Pasak konservatorių keliamos kandidatės Seimo narės Ingridos Šimonytės, Estijos lyderės deklaruotas siekis susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nėra pozityvus žingsnis. I. Šimonytė pabrėžė, kad jei būtų išrinkta prezidente ir sulauktų Rusijos prezidento kvietimo apsilankyti Maskvoje, atsisakytų.
„Tikrai nelabai matyčiau, apie ką būtų galima kalbėti“, – pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykstančiuose prezidentų lyderių debatuose tvirtino I. Šimonytė.
„Mes daug ko nežinome dėl Estijos prezidentės planuojamo vizito, tikrieji motyvai nėra iki galo aiškūs, galima su Rusija pasikalbėti apie Ukrainą ir Sakartvelą, bet, man atrodo, kad tarptautinė bendruomenė tą daro jau ilgai ir nelabai matyti kažkokių pokyčių“, – sakė Seimo narė ir pabrėžė, kad reikėtų formuoti vieningesnę Baltijos valstybių poziciją Rusijos atžvilgiu.
Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis tvirtino ir pats, būtinybei esant, važiuotų į Rusiją.
„Kiekviena valstybė turi ir savo nacionalinių interesų, ir šiandien Estijos prezidentės vizitas, net neabejoju, yra susietas, kad yra atstovaujama Estijos valstybės ir Estijos tautos interesams. Net neabejoju, kad iškilus tokiai būtinybei padaryčiau tą patį“, – sakė premjeras, pabrėždamas, kad susitikimo metu transliuotų pozicijas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir Sakartvele.
„Aš gerbiu tos valstybės poziciją ir drąsą kalbėtis su labai agresyviu priešininku“, – pabrėžė premjeras.
Į prezidentus pretenduojantis ekonomistas Gitanas Nausėda teigė, kad remia dabartinę Lietuvos poziciją, tačiau, pabrėžė, kad „visų langų“ ekonominiams ir kultūriniams ryšiams su Rusija nereikėtų uždaryti. Kandidatas į prezidentus nepateikė aiškaus ir Estijos prezidentės sprendimo susitikti su V. Putinu įvertinimo. Jo teigimu, tą sunku padaryti nežinant, koks turinys bus aptartas planuojamame susitikime.
„Nenorėčiau užbėgti už akių ir vertinti šio susitikimo prasmės iki galo nežinant, koks turinys bus svarstomas šiame susitikime. Lietuvos pozicija, mano manymu, buvo visada nuosekli ir ši Lietuvos pozicija buvo visada susieta su tuo, kad tai, kas įvyko Ukrainoje, negali būti toleruojama XXI amžiuje“, – debatuose kalbėjo G. Nausėda.
Benas Brunalas (ELTA)
