Wagner samdinys. EPA – ELTA foto
Maskva, birželio 24 d. (dpa-ELTA) „Wagner“ sukarintos grupuotės vadas Jevgenijus Prigožinas pranešė sustabdęs savo karių judėjimą Rusijos sostinės Maskvos link ir dabar jie apsisuka, teigiama jo spaudos tarnybos „Telegram“ paskelbtoje garsinėje žinutėje. Prigožino fizionomija. Youtube.com
„Mes apgręžiame savo kolonas ir grįžtame į lauko stovyklas priešinga kryptimi“, – paskelbė Jevgenijus Prigožinas, anksčiau žadėjęs žygiuoti į Maskvą ir nuversti karinę vadovybę. Jis teigė suprantantis momento svarbą ir nenorįs „pralieti rusų kraujo“.
Jo pareiškimas nuskambėjo iškart po to, kai Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos spaudos tarnyba pranešė, kad jis įtikino J. Prigožiną atsisakyti savo plano.
„J. Prigožinas priėmė Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pasiūlymą sustabdyti savo grupuotės „Wagner“ kovotojus ir imtis tolesnių veiksmų padėčiai deeskaluoti“, – teigiama prezidento kanceliarijos pranešime spaudai, kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
Parlamentinės partijos pasirašė naują susitarimą dėl gynybos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Parlamentinės partijos, išskyrus „valstiečius“, penktadienį Seime pasirašė naują susitarimą dėl šalies gynybos. Parašus po dokumentu, galiosiančiu iki 2030 m., padėjo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, socialdemokratų, partijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos regionų partijos lyderiai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo susitarimo dėl nacionalinio saugumo svarbą regionui kylančių naujų geopolitinių grėsmių ir iššūkių kontekste.
„Šį susitarimą pasirašome tikrai tikrai ypatingu metu, kai labai svarbu objektyviai įvertinti pasikeitusią geostrateginę aplinką ir dėl jos kylančias naujas grėsmes, atnaujinti mūsų gynybos viziją ir numatyti konkrečius žingsnius, kuriais stiprinsime mūsų šalies gynybą“, – prieš pasirašydama susitarimą akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Susitarimo projekte nubrėžtos trys nacionalinį saugumą užtikrinančios kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.
Nors partijoms nepavyko susitarti dėl konkrečios finansavimo didinimo kartelės, tačiau sutarta, jog tolesnis gynybos finansavimo didinimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais.
„Priemonėms, susijusioms su kariuomenės ir krašto apsaugos sistemos stiprinimu, anksčiau parlamentinių partijų įtvirtintas sutarimas skirti 2,5 procentų BVP krašto apsaugai finansuoti pasiektas 2022 metais. Sieksime, išlaikyti šį pasiektą parlamentinių partijų sutarimą. Tolesnis gynybos finansavimo didinimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“, – rašoma pasirašytame susitarimo dokumente.
ELTA primena, kad apie susitarimus dėl užsienio politikos ir krašto gynybos partijos pradėjo kalbėti prasidėjus karui Ukrainoje.
Diplomatija Įstrigęs susitarimo dėl Lietuvos užsienio politikos rengimo procesas išryškino ne tik skirtingus požiūrius į Kiniją, bet ir tarp valdančiųjų ir opozicinių partijų tvyrantį abipusį nepasitikėjimą. Centro kairei priklausančios jėgos įsitikinusios, kad pastarąją savaitę opozicijos stipriai sukritikuotas juodraštinis susitarimo projektas rodo, kad dešinieji tokius dokumentus bando išnaudoti įtvirtinant pradėtą užsienio politikos kryptį Pekino atžvilgiu.
Griežtos ir Kiniją kone Rusijai prilyginančios nuostatos, pažymi opozicija, galėjo būti bandymas apsidrausti, kad po 2024 m. Seimo rinkimų Lietuvos užsienio politika Pekino atžvilgiu stipriai nesikeis. Net jei naują valdančiąją daugumą formuotų į kairę nuo centro pasisukusios partijos.
Savo ruožtu valdančiųjų gretose taip pat esama nerimo – kaip į Lietuvą pažiūrėtų JAV, Taivanas ar apskritai tarptautinė bendruomenė, jei porinkiminiai pokyčiai Seime indikuotų iniciatyvą atšaukti tai, kas buvo padaryta Taivano ir Kinijos atžvilgiu 2020 m. O to, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas veikiausiai būtų peržiūrėtas, jei laimė nusišypsotų po kelerių metų vyksiančiuose Seimo rinkimuose, neslepia nė viena pagrindinė opozicinė partija.
Partijai „Vardan Lietuvos“ pirmininkaujantis Saulius Skvernelis pažymi, kad opozicijos pasakytas griežtas ne paskutiniam susitarimo projektui dėl užsienio politikos yra susijęs su įtarimais dėl minėtų konservatorių intencijų – įtvirtinti santykių su Kinija status quo.
„Jie nori susitarime įtvirtinti nuostatas ir įtvirtinti de facto tai, kas jau padaryta. Ir tai daro be jokio sutarimo, be jokio bendro dialogo… Vienašališkas sprendimas buvo padarytas ir dabar norima tai gražiai įrašyti į tarppartinį susitarimą. Vėliau jie sakys: žiūrėkite, juk visos politinės partijos pritaria tam, ką mes padarėme prieš kažkiek laiko. Ne, taip tikrai nedaroma“, – Eltai sakė S. Skvernelis. Kinijos vėliava. Slaptai.lt iliustracija
Iš esmės panašios pozicijos laikosi ir Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas. Jo teigimu, tai, kad opozicijai neįtinkamą užsienio politikos kryptį Kinijos atžvilgiu valdantieji bandė įtvirtinti tarppartiniu susitarimu, rodo projekte sudėliotos formuluotės.
„Kalbant apie formuluotes, kurios dedamos į susitarimą – taip, tai yra siekis užkonservuoti status quo, taip pat ir demonizuojant Kiniją, formuojant Rusijos ir Kinijos blogio ašį tam, kad nebūtų jokio kelio atgal diskutuojant, šnekant ir mėginant ieškoti ES strategijos santykių su Kinija kontekste ir galiausiai kažkokių diplomatinių santykių atkūrimo“, – aiškino G. Paluckas.
Su tuo, kad „vertybinės užsienio politikos“ rėmuose užduotas Lietuvos politikos tonas Kinijos atžvilgiu tęstųsi, nesutiko nė vienas Eltos kalbintas centro kairei priklausančių partijų atstovas.
G. Paluckas nedvejodamas pažymėjo, kad jei po 2024 m. Seimo rinkimų jo atstovaujamai partijai pavyktų su kitomis centro kairės jėgomis suburti valdančiąją koaliciją, posūkis Lietuvos užsienio politikoje dėl Kinijos tikrai būtų. Nebūtų dvejojama ir dėl to, ar nereikėtų svarstyti Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo. Dalis politikų teigia, kad būtent Lietuvoje atidarytos ir Kiniją užrūstinusios Taivaniečių atstovybės pavadinimo pakeitimas yra raktas į normalesnius Vilniaus ir Pekino santykius.
„Tikrai tai nebūtų tabu. Mūsų pozicija dėl Kinijos jau buvo išreikšta“, – sakė G. Paluckas.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis šiuo klausimu buvo dar ryžtingesnis. Jei „valstiečiai“ turėtų galimybę, akcentavo jis, Kiniją supykdęs Taivaniečių atstovybės pavadinimas bematant būtų pakeistas Pekinui labiau tinkamu.
„Taivaniečių atstovybės pavadinimas būtų pakeistas, nėra kalbos. Sveikas protas sako, kad šis sprendimas buvo neteisingas ir prieštarauja ES doktrinai Kinijos atžvilgiu. Sprendimą priėmę žmonės žaidžia smėlio dėžėje ir nesugeba iš jos išlipti. Ir tai yra kvaila“, – sakė politikas, pridurdamas, kad supranta, kodėl tokia aštri buvo Kinijos reakcija.
„Aš suprantu Kinijos reakciją ir jos reakcijos negalima laikyti neadekvačia, nes mes esame vienintelė ES šalis, kuri taip pasielgė. Akivaizdu, kad jei jie taip nereaguotų, kiltų kitos problemos“, – pridūrė „valstietis“.
Užsienio politikos korekcijos nebūtų paprastos
Konservatoriams oponuojančių partijų atstovai sutiko, kad bandymas koreguoti Lietuvos užsienio politiką Kinijos atžvilgiu nebūtų paprastas. Per ketverius metus Lietuvos užsienio politikos linija veikiausiai taps priimtina ir įprasta ne tik Taivanui, bet galbūt ir JAV. Taigi, ryškesnis posūkis gali sukelti nemažai klausimų. O tai nebūtinai prisidės tarptautinėje aplinkoje išlaikant Lietuvos kaip nuoseklios ir patikimos valstybės vaizdinį.
„Šiuo atveju mes jau turime problemą ir tos problemos sprendime turi dalyvauti jau trys šalys: Lietuva, Kinija ir Taivanas“, – pastebėjo S. Skvernelis.
„Tai bus problema ir bus iššūkis. Todėl kuo ilgiau tęsis tokia radikali ir izoliuojanti diplomatinių santykių politika, tai atitinkamai mes turėsime vis gilesnes pasekmes“, – jam antrino G. Paluckas.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Kita vertus, LSDP atstovas, komentuodamas galimas korekcijas, pažymi, kad aptariami pokyčiai nebūtinai būtų labai skausmingi. Pasak G. Palucko, nereikėtų už gryną pinigą priimti konservatorių kalbų apie tai, kokį didelį Vašingtono dėmesį sugebėjo pritraukti Kiniją supykdęs Vilniaus sprendimas dėl Taivaniečių atstovybės. Politikas tvirtina manąs, kad šiuo atžvilgiu Vašingtono dėmesys yra laikinas ir jau šiuo metu blėsta dėl JAV ir Kinijos santykiuose esančios dinamikos. Kitaip tariant, socdemo vertinimu, nereikėtų manyti, kad galimus Lietuvos užsienio politikos pokyčius Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios Lietuvai yra kertinės saugumo atžvilgiu, būtinai priimtų kaip išskirtinai neigiamus.
„Matosi įdomi dinamika JAV santykiuose su Kinija: aštrėjantys pareiškimai ir panašiai… Tad tokių tarpininkų kaip Lietuva, kurie kažką garsiau šneka, reikšmė mažės, nes pačios JAV galės pasisakyti“, – tvirtino G. Paluckas.
Taigi, opozicijoje tvyrančios nuostatos, kad dabartinė padėtis Lietuvos užsienio politikoje nėra toleruotina ir, kad reikės revizijų, – labai aiški.
„Ieškoti išeities iš situacijos, į kurią konservatoriai įstūmė tarpvalstybinius Lietuvos ir Kinijos santykius, reikės. Ar tą darys ir ar sugebės tai padaryti ši Vyriausybė, ar tai visgi darys kita – tai kitas klausimas. Tačiau tokios įšaldytos situacijos negalime palikti“, – teigė S. Skvernelis.
„Mes, aišku, suprantame ir matome visas rizikas, kas yra susiję su atitinkamomis valstybėmis, bet įvardinti ir apklijuoti visokiais epitetais Kiniją ir nebandyti turėti kažkokių civilizuotų santykių dėl iš anksto užbrėžtų ribų, nemanau, kad tai yra protingas dalykas“, – pridūrė ekspremjeras.
Opozicija: Lietuva dėl saugumo turi bendrauti ir su „blogomis valstybėmis“
Į skirtingas nuomonių barikadas ruošiant susitarimo projektą dėl užsienio politikos sustoję politikai labai skirtingai žvelgia ne tik į tai, kaip reikėtų vertinti iššūkius, kuriuos kelia Pekinas, bet ir apskritai – kokia yra Kinijos vieta tarptautinėje arenoje. Pavyzdžiui, konservatoriai tvirtina, kad komunistinės Kinijos keliamą grėsmę ir pačią Kiniją reikėtų vertinti tais pačiais ar bent jau panašiais standartais kaip ir Rusiją. Konservatorių atstovai per pastaruosius metus ne kartą įvairiuose formatuose rado progos pažymėti, kad Pekinas siekia sugriauti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, tad atitinkamai reikėtų vertinti ir bendravimo bei bendradarbiavimo su Pekinu svarbą.
Savo ruožtu opozicijos gretose veikiantys politikai, panašu, Kiniją regi įsiterpusią visai kituose kontūruose. Pirmiausia jie Kiniją mato kaip tarptautinį subjektą, kuris svarbus globalios pasaulio tvarkos balanse. Nepaisant autokratinės valdžios ir agresyvumo, Pekinas, tvirtina opozicija, yra svarbus ir balansuojant Rusijos grėsmę.
„Juk reikia įvertinti ES pastangas išardyti Rusijos ir Kinijos draugystę ir taip sumažinti Rusijos agresijos apimtis. Jei šito neįvertinsime arba užimsime poziciją, save izoliuosime nuo kitų veiksnių, tai liktume už borto sprendžiant kitus svarbius klausimus. Ramūs laikais baigėsi, o neramiais laikais mažosios valstybės turi penkis kartus galvoti ir vieną kartą kažką daryti“, – teigė G. Paluckas.
Vladimiras Putinas. Viešojoje erdvėje gausu tokių videomontažų
Panašios nuomonės yra ir LVŽS pirmininkas. Jo teigimu, santykių palaikymas su Kinija yra labai svarbus Lietuvai itin grėsmingo Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste.
„Kinijos stabdymo faktorius ir yra ekonominis bendradarbiavimas su visu demokratiniu pasauliu. Jei to ekonominio bendradarbiavimo nebūtų, mes tikriausiai turėtume kitą realybę tarp Kinijos ir Rusijos. Taigi, šiandien Lietuva elgiasi priešingai, nei reikalauja sveika logika. Jei visi elgtųsi taip, kaip mes, mes turėtume faktą, kad Kinija artėja prie Rusijos. Jai tada neliktų argumentų, kodėl nereikėtų artėti prie Rusijos“, – svarstė R. Karbauskis.
Taigi, Lietuva, tęsė G. Paluckas, privalo suprasti, kad siekiant saugumo būtina balansuoti ir, jei reikia, bendrauti su „blogomis valstybėmis“.
„Akivaizdu, kad koncepcija „geriečiai prieš blogiečius“ yra neaktuali, pasaulis išgyvena transformaciją. Reikės bendrauti ir bendradarbiauti tiek su gerais, tiek su nelabai gerais žmonėmis. Tam, kad įgyvendintum Lietuvos nacionalinius interesus, ar platesniu mastu – ES interesus. Kitaip tariant, pasaulio vizija juoda – balta yra atgyvenusi ir pavojinga“, – sakė G. Paluckas.
„Reikia skaldyti globalių monstrų bendradarbiavimą per bendrus interesus: per ekonomiką, per bendradarbiavimą dėl globalių iššūkių. Taigi santykiai privalo išlikti daugiasluoksniai. Ir šiuo atžvilgiu kolegos konservatoriai nuo tokio supratimo stengiasi atsiriboti“, – apibendrino socialdemokratas.
Opozicijos kritika susitarimo dėl užsienio politikos projektui
Kelis pastaruosius mėnesius ruošiamas partijų susitarimas dėl užsienio politikos įstrigo. Praėjusią savaitę valdantieji konservatoriai ir opozicinės partijos pateikė itin skirtingus ruošiamo projekto vertinimus. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė tuo metu neslėpė optimizmo, kad jau artimiausiu metu sulauks visų susitarimą ruošiančių politinių partijų pritarimo.
Visgi opozicinės partijos šį optimizmą išsklaidė aštria kritika paruoštam susitarimo projektui. Valdančiųjų oponentai, pabrėžę, kad paskutiniame susitarimo projekto variante dominuoja „konservatorių fantazijos“, „miglotos sąvokos“ ir TS-LKD artima ideologija persmelktos nuostatos, pareiškė abejonę, ar tokį dokumentą sutiktų pasirašyti.
A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.
Opozicijai užkliuvo ne tik, pasak jų, neaiškios ir ideologija persmelktos formuluotės, ilgas ir klampus susitarimo tekstas, bet ir tai, kokios nuostatos įrašytos projektuojamos Lietuvos politikos Kinijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, susitarime pažymima, kad „pagrindinis ir ilgametis Lietuvos užsienio politikos iššūkis – autoritarinių valstybių, ypač Rusijos ir Kinijos, siekiai ir bandymai sugriauti ligšiolinę pasaulinę tvarką, grindžiamą tarptautine teise, laisva prekyba, tautų apsisprendimo teise, laisvu žmonių ir idėjų judėjimu“.
Opozicijos atstovų teigimu, susitarime nederėtų sutapatinti pozicijų Rusijos ir Kinijos atžvilgiu, taip pat, pažymėjo politikai, klausimų kelia ir įrašytos nuostatos Taivano atžvilgiu. Socialdemokratų manymu, į susitarimo projektą įtraukti teiginiai skamba dviprasmiškai ir nedera su deklaruojamu įsipareigojimu gerbti „vienos Kinijos“ politiką. Kitaip tariant, opozicija įtaria, kad tokiomis nuostatomis valdantieji nori įtvirtinti nemažai kritikos sulaukusį ir Lietuvos bei Kinijos santykius aptemdžiusį sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymo.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį sakė, kad antradienį šalis pasirašys laisvosios prekybos susitarimą su Didžiąja Britanija, rašo „Reuters“.
Didžiosios Britanijos prekybos ministerija sekmadienį sakė, kad abi valstybės pasirašys susitarimą, kuriame bus pakartotos esamos prekybos sąlygos. Dvišalės prekybos apimtys pernai sudarė 18,6 mlrd. svarų sterlingų (20,5 mlrd. eurų).
Didžiosios Britanijos pakrantė. EPA – ELTA nuotr.
Artėjant derybų su ES galutiniam terminui, Jungtinė Karalystė (JK) parengė ginkluotus karališkojo karinio jūrų laivyno laivus patruliuoti šalies žvejybiniuose vandenyse, jei, įvykus „Brexitui“ be susitarimo, kiltų įtampa.
Keturi 80 metrų ilgio laivai buvo dislokuoti ginti JK vandenis nuo ES tralerių, jei abi pusės sekmadienį nuspręstų nutraukti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo.
Laivų dislokavimas yra dalis atsarginių planų, kurie yra rengiami tiek JK, tiek ir ES. Šis Londono žingsnis primena 1958–1961 m. vykusius JK „menkių karus“ su Islandija dėl žvejybos teisių Atlanto vandenyno šiaurėje.
JK premjeras Borisas Johnsonas penktadienį teigė, jog „labai labai tikėtina“, kad derybos žlugs ir JK su ES prekiaus pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) bazines prekybos normas.
Europos lyderiams taip pat buvo pasakyta, kad galimybių abiems pusėms susitarti dėl konkurencijos reguliavimo taisyklių ir žvejybos teisių britų teritoriniuose vandenyse yra nedaug.
Nepriklausomai nuo to, ar būtų pasiektas susitarimas, JK iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos pasitrauks gruodžio 31 d., nuo „Brexito“ referendumo praėjus daugiau nei ketveriems metams.
Armėnijos opozicija reikalauja, kad premjeras N. Pašinianas atsistatydintų iki vidurnakčio. EPA-ELTA nuotr.
Armėnijos opozicijos politinės jėgos, kurios trečiadienio vakarą vis dar tęsia protestą prie parlamento pastato Jerevano centre, pareikalavo, kad premjeras Nikolas Pašinianas atsistatydintų iki vidurnakčio, vietiniai naujienų portalai transliuoja protestą gyvai.
„Reikalaujame, kad N. Pašinianas atsistatydintų iki 24.00 val. Jei ne, nacionalinis parlamentas turėtų priimti šį sprendimą. Lauksime iki vidurnakčio, ir jei nebus atsistatydinimo, po vidurnakčio sušauksime spaudos konferenciją, per kurią išdėstysime tolesnius savo žingsnius.
Bet kokiu atveju, N. Pašinianas turi pasitraukti“, – sakė partijos Armėnijos revoliucinė federacija atstovas Išchanas Sagatelianas.
Anksčiau trečiadienį 17 politinių Armėnijos partijų sušaukė protestą Jerevano centre, reikalaudami premjerą atsistatydinti.
Dauguma susirinkusių protestuotojų skandavo „Nikolas išdavikas“ ir „Nikolai, pasitrauk“, smerkdami tai, kad premjeras sutiko sudaryti nepalankų taikos susitarimą su Azerbaidžanu. Demonstrantai nepaisė paskelbtos karo padėties, pagal kurią mitingai yra draudžiami.
BBC korespondento Jerevane teigimu, kai kurie protestuotojai mano, kad premjeras, prieš sudarydamas susitarimą, turėjo pasikonsultuoti su žmonėmis, ir kaltina jį pažeidus Konstituciją. Armėnijos premjeras N. Pašinianas. EPA-ELTA nuotr.
N. Pašinianas tvirtino, kad, jei nebūtų sutikęs nutraukti konflikto, nuostoliai būtų buvę dar didesni.
Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras N. Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache. Pasak V. Putino, regione bus dislokuota apie 2 tūkst. Rusijos taikdarių.
Armėnijos opozicija reikalauja Nikolos Pašiniano galvos. EPA – ELTA nuotr.
Konfliktas dėl Kalnų Karabacho trunka kelis dešimtmečius, o įnirtingos kovos atsinaujino rugsėjo pabaigoje. Per naujas kovas žuvo daugiau kaip 1 400 žmonių, dešimtys tūkstančių žmonių paliko namus.
Azerbaidžane taikos susitarimas sutiktas džiugiai, o Armėnijoje kilo pasipiktinimas. Taikos susitarime numatyta, kad Azerbaidžano pajėgos išlaikys per naujas kovas užimtų teritorijų kontrolę, įskaitant antrą pagal dydį Kalnų Karabacho miestą Šušą. Armėnija taip pat sutiko išvesti savo pajėgas iš didelės regiono dalies.
Kalnų Karabachas 1991 metais atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Jame gyventojų daugumą sudaro etniniai armėnai. Pagal tarptautinę teisę regionas laikomas Azerbaidžano dalimi.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pasirašė dvišalį tarpinstitucinį susitarimą su Baltarusijos Respublikos Ekstremaliųjų situacijų ministerija (ESM) dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolinę avariją ir keitimosi informacija apie branduolinės energetikos objektus ir branduolinės energetikos veiklą.
Pagal Konvencijos dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją nuostatas, tokie susitarimai tarp kaimyninių šalių yra įprasta tarptautinė praktika.
Pagal šį susitarimą, siekdamos apsaugoti abiejų šalių gyventojus mažinant galimus radiologinius padarinius, institucijos sutarė nedelsiant keistis svarbia informacija įvykus branduolinei avarijai arba šalies radiologinio monitoringo sistemai užregistravus jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios lygį, kuris gali būti pavojingas žmogaus sveikatai. Taip pat šis susitarimas svarbus tuo, kad institucijos pagal savo kompetenciją keisis informacija apie Baltarusijoje ir Lietuvoje esančių branduolinės energetikos objektų branduolinę ir radiacinę saugą bei jai užtikrinti svarbius sprendimus, sakoma pranešime.
Nuo pasirašymo momento įsigaliojantis susitarimas leis VATESI, galimos avarijos atveju gavus informaciją iš ESM, operatyviai apie tai informuoti kitas atsakingas Lietuvos institucijas.
Į Baltarusijos branduolinės elektrinės aikštelę Astrave atvežus nepanaudotą branduolinį kurą ir tęsiant 1-ojo energijos bloko paleidimo darbus, jau atsirado potenciali branduolinės ar radiologinės avarijos rizika.
Nepaisant šio pasirašyto susitarimo, visi Lietuvos keliami klausimai dėl aplinkosaugos ir branduolinės saugos užtikrinimo, plėtojant Baltarusijos branduolinės elektrinės projektą Astravo aikštelėje, ir toliau išlieka. Lietuva siekia, kad Baltarusijos branduolinė elektrinė nebūtų paleista, kol nėra įgyvendinti visi tarptautiniai aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį susitiko pokalbių, bet jiems nepavyko pasiekti susitarimo, kad būtų išspręsti nesutarimai dėl naftos.
„Nusprendėme tęsti pokalbius ne asmeniškai, bet su tais, kurie yra susiję su šiuo procesu“, – po susitikimo Sočyje sakė A. Lukašenka.
Baltarusijos vadovas pastarosiomis savaitėmis kaltino savo artimiausią sąjungininkę Rusiją dėl pernelyg didelių naftos kainų. Ketvirtadienį A. Lukašenka pareiškė, kad Rusija praeitą mėnesį tiekė mažiau naftos nei sutarta.
A. Lukašenkos teigimu, nors Rusija sutiko Baltarusijai tiekti 2 mln. tonų naftos per mėnesį, „sausį jie pristatė tik 500 tūkst. tonų, tik ketvirtį sutarto kiekio“.
Praeitą savaitę JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo lankėsi Baltarusijoje ir pareiškė, kad JAV gali aprūpinti šalį nafta.
Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pasirašė susitarimą dėl savo šalies pasitraukimo iš ES. Tai penktadienio vakarą pranešė Dauning Strytas. Prieš tai susitarimą savo parašais patvirtino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Išstojimo sutarties pasirašymas yra fantastiškas momentas, pagaliau bus įgyvendinti 2016 metų referendumo rezultatai ir užbaigti pernelyg daug metų trukę ginčai ir skaldymas“, – sakė B. Johnsonas.
Dabar dar trūksta tik Europos Parlamento ir 27 likusių šalių narų pritarimo. Tai laikoma formalumu.
Didžioji Britanija ES paliks sausio 31 dieną 24.00 val. Iki metų galo dar galios pereinamasis laikotarpis. Per šį laiką Londonas ir Briuselis nori pasiekti susitarimą dėl būsimų santykių.
Premjeras Saulius Skvernelis ir Eltos politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Premjero Sauliaus Skvernelio inicijuojamas partijų susitarimas dėl švietimo bei pirmadienį pateiktas pirminis šio susitarimo projektas opozicijai susižavėjimo nesukėlė. Vertinant pirmąsias opozicinių partijų atstovų išsakytas pozicijas, realu, kad susitarimas arba nebus pasirašytas apskritai, arba, kaip ir 2018 m. partijų pasirašyto susitarimo dėl gynybos atveju, parašus padės ne visos parlamentinės jėgos.
Opozicijoje esantys politikai deklaruoja įvairius argumentus, kodėl taip gali nutikti – ir tai nebūtinai yra susiję su inicijuojamo projekto siūlomu turiniu. Valdantiesiems priklausančių partijų atstovai dažniau įvardina nepasitikėjimą valdančiaisiais, kurie, pasak jų, neturi nei politinės valios, nei reputacijos laikytis duotų pažadų.
Visgi palankiausiai Vyriausybės kuruojamos iniciatyvos atžvilgiu atsiliepia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Nors politikas ir pabrėžia, kad valdančiaisiais pasitikėjimo neturintis, pats užmojis, dar iki Seimo rinkimų susitarti dėl gairių artimiausią dešimtmetį organizuoti Lietuvos švietimo sistemą, yra sveikintinas.
„Nereikia pulti nei džiūgauti, nei smerkti, galima paieškoti ir gerų dalykų. Tai, kad toks susitarimo juodraštis atsirado, jau yra gerai, nes rinkimai įsibėgėja ir daugelis kalba apie tai, kad rimtų įsipareigojimų partijos yra neįgalios prisiimti“, – Eltai sakė G. Paluckas, pridurdamas, kad rengiamas susitarimas dėl švietimo būtų, ko gero, aktualus tik valdžioms, išrinktoms po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.
„Aš nieko nebesitikiu iš šios Vyriausybės ir šių valdančiųjų, bet toks susitarimas leistų šiek tiek judėti po rinkimų rudenį. Tai būtų tam tikras moralinis įsipareigojimas. Dabartinė Vyriausybė savo turėto laiko neišnaudojo, tad susitarimas yra projektuojamas kitų vyriausybių strategijoms“, – teigė jis.
Visgi, politiko teigimu, Vyriausybės pateiktame susitarimo projekte yra niuansų, į kuriuos neatsižvelgus, tikino jis, socialdemokratai nebūtų linkę laiminti dar vieno kolektyvinio politinių jėgų susitarimo.
„Jeigu jis yra toks, koks yra dabar – pirmiausia su pasiūlymu centralizuoti (mokyklų tinklo valdymą – ELTA) – tai mes tikrai nepasirašytume, nes tai neduos jokio rezultato. Aš tiesiog negirdžiu, kodėl centralizavimas būtų geresnis sprendimas“, – sakė G. Paluckas.
Jo teigimu, socialdemokratai laikytųsi priešingos nuomonės, nei tos, kurią kelis kartus buvo išsakęs premjeras Saulius Skvernelis.
„Mano nuostata yra priešinga – atiduoti finansavimą ir švietimo sistemą, kaip savarankišką funkciją, savivaldai. Atitinkamai keliant tam tikrus kokybės tikslus ir sudedant saugiklius, kad nebūtų jungtinių klausių ir t. t.“, – teigė G. Paluckas.
„Mes norime demokratinio proceso, norime didesnio pasitikėjimo savivaldybėms. Savivalda ir tėvų bendruomenės yra lankstesnės ir tikrai geriau žino konkrečius ugdymo aplinkos poreikius, daug geriau nei centrinė valdžia“, – pridūrė jis.
Kartu politikas akcentavo, projekte nematantis ir socialdemokratų deklaruotų pasiūlymų dėl privačių mokyklų finansavimo.
„Mes nematome ir kitų kai kurių savo siūlymų, kuriuos tikėjomės išvysti – tai yra privačių mokyklų finansavimo tvarkos pakeitimų. Kad privačios mokyklos būtų arba iš biudžeto finansuojamos, arba tėvų įmokomis“, – sakė G. Paluckas ir pridūrė, kad jo vedama politinė jėga primigtinai reikalaus, kad kai kurie LSDP keliami siekiniai atsidurtų ir projektuojamame partijų susitarime.
„Mes primigtinai tai siūlysime“, – apibendrino jis.
Kur kas skeptiškesnę poziciją deklaravo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Politikė teigė asmeniškai mažai randanti argumentų, kodėl reikėtų padėti parašą po susitarimu. „Labai sunku pritarti Nacionaliniam švietimo susitarimui, tam yra kelios priežastys“, – akcentavo socialiniame tinkle facebook V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės, S. Skvernelio vedama Vyriausybė pati bent jau kelis kartus parodė, kad nėra linkusi laikytis susitarimų švietimo srityje.
„Pirmas kartas, kai premjeras apsimetė, kad nebuvo jokio susitarimo su pedagogų profsąjunga. Antras kartas – kai sužaidė kitą susitarimą su profesinėmis sąjungomis ir atlyginimo didinimą sutarė nuo šių metų rugsėjo, o ne sausio pirmos dienos. Nors anksčiau patys buvo žadėję tai padaryti nuo sausio 1 d.“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Kartu liberalė skeptiškai įvertino ir tai, kad susitarimas realiai inicijuojamas jau priėmus 2020 m. biudžetą.
„Antras argumentas – susitarimą Vyriausybė apdairiai pateikė po to, kai buvo patvirtintas biudžetas. O susitarime pirmu punktu rašoma apie finansavimo didinimą. Tai neatsakinga. Apklausos rodo, kad valstiečiai šiemet praras valdžią. Bepigu kišti dokumentą apie finansavimą, kai žinai, kad nebe tu turėsi ieškoti lėšų susitarimo vykdymui“, – samprotavo politikė, pabrėždama, kad, pasak jos, valdantieji nebuvo linkę laikytis ir susitarimo dėl gynybos finansavimo. Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Slaptai.lt (Gintaras Visockas) nuotr.
V. Čmilytė-Nielsen apibendrindama pabrėžė, kad nepaisant to, jog dalis susitarimo dėl švietimo nuostatų yra tikrai aktualios ir naudingos, pačiai parašą po susitarimu būtų sunku padėti.
„Man asmeniškai būtų sunku dėti parašą, žinant ko verti valdančiųjų įsipareigojimai. Ir duotas žodis. Tačiau galutinį sprendimą mes priimsime partijos valdyboje. Diskusija lengva nebus“, – teigė liberalė.
Galiausiai konservatorių atstovės Radvilės Morkūnaitės–Mikulėnienės teigimu, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) S. Skvernelio inicijuojamame susitarime dėl švietimo Lietuvoje, nepaisant ir kai kurių tinkamai iškeltų siekinių, greičiausiai nedalyvaus. Pagrindinė tokios nuostatos priežastis – abejonės, ar susitarimo iniciatoriai patys turės valios tesėti duotus pažadus.
Konservatorės teigimu, valdantieji patys buvo įvardinę, kad švietimas yra vienas iš jų prioritetų, tačiau, samprotavo ji, pastaraisiais metais šioje srityje buvo daugiau chaoso nei tikro noro keisti su sunkumais susiduriančią sistemą.
„Kyla abejonė, ar toks susitarimas, net jei jis būtų pasirašytas, būtų įgyvendinamas, nes mes juk matėme daug netesėtų pažadų. Mes nenorime dalyvauti tokiuose susitarimuose, kur, turime įtarimą, kad susitarimai ir pažadai bus sulaužyti. Nenorėtume sukelti lūkesčių to sektoriaus piliečiams“, – teigė konservatorė.
„Šiame susitarime yra ir gerų dedamųjų, tačiau sekant pastarųjų mėnesių aktualijas, matant, kad Vyriausybė nėra pajėgi ištesėti savo pažadus, mes būtume labiau linkę turėti savo rinkiminę programą ir savo nuostatas, kurias buvome išsakę įvairiose formatuose, kalbant apie švietimo klausimas“, – tęsė politikė, pridurdama, kad susitarimo iniciatyvos turėtų imtis jau nauja, po 2020 m. Seimo rinkimų atėjusi valdžia.
„Aš manau, kad politinę atsakomybę galėtų prisiimti nauja Vyriausybė, kokia ji bebūtų“, – Eltai sakė konservatorė.
ELTA primena, kad Vyriausybės pirmadienį pateiktame susitarimo dėl švietimo pirminiame projekte siūloma didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc., siekti, kad iki 2025 metų vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o vidutinis dėstytojų, aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų ir tyrėjų daro užmokestis – 150 proc. Taip pat siekiama skirti ypatingą dėmesį mokinių pasiekimų atotrūkio tarp skirtingų regionų mažinimui.
Vyriausybė taip pat siūlo atsisakyti jungtinių klasių, mažinti mokyklų vadovams ir mokytojams tenkančią biurokratinę naštą. Preliminariame projekto variante svarstoma ir anksčiau premjero kelis kartus kelta idėja, mokyklų tinklą perduoti valstybės pavadavimui ribotam laikotarpiui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas savivaldybėms. Diskusijai taip pat pateikiama ir tikslinių dotacijų administravimo ir skirstymo perdavimo savivaldybėms idėja.
Premjeras partijų lyderius susitarimo dėl švietimo gaires kviečia aptarti penktadienį. Kaip pirmadienį skelbė Vyriausybė, partijoms taip pat išsiųstas pirminis šio susitarimo projektas, parengtas išklausius visų partijų atstovų ir švietimo ekspertų siūlymus. Šis projektas, pabrėžia Vyriausybė, bus toliau tobulinamas kartu su visomis partijomis ir švietimo ekspertais.
Jungtinės Karalystės vyriausybės pozicija nepasikeitė, šalis spalio 31 d. paliks Europos Sąjungą. Tai šeštadienį po balsavimo Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmuose, kurio nariai 322 balsais prieš 306 priėmė Oliverio Letwino pataisą dėl „Brexito“ atidėjimo, pareiškė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
„Aš tebesu įsitikinęs, kad geriausias variantas Jungtinei Karalystei ir visai Europai yra „Brexitas“ naujosios sutarties sąlygomis spalio 31 d.“, – sakė premjeras. „Deja, parlamentarai nepasinaudojo galimybe šiandien surengti balsavimą iš esmės (dėl sutarties su ES), kadangi dabar jis neteko prasmės“, – pareiškė B. Johsonas, pridurdamas, kad balsavimo rezultatai jo nesugniuždė.
Parlamentarų aprobuotoje buvusio valdančiosios Konservatorių partijos nario O. Letwino pataisoje siūloma trims mėnesiams atidėti „Brexitą“, kad ir kaip baigtųsi balsavimas dėl sutarties. O. Letwinas ir jo šalininkai būgštauja, kad Didžioji Britanija gali palikti ES be sutarties, nespėjusi priimti iki spalio 31 d. visų įstatymų, reikalingų „skyryboms“.
Irano prezidentas Hassanas Rouhanis antradienį atmetė bet kokių dvišalių derybų su JAV galimybę. Jis teigė, kad Irano Islamo Respublika yra iš principo nusiteikusi prieš tokio tipo pokalbį.
Kreipdamasis į parlamentą, H. Rouhanis taip pat teigė, jog Iranas pasiruošęs žengti dar vieną žingsnį ir dar labiau nutolti nuo 2015 metų branduoliniu susitarimu įtvirtintų įsipareigojimų. Tai Teheranas žada padaryti „per artimiausias dienas“, jei iki ketvirtadienio dabar vykstančios derybos neatneš jokių rezultatų.
Algirdas Monkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) vykusio pasitarimo su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠPS) atstovais pranešta, kad profsąjungos nariai nepasirašys atnaujintos sutarties, jei Finansų ministerija neras lėšų įgyvendinti dar liepos mėnesį pasiektą susitarimą nuo ateinančių metų kasmet visiems aukštųjų mokyklų dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams ne mažiau kaip 10–čia procentų didinti etatinį (bazinį) darbo užmokestį, kad 2025 metais šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
LŠPS vadovas Egidijus Milešinas sako, kad pedagogai neatsitraukia nei nuo vienos liepą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sutartos pozicijos.
„Finansų ministerijos pastabose buvo pasakyta: išmeskite, tą, tą ir tą punktus. Tai mūsų pozicija – mes nieko neišmetame ir teikiame atgal. Ir laukiame kaip į tai reaguos Finansų ministerija,“ – sakė E. Milešinas.
„Yra žymiai svarbesnis klausimas: Vyriausybėje priimtas nutarimas, Finansų ministerija dalyvauja šituose susitarimuose, bet atmeta tuos susitarimus. Tai klausimas būtų: ar švietimas yra strategiškai svarbus, ar ne? Ir šitą klausimą mes keliame. Jeigu strategiškai svarbus, tai turi atsirasti tie pinigai, kurie yra numatyti tame susitarime, nes ten yra visiems numatyta, tarp jų ir aukštosioms mokykloms. Apie susitarimą dėl viešojo sektoriaus algų kėlimo kalbu. Jis yra patvirtintas Vyriausybės, bet Finansų ministerija turbūt – ne Vyriausybės dalis, nes žiūri visiškai kitaip…“ – pabrėžė Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė doc. Asta Lapinskienė.
Pasak E. Milešino, visi punktai, dėl kurių buvo sutarta liepos mėnesį, surašyti į atnaujintos sutarties projektą ir išsiųsti Vyriausybei bei Finansų ministerijai. Per savaitę tikimasi gauti atsakymą. Jei jis bus teigiamas, dar po savaitės tikimasi sutartį pasirašyti.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, išėjęs dar pasitarimui su pedagogais nepasibaigus, žurnalistams tvirtino, kad dėl daugelio dalykų yra sutarta, ir pareiškė viltį, kad sutartis bus netrukus pasirašyta. Jis esą sveikintų, jei visos profesinės sąjungos pasirašytų bendrą šakos sutartį.
„Aš manau, kad geriausia būtų, jei būtų vieningas bendra švietimo šakos kolektyvinė sutartis, bet jau ir šita atnaujinta tą duotų (būtų naudinga visiems. – ELTA), jei galiotų pagrindiniai dalykai, kurie susiję su darbo užmokesčiu, su kitais aktualiais klausimais, kurie svarbūs kiekvienai mokyklai, kiekvienam mokytojui, kad jie galiotų bendrai visai valstybei,“ – sakė A. Monkevičius.
Pasak ministro, pedagogai kėlė klausimą dėl sutartų dalykų galiojimo visiems, ne tik profesinių sąjungų nariams.
„Kam galios šitas susitarimas? Nes toks išaiškinimas yra, kad tos atskiros kolektyvinės sutartys turėtų galioti tik profesinių sąjungų nariams, bet ne visam sektoriui. Bet irgi, atrodo, randame tam tikrus sprendimus, teisininkai patarė, dėl jų dabar bandome diskutuoti, susitarti. Ir jau galutinį variantą kaip projektą mes teiktume Vyriausybei. Susitarimas turbūt būtų toks, kaip ir Darbo kodeksas numato, kad susitarimai, kurie po to bus susiję su teisės aktų keitimu, galiotų visiems to sektoriaus darbuotojams, o tai, kas yra nuostatuose, kiek papildomai skiriama atostogų, kitos nuostatos – tik profesinių sąjungų nariams,“ – sakė A. Monkevičius.
Teisininkų aiškinimu, į dar 2017 metais Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pasirašytos sutarties atnaujinimą įtraukti papildomų profesinių sąjungų nėra teisinės galimybės.
27 Europos Sąjungos valstybių narių lyderiai sekmadienį Briuselyje patvirtino istorinį susitarimą su Didžiąja Britanija.
Pirmasis šią žinią pranešė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas. „27 ES narės patvirtino Susitarimą dėl išstojimo ir Politinę deklaraciją dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių“, – tviteryje rašė jis.
Susitarimas patvirtintas po mažiau nei valandą trukusių diskusijų.
585 puslapių dokumente detalizuojamos teisinės Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES sąlygos. Tuo metu kartu priimtoje politinėje deklaracijoje išdėstyti Londono ir Briuselio santykiams ateityje keliami tikslai. Ji nėra privaloma.
„Brexito“ susitarimas buvo pasiektas po daugiau nei 18 mėnesių trukusių diskusijų, kurios prasidėjo 2016-aisiais Londonui aktyvavus 50-ąjį Bendrijos sutarties straipsnį. Tokį žingsnį šalis žengė po tų metų birželį surengto „Brexito“ referendumo, kuriame Jungtinės Karalystės gyventojai balsavo už pasitraukimą iš ES.
Derybos tęsėsi iki paskutinės akimirkos, nes Ispanija grasino vetuoti susitarimą dėl Gibraltaro – Didžiosios Britanijos teritorijos, į kurią teises reiškia ir Madridas, – statuso. Šeštadienį šis klausimas buvo išspręstas.
Nepaisant pasiektos pažangos, abiejų pusių vis dar laukia nemažai iššūkių. Kad susitarimas įsigaliotų, jam dar turės pritarti Europos Parlamentas ir Didžiosios Britanijos parlamentas, kuris jį vertina skeptiškai.
Sekmadienį Krašto apsaugos ministerijoje bus pasirašomas Lietuvos kariuomenės ir Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadų susitarimas dėl Lietuvos mechanizuotos brigados „Geležinis Vilkas“ priskyrimo (afiliacijos) Vokietijos divizijai.
Susitarimą pasirašys brigados generolas Valdemaras Rupšys ir generolas leitenantas Jorgas Vollmeris.
„Pasirašysime susitarimą, kuris atvers galimybes per mokymus ir pratybas užtikrinti tinkamą mūsų brigados pasirengimą veikti divizijos sudėtyje. Tai padės užtikrinti ir geresnį sąveikumą su Vokietijos vadovaujamu NATO priešakiniu batalionu“, – sako Sausumos pajėgų vadas brigados generolas V. Rupšys.
Nuo šių metų Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ pradėjo vykdyti bendrą karinį rengimą su Vokietijos sausumos pajėgų vienetais. Priskyrus Lietuvos brigadą Vokietijos divizijai, mokymų ir pratybų programa intensyvės. Be štabo lygmens mokymų, taip pat bus organizuojami specialistų kursai, patirties pasidalinimo seminarai. Taip pat planuojamas Lietuvos karininkų skyrimas tarnauti į Vokietijos divizijos štabą.
Vienetų afiliacija leis užtikrinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabo pasirengimą veikti aukštesniojo vieneto sudėtyje.
Vokietijos vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje yra integruota į Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“, tačiau mokymų ir pratybų metu įgytos žinios padės brigados štabui užtikrinti dar geresnę brigados sąveiką su Vokietijos vadovaujamu NATO batalionu Lietuvoje.
Susitarimas įgyvendina Ketinimo protokolą dėl Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių vienetų afiliacijos, kurį Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pasirašė š. m. vasarį Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime.
Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ iki šių metų mokymo tikslais buvo daugiau nei dešimtmetį priskirta Danijos divizijai, o nuo šių metų ilgametį bendradarbiavimą su danais perėmė Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“.
Lietuvos profesinių sąjungų protesto eitynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kaltina Vyriausybę nesirūpinant daugeliu anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ne tik rinkėjams, bet ir partneriams.
Profsąjungos sako, kad dialogas ir derybos naujiesiems profesionalams tampa keiksmažodžiu, ir tą rodo Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) projekto rengimas – nors Vidaus reikalų ministerija (VRM), rengdama naują VTĮ, privalėjo informuoti, konsultuotis bei įtraukti profesines sąjungas, projektas rengtas paslapčiomis ir tyliai.
LPSK teigimu, į Teisės aktų derinimo sistemą projektas įkeltas vasarą, kai daug žmonių atostogauja. Pasiūlymams parengti duotos vos kelios dienos.
„Kažin, ar tokią skubą ir slaptumą galima vadinti dialogu? – retoriškai klausia LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas.
„Ši Vyriausybė nepasimoko ne tik iš ankstesniosios, bet ir savų klaidų. Jei bandoma slapta kirsti kampus ir nesilaikyti reikalavimų, yla išlenda iš maišo ir profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos vis vien užkerta kelią buldozeriui. Tik jau su nauju nepasitikėjimu. Nebegalime pasikliauti nė viena ministerija, net ir pačiu Premjeru. Po žaidimų su Darbo kodeksu ir su valstybinių miškų pertvarka valdžia vėl puola į tas pačias dilgėles?“ – stebisi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas A. Černiauskas.
Tuo metu Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė primena, kad Vidaus reikalų ministerija ir pareigūnus bei tarnautojus vienijančios profesinės sąjungos net yra pasirašiusios Bendradarbiavimo susitarimą.
„Jame įsipareigota užtikrinti operatyvią informacijos sklaidą, įtraukti profesines sąjungas į sprendimų priėmimą, užtikrinti socialinį dialogą, derinti bendras pozicijas. Deja, buvimas valdžioje blogai veikia atmintį. Šį susitarimą vos prieš dvejus metus, būdamas vidaus reikalų ministru, pasirašė pats Saulius Skvernelis, bet jo darbų perėmėjas į tai nekreipia jokio dėmesio. Įdomu, kokių dar susitarimų ir sutarčių nesilaiko mūsų vidaus reikalų ministras? Beje, jis yra dirbęs STT, tad toks jo požiūris į taisykles ir susitarimus atrodo dar keisčiau“, – pažymi L. Soščekienė.
Profsąjungų teigimu, VTĮ numatomi dideli pokyčiai paveiks keliasdešimt tūkstančių žmonių visoje Lietuvoje. Projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką ir skelbiama, kad iš bemaž 60 tūkst. valstybės tarnautojų liks tik apie 20 tūkst. Dalis iš jų bus atleista, o didžioji dalis taps „sutartininkais“, t. y. pasirašys įprastas darbo sutartis. Nors šie žmonės taip pat atitinka gerokai aukštesnius reikalavimus kvalifikacijai ir reputacijai, didesnių socialinių garantijų už tai negaus. Taip pat neliks ir įpareigojimo juos atleidžiant pasiūlyti kitas jų kvalifikaciją atitinkančias pareigas.
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė atkreipia dėmesį, kad tai reiškia prastesnes socialines garantijas (mažės išeitinės kompensacijos, trumpės įspėjimo dėl atleidimo terminai ir kita). Netekusiems valstybės tarnautojo statuso taip pat nusibrauks ištarnautas stažas ir už tai žmogus nebegaus jokios realios naudos.
„Nors pokyčiai šiame sektoriuje reikalingi, gaila, kad valdžia sau leidžia taip žaisti likimais. Juk šis įstatymas paveiks ne tik tarnautojus ir jų šeimas, bet ir valstybės funkcionavimą. Ar normalu, kad, kalbant apie tokius svarbius klausimus, sprendimus norima priimti vienašališkai? Paslapčia nuo visuomenės? – sako I Petraitienė. – Kodėl socialiniai partneriai turi pakelti triukšmą, kad gautų tai, kas jiems ir taip turi būti pateikta? Žmonės nesijaučia saugūs, neapsunkinkime ir taip sudėtingos situacijos.“
LPSK tikisi, kad Vyriausybė laikysis įsipareigojimų socialiniams partneriams ir šis įstatymas bus parengtas skaidriai, įtraukiant visas puses.
