Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Stokholmas, rugsėjo 29 d. (dpa-ELTA). Kovai su didėjančiu gaujų smurtu Švedijoje netrukus gali būti pasitelkta kariuomenė. Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, jog susitiks su nacionalinės policijos vadovu Andersu Thornbergu ir kariuomenės vadu Micaeliu Bydénu, kad aptartų, kaip ginkluotosios pajėgos galėtų padėti policijai kovoti su nusikalstamomis gaujomis.
 
„Mes medžiosime gaujas ir, mes gaujas nugalėsime, – kalbėjo konservatorių premjeras. – Mes patrauksime jas atsakomybėn. Jei tai Švedijos piliečiai, jie labai ilgam sės už grotų. Jei tai užsienio piliečiai, jie bus išsiųsti iš šalies“.
 
Švedija jau daug metų kovoja su gaujų nusikalstamumu – vis pasitaiko šaudymų ir tyčia sukeltų sprogimų. Tačiau šį mėnesį smurtas paaštrėjo. Manoma, kad tai, be kita ko, gali būti susiję su spėjamu konfliktu nusikalstamo „Foxtrot“ tinklo viduje. Šį rugsėjį jau nušauta 11 asmenų, tarp kurių buvo atsitiktinių žmonių. Be to, ketvirtadienį per sprogimą žuvo jauna moteris.
 
U. Kristerssonas dėl dramatiškos padėties kaltino politinį naivumą daugelį metų. „Neatsakinga imigracijos politika ir nepavykusi integracija atvedė mus iki šios situacijos“, – teigė jis. Atskirtis ir paralelinės visuomenės, anot premjero, yra palanki dirva nusikalstamoms gaujoms. „Ten jos gali beatodairiškai verbuoti vaikus ir rengti būsimus žudikus“, – pažymėjo U. Kristerssonas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.09.30; 00:30

Švedijos ambasada. Rezervuota. Slaptai.lt foto

Stokholmas, liepos 21 d. (dpa-ELTA). Po pakartotinio Korano išniekinimo Stokholme Švedijos valdžios institucijos pradeda naują tyrimą dėl galimo kurstymo.
 
Stokholmo policija, atsakydama į dpa užklausą, penktadienį pranešė, kad pateiktas skundas ir pradėtas preliminarus tyrimas, kuriam vadovauja prokuroras. Vyro, kilusio iš Irako ir surengusio šią akciją, atžvilgiu jau buvo pradėtas tyrimas po birželio 28 dieną Korano deginimo įvykio dėl galimo kurstymo ir ugnies draudimo pažeidimo.
Švedija. Protestuotojas Salwanas Momika. EPA-ELTA nuotr.
 
Ketvirtadienį šis vyras ir dar vienas kampanijos dalyvis Švedijos sostinėje surengė dar vieną prieš islamą nukreiptą mitingą, kurio metu vėl buvo planuojama sudeginti islamo šventraštį. Šį kartą akcija prie Irako ambasados nesibaigė Korano sudeginimu: vyras sutrypė šventosios knygos egzempliorių, taip pat kartu su kitu dalyviu bandė jį padegti, tačiau ugnis neįsiliepsnojo, iš įvykio vietos pranešė Švedijos žiniasklaida.
 
Vien dėl to, kad policija leido surengti mitingą, įsiutę demonstrantai dar prieš jam prasidedant užpuolė Švedijos ambasadą Irako sostinėje Bagdade.
 
Religijų kritikai Švedijoje taikoma saviraiškos laisvė. Tačiau kada Korano padegimas peržengia saviraiškos laisvės ribas ir tampa kurstymu, šalies teismas niekada nenagrinėjo.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.07.22; 00:30

Antrankiai

Stokholmas, liepos 6 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Švedijos teismas nuteisė kalėti turką už „mėginimą finansuoti terorizmą“ paremiant prokurdišką organizaciją. Tai pirmas toks nuosprendis šioje Skandinavijos šalyje, siekiančioje Ankaros pritarimo narystei NATO.
 
Vyras, Stokholmo apygardos teismo apibūdintas kaip vyresnis nei 40 metų iš Turkijos kilęs kurdas, pripažintas kaltas ir dėl turto prievartavimo sunkinančiomis aplinkybėmis bei nusikaltimo, susijusio su šaunamuoju ginklu. Teismas jam skyrė ketverių su puse metų laisvės atėmimo bausmę ir deportaciją ją atlikus.
 
Vyras buvo sulaikytas sausį, kai prie vieno Stokholmo restorano grasino ir šaudė. Teisėjas Mansas Wigenas sakė, kad jis „ginklu mėgino gauti pinigų iš Stokholmo kurdų verslininko Kurdistano darbininkų partijai (KDP)“. Pasak teisėjo, KDP vykdė Europoje plačią lėšų rinkimo programą, įskaitant turto prievartavimą. Nuteistojo advokatas sakė su nuosprendžiu nesutinkantis ir jį apskųsiantis.
 
Turkija blokuoja Švedijos pastangas įstoti į NATO ir kaltina Skandinavijos šalį teikiant prieglobstį „teroristams“, ypač KDP nariams. Ankara prašo Stokholmo išduoti dešimtis žmonių. Pernai liepą Švedija sugriežtino kovos su terorizmu įstatymus, palengvindama baudžiamąjį persekiojimą už teroristinių organizacijų finansavimo veiklą. Tai pirmas kartas, kai naujasis įstatymas jau pritaikytas prieš KDP rėmėją.
 
Nuosprendis paskelbtas tuo metu, kai NATO būstinėje Briuselyje susitinka aukšti Turkijos ir Švedijos diplomatai. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose taip pat susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu aptarti įstrigusios narystės. NATO narės spaudžia Turkiją uždegti žalią šviesą Švedijai iki viršūnių susitikimo Lietuvoje, jis Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis. Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, dar neratifikavusios Švedijos paraiškos, tam reikia visų narių pritarimo.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.07.07; 00:30

Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Stokholmas, birželio 28 d. (AFP-ELTA). Švedijos policija pranešė davusi leidimą protestui, per kurį organizatorius planuoja trečiadienį sudeginti koraną prie pagrindinės Stokholmo mečetės tuo metu, kai prasideda trijų dienų musulmonų šventė Eid al Adha.
 
Leidimas duotas praėjus dviem savaitėms, kai Švedijos apeliacinis teismas atmetė policijos draudimą rengti protestus, per kuriuos deginamas koranas. Šis draudimas buvo paskelbtas po musulmonams šventos knygos sudeginimo sausio mėnesį prie Turkijos ambasados. Dėl to kilo kelias savaites trukę protestai, buvo raginama boikotuoti švediškas prekes, toliau strigo Švedijos priėmimo į NATO procesas.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.06.28; 13:00

Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Stokholmas, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Švedijos policija suėmė tris vyrus ir 15-metį paauglį, įtariamus terorizmu, sakoma penktadienį paskelbtame pranešime.
 
Iš viso buvo suimti penki žmonės iš Eskilstunos, Strengneso ir Linšiopingo miestelių, bet vėliau policija vieną jų paleido, pranešė Švedijos transliuotojas SVT.
 
Pasak pareigūnų, 24, 25 ir 29 metų vyrai įtariami ryšiais su ekstremistais ir teroristų tinklu „Islamo valstybė“ bei planavę teroristinius nusikaltimus. Tačiau pareigūnai sakė, kad šiuo metu išpuolio pavojaus nėra.
 
Policija įtaria, kad 15-metis padarė keletą nusikaltimų, jis policijai buvo žinomas dėl ne vieno agresyvaus elgesio atvejo.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.04.08; 00:30

Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Stokholmas, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Švedijos policija nesuteikė leidimo surengti protestą, per kurį ketinta sudeginti koraną. Toks protestas sausio mėnesį supykdė Turkiją ir dėl to įstrigo Švedijos narystė NATO.
 
Švedijos policija retai kada draudžia protestus, nes juos garantuoja teisė į susirinkimų laisvę, tačiau šįkart policija nurodė, kad protestas gali išprovokuoti teroro išpuolius arba išpuolius prieš Švedijos interesus.
 
Prašymą leisti surengti protestą prieš narystę NATO pateikė menkai žinoma maža Švedijos asociacija „Apallarkerna“. Kaip ir per ankstesnį kraštutinių dešiniųjų aktyvisto Rasmuso Paludano protestą, priešais Turkijos ambasadą Stokholme būtų sudegintas koranas.
 
„Korano deginimas prie Turkijos ambasados 2023 m. sausio mėnesį (…) padidino grėsmes ne tik Švedijos visuomenei, bet ir pačiai Švedijai, jos interesams užsienyje ir švedams užsienyje, – sakoma policijos sprendime. – Švedija tapo prioritetiniu išpuolių taikiniu.“
 
Sausio pabaigoje Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Švedija, kurią Ankara jau ir taip kaltina teikiant prieglobstį kurdų „teroristams“, nebegali tikėtis, kad Turkija ratifikuotų jos prašymą įstoti į NATO, jei leis deginti koraną.
 
Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, dar neratifikavusios Švedijos narystės NATO.
 
Korano deginimas, kurį R. Paludanas demonstravo prieš kameras saugomas policijos pareigūnų, paskatino antišvediškas demonstracijas keliose musulmoniškose šalyse. Nuo to laiko Švedijos ir Turkijos derybos dėl šios Skandinavijos šalies įstojimo į NATO nutrūko.
 
Trečiadienį Švedijos saugumo tarnyba „Sapo“ perspėjo apie padidėjusią terorizmo grėsmę Švedijai ir Švedijos interesams.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.02.09; 06:45

Švedijos policijos žvalgybos vadovė Linda Staaf. EPA – ELTA nuotr.

Teisėsaugos institucijoms surengus tarptautinę organizuotų nusikaltėlių sulaikymo operaciją, Švedijoje ir Suomijoje buvo suimta apie 250 asmenų. Tam buvo naudojami slapta infiltruoti šifruoti telefonai, antradienį pranešė valdžios institucijos.
 
Iš viso 16-oje šalių buvo sulaikyta daugiau nei 800 asmenų. 155 areštai buvo susiję su Švedijoje atliktais tyrimais, o dar 100 žmonių buvo suimti Suomijoje. Taip pat Australija pranešė, kad sulaikė daugiau nei 200 žmonių.
 
„Vakar anksti ryte Švedijos policija kartu su žvalgybininkais įvykdė vieną iš didžiausių visų laikų operacijų prieš smurtinius nusikaltimus ir narkotikų tinklus“, – Europolo organizuotoje spaudos konferencijoje sakė Švedijos policijos žvalgybos vadovė Linda Staaf.
 
Švedija daugelį metų stengėsi kovoti su augančiu nusikalstamumu ir nusikalstamomis grupuotėmis, dėl kurių ėmė daugėti mirtinų susišaudymų bei sprogdinimų šiaip taikioje šalyje.
 
Naudodamiesi JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) tarp nusikaltėlių slapta išplatintais telefonais, kuriuose buvo įdiegta speciali ANOM programėlė, teisėsaugos pareigūnai galėjo sekti nusikalstamo pasaulio atstovų susirašinėjimus maždaug šimte šalių, šiems planuojant narkotikų, ginklų, pinigų plovimo sandėrius, taip pat žmogžudystes.
 
Šiaurės šalyse sulaikyta daugiau kaip 250 nusikaltėlių. EPA-ELTA nuotr.

Iš visų 12 000 ANOM vartotojų Švedijos policija turėjo prieigą prie maždaug 1 600 paskyrų ir galiausiai atrinko apie 600 žmonių. Naudodamasi šia informacija, kaip sakė L. Staaf, Švedijos policija sugebėjo „užkirsti kelią daugiau nei 10 planuojamų žmogžudysčių Švedijos teritorijoje.“
 
Tuo tarpu Suomijos policija antradienį paskelbė, kad per operaciją atliktų plataus masto reidų metu buvo suimta beveik 100 asmenų ir konfiskuota „daugiau nei 500 kilogramų narkotikų, dešimtys ginklų ir šimtai tūkstančių eurų grynaisiais.“
 
Per reidus sostinės regione taip pat buvo konfiskuoti dideli kiekiai kanapių ir automatinių ginklų, pietiniame Tamperės mieste buvo aptiktos dirbtuvės, „kuriose buvo naudojami 3D spausdintuvai šaunamųjų ginklų komponentams gaminti“, – pranešė policija.
 
Kaimyninėje Norvegijoje iš viso buvo areštuoti devyni asmenys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.09; 06:00

Policija pirmadienį pietiniame Švedijos mieste Malmėje, centrinėje stotyje, pašovė žmogų, kuris teigė turintis bombą, teigia policija ir liudininkai.
 
Policijos pareigūnai sakė, kad šūvis pasigirdo truputį po 10 valandos ryto, kai į pranešimus apie skubų atvejį sureagavę pareigūnai priėjo prie vyro, savo veiksmais keliančio paniką.
 
Vietinės žiniasklaidos priemonės citavo keletą liudininkų, teigusių, kad maždaug 40 metų vyras metė ant žemės sportinį krepšį ir sušuko, kad turi bombą.
 
Kai prie vyro prisiartino policija, jis vis tiek elgėsi gąsdinančiai, teigė spaudos atstovė Evelina Olsson.
 
„Situacija toliau plėtojosi, todėl policijos pareigūnui teko iššauti iš tarnybinio ginklo“, – sakė E. Olsson.
 
Vyras buvo nuvežtas į ligoninę, o traukinių stotis evakuota, pakviesti bombas neutralizuojantys darbuotojai. Policijos pareigūnai teigė, kad tyrėjai laukia, kada galės įvykdyti apklausą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.11; 06:00