis, pasiūlymas net labai logiškas – vietoj Ugdymo plėtotės centro direktoriaus bus Ugdymo tyrimų ir inovacijų centro direktorius, tik jau kitas, ir nuo piramidės viršūnės žemyn, dirbs tą patį ir tiek pat, tik jau šiek tiek kiti žmonės.
Nuo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko neatsiliko ir Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė jau trečiadienį surengusi spaudos konferenciją ir paaiškinusi, kas ir kada bus reformuojama. Išvada tokia, kad šveitimo reforma po prezidentės kritikos ne tik kad nepristabdyta, siekiant susivokti, iš kur tas chaosas kyla, bet tik pagreitėjo.
Panašiai procesai vystosi ir kitose valstybės valdymo srityse. O tai reiškia, kad artimiausias 1000 dienų bus tęsiamos ir vykdomos naujos reformos, kurių turinys ir kryptis nesiskirs nuo tų, kurias jau pamatėme per pirmąjį 100 vyriausybės darbo dienų. Grėsmė valdantiesiems, kad valstybės piliečiai ištvers ne daugiau nei 1000 dienų trukmės chaotiškų pokyčių periodą, reali.
30 metų reformų apkasuose
Ar 2019 m. rugsėjo 10 d., dabartinės vyriausybės darbo 1000-adienį, išties „Litanikas“ susitiks su ledkalniu, paliksime spręsti pranašams ir astrologams, tačiau pats laikas tuomet bus įdomus – ką tik bus įvykę nauji prezidento (-ės) rinkimai ir senosios vyriausybės narių darbas bus išties rimtai revizuojamas, nepaisant, ar naujuoju šalies vadovu (-e) taptų pranašas, pragmatikas ar politikas.
Artės ir dar viena sukaktis – 30 metų politinio lojalumo stimuliavimu ir taupymu – pinigų įsisavinimu motyvuotų reformų Lietuvoje jubiliejus. Laikas, kuriame gyvename, yra reformų laikas. Ir jei ieškoti analogiškų periodų Lietuvos istorijoje – tai būtų tris dešimtmečius trukęs Abiejų tautų (Lietuvos ir Lenkijos) karas su Švedija (1600 –1629 m.). Panašumų, tarkim, gyventojų skaičiaus mažėjimas, karo ir dabartinių reformų sėkmės, nesėkmės, priežastys, rezultatai ir t.t., žymiai daugiau nei 22 m. trukęs tarpukario Lietuvos laikotarpis. Protekcionizmo, pinigų grobstymo bei švaistymo 1918 – 1940 m. Lietuvoje irgi buvo, tačiau bemaž visos reformos turėjo vertybinį kriterijų, nes politikai – krašto valdytojai suvokė, kad ne reformuoja, o kuria Lietuvos valstybę.
Nuo šiol kelių statybos sektoriuje kompromisų nebus. Susisiekimo ministerijos iniciatyva šiemet gegužę įsigaliojo naujas valstybinės reikšmės kelių kontrolės standartas, įteisinęs 3 kartus griežtesnius reikalavimus.
Tai paskatino tyrimo metu nustatyti faktai: per praėjusius kelerius metus net 80 proc. atvejų rangovai pasinaudojo normatyvuose nurodyta didžiausia leistina kelio dangos storio nuokrypio riba, kuri siekė beveik 10 cm. Paskaičiuota, kad kelininkams paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 m pločio asfalto dangos buvo galima uždirbti 57 tūkst. 70 eurų.
„Nuokrypių galėjo būti dėl netobulos technikos, neprofesionalaus darbo ar technologinių ypatybių. Tačiau daugeliu atveju įtakos turėjo teisės aktų spraga, kuria pasinaudojus buvo galima sumažinti rangovo sąnaudas visiškai legaliai, tiesiog klojant plonesnę asfalto dangą ar kelių statybai naudojant netinkamas medžiagas, – šiandien spaudos konferencijoje sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. – Situacija pakeista – Susisiekimo ministerijos inicijuoti norminių aktų pakeitimai užkirs kelią tokio pobūdžio piktnaudžiavimui ir valstybei daromai žalai.“
Naujuose reikalavimuose numatytas didžiausias leistinas asfalto dangos storio svyravimas – tik 3,4 cm. Tai neišvengiama dėl technologinių, reljefo ir kitų kelio asfaltavimo darbų ypatumų. Tačiau šiuo atveju rangovas, norėdamas sutaupyti kelio tiesimo sąnaudas šios nedidelės paklaidos sąskaita, rizikuos ją viršyti ir patirti nuostolių – neatitinkančią nustatytų normatyvų asfalto dangą kelininkai turėtų tiesti iš naujo.
2012–2016 m. valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai buvo skirta 1,14 mlrd. eurų. Už šias lėšas įrengti 1 tūkst. 807 kilometrai – nutiesti nauji keliai, rekonstruotos, atnaujintos kelio dangos, asfaltuoti žvyrkeliai.
VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas, 2013–2016 m patikrinęs remonto ar rekonstrukcijos darbų kokybę 64-iuose 245 km ilgio keliuose, kurių vertė 188 mln. eurų, nustatė, kad danga buvo „ploninta“ 27 keliuose. Tai sudaro 42 proc. per šį laikotarpį patikrintų kelių. 17-oje iš 64 objektų (27 proc.) buvo absoliučiai pasinaudota leistinos kelio dangos nuokrypio riba, 34-ose objektuose (53 proc.) – iš dalies, ir tik 13-oje objektų (20 proc.) paklota danga atitiko projekte numatytus parametrus.
Susisiekimo ministro R. Masiulio teigimu, kelio dangos storis – tik dalis problemos. Kilus abejonėms, ar rangovai visada naudoja tinkamas medžiagas, į pagalbą pasitelktas nepriklausomas valstybių, kur keliai nebyra, auditas. Dar šią vasarą užsienio akredituotose laboratorijose bus atlikti visapusiški tyrimai ir nustatyta, ar kelio konstrukcijai įrengti panaudoti statybos produktai atitinka tiekėjų pateiktų produktų atitikties deklaracijų, atitikties sertifikatų ir Lietuvoje akredituotų laboratorijų bandymų protokolų duomenis. Auditai taip pat bus atlikti ir anksčiau įrengtuose ruožuose.
Kelių statybų skaidrumui didinti nuo š. m. rugsėjo bus privaloma naudoti Elektroninį statybos darbų žurnalą, kurį informacinėje sistemoje LAKIS įsipareigojo sukurti Lietuvos automobilių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Žurnale turės būti nuolat nurodomi visi su kelių statybos darbais susiję duomenys. Tai leis užtikrinti statybos rangovo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybę, pagerinti atliekamų darbų kontrolę. Visoms naujoms rangos sutartims jį bus privaloma pildyti nuo š. m. gruodžio 1 d.
Vyriausybės posėdyje pritarta Vidaus reikalų ministerijos parengtoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, siūlančioms palengvinti transporto priemonių leidimo dalyvauti viešajame eisme grąžinimą, kai toks leidimas buvo laikinai sustabdytas.
„Pagal siūlomas pataisas, pašalinus priežastis, dėl kurių transporto priemonėms buvo laikinai neleidžiama dalyvauti viešajame eisme, joms tokia teisė būtų nedelsiant sugrąžinta. Registracijos procedūrų kartoti nereikėtų net ir tais atvejais, kai priežasčių šalinimas užtruktų ilgesnį laiką“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Taip pat atsirastų galimybė transporto priemonės valdytojui sustabdyti leidimą transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme neribotam laikotarpiui (nutraukus civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ar neatlikus techninės apžiūros).
„Tai aktualu tiems asmenims, kurie dėl tam tikrų priežasčių ilgesnį laiką nesinaudoja automobiliu ar juo naudojasi sezoniškai. Tokį automobilį grąžinti į viešąjį eismą taptų paprasčiau – reikėtų atlikti privalomąją techninę apžiūrą (jei ji pasibaigusi) ar apdrausti privalomuoju draudimu, ir automobiliui vėl būtų suteikta teisė dalyvauti eisme. Automobilio iš naujo registruoti nereikėtų“, – pastebi vidaus reikalų ministras.
Pagal šiuo metu galiojantį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, leidimas transporto priemonei dalyvauti eisme gali būti sustabdytas trimis atvejais: kai neatlikta motorinės transporto priemonės ar priekabos privalomoji techninė apžiūra, kai ji neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba kai nesumokėti valstybės nustatyti mokesčiai. Per 180 dienų nepašalinus priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas dalyvauti eisme, transporto priemonės išregistruojamos ir vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik iš naujo registruotos.
Parengtame projekte šio maksimalaus 180 dienų termino siūloma atsisakyti.
„Siūlomais pakeitimais siekiame mažinti administracinę ir finansinę naštą transporto priemonių valdytojams ir sudaryti jiems daugiau patogumų – supaprastinti registracijos tvarką ir atsisakyti perteklinių procedūrų“, – sako E. Misiūnas.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos leidimas dalyvauti viešajame eisme būtų panaikinamas visam laikui ir ji išregistruojama, kai ji pripažįstama netinkama eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas. Ši nuostata būtų taikoma ir gavus informaciją iš užsienio šalių transporto priemonių registrų tvarkytojų, kad transporto priemonė pripažinta netinkama eksploatuoti. Tokios transporto priemonės Lietuvoje negalėtų būti registruojamos.
Šioms įstatymo pataisoms dar turės pritarti Seimas.
Informacijos šaltinis – Lietuvos susisiekimo ministerija.
Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtoms teisės aktų pataisoms, kurioms įsiteisėjus neliks kliūčių valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių valdymo ir priežiūros pertvarkai įgyvendinti.
Šia reforma siekiama 11-kos valstybės įmonių sujungimo, kuris leistų užtikrinti efektyvią valstybės kelių tinklo priežiūrą ir taupyti šalies biudžeto lėšas.
Kaip išvengti vadinamųjų kamščių Vilniaus gatvėse? Slaptai.lt nuotr.
„Valstybės turtas privalo būti naudojamas skaidriai, efektyviai ir teikti kuo didesnę naudą visuomenei. Šiuo požiūriu valstybinės reikšmės kelių priežiūros srityje svarbūs pokyčiai yra pribrendę jau seniai. Daugelis iki šiol egzistavusių dalykų šių įmonių veikloje toliau nebegalėjo būti toleruojami, o ryžtingi žingsniai šiandien kaip niekad svarbūs“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Iki šių metų pabaigos numatoma centralizuoti kelių priežiūros valdymą ir įsteigti vieną kelių priežiūros įmonę, tai leis kasmet sutaupyti bent po 8,5 mln. EUR.
Susisiekimo ministerija parengė dviejų – Kelių ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių – įstatymų pakeitimo projektus.
Pagal Kelių įstatymo projekto nuostatas būtų tikslinami subjektai, galintys valdyti valstybinės reikšmės kelius, taip pat numatyta, kad valstybinės reikšmės kelius gali valdyti vienintelis subjektas – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija).
Š. m. kovo 2 d. Vyriausybės sprendimu valstybinės reikšmės keliai buvo perduoti valdyti Kelių direkcijai, todėl kelių priežiūros įmonės išbraukiamos iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių sąrašo.
Šie įstatymų projektai įsigalios, jei jiems pritars Seimas.
Lietuvos kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai šiemet iš Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirtų lėšų planuojama paskirstyti per 499 mln. eurų. Tai sudaro 10 proc. daugiau lėšų nei 2016 m.
Ši pinigų suma numatyta Susisiekimo ministerijos parengtoje 2017 m. KPPP finansavimo sąmatoje, kuri pateikta Vyriausybei tvirtinti.
„Šiemet didesnį dėmesį skirsime transeuropiniam kelių tinklui ir valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo darbams. Dalis lėšų atiteks ir su strateginio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Transeuropinio kelių tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtrai planuojama skirti 24 mln. eurų, o valstybinės reikšmės žvyrkelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus, numatyta per 83 mln. eurų. Su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti – 13 mln. eurų.
Kita programai skiriamų lėšų dalis – daugiau nei 361 mln. eurų – bus paskirstyta pagal proporcijas, numatytas KPPP įstatyme. Valstybinės reikšmės keliams plėtoti ir prižiūrėti, saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti daugiau nei 234 mln. eurų (65 proc.), vietinės reikšmės keliams ir gatvėms teks per 108 mln. eurų (30 proc.). Likusieji 5 proc. lėšų (per 18 mln. eurų) – tai programos lėšų rezervas su keliais susijusioms valstybės reikmėms finansuoti.
2016 metais į KPPP surinkta 19,7 mln. eurų daugiau nei buvo planuota.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.
