Vladimiro Putino fizionomija
Maskva, spalio 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „nemato reikalo“ susitikti deryboms su JAV kolega Joe Bidenu, įtampai su Vašingtonu išaugus dėl daugybės klausimų, įskaitant Maskvos invaziją į Ukrainą.
„Turėtume jo paklausti, ar jis pasirengęs surengti su manimi tokias derybas, ar ne. Tiesą sakant, nematau reikalo“, – sakė V. Putinas, paklaustas apie galimą susitikimą su J. Bidenu lapkritį numatomo G20 viršūnių susitikimo kuluaruose.
V. Putinas pridūrė, kad dar nenuspręsta, ar jis dalyvaus Indonezijos rengiamame viršūnių susitikime.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA foto
Maskva, balandžio 22 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę susitiks su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, penktadienį pranešė Kremlius.
„Antradienį, balandžio 26 d., JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyks į Maskvą derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu“, – valstybinei naujienų agentūrai RIA Novosti sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pranešama, kad jį taip pat priims Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tai paskelbta 58-ąją Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje dieną, kai tūkstančiai žuvo ir daugiau nei 12 milijonų žmonių buvo perkelti, netekę namų, per didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
JT atstovas trečiadienį sakė, kad A. Guterresas paprašė susitikti su Rusijos ir Ukrainos prezidentais. Jungtinės Tautos per šią krizę iš esmės buvo nustumtos į šalį nuo tada, kai vasario 24 d. V. Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.
A. Guterresas siekia paskatinti dialogą, kad užbaigtų konfliktą, nurodė JT.
V. Putinas neatsiliepė į A. Guterreso telefono skambučius ir nepalaikė su juo jokio kontakto, kai JT vadovas pareiškė, kad Rusijos karinė kampanija pažeidžia JT chartiją. Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet penktadienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje gali prilygti karo nusikaltimams.
A. Blinkenas ir S. Lavrovas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, vasario 23 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė atšaukęs vėliau šią savaitę planuotą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.
„Dabar, kai matome, kad invazija prasideda, o Rusija aiškiai parodė, kad visiškai atmeta diplomatiją, nėra prasmės rengti tokio susitikimo“, – sakė A.Blinkenas.
A. Blinkenas ir S. Lavrovas ketvirtadienį turėjo surengti derybas Ženevoje. Praėjusią savaitę jie buvo susitikę, tikintis užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą.
Tačiau A. Blinkenas sakė, kad invazija jau prasidėjo, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau paskelbė savo tikslą „visiškai pajungti Ukrainą“.
A. Blinkenas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Valstybės departamente sakė, kad Vašingtonas „visada sieks“ bet kokios galimybės užkirsti kelią visapusiškam puolimui Ukrainoje.
„(Su sąlyga), jei Maskvos požiūris pasikeis. Mes išliekame, aš išlieku visiškai pasirengę įsitraukti“, – sakė jis.
„Tačiau Maskva turi pademonstruoti, kad tai rimta. Pastarosios 24 valandos parodė priešingai“, – sakė jis, turėdamas omenyje Maskvos pareiškimus, kad ji siųs karius į atplėštus Ukrainos Donecko ir Luhansko regionus.
A. Blinkenas sakė: „Jei Rusija toliau eskaluos, mes irgi tą darysime“, turėdamas omenyje prezidento Joe Bideno paskelbtas sankcijas Rusijos fiziniams asmenims ir finansinėms institucijoms.
D. Kuleba palankiai įvertino sankcijas. „Pasmerkimai yra svarbūs. Tačiau svarbiausia šiuo metu yra veiksmai“, – sakė jis.
JAV strategija įvesti sankcijas bangomis, o ne visas iš karto, „yra tai, kas gali pasiteisinti, jei bus tęsiama labai nuosekliai“, pridūrė jis.
Joe Bidenas šypsosi. EPA – ELTA foto
Maskva, gruodžio 7 d. (dpa-AFP-ELTA). Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV lyderio Joe Bideno virtualus viršūnių susitikimas, kuriame turėjo būti aptariama auganti įtampa Ukrainos konflikte, Baltųjų rūmų ir Kremliaus duomenimis, truko tik kiek daugiau nei dvi valandas.
Kremlius prieš tai teigė, kad dėl daugybės konfliktinių temų prezidentų pokalbis gali būti labai ilgas. Apie pokalbio turinį kol kas nieko nežinoma.
„Būkite pasveikintas, pone prezidente“, – sakė V. Putinas trumpame vaizdo įraše, kurį Kremlius paskelbė pokalbio pradžioje. J. Bidenas pareiškė, kad „gera“ jį matyti. Jis tikįs, kad kitas susitikimas vėl galės vykti asmeniškai.
Kremliaus duomenimis, V. Putinas ir J. Bidenas kalbėjosi ypač apsaugotu ir nuo pasiklausymų saugiu ryšiu. Susitikime, kuris prasidėjo netrukus po 17.00 val. Lietuvos laiku, turėjo būti kalbama ir apie galimas abipuses Rusijos ir NATO saugumo garantijas. V. Putinas neseniai paragino Vakarų gynybinį aljansą nutraukti plėtrą į rytus ir pareikalavo raštiškų to garantijų. Klastingas Vladimiro Putino žvilgsnis. EPA – ELTA nuotr.
JAV kaltina Rusiją telkiant karius netoli sienos su Ukraina. Vakarai baiminasi Rusijos invazijos į buvusią sovietinę respubliką. Maskva tokius planus neigia.
Po pokalbio su V. Putinu J. Bidenas turėtų pasikalbėti su kadenciją baigiančia Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu, sakoma pranešime.
Diena anksčiau sąjungininkai susitarė palaikyti glaudžius ryšius, siekiant parengti koordinuotą ir visapusišką atsaką į Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų.
J. Bidenas ir V. Putinas pradėjo antrą savo susitikimo dalį. EPA-ELTA nuotr.
JAV ir Rusijos prezidentai Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas pradėjo antrą savo susitikimo sesiją.
Baltieji rūmai pranešė, kad pirmoji susitikimo dalis, kurioje dalyvavo abu prezidentai ir užsienio reikalų ministrai Antony Blinkenas ir Sergejus Lavrovas kartu su vertėjais, vyko 93 minutes.
Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, šiai daliai buvo numatyta skirti 75 minutes.
Po pertraukos J. Bidenas ir V. Putinas susitiko lydimi jau didesnio būrio delegacijos narių.
Antrojoje susitikimo dalyje, be V. Putino, Rusijai atstovauja S. Lavrovas, ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas ir prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, atsakingas už konflikto Rytų Ukrainoje klausimus, Dmitrijus Kozakas.
Tuo tarpu JAV atstovauja J. Bidenas, jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas, valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland, patarėjas Rusijos klausimais Ericas Greenas ir JAV ambasadorius Maskvoje Johnas Sullivanas.
Iš viso abi susitikimo dalys turėtų trukti apie 4–5 valandas.
Ženeva laukia J. Bideno ir V. Putino. EPA-ELTA nuotr.
Po didelės konfrontacijos tarp Vašingtono ir Maskvos metų trečiadienį Ženevoje įvyks pirmasis JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino viršūnių susitikimas. Nekantriai laukiamas susitikimas, kuris vyks J. Bideno iniciatyva, prasidės 14.00 val. Lietuvos laiku ir truks 4-5 valandas, pranešė ir Baltieji rūmai, ir Kremlius.
J. Bidenas pakvietė V. Putiną susitikti, kad dėl Vakaruose vis labiau kritikuojamos Maskvos politikos nurodytų jam „raudonąsias linijas“. Tačiau abiejų didžiausių branduolinių valstybių vadovai kalbėsis ir apie bendrus interesus.
La Grange viloje prie Ženevos ežero, be kita ko, planuojami pokalbiai apie strateginį stabilumą pasaulyje. Ekspertai tikisi, kad V. Putinas ir J. Bidenas gali inicijuoti naujas derybas dėl branduolinio nusiginklavimo ir ginklų arsenalo kontrolės. Taip pat bus aptariami konfliktai Afganistane, Libijoje, Sirijoje bei ginčas dėl branduolinių programų Irane ir Šiaurės Korėjoje.
J. Bidenas pareiškė, kad kalbės apie didėjančias represijas ir žmogau teisių pažeidimus Rusijoje. Vašingtonas, be to, kaltina Maskvą kibernetinėmis atakomis prieš JAV institucijas ir kišimusi į JAV rinkimus. Rusija šiuo kaltinimus neigia. Ir V. Putino, ir J. Bideno teigimu, abiejų šalių santykiai, kuriuos, be kita ko, temdo daugybė sankcijų, yra „žemiausiame taške“.
Viršūnių susitikimas su V. Putinu Ženevoje užbaigs pirmąją JAV prezidento kelionę užsienyje, per kurią jis pirmą kartą dalyvavo NATO viršūnių konferencijoje. Savaitgalį jis dalyvavo ir G7 viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje, o antradienį Briuselyje susitiko su ES lyderiais.
Pasibaigus viršūnių susitikimui, J. Bidenas ir V. Putinas surengs atskiras spaudos konferencijas.
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Baltieji rūmai teigia, kad planuojamas JAV prezidento Joe Bideno ir jo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino susitikimas Ženevoje yra būtinas ir svarbus. J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas pirmadienį Vašingtone sakė, kad JAV prezidentas susitinka su V. Putinu ne šiaip sau, o būtent dėl abiejų šalių nesutarimų.
Pokalbiai įvyks po to, kai J. Bidenas bus susitikęs su G7, NATO ir ES šalių lyderiais. Todėl viršūnių susitikimo data, anot J. Sullivano, vargu ar gali būti geresnė.
J. Sullivanas taip pat pabrėžė, kad niekas negali pakeisti asmeninio prezidentų susitikimo. Tai esą ypač pasakytina apie V. Putiną. „Jam būdingas labai asmeniškas sprendimų priėmimo stilius“, – teigė jis. Todėl J. Bidenui esą svarbu žiūrint V. Putinui į akis pasakyti, ko tikisi JAV. Kalbėti tiesiogiai su V. Putinu yra ir efektyviausias kelias suprasti Rusijos planus ir ketinimus, pabrėžė patarėjas.
J. Bidenas ir V. Putinas susitiks Ženevoje birželio 16 dieną. Pokalbiai vyks tvyrant didelei įtampai tarp abiejų šalių.
Joe Biden. EPA – ELTA foto
Pasirengimas viršūnių susitikimui tarp JAV prezidento Joe Bideno ir Kremliaus vadovo Vladimiro Putino, atrodo, įgauna formą.
Po J. Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake‘o Sullivano ir Rusijos Saugumo Tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo susitikimo Vašingtonas ir Maskva paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama: „Susitikimas buvo svarbus žingsnis rengiantis planuojamam viršūnių susitikimui tarp JAV ir Rusijos, kurio data ir laikas bus paskelbti vėliau“.
J. Sullivanas ir N. Patruševas pirmadienį susitiko Ženevoje.
Pokalbiai vyko konstruktyviai ir, nepaisant nuomonių skirtumų, leido geriau suprasti vieni kitų pozicijas, sakoma toliau pareiškime. Abi pusės pareiškė įsitikinimą, kad virtinėje sričių įmanoma rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus. Būta vieningos nuomonės, kad „ JAV ir Rusijos santykių normalizavimas atitiktų abiejų šalių interesus ir prisidėtų prie globalaus nuspėjamumo ir stabilumo“.
Praėjusį trečiadienį Islandijos sotinėje Reikjavike susitiko JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
J. Bidenas yra pasiūlęs V. Putinui susitikti birželį Europoje. Kremlius iki šiol nepasakė, ar V. Putinas susitiks su J. Bidenu.
Šveicarijos laikraštis „Tages-Anzeiger“, remdamasis „patikimais šaltiniais“, pirmadienį rašo, kad viršūnių susitikimas greičiausiai įvyks Ženevoje. Užsienio reikalų ministerija Berne pareiškė tik tiek, kad Šveicarija pasirengusi „pasiūlyti savo paslaugas, jei jos naudingos ir pageidaujamos“. Konkrečiau ministerija nieko nekomentavo.
Joe Biden. EPA – ELTA foto
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė norįs, kad jo pasiūlytas aukščiausio lygio susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu būtų surengtas birželio mėnesį, kai jis lankysis Europoje.
„Tai mano viltis ir lūkesčiai. Dirbame ties tuo“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.
Tai bus pirmoji J. Bideno kelionė į užsienį nuo kadencijos pradžios. Birželį jis dalyvaus Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje, o po to keliaus į Belgiją susitikti su NATO. Be kita ko, planuojamos aukščiausio lygio derybos su Europos Sąjungos (ES) pareigūnais.
J. Bidenas praėjusį mėnesį pasiūlė V. Putinui surengti susitikimą trečiojoje šalyje. Rusijos vadovas dar neįsipareigojo susitikti, bet jo patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad planavimas vyksta.
Prezidentu tapęs J. Bidenas laikosi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu. Jis ėmėsi priemonių prieš Rusiją, apkaltindamas ją kibernetinėmis atakomis ir kišimusi į rinkimus. Balandį Vašingtonas išsiuntė 10 Rusijos diplomatų, o Maskva atsakė tuo pačiu. Vis dėlto J. Bideno administracija pabrėžia, kad nori suteikti stabilumo dvišaliams santykiams, ir teigia, kad Vašingtonas ir Maskva turi bendradarbiauti svarbiausiose srityse, kaip branduoliniai ginklai ir klimato krizė.
Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas dar kartą pasiūlė galimą Rusijos ir JAV prezidentų viršūnių susitikimą surengti Vienoje. Jis susitikimo vieta pasiūlė sostinę Vieną, pranešė Kremlius penktadienį po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio telefonus su S. Kurzu.
Be Austrijos, savo šalyje susitikti V. Putiną ir Joe Bideną kviečia ir Suomija bei Šveicarija.
Dėl didelių įtampų tarp abiejų valstybių J. Bidenas pasiūlė V. Putinui susitikimą trečiojoje šalyje. Jo įsivaizdavimu, jis galėtų įvykti vasarą Europoje. Kremlius kol kas nesako, ar V. Putinas kvietimą priims.
Per pokalbį su S. Kurzu, Kremliaus duomenimis, buvo kalbama ir apie padėtį Rytų Ukrainoje. Viena temų taip pat buvo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kalinimas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar prieš rinkimus Amerikoje, įvyksiančius šių metų lapkritį. Tai trečiadienį pranešė Didžiosios Britanijos laikraštis “The Times“.
Tiesa, leidinys nenurodo informacijos šaltinio ir nepateikia citatų savo tvirtinimams pagrįsti.
Pasak publikacijos autorių, labiausiai tikėtina tokio susitikimo data yra rugsėjo 15 d., kai Niujorke vyks Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija.
Be to, straipsnyje teigiama, kad liepos 13 d. telefonu kalbėdamasis su Rusijos URM vadovu Sergejumi Lavrovu JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo patvirtino D. Trumpo norą surengti tokį susitikimą.
Oficialių pranešimų apie galimą D. Trumpo ir V. Putino susitikimą JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose nei JAV, nei Rusija kol kas neskelbia.
Pastarąjį kartą D. Trumpas ir V. Putinas asmeniškai bendravo daugiau kaip prieš metus G20 viršūnių susitikime Osakoje (Japonija). Tada JAV ir Rusijos vadovų pokalbis truko 1 val. 20 min.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio komentarai Prezidendūroje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Prezidentūroje susitiko su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininku Gabrieliu Landsbergiu.
Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikime aptartos politinės aktualijos, priešrinkiminis sezonas, įstatymų leidyba, taip pat švietimo ir socialinės srities problematika. G. Landsbergis taip pat prezidentui susitikimo metu perdavė TS–LKD rinkiminę programą.
„Norisi pasidžiaugti, TS–LKD tiki gerovės valstybės idėja. Net pirminėje rinkiminės programos stadijoje, partija ieško konkrečių veiksmų, kurie padėtų siekti socialinės atskirties mažinimo. Taip pat ieško, kokios kryptys padėtų stiprinti švietimą valstybėje bei kaip užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę piliečiams. Taip pat buvo kalbama apie konkrečius rodiklius, priemones, kaip būtų galima to siekti valstybėje, kalbant ir apie kitą Seimo kadenciją“, – sakė P. Mačiulis.
P. Mačiulis pabrėžė, kas su G. Landsbergiu prezidentas kalbėjo ir apie artėjančią pavasario sesiją.
„Prezidentui nėra svarbu, ar tai opozicinė partija, ar partija valdančiojoje daugumoje. Prezidentas tikisi, kad artimiausias pusmetis Seime nebus vertinamas per rinkimų prizmę, o vyks konkretus darbas. Todėl buvo kalbama apie įstatymines iniciatyvas, didžiausią dėmesį skiriant viešųjų pirkimų tobulinimui“, – sakė P. Mačiulis.
G. Landsbergis po susitikimo su G. Nausėda teigė, kad prezidentui perdavė rinkiminės programos matmenis.
„Labai džiaugiuosi, kad šiandien turėjau galimybę įteikti prezidentui, pirmajam valstybėje, mūsų programos matmenis, kurią rengiame“, – sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis teigė, kad dar neaišku, kas ves partijos sąrašą rinkimuose.
Paklaustas, ar gali būti, jog I. Šimonytė ves partijos sąrašą, G. Landsbergis atsakė trumpai „gali“.
G. Landsbergis apie „valstiečius“: keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas
Konservatorių lyderis taip pat teigia, kad jau galima matyti atsakingų partijų branduolį, kuris po Seimo rinkimų galėtų būti ir bendroje koalicijoje.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš šiandien matau galimybę, dar iki rinkimų burti atsakingų partijų branduolį, kuris po rinkimų galėtų būti ašis formuojant koaliciją. Mes nežinome, kokiomis proporcijomis bus Seime, mes nežinome kokios partijos bus Seime. Spėlionės dar per daug sudėtingos. Bet aš matau, kad atsakingos, valstybiškos partijos gali tokį branduolį kurti. Tas branduolys gali užtikrinti būsimos koalicijos ašį“, – sakė jis.
Paklaustas, kokios konkrečiai partijos galėtų būti kartu su TS–LKD koalicijoje, G. Landsbergis teigė, kad atsakingos.
„Atsakingumas man yra priešprieša populizmui. Atsakingos partijos? Tos, kurios kelia valstybei svarbiausius tikslus. Nekelia nerealistiškų tikslų, žiūri į valstybės valdymą atsakingai. Nevengia atsakomybės ir nėra ketverių metų partijos, kurios būna sutvertos tik trumpam rinkiminiam laikotarpiui. Staigiai užsidega, užgesta ir atsakomybės nebelieka“, – sakė jis.
Anot jo, jis mato „valstiečių“ partijoje atsakingų žmonių, bet kol kas pati partija su valstybiškumu prasilenkia.
„Apie „valstiečius“ aš esu kalbėjęs anksčiau, kad jie turi galimybę tapti valstybiška partija. Jie turi žmonių, kurie yra valstybiškai mąstantys, bet pasirinkimas yra jų. Keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas“, – teigia G. Landsbergis.
Prezidentui pristatė partijos programą dėl švietimo
Apie siekį pasirašyti susitarimą dėl švietimo G. Landsbergis kalbėjo skeptiškai, nors ir pripažino, kad daugeliu klausimų visos politinės jėgos turi bendrų vardiklių. Pasak jo, yra tik keletas dalykų, dėl kurių partijos nesutaria.
„Dėl mokyklų tinklo, dėl pedagogų rengimo, dėl kelių kitų panašių klausimų. O dėl likusių dalykų partijos sutaria. Aš manau, kad 80 procentų švietimo klausimų partijos sutaria. Mes daugiau ar mažiau suprantame, kad švietimas turi mažinti socialinę atskirtį, suprantame, kad vaikai, kad ir kur jie gyvena, turi gauti tokios pačios kokybės paslaugas (…) Klausimai yra kokiomis priemonėmis tai padaryti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Mano pagrindinis klausimas, ar, artėjant rinkimams, mes galime turėti susitarimą, kuris keltų klausimą iš esmės, ar tai bus tiesiog deklaracijos“, – sakė politikas, pabrėždamas, kad kol kas nemato dokumento, kuriame tai atsispindėtų.
G. Landsbergis teigė, kad jo vedama partija pasisako ne už mokyklų tinklo optimizavimą jas uždarant, bet, priešingai, – siekia sukurti valstybinių gimnazijų tinklą.
„Mes kalbame apie tai, kad reikia atidaryti valstybinių gimnazijų tinklą… Tokią idėją Lietuva turėjo nepriklausomybės pradžioje (…) Gimnazijų, kurios taptų švietimo magnetais (…) Tai sujungtų tuos, kurie sako, kad reikia optimizuoti ir tuos, kurie sako palikti – mes siūlome išeitį ir tai yra mūsų partijos programoje“, – žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis, pridurdamas, kad šias idėjas perdavė ir prezidentui.
ELTA primena, kad prezidentas jau susitiko su Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Šalies vadovas per kelias ateinančias savaites planuoja susitikti ir su kitais parlamentinių partijų lyderiais. G. Nausėda susitikimus su partijų lyderiais organizuoja jau ne pirmą kartą – tai darė ir savo kadencijos pradžioje.
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su Seime veikiančių politinių partijų lyderiais. Antradienį politines aktualijas šalies vadovas aptars su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.
Pirmadienio vakarą šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis žurnalistams teigė, kad daugiausiai dėmesio vyksiančiame susitikime bus skiriama prezidento įstatyminiams siūlymams Seimo pavasario sesijoje bei artėjantiems parlamento rinkimams.
Per kelias pastarąsias savaites prezidentas jau susitiko su kelių opozicinėms jėgoms priklausančių politinių jėgų lyderiais – socialdemokratų pirmininku Gintautu Palucku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
Susitikęs su liberalų lydere prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo, tuo metu Prezidentūroje svečiuojantis socialdemokratų lyderiui šalies vadovas aptarė tiek artėjančius parlamento rinkimus, tiek Seimo darbą pavasario sesijos metu.
Penktadienį Kaune vyks neformalus Lietuvos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimas. per darbo vakarienę premjeras Saulius Skvernelis aptars planuojamą Estijos premjero Jurio Rato vizitą Lietuvoje.
Kaune Lietuvos ir Estijos premjerai svarstys dvišalių santykių stiprinimo kryptis. Didelis dėmesys bus skiriamas vasario 7 d. Taline vyksiančio Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimui, ypač bendriems Baltijos šalių sprendimams dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, elektros tinklų sinchronizacijos ir iššūkių, susijusių su kaimynystėje vystomų projektų keliama branduoline ir aplinkosaugine grėsme.
Susitikime bus aptarti ir kiti Europos Sąjungos politikos klausimai: „Brexitas“, daugiametė finansinė perspektyva, klimato kaita, ES Mobilumo paketo įtaka regiono vežėjams.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Johnsono susitikimas savaitgalį Berlyne buvo konstruktyvus, paskelbė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, pareikšdamas, kad JK vyriausybė neva klaidingai pranešė apie B. Johnsono išsakytą perspėjimą Maskvai.
D. Peskovas teigė, kad pirmasis lyderių susitikimas sekmadienį Berlyne vykusios Libijos taikos konferencijos kuluaruose buvo „lakoniškas, bet tuo pat metu gana konstruktyvus, su susitaikymo pozicija“.
D. Peskovas pareiškė, kad V. Putino ir B. Johnsono susitikimas skyrėsi nuo to, kaip jį apibūdino Dauningo gatvė. JK vyriausybės pranešime teigiama, kad B. Johnsonas perspėjo V. Putiną nekartoti tokių išpuolių, kaip 2018 m. įvykdytą cheminė ataka Solsberyje, per kurią beveik žuvo buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis.
„Bent jau susitikimo esmė aiškiai skyrėsi nuo Dauningo gatvės pranešimo esmės“, – tikino D. Peskovas.
Dauningo gatvė savo ruožtu paskelbė, kad susitikime su V. Putinu britų premjeras „aiškiai pasakė, kad JK pozicija dėl Solsberio nesikeičia – tai buvo beatodairiškas cheminių ginklų panaudojimas ir begėdiškas bandymas Jungtinėje Karalystėje nužudyti nekaltus žmones“.
„Jis pasakė, kad tokia ataka neturi kartotis“, – sakoma B. Johnsono spaudos biuro pranešime.
Rusija ne kartą neigė kaltinimus dėl to, kad Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnai bandė nervus paralyžiuojančia medžiaga nunuodyti S. Skripalį ir taip atkeršyti už jo bendradarbiavimą su Vakarų žvalgybos tarnybomis.
V. Putinas gruodį, pasveikinęs su B. Johnsoną su pergale parlamento rinkimuose, paragino pradėti „konstruktyvų dialogą“.
Pasak Dauningo gatvės, susitikęs su V. Putinu, B. Johnsonas pareiškė, kad „mūsų dvišaliuose santykiuose nebus normalizacijos, kol Rusijos nenutrauks destabilizuojančios veiklos, kuri kelia grėsmę JK ir mūsų sąjungininkams ir kenkia mūsų piliečių saugumui ir mūsų kolektyviniam saugumui“.
Vilniuje įvyks Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dvišalis Prezidentų tarybos posėdis.
Su Ukrainos vadovu prezidentas aptars dvišalius politinius ir ekonominius santykius, saugumo ir gynybos, Ukrainos euroatlantinės integracijos klausimus, bendradarbiavimą energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse.
Taip pat prezidentai susitikime didelį dėmesį skirs Ukrainoje vykdomoms reformoms, ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties praktiniam įgyvendinimui. Šalių vadovai aptars ES Rytų partnerystę ir Ukrainos bendradarbiavimą su NATO. Susitikime šalių vadovai kalbėsis apie santykius su Rusija, situaciją Donbase bei planuojamą Normandijos ketverto susitikimą.
Prezidentų tarybos metu ketinama pasirašyti Prezidentų deklaraciją bei du tarpinstitucinius bendradarbiavimo susitarimus dėl kibernetinio saugumo bei elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje.
Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų taryba veikia jau dvylika metų.
JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas patvirtino, kad Amerikos lyderis Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali susitikti Lenkijoje, kur Vašingtono administracijos vadovas lankysis rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje ir dalyvaus memorialiniuose renginiuose, skirtuose Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-osioms metinėms.
Kaip praneša „Reuters“, J. Boltonas tai papasakojo antradienį Kijeve. Bet JAV prezidento patarėjas nenurodė tikslios galimo D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo datos.
J. Boltonas šiuo metu lankosi Ukrainos sostinėje, kur svarsto su V. Zelenskio administracija jos politikos prioritetus.
JAV laikinasis reikalų patikėtinis Ukrainoje Williamas Tayloras rugpjūčio viduryje pareiškė, kad trumpas D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimas gali įvykti artimiausiomis savaitėmis Varšuvoje, o po mėnesio ar dviejų bus surengtas Ukrainos lyderio vizitas į JAV. Savo ruožtu Ukrainos URM vadovo pavaduotoja Jelena Zerkal pranešė, kad per galimą susitikimą Lenkijoje JAV ir Ukrainos prezidentai gali pasirašyti kai kuriuos dokumentus.
Vilniuje pirmadienį prasideda tradicinis liepos 8–12 dienomis vyksiantis Užsienio reikalų ministerijos organizuojamas Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų vadovų metinis susitikimas, kuriame didelis dėmesys bus skiriamas regioniniams saugumo iššūkiams ir ekonominei diplomatijai.
Pirmadienį Lietuvos atstovybių vadovai susitiks su Lietuvos ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Ministro ir diplomatinių atstovybių vadovų susitikime, pasak Užsienio reikalų ministerijos, bus aptarti šiais metais diplomatinės tarnybos nuveikti darbai ir Lietuvos užsienio politikos laukiantys iššūkiai.
Liepos 9-ąją programoje numatyti suvažiavimo dalyvių susitikimai su Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, Seimo valdybos, Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų nariais. Tą pačią dieną Lietuvos atstovybių vadovai dalyvaus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamoje diskusijoje „Dirbtinis intelektas: iššūkiai moderniai diplomatinei tarnybai“.
Liepos 10 dieną numatytas Lietuvos atstovybių vadovų susitikimas su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite ir išrinktuoju Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanu Nausėda, o penktadienį, liepos 12 dieną, dalyvavimas iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Lietuvos Respublikos Prezidento priesaikos ceremonijai.
Liepos 11 diena, pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, bus skirta ekonominei diplomatijai. Kartu su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu bei ekonomikos ir inovacijų viceministru Mariumi Skuodžiu Lietuvos atstovybių vadovai aptars Lietuvos ir tarptautinės ekonominės politikos aktualijas ir prioritetus, Lietuvos energetikos sektoriaus transformaciją. Suvažiavimo dalyviai taip pat susitiks su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi, Kauno miesto savivaldybės atstovais, lankysis Kauno LEZ įmonėse.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Lietuva šiuo metu turi 41 diplomatinę atstovybę, 8 atstovybes prie tarptautinių organizacijų ir 12 konsulinių įstaigų.
Jeremy’is Corbynas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė susitikti su opozicinės Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos lyderiu Jeremy`iu Corbynu. Baltųjų rūmų šeimininkas tai pranešė antradienį per bendrą su Jungtinės Karalystės premjere Theresa May spaudos konferenciją Londone.
„Aš nepažįstu J. Corbyno, aš niekada nebuvau su juo susitikęs ir bendravęs. Jis norėjo susitikti šiandien ar rytoj, bet aš nusprendžiau, kad to nedarysiu“, – cituoja JAV prezidento žodžius „Reuters“.
Aiškindamas tokio sprendimo priežastis, D. Trumpas kritiškai įvertino Didžiosios Britanijos opozicijo
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
s lyderio veiklą. Pasak jo, J. Corbynas „yra neigiama jėga“. JAV prezidentas pridūrė, jog tie, kurie kritikuoja kitus, patys turėtų daryti gyvenime gerus darbus. „Aš iš tikrųjų nejaučiu kritikams tokios meilės ir pagarbos, kaip tiems žmonėms, kurie pasiekia rezultatų. Todėl aš ir nusprendžiau nesusitikti“, – pareiškė jis.
JAV prezidentas nepašykštėjo kritikos ir kitam leiboristų politikui – Londono merui Sadiqui Khanui. „Jis, kaip aš suprantu, nėra pats geriausias meras. Jis blogai dirba savo darbą. Padidėjo nusikalstamumas, iškilo daug problemų“, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ryšių tarp dviejų kaimyninių šalių pareigūnų nebuvimas „nėra normalu“, susitikime su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, informuoja Estijos naujienų portalas „EER.EE“.
„Jau seniai matėmės. Jau praėjo 10 metų nuo tada, kai įvyko aukščiausio lygio susitikimas. Jūs ir aš neseniai buvome trumpam susitikę kažkur užsienyje. Tačiau ryšių nebuvimas tarp pareigūnų, oficialių institucijų, kaimynių nėra sveika padėtis“, – Maskvoje vykusiame susitikime sakė V. Putinas.
Rusijos vadovas pridūrė, kad dėl tokių pertraukų pastaraisiais metais prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Estijos sumažėjo daugiau nei 50 proc.
„Mes akivaizdžiai turime bendrų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu“, – teigė Rusijos vadovas.
Savo ruožtu, Estijos prezidentė K. Kaljulaid sakė, kad būtina, jog kaimynės kalbėtųsi.
K. Kaljulaid ketvirtadienį atvyko dalyvauti oficialiame renovuotos savo šalies ambasados Maskvoje atidaryme. Po ambasados atidarymo Estijos prezidentė susitiko su V. Putinu.
Estija pati paprašė surengti prezidentės K. Kaljulaid susitikimą su Rusijos vadovu, ir balandžio 3 d. Kremlius sutiko su prašymu.
Paskutinis Estijos ir Rusijos prezidentų susitikimas įvyko 2008 m. birželio 28 d., kai tuometis Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas susitiko su tuomečiu Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu. Paskutinis kartas, kai Estijos prezidentas lankėsi Rusijoje, buvo 2011 m.
