Švedija

SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Į bjauriai besielgiančių Europos Sąjungos politikų sąrašą šiandien norėčiau pirmiausia įtraukti Paryžiaus merę Anne Hidalgo. Kodėl būtent ją? Ką pastarosiomis dienomis iškrėtė ši politikė?

Ko siekia Paryžiaus merė Anne Hidalgo?

Rugpjūčio pabaigoje Prancūzijos politikai, įskaitant Paryžiaus merę Anne Hidalgo, prisijungė prie Prancūzijos vietos tarybų finansuojamo dešimties sunkvežimių humanitarinio konvojaus, kuriam buvo neleista įvažiuoti į Azerbaidžanui priklausantį Karabachą. A. Hidalgo socialiniame tinkle „X“ viešai parašė, kad „dėl Azerbaidžano kaltės jokia humanitarinė pagalba negali patekti į Karabachą. Ji socialiniuose tinkluose taip pat verkšleno, jog Azerbaidžanas „pažeidžia Karabache gyvenančių žmonių teises“, todėl šiame regione kilusi … pati tikriausia humanitarinė krizė“.

Pirma, į akis krenta keistas Paryžiaus merės susirūpinimas, kas dedasi kitame pasaulio krašte – tolimajame Azerbaidžane. Juk Prancūziją ir Azerbaidžaną skiria tūkstančiai kilometrų. Kaip pasielgtų lietuviai, jei, sakykim, Vilniaus meras imtų entuziastingai rūpintis Karabache gyvenančių armėnų likimu? Greičiausiai tokį merą pasmerktume kaip išsišokėlį, kuris bando šeimininkauti ne jam priklausančiame darže.

Antra, jau ne sykį minėjau: armėnai į Karabachą galintys nekliudomi patekti pasirinkę vadinamąjį Agdamo kelią. Kodėl jie veržte veržiasi būtent per Lačino koridorių, lengva paaiškinti.

Lačino koridoriaus iki Armėnijos agresijų prieš Azerbaidžaną 1992 – 1994-aisiais nebuvo. Šį kelią nutiesė tuomet, kai Armėnija buvo okupavusi visą Azerbaidžanui pagal tarptautinę teisę priklausantį Karabachą. Lačino kelias – tai šiandieninio Krymo tilto analogas. Krymo tiltas, sujungęs pusiasalį su žemynine Rusija, – tai Rusijos okupantų statinys, turėjęs palengvinti Ukrainos teritorinio vientisumo negerbiantiems asmenims keliauti pirmyn ir atgal, apeinant ukrainietiškus įstatymus.

Anne Hidalgo. EPA – ELTA nuotr.

Panaši ir Lačino kelio istorija – jį nutiesė armėnų separatistai, kad būtų lengviau susisiekti su Armėnija. Skirtumas tik toks: kai ukrainiečių kariai bombarduoja Krymo tilto atramas arba grasina jį iki pamatų sugriauti, niekas iš Vakarų, įskaitant ir Paryžiaus merę, neverkia, esą Kryme kils humanitarinė krizė. O kai azerbaidžaniečiai savo žemėje ima kontroliuoti Lačino perėjas, kyla vakarietiška nepasitenkinimo banga. Girdi, Karabache gyvenantys armėnai nebeturės nei maisto, nei geriamo vandens. Ar tikrai mirs badu? Juk, imant patį blogiausią variantą (beje, civiliams armėnams, Lačino keliu gabenantiems maisto produktus, azerbaidžaniečiai nedaro jokių trukdžių) egzistuota Agdamo kelias, kuriuo įmanoma laisviausiai patekti į Karabachą. Bet armėnai būtent šiuo keliu nenori naudotis. Jį patys ir blokuoja. Bet Paryžiaus merė specialiai neklausia armėnų, kodėl šie ignoruoja Agdamo kelią.

Taigi Karabache negali būti jokios humanitarinės krizės. Ten likusiems armėnams užtenka ir maisto, ir vandens, ir vaistų, ir drabužių. Ten gyvenantys armėnai gyvena kaip gyvenę: kelia vestuves, švenčia gimtadienius. Maistas iš lentynų parduotuvėse prapuola tik tuomet, kai atvažiuoja į regioną susirūpinę Vakarų žurnalistai. Kai pamatę tuščias lentynas šie išskrenda namo taukšti nesąmones apie „humanitarinę krizę“, parduotuvės vėl lūžta nuo maisto gausos. Viską, ko reikia pilnaverčiui gyvenimui, lengva atsivežti vadinamuoju Agdamo keliu. Tiesiog Armėnija, niekaip nenorinti pasitraukti iš Karabacho, vis dar rengia tiek informacines, tiek karines provokacijas. Paryžiaus merė – viena iš tų politikų, kurie talkina ne tiesai ir teisingumui, o būtent armėnų separatistams, nenorintiems pasitraukti iš svetimų teritorijų.

Todėl Azerbaidžanas teisingai pasielgė pasmerkdamas Prancūziją už „tiesioginį kišimąsi į azerbaidžanietiškojo Karabacho reikalus“.

Azerbaidžanas privalėjo Baku reziduojančiam Prancūzijos ambasadoriui įeikti protesto notą dėl akivaizdžios paramos „armėnų separatistams“.

Ko siekia pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika?

Viena iš labiausiai į akis šiandien krentančių kvailiotojų – vėl Švedija. AFP agentūra informavo, kad rugsėjo 3 dieną Malmės mieste dar sykį deginta musulmonams šventa knyga – Koranas. Šio barbariško renginio organizatorius – liūdnai pagarsėjęs pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika.

Protestuotojas Salwanas Momika su Koranu rankoje. EPA-ELTA nuotr.

Nežinia kodėl į Švediją atsibastęs šis vyras jau nebe pirmą sykį degina Koraną ir tuo pačiu piktina milijonus musulmonų visame pasaulyje. O Švedijos valdžia, keistai traktuodama Konstitucijos saugomas teises į žodžio laisvę ir susibūrimus, atvykėliui ne tik netrukdo niekinti musulmonams šventą rankraštį, bet įtartinąjį svečią akylai saugo nuo išpuolių, neišveja jo lauk .

Štai švedų Visuomeninis transliuotojas SVT teigė, kad į S. Momikos akciją rugsėjo 3-iąją susirinko apie 200 stebėtojų. Ne visi iš susirinkusiųjų palaikė įtartinąjį S. Momiką. Švedijos policijos teigimu, keletas iš atvykusiųjų pažiūrėti, kas dedasi, demonstravo akivaizdų nepasitenkinimą, kai organizatorius niekino Koraną. „Atmosfera kartkartėmis buvo įtempta“, „atsirado raginančių smurtauti“, „bandyta prasiveržti pro užtvaras“, „stabdytas policijos automobilis, kuriame pareigūnai globojo Korano degintoją“, – tai citatos iš švedų policininkų ataskaitų. Be kita ko, dar pridurta, kad tądien vis tik kilo „smurtinės riaušės“. Už viešosios tvarkos trikdymą neva sulaikyta apie dešimt asmenų, o dar du smurtauti raginę žmonės buvo suimti.

Bet ar Švedijos policija nieko nesupainiojo? Idiotiškiau nesugalvosi. Užuot už atlapų griebusi provokaciją nebe pirmą sykį rengiantį S. Momiką, ji ėmė persekioti tuos, kurie … piktinosi agresyviai besielgiančiu provokatoriumi. Oficialusis Stokholmas pamiršo, kad demokratinėse, civilizuotose valstybėse viešai nedeginamos jokios knygos. Ypač religinės. Padori visuomenė knygas saugo bibliotekose, knygynuose, muziejuose, privačiose kolekcijose. Knygas viešai degina tik niekšai ir cinikai, turintys kažin kokių negražių tikslų. O tie, kurie leidžia barbarams viešai tyčiotis iš knygų, – taip pat nusipelnė kritikos. Korano deginimas – jokia teisė į žodžio laisvę ir susibūrimus. Jei Švedijos Karalystė nesuvokia šios elementariausios tiesos, tai ji neverta pagarbos. Jei Švedijos valdžia būtų protinga, būtent Korano degintoją teistų už neapykantos kurstymą ir viešosios tvarkos pažeidimus. Teistų pačia griežčiausia, kokia tik įmanoma, bausme. Arba deportuotų įtartinąjį Korano niekintoją iš šalies paskelbdama jį „persona non grata“ amžiams. Į nepageidaujamų asmenų sąrašą šį neapykantos kurstytoją turėtų įtraukti ne tik Švedija, bet ir visos kitos Europos Sąjungos šalys. S. Momikai turėtų būti užkirsti visi įvažiavimai į ES teritoriją, taip pat – ir į Lietuvą.

Regis, Danijos Karalystė jau pradeda suvokti, kas iš tikrųjų rūpi Korano degintojams. Deja, Švedija vis dar apsimeta, jog tiki pasakėlėmis apie „žodžio ir saviraiškos laisves.“

2023.09.05; 00:30

Atsargiai

Švedija. Protestuotojas Salwanas Momika. EPA-ELTA nuotr.

Malmė, rugsėjo 3 d. (AFP-ELTA). Švedijoje per Korano deginimo akciją pratrūkus smurtinėms riaušėms policija sekmadienį suėmė du žmones ir sulaikė dar apie dešimt, pranešė pareigūnai.
 
Musulmonų šventosios knygos deginimo akcijos organizatorius – pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika, kuris praeityje jau yra surengęs panašių protestų. Jie vis sukelia didžiulį pasipiktinimą Viduriniuosiuose Rytuose.
 
Naujausia akcija vyko vienoje aikštėje pietiniame Malmės mieste, kuriame gyvena nemažai imigrantų. Visuomeninio transliuotojo SVT duomenimis, buvo susirinkę apie 200 stebėtojų.
 
Remiantis policijos pranešimu, kai kurie stebėtojai rodė nepasitenkinimą, kai organizatorius ėmėsi deginti raštus. „Atmosfera kartkartėmis buvo įtempta“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad 13 val. 45 min. (vietos, 14 val. 45 min. Lietuvos laiku) kilo „smurtinės riaušės“. Pasak policininkų, akcija buvo pasibaigusi, išvykus jos organizatoriui, tačiau vietoje dar liko grupė žmonių. Už viešosios tvarkos trikdymą buvo sulaikyta apie dešimt asmenų, o dar du smurtinių riaušių kurstymu įtariami žmonės buvo suimti.
 
Koranas. Slaptai.lt foto

Vietos žiniasklaida skelbė, kad kai kurie stebėtojai apmėtė S. Momiką akmenimis, o įvykio vietoje užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip kai kurie jų bando prasiveržti pro užtvarą, tačiau yra sustabdomi policijos. Kitame vaizdo įraše vienas vyras bandė sustabdyti policijos automobilį, kuriuo iš protesto buvo vežamas S. Momika.
 
S. Momika savo akcijomis sukėlė prieš Švediją nukreiptą pykčio bangą ir diplomatinę įtampą tarp Švedijos ir keleto Viduriniųjų Rytų šalių. Nors Švedijos vyriausybė yra pasmerkusi Korano išniekinimo atvejus, Stokholmas savo ruožtu akcentuoja Konstitucijos saugomas teises į žodžio laisvę ir susibūrimus.
 
Liepą buvo dukart šturmuota Švedijos ambasada Irake, o daugybė Viduriniųjų Rytų šalių yra išsikvietusios Švedijos ambasadorius.
Rugpjūčio viduryje Švedijos žvalgybos agentūra padidino terorizmo pavojaus lygį šalyje, motyvuodama tuo, kad Švedija laikoma nebe „legitimiu“, o „prioritetiniu“ teroristinių atakų taikiniu.
 
Stokholmas yra pažadėjęs ieškoti teisinių priemonių, kurios leistų tam tikromis aplinkybėmis užkirsti kelią šventųjų tekstų deginimo protestams.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.09.04; 05:00
Aktualijos

Šauktukai

Ketvirtadienį Švedijos saugumo policijai SÄPO (Säkerhetspolisen) terorizmo grėsmės lygį Švedijoje pakėlus iki ketvirto lygio pagal 5 balų skalę, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) ragina keliautojus būti budriems.
 
„Švedijos valdžios institucijos ragina žmones būti budriems. Keliautojams rekomenduojame būti budriems ir laikytis Švedijos valdžios institucijų nurodymų ir rekomendacijų”, – feisbuke informuoja URM.
 
Švedijoje po pastarųjų musulmonų pasaulį papiktinusių Korano deginimo akcijų ketvirtadienį buvo padidintas terorizmo pavojaus lygis.
Kaip pranešama, šalies žvalgybos agentūra atitinkamą lygį penkiabalėje skalėje pakėlė iki keturių.
 
Pasak Švedijos saugumo policijos vadovės Charlotte von Essen, nuo 2016 m. galiojo „padidinta grėsmė“, tačiau dabar pavojus buvo pakeltas iki „didelio“.
 
Švedijoje pastaraisiais mėnesiais būta virtinės akcijų, kurių metų buvo viešai niekinamas Koranas. Tai musulmonų šalyse sukėlė didžiulį pasipiktinimą. Liepą Irako protestuotojai du kartus šturmavo Švedijos ambasadą Bagdade, o praėjusią savaitę į Švedijos ambasadą Beirute buvo mestas Molotovo kokteilis. Tuo metu grupuotė „Al-Qaeda“ savaitgalį paragino rengti atakas, nukreiptas prieš šią Skandinavijos šalį.
 
Nors pati Švedija pasmerkė Korano išniekinimo akcijas, šalis paisė nuosavų įstatymų, užtikrinančių teisę į žodžio laisvę ir susibūrimus.
 
Nepaisant to, vyriausybė pažadėjo ieškoti teisinių priemonių, kurios leistų tam tikromis aplinkybėmis užkirsti kelią šventųjų tekstų deginimo protestams.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.08.20; 00: 06
Trumposios naujienos

Švedijos vidaus žvalgybos užrašas

Stokholmas, rugpjūčio 17 d. (AFP-ELTA). Švedijoje po pastarųjų musulmonų pasaulį papiktinusių Korano deginimo akcijų ketvirtadienį buvo padidintas terorizmo pavojaus lygis.
 
Kaip pranešama, šalies žvalgybos agentūra atitinkamą lygį penkiabalėje skalėje pakėlė iki keturių.
 
Pasak Švedijos saugumo policijos vadovės Charlotte von Essen, nuo 2016 m. galiojo „padidinta grėsmė“, tačiau dabar pavojus buvo pakeltas iki „didelio“.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.08.18; 06:00
SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Jau esame keletą kartų kritikavę Švediją, leidusią atvykėliams iš kitų šalių jos teritorijoje niekinti musulmonams šventą knygą – Koraną.

Akivaizdu, jog Korano niekinimas, jį trypiant, plėšant į skutus ar deginant centrinėse Švedijos miestų aikštėse, – jokia saviraiškos laisvė. Civilizuotos, demokratinės valstybės neleidžia niekinti jokių knygų. Juolab – religinėms bendruomenėms svarbių knygų. Koraną supleškinti miesto aikštėje – lygiai tokia pat beprotybė, kaip ir mėginimai tyčiotis iš krikščionims šventos Biblijos ar žydams šventų torų. Jei nori pareikšti savo nuomonę, kritikuok laikraščių puslapiuose, televizijų ekranuose, socialiniuose tinkluose. Jei šito maža – išeik į aikštę rankose laikydamas plakatą, kuriame parašyta, kuo gi tau neįtiko šventa knyga. Bet liepsnose pleškinti Koraną, trypti jį kojomis arba aplieti srutomis, – sveiku protu nesuvokiama niekšybė.

Deja, Švedijos valdžia, pasirodo, nesuvokia elementariausių padorumo ir mandagumo taisyklių ir, nori nenori, pati tampa panaši į barbarus, chuliganus ar bepročius. Šitaip sakydamas omenyje turiu ir Švedijos karališkąją šeimą.

Beje, esama dar vieno svarbaus aspekto. Atkaklūs išpuoliai prieš musulmonams brangius simbolius labai panašūs į provokacijas, kurių tikslas – supjudyti visuomenes bei religines bendruomenes. Galbūt siekiama, jog Švedijoje kiltų rimtos riaušės tarp Korano gerbėjų ir Korano priešininkų. Suprask, tegul Švedija krenta į chaosą, kuris neleis švedams rūpintis svarbiausiais reikalais – kaip sustiprinti NATO aljansą, į kurį šių metų liepos 11 – 12 dienomis buvo oficialiai pakviesta. Tokio įtarimo neatmeskime: besiginčijant dėl knygų deginimo lengva pražiopsoti Rusijos provokacijas.

Švedijos ambasada. Rezervuota. Slaptai.lt foto

Švedijos vidaus žvalgybos tarnyba „Säkerhetspolisen“ ne šiaip sau perspėjo: Koranų deginimas Švedijoje padidino pavojų šalies saugumui. Slaptosios tarnybos teigimu, Švedijos reputacija nukentėjo dėl veiksmų, susijusių su jau kurį laiką vykusiomis dezinformacijos kampanijomis. Ilgai laikyta itin tolerantiška šalimi, dabar Švedija vertinama kaip priešiška islamui ir musulmonams, sakoma pranešime. Tai apima suvokimą, kad išpuoliai prieš musulmonus Švedijoje yra toleruojami, o socialinės tarnybos „grobia“ musulmonų vaikus.

Kaip skelbia agentūra DPA, „ypač pikta reakcija buvo Irake, vyriausybė net išsiuntė iš šalies Švedijos ambasadorių; prieš tai protestuotojai įsiveržė į Švedijos ambasadą Bagdade ir ją padegė“.

Kam Švedijai rietis su Iraku, jei didysis Stokholmo priešas – Kremlius? Kam švedams pyktis su Pakistanu, jei didysis Stokholmo priešas – Vladimiro Putino valdoma Rusija? Galų gale kam švedams erzinti kolegę Turkiją politiniame – kariniame NATO aljanse, jei didysis Stokholmo priešas – bjaurų karą prieš Ukrainą pradėjusi Maskva?

Deja, vos tik atsirado vilčių, esą Švedija po truputį atsikvošėja, kvailioti ėmė Danija.

Danija. EPA – ELTA nuotr.

Danijoje šią savaitę jau trečią sykį tyčiotasi iš Korano. Tai – kraštutinių dešiniųjų grupuotės „Danijos patriotai“ veikla. Provokacijas primenanti veikla. Pirmiausia jie niekino Koraną priešais Irako ambasadą, paskui – priešais Egipto ambasadą, po keliolikos valandų – prie Turkijos ambasados. Šaukdami „Velniop islamą!“ jie padegdavo šventąją musulmonų knygą.

Leiskite paklausti, iš kur ateina neapykanta Islamui? Danijos piliečiai verčiami tapti musulmonais? Jie prievartaujami skaityti Koraną? Jiems liepiama melstis mečetėse, laikytis musulmoniškų papročių? Galų gale – ką blogo Danijai padarė Irakas, Turkija, Egiptas? Jei Danijos aikštėse ugnies liepsnose būtų pleškinama Rusijos vėliava, Rusijos herbas, Rusijos prezidento V. Putino, „Wagner“ samdinių vado Jevgenijaus Prigožino, užsienio reikalų ministro Sergėjaus Lavrovo, Rusijos gynybos ministro Sergėjaus Šoigu portretai, – suprasčiau. Šiandieninė Rusija kelia mirtiną pavojų ne tik Ukainai, bet ir visai Europai, įskaitant ir Europos Sąjungos viduryje esančią Danijos Karalystę. Dabar gi – nesuprantu. Toks danų patriotizmas panašus į idiotizmą, kai tyčia ar per kvailumą nesugebama matyti tikrųjų grėsmių ir pavojų.

O Lietuvos valdžia, kaip jai įprasta, pasirinko „tyla – gera byla” taktiką. Bijo net švelniai papriekaištauti kvailiojančiam Stokholmui ir kvailiojančiai Kopenhagai…

2023.07.27; 11:00

Trumposios naujienos

Greta Thunberg suėmimo metu. EPA-ELTA nuotrauka

Malmė, liepos 24 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Švedijos policija pašalino kovotoją su klimato kaita Gretą Thunberg iš protesto vietos, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas. Tai įvyko po kelių valandų, kai teismas skyrė jai baudą už nepaklusimą policijai per mitingą praėjusį mėnesį.
 
G. Thunberg ir dar penki asmenys buvo policijos išvežti per protestą prie Malmės uosto. Policija pranešė, kad „iš įvykio vietos buvo pašalinti šeši žmonės“, ir pridūrė, kad bus pranešta, jog jie „nevykdė policijos nurodymų“. Tai toks pats nusikaltimas, už kurį jai ką tik buvo skirta bauda.
 
Bauda nubausta G. Thunberg sakė, kad veikė iš būtinybės dėl visuotinio atšilimo, ir po kelių valandų prisijungė prie naujos protesto akcijos. 20-metė aktyvistė, tapusi su klimato kaita kovojančio judėjimo veidu, buvo apkaltinta sutrikdžiusi eismą ir atsisakiusi nutraukti birželį vykusį protestą Malmės uostamiestyje.
 
„Tiesa, kad tą dieną buvau toje vietoje, ir taip pat tiesa, kad gavau įsakymą, kurio nepaklausiau, bet noriu paneigti padariusi nusikaltimą“, – teisme sakė G. Thunberg, paklausta apie jai pateiktą kaltinimą. Ji teigė veikusi iš būtinybės, kurią kelia „klimato krizė“.
 
Per aplinkosaugos aktyvistų grupės „Reclaim the Future“ organizuotą mitingą bandyta užblokuoti įvažiavimą ir išvažiavimą iš Malmės uosto protestuojant prieš iškastinio kuro naudojimą. „Mano nuomone, esame nepaprastoje situacijoje, ir dėl to mano veiksmas buvo teisėtas“, – po teismo sakė ji žurnalistams.
 
Po trumpo bylos nagrinėjimo teismas vis dėlto pripažino ją atsakinga ir skyrė 1500 kronų (144 JAV dolerių) baudą ir sumokėti dar 1000 kronų į Švedijos fondą nusikaltimų aukoms.
 
Ji buvo nuteistas už nusikaltimą, kuris gali užtraukti iki šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet paprastai skiriama bauda
 
Po kelių valandų G. Thunberg prisijungė prie panašaus protesto, už kokį jau gavo baudą. Sėdėdama ant kelio į Malmės uostą ji iškėlė ženklą: „Blokuoju autocisternas“.
 
G. Thunberg išgarsėjo pasauliniu mastu, kai būdama 15 metų pradėjo „Mokyklų streiką už klimatą“ priešais Švedijos parlamentą Stokholme. Ji su maža jaunimo grupe įkūrė judėjimą „Penktadieniai ateičiai“, jis greitai tapo pasauliniu reiškiniu.
 
Be streikų dėl klimato kaitos, jauna aktyvistė nuolat smerkia vyriausybes ir politikus dėl netinkamo klimato problemų sprendimo. „Mes nelauksime, bet padarysime viską, ką galime, kad sustabdytume šią mūsų gyvenimus deginančią pramonę“, – sakė ji, aiškindama apie grupės planus tęsti pilietinį nepaklusnumą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.07.25; 00:30
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Laužavietė. Vytauto Visocko nuotr.

Stokholmas, liepos 14 d. (ELTA). Švedijos policija penktadienį leido surengti žydų ir krikščionių šventųjų knygų deginimo akciją prie Izraelio ambasados ​​Stokholme. Tai praneša portalas „eurointegration“, remdamasis Švedijos naujienų agentūra TT.
 
Gautomis žiniomis, 30 metų vyras pateikė paraišką dėl Toros ir Biblijos deginimo. Jis paaiškino, kad ši akcija yra atsakas į birželio pabaigoje prie Stokholmo mečetės įvykusį rezonansinį Korano deginimą ir „simbolinis susirinkimas dėl saviraiškos laisvės“. Manoma, kad akcija bus surengta šeštadienį prie Izraelio ambasados ​​Stokholme.
 
Izraelio ambasadorius Švedijoje Zivas Nevas Kuhlmanas jau sureagavo į susidariusią situaciją. Jis pareiškė, kad „griežtai smerkia šventųjų knygų, kurios yra šventos bet kuriai religijai, deginimą kaip neapykantos ir nepagarbos aktą, kuris neturi nieko bendra su saviraiškos laisve“.
Aukščiausi Izraelio pareigūnai – prezidentas Yitzhakas Herzogas, ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir užsienio reikalų ministras Eli Cohenas – taip pat pasmerkė planuojamą akciją, rašo „The Times of Israel“.
Laužavietė. Ugnis. Vytauto Visocko nuotr.
 
Portalas primena, kad birželio pabaigoje pabėgėlis iš Irako Salvanas Momika Stokholme sudegino Koraną. Tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą musulmoniškajame pasaulyje, taip pat ir Turkijoje, kuri ilgai blokavo Švedijos paraiškos prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso patvirtinimą. Po to Švedijos centras prieš smurtinį ekstremizmą paragino šalies Vyriausybę pakeisti viešosios tvarkos įstatymą, kad būtų galima uždrausti tokius viešus renginius kaip Korano deginimas, jei jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.07.05; 03:00
Trumposios naujienos

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas susitiko su ES vadovu dėl Švedijos siekio įstoti į NATO. EPA-ELTA nuotr.

Po NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pirmadienį Vilniuje, NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, surengto Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kristerssono susitikimo NATO vadovas pranešė, kad „prezidentas R. T. Erdoganas sutiko pritarti Švedijos narystei NATO“.
 
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas sutiko perduoti Švedijos prašymą įstoti į NATO savo parlamentui patvirtinti, pranešė Aljanso vadovas po derybų Vilniuje su R. T. Erdoganu ir U. Kristerssonu.
 
J.  Stoltenbergas sakė, kad Turkija sutiko judėti į priekį, ir paskelbė: „Tai – istorinė diena“. „Tai padarys NATO sąjungininkes stipresnes ir saugesnes“, – pridūrė jis.
 
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas sakė, jog premjeras ir prezidentas sukirto rankomis, o tai reiškia, kad dabar prasidės ratifikavimo procesas.
 
Bendrame trijų lyderių paskelbtame pranešime nenurodyta, per kiek laiko Turkijos parlamentas turi ratifikuoti Švedijos paraišką. Ją ratifikavo visos NATO narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją.
 
Šis netikėtas pranešimas paskelbtas po to, kai R. T. Erdoganas anksčiau pirmadienį susiejo Švedijos narystę NATO su įstrigusių Turkijos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje atgaivinimu.
 
Po trišalių derybų paskelbtame pareiškime sakoma, kad Turkija ir Švedija glaudžiai bendradarbiaus „koordinuodamos kovą su terorizmu“ bei stiprins dvišalius prekybos ryšius.
 
„Švedija aktyviai rems pastangas atgaivinti Turkijos stojimo į ES procesą, įskaitant ES ir Turkijos muitų sąjungos modernizavimą ir vizų liberalizavimą“, – sakoma pareiškime.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.07.11; 07:15
SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Kas šiomis dienomis labiausiai krito į akis? Ogi Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos įsivaizdavimai, kokios priežastys Vokietiją paskatino priimti sprendimą dislokuoti brigadą Lietuvoje. Duodamas interviu LNK Žinioms prezidentas pabrėžė, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio aštri retorika derybose nepadėjo.

„Aštri retorika čia tikrai nepadeda. (…) Juk vokiečiai turėjo spręsti, ką suteikti Lietuvai, o ne Lietuva dovanojo Vokietijai kažką. Tai, žinoma, kad reikia kitokios retorikos, reikia kitokio bendradarbiavimo, pirmiausiai reikia labai aiškaus patikinimo, kad mes pasitikime savo partneriais“. Štai tokia mūsų prezidento nuomonė. Dar galima priminti ir šiuos G. Nausėdos žodžius: „Mes turime pastatyti kaip galima greičiau visą reikalingą infrastruktūrą ir tada Vokietija įgyvendins savo pažado dalį. Čia yra abipusio pasitikėjimo klausimas, kuris geriau įrodomas ne popieriais, o darbais“.

Beje, ELTA primena, kad neseniai viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, girdi, Berlynas pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.

Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Mano supratimu, su savo sąjungininkais NATO ir Europos Sąjungos struktūrose lietuviai privalo kalbėti … labai ATVIRAI. Tiek nuolankiai atsiklaupę ant kelių, tiek piktai trinksėdami kumščiu į stalą. Nežiūrint, kokia padėtis. Pastarieji keliolika metų akivaizdžiai įrodė – baimė ištarti bent vieną piktesnį epitetą – tokia pat žalinga kaip ir nuolatiniai barniai, priekaištai. Vaizdingai tariant, reikalingas ne vien meduolis, bet ir bizūnas. Jei sąjungininkai elgiasi padoriai, sąžiningai – pagirkime juos, jei jie daro, mūsų manymu, lemtingas klaidas, tai taip ir rėžkime jiems į akis be jokių politkorektiškumų.

Štai mūsų šiaurinė kaimynė Švedija prieš pat lemtingus sprendimus NATO viršūnių susitikime Vilniuje liepos 11 – 12 dienomis ėmė ir sukvailiojo. Viešai deginti šventas knygas – jokia saviraiškos laisvė. Tai – viduramžius primenantis barbarizmas. Be kita ko, labai panašus į Rusijos specialiųjų tarnybų provokaciją, kurios užsakovai trokšta narystės NATO struktūrose siekiančiai Švedijai pakišti koją ir tuo pačiu … susilpninti visą NATO, ypač tris Baltijos valstybes.

Kaip Lietuva turėjo elgtis šiuo konkrečiu atveju? Lietuvos vadovai galėjo labai garsiai pasmerkti idiotiškai pasielgusią partnerę Švediją (kažin kokiam atvykėliui leido viešai demonstruoti cinišką nepagarbą viso pasaulio musulmonams – išniekinti Koraną). Sutikime, Lietuvai gyvybiškai svarbu, kad Švedija taptų NATO nare. Baltijos jūra taptų tarsi vidine NATO jūra. Bet Turkija greičiausiai dabar nepalaimins Švedijos narystės NATO aljanse. Kaip skelbia AFP – ELTA, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas piktai pasmerkė Švediją už tai, kad leido protestuotojui deginti Koraną. „Galiausiai pamokysime arogantiškus vakariečius, kad musulmonų įžeidinėjimas nėra žodžio laisvė“, – per televiziją sakė R. T. Erdoganas.

R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Taigi Švedija narystę NATO struktūrose šiemet greičiausia matys tarsi savo ausis. O tai reiškia, kad, žvelgiant rimčiau, Švedija pakenkė ne vien sau, bet ir Lietuvai, Latvijai, Estijai. Įsidėmėkime šitą aplinkybę – Švedija savo kvailiojimais susilpnino ne tik save, bet ir tris Baltijos valstybes ypač pavojingu metu, kai Rusija jau antrus metus tęsia nuožmų karą prieš Ukrainą.

Ką sakys Lietuvos prezidentas G. Nausėda liepos 11 – 12 dienomis, kai Turkija pareikš veto? Kaltinsime Švediją ar Turkiją? Mano supratimu, oficialusis Vilnius privalėtų priekaištauti tik … Švedijos valdžiai. Turkija – niekuo dėta. Turkijos prezidentas elgiasi nuosekliai, padoriai, principingai.

Panaši padėtis – dėl Vokietijos. Jei Vokietija išties dislokuos Lietuvoje savo karių brigadą, – didelis AČIŪ. Jei Berlynas griežtai laikysis savo įsipareigojimų – nuoširdžiausia PAGARBA. Bet turime karčių istorijos pamokų, kai sutartys laužomos, ignoruojamos, pamirštamos. Imkime garsųjį Budapešto memorandumą 1994-aisiais metais, kai JAV prezidentas Bilas Klintonas, Didžiosios Britanijos premjeras Džonas Meidžoras ir Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pažadėjo saugoti Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą mainais į atiduodamą atominį ginklą. Šiandien matome, kad iš šį dokumentą pasirašiusių valstybių duotų pažadų laikėsi tik Ukraina – tikrai atidavė atominius ginklus. Visos kitos valstybės ciniškai pamiršo savo pažadus.

Todėl Lietuva teturi tik vieną kelią – nepatikliai žiūrėti į bet kokius susitarimus. Taip, Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) šiandien palaimino vokiečių brigados kelionę į Lietuvą. Bet ką darysime, jei susiklostys paini padėtis – Rusijos agresijos išvakarėse oficialusis Berlynas, sugalvojęs įvairiausių priežasčių, lieps savo kariams bėgti iš Lietuvos? Ar bent plaukas nukris tuomet nuo O. Šolco galvos? Gal O. Šolcą jau bus pakeitęs kitas kancleris – Angelos Merkel arba Gerhardo Šrioderio sukirpimo politikai, tvirtinantys, jog neprivalo laikytis pirmtako skelbtų susitarimų.  

Kur tuomet ponas G. Nausėda dės savo žodžius „mes pasitikime savo partneriais“? Atkreipkime dėmesį – Vokietijos kancleris šiandien daug kur painiojasi, nenuoseklus, kalba dviprasmiškai. Jis tarsi praregėjo dėl labai bjaurių tikslų turinčios Rusijos. Šaunuolis. Bet kaip suprasti jo paskutiniąsias mintis, kuomet Jevgenijaus Prigožino kariauna „Wagner“ žygiavo Maskvos link, o kraugerys Vladimiras Putinas spruko iš Kremliaus kažkur į Valdajų? Vokietijos kancleris puolė šaukti, esą nei Vokietija, nei NATO neketina nuversti V. Putino. Girdi, Vakarams labai svarbus stabilumas Rusijoje. Tad, jei žvelgsime priekabiai, O. Šolcas – V. Putino sąjungininkas. Ar ponas G. Nausėda kreipėsi į Vokietijos kanclerį reikalaudamas pasiaiškinti? V. Putinas – padoresnis už „Wagner“ bosą J. Prigožiną?

Vokietijos kanclerio pozicija (panašiai dėl būtinybės išsaugoti V. Putiną po „Wagner” maršo suokė ir Baltieji rūmai Vašingtone, ir Prancūzijos prezidentas), esą Vakarai nenori V. Putino griūties, – stebina, glumina. Viena vertus, Vakarai rengia tarptautinį tribunolą – pasiruošę V. Putiną tupdyti į kalėjimą iki gyvos galvos, kita vertus, bijo perversmų, kad į Kremlių neateitų dar bjauresnis. Bet ar gali būti baisesnių už V. Putiną?

Šia proga verta prisiminti Helmutą Kolį. Šis Vokietijos kancleris, kuomet Lietuva siekė nepriklausomybės, priekaištavo mums, esą lietuviai neturi kenkti Michailo Gorbačiovo pertvarkai – neleistina skelbti Kovo 11-osios akto. Pasak H. Kolio – svarbiausia, kad M. Gorbačiovas leido išardyti Berlyno sieną. O lietuviai tegul ir toliau kenčia okupacijas, rusifikacijas, pažeminimus. Tegul palaukia geresnių laikų. Mano manymu, H. Kolis elgėsi niekšiškai ir ciniškai. Beje, jį tuomet palaikė JAV bei Prancūzijos prezidentai – vardan M. Gorbačiovo sėkmės Baltijos šalys privalo atsisakyti savos nepriklausomybės. Nejaugi pamiršome šį vakarietišką cinizmą? Nejaugi neverta šių niekšybių priminti J. Bidenui, O. Šolcui, E. Makronui?

Joe Bideno kritimai

Šiandien Vakarai, įskaitant ir JAV prezidentą Džo Baideną (Joe Bidenas), ir Vokietijos kanclerį O. Šolcą, ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, daro tą pačią klaidą, kaip ir jų pirmtakai, įskaitant kolius bei miteranus. Užuot nuo pat pirmųjų dienų elgęsi vyriškai, Vakarai tebenuolaidžiauja Kremliui. Leido naikinti Čečėniją, Paskui, 2008- aisiais, leido pulti Gruziją. Po to JAV prezidentas Barakas Obama ir jo tuometinė dešinioji ranka J. Bidenas leido okupuoti Krymą, drausdami ukrainiečiams priešintis. Šiandien, 2023-aisiais, kuomet Ukraina jau beveik dvejus metus didvyriškai ginasi nuo Rusijos ordų ir tuo pačiu gina Europą, Vakarai, pirmiausia – Amerika, nesiteikia ukrainiečių kariams atgabenti užtektinai modernių, galingų ginklų. Vakarai tiekia Ukrainai ginklus taip skūpiai, tarsi lašintų iš pipetės. Tai neduos toliašaudžių artilerijos sistemų, tai neduos tankų, tai neleis apšaudyti Rusijos teritorijos, tai neduos technikos, kuria įmanoma apsaugoti oro erdvę.

Paskutiniosios žinios irgi nieko gero nežada. Pasirodo, ukrainiečių lakūnų mokymai valdyti naikintuvus F-16 dar net nepradėti. Ukrainos valdžia tiki, jog Ukraina turės naikintuvus F-16, nes šis sprendimas jau priimtas. Bet Ukrainos karinė vadovybė tiesiog maldauja: „Mūsų karinės ir politinės vadovybės prašymas partnerėms, kad tai nebūtų atidėliojama, kai galima paspartinti procesus“, – skelbiama leidinyje „Ukrinform“.

Taigi – vien vilkinimai, vien vėlavimai ! Ką tai galėtų reikšti? Tokiais būdais Vakarai siekia, kad Rusija dar rimčiau įsitvirtintų užgrobtose teritorijose ir ukrainiečių kariams būtų žymiai sunkiau laimėti? Gal išties teisūs tie JAV prezidento J. Bideno kritikai (Andrėjus Ilarionovas, Gary Tabachas, Konstantinas Borovojus), kurie sako, kad tarp J. Bideno ir V. Putino – slapti susitarimai. Jie mano, kad J. Bidenas leido V. Putinui terioti Ukrainą (jei J. Bidenas būtų griežtai protestavęs 2022-ųjų vasarį, V. Putinas nebūtų drįsęs pulti). O gal teisūs tie, kurie mano, jog ginklų Ukrainai neduodama užtektinai tik todėl, kad Vakarai trokšta išsekinti tiek Kijevą, tiek Maskvą? Žodžiu, versijų užtektinai: Vakarams nusispjauti į Ukrainą, Vakarai paniškai bijo Kremliaus, Vakarai bijo Rusijos griūties (kad neišsivaikščiotų atominiai ginklai), Vakarai bijo Ukrainos konkurencijos, Vakarai bijo atominio karo. Lengviau išvardinti, ko Vakarai nebijo. Tiesiog patalogiški bailiai.

Taigi jau seniai nebesuprantu Vakarų. Nebesusigaudau, kada jie tiesą sako, kada meluoja, kuomet po gražiais lozungais slepia savąjį cinizmą, egoizmą ir nusikaltimus.

Azerbaidžano sostinė Baku. Karinis paradas. Švenčiama pergalė. EPA – ELTA nuotr.

Lietuvos taip pat dažnai nesuprantu. Nesupratau tuomet, kai 2015-aisiais mūsų seimūnai, nė valandėlės nepabuvę nei Turkijos, nei Azerbaidžano, nei Armėnijos archyvuose, palaimino rezoliuciją, smerkiančią Osmanų imperiją dėl 1915-ųjų įvykių (girdi, tai neabejotinai – genocidas prieš armėnų tautą). Nesupratau tuomet Lietuvos, kai ji nė sykio nepasmerkė teroristų iš ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun, dar visai neseniai žudžiusių turkų ir azerbaidžaniečių politikus Vakarų sostinėse, kai nė žodeliu neužjautė milijono azerbaidžaniečių pabėgėlių, išvytų iš savo gimtųjų namų Karabache ir gretimuose rajonuose. Nesuprantu oficialiojo Vilniaus ir šiandien, kuomet Lietuvos valdžia nepasveikino Azerbaidžano, 2020-ųjų rudenį ginklu atkovojusio beveik visą Karabachą.

Nesuprantu Lietuvos, kai ji nesiteikia statyti paminklo Prezidentui Antanui Smetonai, kai linkusi į savo alfabetą įsileisti svetimas raides ir sugriauti visą gramatikos struktūrą, kai itin nuolankiai pataikauja kiekvienam žydų priekaištui, tarsi būtume Izraelio okupuota kolonija, kai klusniai sutinkame Briuselio ir Strasbūro spaudimui Lietuvos sieną kirtusius pabėgėlius labiau mylėti nei savus, lietuvius…

Klaustukų, abejonių, nerimo – vis daugiau ir daugiau. Vakarus kritikuojantis Turkijos prezidentas šiandien man labiau suprantamas nei Vakarams pataikauti raginantis Lietuvos vadovas.

2023.07.05; 11:00

Trumposios naujienos

Turkijos vėliava

Ankara, liepos 4 d. (AFP-ELTA). Antradienį Turkija perspėjo nepasiduosianti spaudimui priimti Švediją į NATO ir sakė vis dar vertinanti, ar Šiaurės šalies narystė būtų naudinga, ar pakenktų blokui.
 
Užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas išsakė šiuos teiginius likus dviem dienoms iki susitikimo su Švedijos kolega Briuselyje aptarti Stokholmo pastangas, kad Švedija taptų 32-ąja JAV vadovaujamo gynybos Aljanso nare.
 
NATO tikisi pasveikinti Švediją dar prieš Lietuvoje liepos 11-12 dienomis vyksiantį Aljanso lyderių viršūnių susitikimą. Tačiau Turkija ir kita NATO narė Vengrija atidėlioja ratifikavimą dėl įvairių nesutarimų tiek su Stokholmu, tiek su Briuseliu. Šalims siekiant tapti NATO narėmis būtinas visų galingiausios pasaulyje gynybos organizacijos narių pritarimas.
 
Per televizijos transliuotą spaudos konferenciją H. Fidanas sakė, kad Turkija niekada nesutiks „su laiko spaudimu kaip metodu“.
 
Ankarą nuvylė Stokholmo policijos sprendimais išduoti leidimus protestams, per kuriuos prieš islamą nusistatę veikėjai prie Turkijos ambasados ir mečečių degino koraną. Pastarasis toks protestas surengtas pirmąją musulmonų religinės šventės „Eid al-Adha“ dieną praėjusią savaitę ir sulaukė musulmonų pasmerkimo. H. Fidanas pasitelkė šį incidentą kaip pavyzdį, kad Švedija nevykdo įsipareigojimų, prisiimtų prieš metus Madride gavus pirminį Turkijos palaikymą.
Švedijos ambasada. Rezervuota. Slaptai.lt foto
 
„Švedijos saugumo sistema nepajėgi sustabdyti provokacijų. Tai atneša į NATO ne daugiau jėgos, o daugiau problemų“, – sakė jis ir pridūrė, jog kalbant apie strategiją ir saugumą, kai aptariama Švedijos narystė NATO, svarbu tai, ar ji „duos naudos, ar bus našta“.
 
Švedijos vyriausybė sekmadienį kaip „islamofobišką“ pasmerkė korano deginimą praėjusią savaitę. Tačiau užsienio reikalų ministerijos pareiškime pabrėžiama Švedijos Konstitucijos saugoma teisė į susirinkimų, žodžio ir demonstracijų laisvę. Stokholmo policija prieš protestą nusprendė, kad su korano deginimu susijusi rizika „nebuvo tokio pobūdžio, kad pagal galiojančius įstatymus būtų galima pateisinti sprendimą atmesti prašymą“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.07.05; 07:02
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Roma, liepos 3 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus pasmerkė Korano sudeginimą Švedijoje. „Esu pasipiktinęs ir pasibjaurėjęs“, – sakė jis Saudo Arabijos dienraščio „Al-Ittihad“ leidėjui Hamadui al Kaabiui.
 
Bet kokią šventa laikomą knygą būtina gerbti iš pagarbos tikintiesiems, pabrėžė Katalikų bažnyčios vadovas. Žodžio laisvė esą niekada neturėtų būti naudojama kaip priemonė niekinti kitus.
 
Praėjusią savaitę vienas vyras prie pagrindinės Stokholmo mečetės suplėšė ir sudegino Koraną. Švedijos teismai prieš tai nusprendė, kad policija neturi teisės neleisti deginti Korano ir argumentavo tai žodžio laisve.
Koranas. Slaptai.lt foto
 
Korano sudeginimas virtinėje musulmoniškų šalių sukėlė griežtus protestus. Tarp jų yra ir Turkija, kurios parama Švedijai būtina siekiant tapti NATO nare.
 
Interviu Pranciškus užsiminė ir apie savo sveikatą po pastarosios pilvo operacijos. „Buvo sunku, bet dabar, dėkui Dievui, man jau geriau“, – teigė jis ir padėkojo medicinos personalui už gydymą ir profesionalumą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.07.04; 07:01
Trumposios naujienos

Švedijos ambasada. Rezervuota. Slaptai.lt foto

Stokholmas, liepos 2 d. (AFP-ELTA). Švedijos vyriausybė sekmadienį pasmerkė anksčiau šią savaitę prie pagrindinės Stokholmo mečetės įvykdytą Korano sudeginimo akciją, informuoja AFP.
 
„Švedijos vyriausybė visiškai supranta, kad islamofobiški veiksmai, kuriuos asmenys įvykdo per demonstracijas Švedijoje, gali įžeisti musulmonus. Mes griežtai smerkiame šiuos veiksmus, kurie niekaip neatspindi Švedijos vyriausybės požiūrio“, – paskelbė šalies Užsienio reikalų ministerija.
 
Korano sudeginimas pasmerktas po to, kai Saudo Arabijoje įsikūrusi „Islamo bendradarbiavimo organizacija“ paragino musulmonų valstybes imtis „bendrų veiksmų“, kad ateityje musulmonų šventoji knyga nebūtų deginama.
 
Džedoje įsikūrusi ir 57 narius turinti organizacija tokį pareiškimą išplatino po to, kai Švedijoje gyvenantis Irako pilietis, 37 metų Salwanas Momika, trečiadienį trypė Koraną ir padegė keletą jo puslapių.
Švedijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt foto
 
Švedijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Korano ar kitų šventų tekstų deginimas yra užgaulus, nepagarbus ir akivaizdžiai provokacinis veiksmas. Pasak ministerijos, Švedijoje ir Europoje nėra vietos rasizmui, ksenofobijai ir netolerancijai. Nepaisant to, ministerija taip pat pabrėžė, kad Švedijos konstitucija gina susirinkimų ir saviraiškos laisvę.
 
Po Korano sudeginimo, Švedijos ambasadoriai buvo iškviesti pasiaiškinti Irake, Kuveite, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Maroke.
 
Švedijos policija S. Momikai leido protestuoti remiantis saugoma teise laisvai reikšti mintis, tačiau vėliau teisėsauga paskelbė pradėjusi tyrimą dėl smurto skatinimo prieš etninę grupę, nes Koranas buvo deginamas labai arti mečetės.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2023.07.03; 05:27
SkaitomiausiosŽvalgyba

Švedijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt foto

Man vis tik atrodė, jog Švedija užtektinai rimta valstybė. Šiandien – iš nuostabos svyra rankos. Civilizuotos, brandžios valstybės rašo knygas, jas platina, reklamuoja, rengia jų parodas, aptarimus, verčia į užsienio kalbas, tobulina knygų leidybos procesus, knygas pagarbiai saugo bibliotekų archyvuose, knygynuose. Civilizuotos, brandžios valstybės niekad niekam neleidžia niekinti jokių knygų.

Deja, Švedija pastaruoju metu elgiasi priešingai! Ji neprieštarauja, kad jos miestuose būtų deginamos knygos tarsi pačiais tamsiausiais inkvizicijos ar cenzūros laikais. Beje, Švedija leido tyčiotis iš ypatingai svarbios musulmonams knygos – šventojo Korano. Niekinimo vieta – prie pat Stokholmo mečetės. Data taip pat parinkta vadovaujantis pačiu niekšiškiausiu cinizmu – musulmonų šventės Eid al-Adha išvakarėse.

Dar pridėkime aplinkybę, jog Švedija šiandien trokšta tapti NATO nare, o Turkija šiam švediškam siekiui priešinasi, mat oficialusis Stokholmas bent jau iki šiol globojo turkams priešiškas kurdų grupuotes bei lengva ranka leisdavo Švedijos teritorijoje pleškinti Koraną, – ir turėsime užtektinai ryškų paveikslą. Saviraiškos laisvė – čia niekuo dėta. Visa tai, ką padarė 37 metų Salwanas Momika, prieš kelerius metus pabėgęs iš Irako į Švediją, labiau panašu į provokaciją nei į žodžio ir nuomonės laisvę.

Be kita ko, kaip praneša ELTA, S. Momika trypė Koraną, po to įvyniojo į jį lašinių gabalėlių ir padegė knygos lapus. Vyras taip pat mojavo Švedijos vėliavomis. Šitaip jis neva išreiškė savo nuomonę apie Koraną, šitaip jis neva pabrėžė žodžio laisvės svarbą.

Prie Švedijos ambasados Vilniuje. Rezervuota. Slaptai.lt foto

Nesąmonė, demagogija. Kam šis drastiškas išpuolis naudingas? Mano žvilgsnis krypsta į Kremlių. Tai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui naudinga, jog Švedija nebūtų priimta į NATO, jog Turkija, svarbi Aljanso narė, prieš pat NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepos 11 – 12 dienomis mirtinai susipyktų su kandidate į NATO nares Švedija. Gal tas pabėgėlis iš Irako ir nesupranta, ką iš tiesų padarė, gal jį panaudojo jam pačiam nesuvokiant visų pasekmių. Bet Švedijos parlamentaras, Švedijos premjeras, Švedijos teisėjai ir Švedijos slaptosios bei specialiosios tarnybos, man regis, turėjo susigaudyti, kas, kodėl ir kaip juos mausto tarsi aklus kačiukus. O jei nesuvokia, nesupranta, nesusigaudo, tai kokia nauda iš aklos ir kučios Švedijos mūsų Aljansui?

Sprendžiant iš Turkijos užsienio reikalų ministro Hakano Fidano pasipiktinimų, Ankara rimtai supyko. „Aš prakeikiu niekšišką veiksmą, įvykdytą prieš mūsų Šventąją Knygą, Šventąjį Koraną, pirmąją Eid al Adha dieną“, – pareiškė tviteryje Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas. „Nepriimtina leisti imtis šių antiislamiškų veiksmų saviraiškos laisvės dingstimi. Užmerkti akis į tokius siaubingus poelgius reiškia būti bendrininku“, – pridūrė jis.

Mano supratimu, Švediją už idiotiškus laužus prie mečečių turėtų pasmerkti ne tik Turkija. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vos prieš keletą dienų skambino Turkijos kolegai ponui H. Fidanui ir įrodinėjo, kaip svarbu palaiminti Švedijos narystę NATO struktūrose. Teisinga, kad skambino Turkijos užsienio reikalų ministrui, pagirtina, jog užtarė Švediją. Bet jei Lietuva – rimta valstybė, Lietuvos URM vadovas G. Landsbergis privalėjo skambinti ir į Stokholmą. Jis privalėjo spausti švedus atsikvošėti. Bet, sprendžiant iš susirūpinimų bei pranešimų viešojoje erdvėje, niekas iš Lietuvos vadovų viešai ir atvirai nepasmerkė Švedijos kvailiojimų.

O juk Švedija šiandien nusipelnė pačių pikčiausių pasmerkimų. Jei Švediją į itin kvailą padėtį įstumti pajėgus vienui vienas pabėgėlis iš Irako, jei Švedija jau nebe pirmą sykį leidžia, kad ją maustytų nežinia iš kur atsidanginę žmonės, demagogiškai prisidengdami žodžio ar saviraiškos laisve, tokia valstybė tiek ir teverta pagarbos. Švedijos žvalgybos veltui valgo duoną.

2023.06.29; 10:00

Aktualijos

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikisi, kad Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu bus priimti bent keli istoriniai sprendimai, reikšmingi visos Europos ateičiai.
 
„Tie sprendimai, kurie bus daromi Vilniuje, jie bus reikšmingi visos Europos ateičiai“, – prie Baltojo tilto šeštadienį vykusiame NATO festivalyje teigė A. Anušauskas.
 
Ministras akcentavo, kad tikimasi, jog Vilniuje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo metu bus priimta bent keletas istorinių sprendimų. Vienas iš sprendimų, kurių tikimasi, pasak A. Anušausko yra Švedijos narystė NATO.
 
„Pirmiausia, aš noriu pabrėžti, kas, man atrodo, svarbiausia geopolitiškai, kalbant apie mūsų gynybą, tai yra Švedija – mūsų kaimynė kitoje Baltijos jūros pusėje. Jos narystė NATO, jos tapimas tikrąja NATO nare. Tai yra nepaprastai svarbu ir nepaprastai reikšminga. Tai yra didelė galia, kuri atsiranda Baltijos jūroje ir iš esmės tampa mūsų sąjungininke“, – akcentavo jis.
 
A. Anušauskas taip pat atkreipė ir Rytų flango gynybai skirtų planų svarbą.
Amerikietiškas šarvuotis – Ukrainos vėliavų fone.
 
Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.

„Tikimės, kad tie planai, kurie sukurti Rytų flangui ginti, (…) jie bus patvirtinti galbūt iki NATO viršūnių susitikimo, gal ir jo metu, nematau tame problemos. Bet kokiu atveju, jie keičia milijardo žmonių (…) ateities gyvenimą ir saugumo supratimą“, – pabrėžė jis.
 
Ir, pasak ministro, trečiasis aspektas – Ukrainos perspektyva NATO.
 
„Daug šalių pritaria jos narystei NATO, artimiausioje perspektyvoje, dalis valstybių nepriklauso šiam konsensusui. Nėra paprasta – 31 valstybė, kad sutaptų viskas ir būtų kaip mes norime, reikia ieškoti kompromiso“, – sakė A. Anušauskas.
 
„Bet kokiu atveju NATO ir Ukrainos taryba pirmą kartą susirinks būtent Vilniuje“, – akcentavo jis.
 
K. Budrys: turime nedidelį langą, kurį maksimaliai turime išnaudoti dėmesiui pritraukti
 
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Savo ruožtu NATO festivalio metu vykusioje diskusijoje dalyvavęs prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys akcentavo, kad Vilniaus vardas taps tam tikru bendriniu žodžiu, skirtu Alijanso viršūnių susitikime priimtiems sprendimams apibūdinti.
 
„Tikrai įeis Vilnius kaip bendrinis žodis tam tikriems sprendimams apibūdinti“, – akcentavo K. Budrys.
 
„Vilniaus sprendimai tikrai bus dėl išsiplėtusio NATO, dėl papildomų narių. Bus ir Suomijos pirmą kartą sudalyvavimas kaip pilnateisės narės, taip pat regioniniai planai – tai taip pat bus Vilniaus sprendimai. Ir mes juos įgyvendinsime. Ir kai ruošimės Vašingtono viršūnių susitikimui, sakysime – kiek mes pasistūmėjome Nuo Vilniaus“, – taip pat pažymėjo jis.
 
K. Budrys atkreipia dėmesį, kad Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuva sulauks išskirtinio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Taigi, šį istorinį renginį, pasak prezidento patarėjo, reikia išnaudoti dėmesiui pritraukti.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
 
„Tokio žinomumo dabar tarptautinėje žiniasklaidoje, politiniuose debatuose Lietuva turėjo turbūt 2013 metais, kai ruošėsi Europos Sąjungai pirmininkauti“, – teigė K. Budrys.
Haubicos vamzdis. Slaptai.lt nuotr.
 
„Turime nedidelį langą, kurį maksimaliai turime išnaudoti dėmesiui pritraukti. Turėsime tarptautinės žiniasklaidos tūkstančius žurnalistų, kurie ne tik darbotvarkę aprašinės, bet ir viską, ką mato aplinkui. Dėl to turime tikrai didelę galimybę“, – pridūrė šalies vadovo patarėjas.
ELTA primena, kad balandį NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
 
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.06.18; 08:38
Trumposios naujienos

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Stokholmas, birželio 16 d. (ELTA). Švedijos vyriausybė nusprendė suteikti Ukrainai 12-ąjį pagalbos paketą, kurio vertė – 250 mln. kronų (21,5 mln. eurų). Į jį įeina ir ukrainiečių lakūnų mokymai skraidyti naikintuvais „JAS 39 Gripen“, praneša UNIAN.
 
Švedijos vyriausybės tinklalapyje pažymima, kad 140 mln. kronų bus pervesta per Didžiosios Britanijos fondą „International Fund for Ukraine“, kurio lėšomis perkama gynybos įranga Ukrainai.
 
90 mln. kronų skiriama NATO fondui Ukrainai remti. Šis fondas perka karinę techniką, degalus, medicinos įrangą, padeda stiprinti ir modernizuoti Ukrainos gynybos ir saugumo institucijas.
 
Ukraina jau daug mėnesių stengiasi suburti „aviacijos koaliciją“, kad galėtų ginti savo miestus nuo Rusijos atakų. Prie šios koalicijos prisijungė Didžioji Britanija, JAV, Lenkija, Belgija, Danija, Norvegija, Nyderlandai. Kai kurios šalys teigia, kad yra pasirengusios perduoti Ukrainai naikintuvų F-16. Pasak ekspertų, Ukraina gali gauti naikintuvų „Eurofighter“ iš kelių šalių ir naikintuvų „JAS 39 Gripen“ iš Švedijos.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.06.17; 06:30
Trumposios naujienos

Švedijos žemėlapis

Stokholmas, birželio 12 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Švedija sutiko išduoti Turkijai už prekybą narkotikais nuteistą vyrą, Kurdistano Darbo Partijos (PKK) rėmėją. Tai pirmas toks Stokholmo sprendimas nuo tada, kai Ankara blokuoja Švedijos priėmimą į NATO.
 
Turkija kaltina Švediją teikiant prieglobstį „teroristams“, ypač PKK nariams, ir prašo Stokholmo išduoti dešimtis žmonių.
 
Švedijos vyriausybė nusprendė išduoti 35 metų Turkijos pilietį, naujienų agentūrai AFP sakė Teisingumo ministerijos pareigūnas Ashrafas Ahmedas ir pridūrė, kad Turkija nori, jog jis atliktų bausmę dėl prekybos narkotikais.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.06.13; 06:00
Trumposios naujienos

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Stokholmas, birželio 6 d. (dpa-ELTA). Švedija antradienį mini 500-ąsias savo kaip nepriklausomos valstybės metines, o ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pasidžiaugė, kad jo šalis iš vienos skurdžiausių Europoje tapo klestinčia gerovės valstybe ir stipria demokratija.
 
U. Kristerssonas Švedijos nacionalinės dienos proga sakytoje kalboje šalies raidą pavadino „fantastiška kelione“ ir teigė, kad Švedija yra viena stipriausių demokratinių valstybių pasaulyje. „Mes turime labai daug už ką būti dėkingi“, – sakė jis.
 
Tačiau konservatyvių pažiūrų vyriausybės vadovas pabrėžė, kad jo šalis, kurioje gyvena 11 mln. žmonių, turi problemų dėl nusikalstamumo ir integracijos. Vos per 12 metų Švedijos pilietybę įgijo beveik 700 tūkst. žmonių. Daugelis jų dirba, išlaiko save ir prisideda prie visuomenės gyvenimo, tačiau yra ir daug atskirties. Tai kelia įtampą, kalbėjo jis.
 
77 metų karalius Karlas XVI Gustavas ir 79 metų karalienė Silvija, gimusi Vokietijos Heidelbergo mieste, kiek anksčiau jubiliejų paminėjo iškilmėse, surengtose į vakarus nuo Stokholmo esančiame Strengneso mieste.
 
Pačioje Švedijos sostinėje 45 metų sosto įpėdinė princesė Victoria ir jos vyras 49 metų princas Danielis kartu su savo vaikais 11 metų princese Estele ir 7 metų princu Oskaru ryte atvėrė karališkųjų rūmų duris susidomėjusiems lankytojams.
 
Atvirų rūmų diena yra Švedijos nacionalinės šventės tradicija. Vakare karališkoji šeima planuoja dalyvauti tradicinėse iškilmėse Stokholmo Skanseno muziejuje po atviru dangumi.
 
1523 metų birželio 6 dieną Rogeborgeno pilyje Strengneso mieste Švedijos karaliumi buvo išrinktas Gustavas Vaza, dar žinomas kaip Gustavas I. Tą dieną prasidėjo nauja Švedijos era, kai ji paliko Kalmaro uniją su Danija bei Norvegija ir tapo nepriklausoma nacionaline valstybe. Tačiau istorikai pabrėžia, kad pati Švedija yra daug senesnė nei 500 metų.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.06.07; 00:30
Gordijo mazgas

NATO vadovas J. Stoltenbergas ir Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA – ELTA fotografija

Ankara, birželio 4 d. (AFP-ELTA). NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sekmadienį paragino Ankarą nesipriešinti Švedijos siekiui prisijungti prie gynybos aljanso, pabrėždamas, kad Stokholmas atsižvelgė į Turkijos susirūpinimą dėl saugumo.
 
„Švedija ėmėsi svarbių konkrečių veiksmų, kad išspręstų Turkijos susirūpinimą keliančius klausimus, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu teigė J. Stoltenbergas. – Švedija įvykdė savo įsipareigojimus.“
 
J. Stoltenbergas šeštadienį dalyvavo R. T. Erdogano, kuris buvo perrinktas dar penkeriems metams, prašmatniose inauguracijos iškilmėse sostinėje Ankaroje, prie kurių prisijungė dešimtys pasaulio lyderių.
 
Švedija ir Suomija daugiau nei prieš metus pateikė prašymus stoti į NATO. Suomija į aljansą oficialiai buvo priimta šių metų balandį. Tačiau Vengrija ir Turkija, vienintelės dvi valstybės narės,  atsisako ratifikuoti Švedijos narystę kariniame aljanse.
 
R. T. Erdoganas kaltina Švediją suteikiant prieglobstį „teroristams“, ypač Kurdistano darbininkų partijos (PKK),  kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės įtraukė į juodąjį sąrašą, nariams.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.06.05; 00:30
SkaitomiausiosŽvalgyba

Slaptieji agentai

Kopenhaga, balandžio 26 d. (dpa-ELTA). Daugybė Rusijos ambasadų Skandinavijoje darbuotojų, anot žiniasklaidos tyrimo, turi ryšių su rusų žvalgybomis.
 
Keturios stotys – SVT iš Švedijos, NRK iš Norvegijos, DR iš Danijos ir Yle iš Suomijos – trečiadienį paskelbtoje medžiagoje paminėjo iš viso 38 spėjamus žvalgybininkus, kurie pastaraisiais metais po diplomatine priedanga dirbo Rusijos ambasadose Stokholme, Kopenhagoje ir Osle. 17 jų esą ir toliau veikia šiose šalyse.
 
Maskva šią informaciją pavadino melagiena.
 
„Rusijos ambasados Šiaurėje naudojamos kaip šnipinėjimo punktai, kuriuose dirba didelis skaičius profesionalių žvalgybos karininkų“, pranešė DR. Žiniasklaida 38 pavardes esą gavo iš Vakarų žvalgybų.
 
Šiaurės šalių slaptosios tarnybos, anot duomenų, spėja, kad trečdalis Rusijos ambasadų personalo yra Rusijos žvalgybų pasiuntiniai. Jie esą dirba prezidento Vladimiro Putino vadovybės pavedimu.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Šiaurės televizijos stočių tyrimą pavadino „koordinuotu melagienų skleidimu“.
Slaptieji agentai tamsiais akiniais

Anot jos, akivaizdu, kad už to stovi vyriausybės. „Mes ir toliau griežtai reaguosime į tokias provokacijas“, – pareiškė atstovė.
 
Švedija, SVT duomenimis, ketina išsiųsti penkis Rusijos diplomatus. Jų veikla nesuderinama su jų diplomatiniu statusu, antradienį stočiai sakė užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas.
 
Neseniai ir Norvegija išsiuntė 15 rusų diplomatų. Rusija, į tai reaguodama, trečiadienį išsikvietė Norvegijos ambasadorių ir išsiuntė iš šalies dešimt diplomatų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.04.27; 00:30
Atsargiai

Atsargiai – sprogimas. Slaptai.lt foto

Stokholmas, balandžio 26 d. (ELTA). Anksti pirmadienį Švedijos kosmoso korporacijos (SSC) paleista tiriamoji raketa sugedo ir nukrito kaimyninėje Norvegijoje už 15 kilometrų nuo sienos, praneša „Reuters“.
 
Raketa buvo pakilusi į 250 kilometrų aukštį, kur nesvarumo sąlygomis buvo atliekami eksperimentai.
 
„Ji nusileido kalnuose 1000 metrų aukštyje, už 10 kilometrų nuo artimiausios gyvenvietės“, – antradienį „Reuters” sakė SSC komunikacijos vadovas Philipas Ohlssonas.
 
Anot jo, atliekami naudingojo krovinio paėmimo darbai ir pradedamas tyrimas siekiant nustatyti technines neplanuoto skrydžio trajektorijos detales.
 
„Norvegijos valdžia labai rimtai žiūri į bet kokią neteisėtą veiklą Norvegijos teritorijoje“, – pažymėjo kaimyninės šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovė.
 
„Bet kokio sienos pažeidimo atveju atsakingi asmenys turėtų nedelsiant informuoti atitinkamas Norvegijos institucijas, taip pat ir Užsienio reikalų ministeriją“, – sakė atstovė.
 
Ji pridūrė, kad ministerija negavo oficialaus pranešimo apie incidentą iš Švedijos valdžios institucijų.
 
Anot jos, darbams Norvegijos teritorijoje siekiant išgelbėti nuolaužas taip pat reikia išankstinio sutikimo.
 
Norvegijos URM teigė nežinanti, ar aplinkai buvo padaryta žalos.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.04.26; 06:00