Šveicarija
Bernas, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Šveicarijos parlamentas balsavo prieš įstatymą, kuris būtų leidęs trečiosioms šalims perduoti Ukrainai Šveicarijoje pagamintą ginkluotę. Nacionalinė Taryba Berne ketvirtadienį 98 balsais atmetė kaip „Lex Ukraine“ žinomą įstatymo projektą. Už balsavo 75 parlamentarai.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kilo diskusija dėl tradiciškai griežto Šveicarijos neutralumo. Nepaisant didžiulio Kyjivo ir jį remiančių valstybių spaudimo, Bernas nesutinka, kad Šveicarijoje gamintus ginklus turinčios šalys tiektų juos Ukrainai. Buvo atmesti atitinkami Vokietijos, Ispanijos ir Danijos prašymai, argumentuojant galiojančiu įstatymu, kuris draudžia ginklų perdavimą į karo teritorijas.
Šveicarijos Bundesratas išimties tvarka galėtų pritarti šalyje pagamintų ginklų reeksportui tik tada, jei JT Saugumo Taryba pasmerktų Rusijos karą Ukrainoje. Kadangi Rusija Taryboje turi veto teisę, šis scenarijus neįmanomas.
EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava
Bernas, kovo 12 d. (AFP-ELTA). Šveicarijos neutralitetas svarbesnis nei bet kada, sekmadienį paskelbtame interviu sakė prezidentas Alainas Bersetas, gindamas prieštaringai vertinamą draudimą perduoti Ukrainai Šveicarijoje pagamintus ginklus.
„Šveicariški ginklai neturi būti naudojami karuose“, – sakė jis savaitraščiui „NZZ am Sonntag“.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, pradėtos 2022 m. vasario mėnesį, Šveicarijoje verda karštos diskusijos dėl neutraliteto, kurio šalis tradiciškai laikosi daugelį metų. Turtinga Alpių valstybė nėra Europos Sąjungos narė, tačiau pasekė bloko pavyzdžiu ir įvedė sankcijas Maskvai, bet didesnio lankstumo dėl savo karinio neutralumo kol kas nerodo.
Nepaisant Kyjivo ir jo sąjungininkių spaudimo, Šveicarija ir toliau neleidžia šalims, turinčioms Šveicarijos gamybos ginkluotę, reeksportuoti ją į Ukrainą. Vokietijos, Ispanijos ir Danijos prašymai buvo atmesti pagal įstatymą, draudžiantį kitoms šalims eksportuoti šveicariškus ginklus, jei jų gavėja yra tarptautino ginkluoto konflikto dalyvė.
Pasak A. Berseto, Šveicarijos politika grindžiama „įsipareigojimu taikai, humanitarinei teisei ir tarpininkavimui, kai tai įmanoma“.
Humanitarinių ir žmogaus teisių įstatymo ir Ženevos konvencijų apsauga „svarbesnė nei bet kada anksčiau“, sakė prezidentas ir perspėjo, kad būtų „labai pavojinga dabar atsisakyti šių pagrindinių principų“. „Karas nėra Šveicarijos DNR dalis“, – sakė A. Bersetas ir pabrėžė, kad jo šalis visuomet siekia „prisidėti prie tarpininkavimo ir taikos, kai tik gali“. Šveicarijos gynybos ministerijos emblema
A. Bersetas sakė esąs įsitikinęs, kad norint užbaigti karą Ukrainoje reikia derybų su Rusija, „kuo greičiau, tuo geriau“. Jis pasmerkė „karo siautulį“ kai kuriuose Šveicarijos visuomenės sluoksniuose, raginančiuose atsisakyti neutralumo. Tai „nereiškia abejingumo“, sakė jis ir paminėjo „precedento neturinčias sankcijas“, kurias Šveicarija taiko Rusijai.
Parlamente svarstomos kelios iniciatyvos, kuriomis siekiama sušvelninti reeksporto taisykles, kad kitos šalys galėtų perduoti Ukrainai Šveicarijoje pagamintus ginklus. Tačiau A. Bersetas pabrėžė, kad vyriausybės „pozicija aiški“, ir pridūrė, jog tai atitinka ir jo asmeninę poziciją: „Šveicarijos ginklai neturi būti naudojami karuose”.
Tikėtina, kad galutinio sprendimo priėmimo procesas, po parlamento ir vyriausybės debatų galimai surengiant referendumą, užtruks kelis mėnesius.
EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava
Ciurichas, kovo 1 d. (dpa-ELTA). Šveicarijos gyventojų nuomonė prieštaringu klausimu dėl šveicariškos amunicijos siuntimo į Ukrainą išsiskyrė: 50 proc. apklaustųjų tam pritaria, o 46 proc. – ne, rodo nauja apklausa.
Apklausa, kurią užsakė žiniasklaidos grupė „Tamedia“, pasirodė trečiadienį, prieš parlamento debatus dėl to, ar turėtų būti keičiamas įstatymas, kad būtų galima tiekti šaudmenis.
Šveicarijos vyriausybė uždraudė Vokietijai ir kitoms valstybėms perduoti šveicariškus šaudmenis Ukrainai, motyvuodama neutralia šalies pozicija. Tai įrašyta ir Šveicarijos karinės technikos tiekimo sutartyse.
Tačiau žmonėms dėl tokios pozicijos kyla abejonių, Rusijai jau metus vykdant plataus masto karą Ukrainoje. Be to, kitos šalys, siekiančios paremti Kyjivą, leidžia suprasti, kad, jei pozicija nesikeis, ateityje jos gali pirkti šaudmenis iš kitų šalių.
Tai paskatino du parlamento komitetus siūlyti keisti įstatymą ir buvo pateikta nemažai pasiūlymų. Tačiau prieš bet kokius pakeitimus gali būti rengiamas referendumas, o tai reikštų, kad bet kokių licencijų šaudmenų perdavimui galima tikėtis ne anksčiau kaip 2024 metais.
Apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 27 tūkst. respondentų, tokiam perdavimui ypač nepritarė jaunesni žmonės. Už tai balsavo tik 36 proc. jaunesnių nei 35 metų amžiaus asmenų, o tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų šis skaičius išaugo iki 66 procentų.
EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava
Berlynas, lapkričio 6 d. (dpa-ELTA). Vokietijos parlamento Gynybos komiteto pirmininkė Marie-Agnes Strack-Zimmermann pareikalavo persvarstyti karinės įrangos tiekimo grandines, nes Šveicarija vetavo tam tikros priešlėktuvinės amunicijos tiekimą Ukrainai.
Vokietija yra priklausoma nuo kitų šalių dėl tam tikros įrangos tiekimo, pavyzdžiui, Šveicarijoje pagamintų šaudmenų priešlėktuviniam tankui „Gepard“, agentūrai dpa sakė M. A. Strack-Zimmermann.
Šveicarija ketvirtadienį antrą kartą blokavo „Gepard“ amunicijos tiekimą Kyjivui, remdamasi savo neutralumu „Rusijos ir Ukrainos santykiuose“.
„Kas iš tiesų nutiktų, jei Vokietija ar kuri nors kita NATO valstybė būtų užpulta, o Šveicarijoje pagaminta amunicija nebūtų pristatoma dėl šio „neutralumo“?“, – kėlė klausimą komiteto pirmininkė.
M. A. Strack-Zimmermann atkreipė dėmesį, kad Bundesveras taip pat iš Šveicarijos įsigyja šaudmenų priešlėktuvinės ginkluotės sistemai „Mantis“, pėstininkų kovos mašinoms „Puma“ ir koviniams lėktuvams „Tornado“ bei „Eurofighter“.
„Nuo vasario 24 dienos pasaulis saugumo politikos požiūriu pasikeitė, todėl Vokietija, užsakydama šaudmenis, turi nedelsdama persvarstyti atitinkamus tiekimo maršrutus ir prireikus juos pakeisti arba pakoreguoti“, – sakė ji.
Šveicarija: per Alpes riedėjo ilgiausias pasaulyje keleivinis traukinys. EPA-ELTA nuotr.Šveicarijoje per Alpes riedėjo ilgiausias pasaulyje keleivinis traukinys. EPA-ELTA nuotr.
Bernas, spalio 30 d. (ELTA). Šeštadienį Šveicarijos geležinkelių bendrovė pasiekė rekordą – jai priklausantis ilgiausias pasaulyje keleivinis traukinys įveikė 25 kilometrų maršrutą per Alpes, praneša AP.
Šio kompanijos „Rhaetian Railway“ traukinio ilgis buvo 1,9 kilometro, jį sudarė 100 vagonų. Traukinys įveikė maršruto Albula–Bernina ruožą nuo Predos iki Bergiuno.
2008 metais šis maršrutas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Jis driekiasi per 22 tunelius ir 48 tiltus.
Traukinio kelionė šeštadienį truko kiek daugiau kaip valandą. Ją nuo kalnų šlaitų stebėjo daug smalsuolių.
Pasak „Rhaetian Railway“ direktoriaus Renato Fasciati, rekordiniu bandymu buvo siekiama atkreipti dėmesį į Šveicarijos inžinerinius laimėjimus ir paminėti šalies geležinkelių 175 metų jubiliejų.
Šveicarijos prezidentas I. Cassis sveikina Estijos premjerę K. Kallas. EPA-ELTA nuotr.
Talinas, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Tai, kad už komunistinio režimo nusikaltimus nebuvo nubausta, yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių Europos teritorijoje vėl vyksta niokojamas karas, mano Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.
Kaip praneša portalas ERR, Estijos vyriausybės vadovė tai pareiškė šeštadienį Šveicarijoje, atsiimdama Europos politinės kultūros premiją. Hanso Ringier fondo skiriamas prestižinis apdovanojimas K. Kallas įteiktas už jos politinę drąsą priešinantis Rusijos agresijai ir už svarbų vaidmenį organizuojant ryžtingą Vakarų šalių atsaką.
Savo padėkos kalboje K. Kallas priminė, jog Estija pasinaudojo nedideliu galimybių langu, kad išsivaduotų iš sovietinės okupacijos ir susigrąžintų savo vietą demokratiniame pasaulyje.
„Šiandien laisvasis pasaulis turi galimybių langą, kad sustabdytų Rusijos imperializmą. Mes esame didžiulių permainų Vakarų šalių politikoje liudininkai. Bet šie pokyčiai – tik pradžia, jie turi būti nuolatiniai. Agresorius nepakeitė ir neatsisakė savo nusikalstamų tikslų. Tai reiškia, kad mes negalime žengti nė vieno žingsnio atgal. Priešingai, mes turime judėti į priekį“, – pabrėžė Estijos ministrė pirmininkė.
„Putinas tikisi likti nenubaustas. Todėl mes tuo labiau turime daryti visa, kas įmanoma, kad visi asmenys, susiję su agresija prieš Ukrainą ir masiniais nusikaltimais, būtų nubausti“, – pabrėžė K. Kallas.
Pasak jos, europiečių taip pat laukia sunkūs laikai, bet to negalima lyginti su kaina, kurią dėl Rusijos agresijos žmonių gyvybėmis moka ukrainiečiai.
„Ant kortos pastatytas ne tik vienos suverenios ir narsios Europos tautos likimas. Pavojus gresia visai taisyklėmis grindžiamai tvarkai. Jeigu agresija kur nors atsiperka, tai skatina tęsti ją kitoje vietoje“, – pareiškė K. Kallas.
EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava
Bernas, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Šveicarija nepriims pacientų iš karo Ukrainoje gydymui šalies ligoninėse, pirmadienį pranešė šalies vyriausybė. Ji tai motyvavo savo kariniu neutralumu ir tuo, kad būtų sunku tarp sužeistųjų atskirti civilius nuo karių.
Laikraštis „Tages Anzeiger“ teigė, kad kai kurie Šveicarijos kantonai buvo pasirengę teigiamai atsakyti į NATO Euroatlantinio reagavimo į nelaimes koordinavimo centro, kuris tarptautiniu mastu organizuoja medicininę evakuaciją iš Ukrainos, prašymą.
Neutralioji Šveicarija nėra NATO narė.
Federalinė vyriausybė išnagrinėjo tarptautinį prašymą, tačiau vis tiek galiausiai nusprendė nepriimti karo sužeistųjų.
„Po to, kai tapo žinoma apie prašymą, su atitinkamais departamentais ir federalinėmis tarnybomis buvo išsiaiškinta, ar Šveicarija galėtų priimti pacientus ir šiuo atveju“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Šveicarija paprastai teikia geresnę ir veiksmingesnę paramą bei humanitarinę pagalbą vietoje, negu kai pacientai atgabenami į Šveicariją. – sakoma jame. – Be to, kilo kliūčių pagal neutralumo įstatymą, priimant karo pacientus, ir buvo sunku tarp jų atskirti civilius nuo karių“.
Ministerija pabrėžė, kad Šveicarija, teikdama humanitarinę pagalbą, remia per karą sužeistų žmonių reabilitacijos priemones. Pasak jos, pagrindinėms Lvivo, Sumų ir Černihivo ligoninėms buvo suteikta gydymo įranga ir organizuoti fizioterapeutų mokymai.
Praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24-ąją, Šveicarija nusprendė prisijungti prie Europos Sąjungos sankcijų Maskvai, taip pažeisdama tradicinę Alpių šalies neutralumo nuostatą.
Šveicarija nuo seno laikosi ginkluoto neutralumo pozicijos, o šios Europos šalies, neturinčios išėjimo į jūrą, vyrams tarnyba kariuomenėje yra privaloma.
Praėjusį mėnesį Šveicarija tvirtino, kad, laikydamasi griežto karinio neutralumo, neleis per trečiąsias šalis į Ukrainą gabenti šveicariškos ginkluotės.
EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė liepos 4-5 dienomis dalyvaus Lugane (Šveicarija) vyksiančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje.
Joje, kaip praneša Vyriausybės komunikacijos departamentas, bus diskutuojama pagalbos Ukrainai klausimais, siekiant kuo spartesnio šalies atstatymo ir Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių likvidavimo, siejant šalies atstatymo procesą su Ukrainos reformų darbotvarke.
Lugane taip pat planuojami dvišaliai premjerės I. Šimonytės susitikimai su Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu, Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, EBPO generaliniu sekretoriumi Mathiasu Cormannu, Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala, Šveicarijos prezidentu Ignazio Cassis.
Šveicarijos ir Ukrainos organizuojama Ukrainos atstatymo konferencija Lugane – Ukrainos reformų konferencijos formato, pirmąkart surengto 2017 m. Londone, tąsa. 2021 m. Ukrainos reformų konferencija vyko Vilniuje.
EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava
Briuselis, lapkričio 15 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paragino Šveicariją parodyti, ar ji vis dar nori plataus užmojo bendradarbiavimo sutarties su bloku – praėjo keli mėnesiai, kai Šveicarijos vyriausybė pasitraukė iš derybų.
Europos Komisijos viceprezidentas Marosas Sefcovičius po derybų su Šveicarijos užsienio reikalų ministru Ignazio Cassisu perspėjo, kad „šokti tango reikia dviese“. Tai buvo pirmas aukšto lygio posėdis, kai daugelį metų trukusios derybos gegužę staiga nutrūko.
ES ir Šveicarijos santykius šiuo metu reglamentuoja daugybė susitarimų, o pastaruosius 13 metų abi šalys bandė pasirašyti visaapimantį susitarimą, kuris reglamentuotų visus santykių aspektus. Tačiau, panašiai kaip per nesutarimus su Didžiąja Britanija po „Brexito“, Šveicarijos pareigūnai nelinkę tenkinti ES reikalavimų dėl įnašų į biudžetą ir suderinamumo su Europos taisyklėmis – tai būtų kaina už laisvą prieigą prie didžiulės ES rinkos.
Derybos priėjo aklavietę, kai ES atsisakė nusileisti Šveicarijos reikalavimams išbraukti iš pakto svarbiausius klausimus, susijusius su valstybės pagalba, atlyginimų apsauga ir judėjimo laisve. „Dabar mums reikia Šveicarijos nedviprasmiškos politinės valios bendradarbiauti su mumis tikrai svarbiais klausimais ir nustatyti patikimą grafiką“, – sakė M. Sefcovičius. „Kitaip tariant, bet koks politinis dialogas turi būti sutelktas ir esminis. Tai negali būti tuščias kevalas“, – pridūrė jis.
M. Sefcovičius sakė, kad techninės derybos suintensyvės ir jis dar kartą susitiks su savo kolega kitų metų sausį Davose, siekdamas galutinai suderinti tvarkaraštį ir įsitikinti, kad derybos grįžta į vėžes. Šveicarija yra ketvirta pagal dydį ES prekybos partnerė po Kinijos, JAV ir Didžiosios Britanijos. ES yra didžiausia Šveicarijos prekybos partnerė.
M. Sefcovičius, buvęs Europos Parlamento narys iš Slovakijos, taip pat prižiūri audringus bloko ryšius su Londonu. ES ir Jungtinė Karalystė yra pačiame žalingo prekybos karo dėl Šiaurės Airijos ir žvejybos įkarštyje.
Šveicarų rinkėjai tvirtai palaikė tos pačios lytis asmenų santuoką. EPA-ELTA nuotr.
Beveik du trečdaliai Šveicarijos rinkėjų pritarė vyriausybės planui įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas, rodo pirmosios prognozės po sekmadienį įvykusio referendumo, kurį surengti pareikalavo šio žingsnio priešininkai.
Rinkos tyrėja „GFS Bern“, per visą kampaniją vykdžiusi svarbiausias apklausas, prognozuoja, kad 64 proc. rinkėjų pritarė „santuokos visiems“ pasiūlymams, tuo Alpių šalis prisijungs prie beveik visos Vakarų Europos.
Rinkimų apylinkės užsidarė vidurdienį (10.00 val. GMT laiku), galutiniai rezultatai turi pasirodyti per kelias valandas.
Šveicarija dekriminalizavo homoseksualumą 1942 m., tačiau daugelis vietos ir regioninių policijos pajėgų ir toliau pildė „gėjų registrus“, kai kurios net iki dešimtojo dešimtmečio pradžios.
Tos pačios lyties poros jau gali įregistruoti civilinę partnerystę, tokių partnerysčių kiekvienais metais sukuriama maždaug 700. Tačiau šis statusas nesuteikia tokių pačių teisių kaip santuoka, įskaitant pilietybės įgijimą ir bendrą įvaikinimą.
Po kelis metus trukusių debatų ir diskusijų Šveicarijos parlamentas praėjusį gruodį patvirtino įstatymo projektą, leidžiantį tos pačios lyties poroms tuoktis 8,6 mln. gyventojų turinčioje šalyje. Tačiau tai buvo užginčyta remiantis tiesioginės demokratijos sistema Šveicarijoje, kai oponentai surinko 50 tūkst. parašų, reikalingų referendumui šiuo klausimu surengti.
Vyriausybė ir parlamentas ragino rinkėjus pritarti „santuokai visiems“, kad būtų pašalintas „nevienodas elgesys“ su heteroseksualiomis ir gėjų poromis. Kampanijos metu atlikta nuomonės apklausa parodė, kad labiausiai tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimui priešinosi kai kurių krikščionių kongregacijų nariai ir dešiniosios populistinės Šveicarijos liaudies partijos (SVP), didžiausios Šveicarijoje, šalininkai.
Įstatymo pakeitimas leis tos pačios lyties poroms tuoktis civilinėse ceremonijose ir suteiks joms tokias pačias teises kaip ir kitoms susituokusioms poroms. Sutuoktiniai užsieniečiai turės teisę kreiptis dėl pilietybės pagal supaprastintą procedūrą, tos pačios lyties poroms bus leista drauge įsivaikinti. O lesbiečių poros – ir tai buvo prieštaringiausiai vertinamas referendumo kampanijos aspektas – galės gauti spermos donorystę.
Priešininkai buvo apklijavę Šveicarijos miestus ryškiais plakatais, smerkiančiais vaikų pavertimą preke ir perspėjančiais, kad įstatymas „nužudys tėvą“. Viename iš plakatų buvo pavaizduotas verkiantis kūdikis, kurio ausis paženklinta it galvijo, ir klausiama: „Kūdikiai pagal pareikalavimą?“ Kitą su didžiule į zombio panašia galva, vaizduojančia mirusį tėvą, uždengė netoliese esanti pradinė mokykla pietiniame Volio kantone, bijodama, kad jis išgąsdins vaikus.
Kartu su referendumu buvo surengtas dar vienas balsavimas dėl Socialistų partijos jaunimo sparno iniciatyvos, pavadintos „Sumažinti mokesčius nuo darbo užmokesčio, teisingai apmokestinti kapitalą“. Vadinamosios „99 procentų“ iniciatyvos šalininkai norėjo didesnio kapitalo pajamų lygio apmokestinimo, jo ribą turėtų nustatyti parlamentas. Gautos pajamos būtų panaudotos sumažinti pajamų mokesčius neturtingiesiems. „GFS Bern“ prognozavo, kad iniciatyva atmesta, nes pasiūlymą palaikė tik 34 proc. rinkėjų.
Šveicarai referendume sprendžia, ar uždrausti burkas. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Šveicarija referendume balsuoja, ar uždrausti dėvėti burkas – visą kūną dengiančius musulmonių moterų drabužius – bei kitus viso veido apdangalus.
Siūloma, kad, išskyrus kelias išimtis, visiems gyventojams būtų draudžiama viešose vietose dengti savo veidus. Tokį pasiūlymą pateikė dešiniųjų pažiūrų antiislamistinė grupė, kuriai 2009 metais referendume pavyko pasiekti, kad būtų uždrausta naujų minaretų statyba šioje šalyje.
Panašūs burkų draudimai jau galioja Austrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.
Nors iš pradžių gyventojai šią iniciatyvą užtikrintai palaikė, dabar, remiantis naujausiomis apklausomis, sumažėjo žmonių, ketinančių draudimui ištarti „taip“. Todėl nelengva nuspėti sekmadienį vyksiančio balsavimo rezultatus.
Iš viso balso teisę Šveicarijoje turi maždaug 5,4 mln. gyventojų.
Be to, tame pačiame referendume šveicarai spręs ir dėl laisvos prekybos sutarties su Indonezija bei dėl elektroninių asmens tapatybės kortelių. Pastarasis klausimas vertinamas prieštaringai, nes dokumentus išduotų privačios įmonės.
Šveicarijos vėliava
Sparčiai plintant koronavirusui, Šveicarijos vyriausybė paskelbė, kad bus imtasi tolesnių žingsnių pandemijai suvaldyti, praneša agentūra „Reuters“.
Vidaus reikalų ministras Alainas Barsetas pirmadienį sakė, kad gyventojų laukia ilgai truksiantys ribojimai. „To, ką mes dabar ruošiame, greičiausiai reikės laikytis labai ilgai, – sakė jis. – Trečiadienį bus priimti sprendimai ateinančioms savaitėms ir mėnesiams“.
Šveicarija šiuo metu yra viena labiausiai viruso paveiktų šalių, sakė ministras ir įspėjo laikytis distancijos taisyklių ir dėvėti kaukes. „Žmonės privalo laikytis taisyklių“, – pabrėžė jis.
Nuo penktadienio Šveicarijoje patvirtinta 17 440 koronaviruso atvejų – vidutiniškai po 5 813 per pastarąsias tris dienas. Penktadienį pasiektas ligšiolinis rekordas – 6 634 susirgimai.
Nuo pandemijos pradžios virusas šalyje patvirtintas 121 093 gyventojams, 1 914 jų mirė.
Dėl spartaus viruso plitimo Alpių respublikoje priemonės sugriežtintos jau praėjusią savaitę.
Šveicarai referendume sprendžia, ar nutraukti laisvą judėjimą su ES šalimis. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Šveicarijos rinkėjai nuspręs, ar nutraukti šiuo metu su Europos Sąjunga (ES) galiojantį susitarimą dėl laisvo žmonių judėjimo. Apie tai informuoja BBC.
Nutraukimo šalininkai teigia, kad tai leis Šveicarijai kontroliuoti savo sienas ir įsileisti tik pageidaujamus imigrantus. Šveicarai referendume sprendžia, ar nutraukti laisvą judėjimą su ES šalimis. EPA-ELTA nuotr.
Tuo metu oponentai tvirtina, kad toks žingsnis įstumtų sveiką šalies ekonomiką į recesiją, o šimtai tūkstančių Šveicarijos piliečių netektų galimybės laisvai judėti ir dirbti visoje Europoje.
Anot šalies teisingumo ministro, galėtų susidaryti netgi už „Brexit“ blogesnė situacija.
Šveicarija jau seniai nusprendė nestoti į ES, tačiau šalis nori užsitikrinti priėjimą prie Europos ekonominės erdvės. Be to, šveicarai nori bendradarbiauti su Briuseliu ir tokiose srityse kaip transportas, aplinkosauga, moksliniai tyrimai bei švietimas.
Tokių privilegijų kaina buvo prisijungimas prie ES pagrindinių politikos ramsčių, tarp kurių – laisvas judėjimas ir atviros sienos pagal Šengeno sutartį.
Dėl koronaviruso pandemijos keliamos grėsmės atidedamas kitų metų sausį turėjęs vykti Davoso forumas, paskelbė verslo ir politikos elitą kasmet sutraukiančio renginio organizatorius Pasaulio ekonomikos forumas (WEF).
„Pasaulio ekonomikos forumas šį vakarą nusprendė perkelti 2021 m. kasmetinį susitikimą Davose į kitos vasaros pradžią“, – pranešime teigė WEF atstovas Adrianas Monckas.
Pranešime teigiama, kad sprendimas atidėti Davoso forumą priimtas po konsultacijų su ekspertais, kurie tvirtino, kad saugiai forumo surengti sausį neįmanoma.
WEF taip pat užsiminė, kad kasmetinis forumas gali būti surengtas ne Šveicarijos Alpių kurorte, o kitur. Tiesa, kur galėtų būti perkeltas žymusis Davoso forumas, neatskleidžiama.
„Priimti šį sprendimą nebuvo lengva, nes dabar ypač svarbu, kad pasaulio lyderiai visi drauge parengtų bendrą atsigavimo planą ir suteiktų formą „Didžiajam atstatymui“ po COVID-19. Vis dėlto, ekspertai teigia, kad mes negalėsime to padaryti saugiai sausį“, – teigė A. Monckas.
A. Moncko teigimu, kitų metų sausio pabaigoje, kai turėjo vykti 51-asis Davoso forumas, organizacija surengs „skaitmeninius aukšto lygio Davoso dialogus“, kurių metų svarbiausi pasaulio lyderiai pasidalins savo požiūriu apie padėtį pasaulyje 2021-aisiais.
Tuo tarpu informacija apie fizinio kitų metų forumo datą ir vietą bus paskelbta, „kai tik būsime tikri, kad yra įgyvendintos visos sąlygos, garantuojančios mūsų dalyvių ir forumą priimančios bendruomenės sveikatą ir saugumą“.
Šveicarijoje įvesta prievolė viešajame transporte dėvėti veido kaukes. EPA-ELTA nuotr.
Pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios Šveicarijos viešajame transporte keleiviai privalės dėvėti veido kaukes.
Anksčiau Šveicarijos valdžia rekomendavo gyventojams prisidengti burną ir nosį tik piko metu, tačiau dauguma žmonių šios rekomendacijos nesilaikė.
„Atrodo gerai. Dabar daugiau nei 95 proc. žmonių dėvi kaukę“, – vietos žiniasklaida sakė Ciuricho viešojo transporto direktorius Guido Schochas.
Prievolė galioja ir Šveicarijos oro linijų skrydžių metu. Kaukės dėvėti kitose vietose, kaip parduotuvės, kol kas neprivaloma.
Laikraščio „Tages-Anzeiger“ duomenimis, pastaruoju metu Šveicarijoje COVID-19 atvejų skaičius išaugo net 134 proc. Savaitgalį dviejose mokyklose dėl užfiksuotų COVID-19 atvejų 410 mokytojų ir mokinių turėjo imtis saviizoliacijos.
Nuo pirmadienio į Šveicariją atvykę keliautojai iš 29 aukštos rizikos šalių turės saviizoliuotis 10 dienų. Tarp aukštos rizikos šalių, be kitų, yra ir Rusija Serbija, Švedija ir JAV.
Pasaulio ekonomikos forume. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Tomas Knelvolfas
Šveicariškame leidinyje Tages-Anzeiger paskelbtas Tomo Knelvolfo straipsnis apie prieš maždaug prieš penketą mėnesių Davose sulaikytus įtartinus Rusijos piliečius.
Pasirodo, du įtartini Rusijos piliečiai Davose buvo sulaikyti praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Tačiau apie tai laikraštis pasakoja tik dabar. Matyt, tik dabar specialiosios tarnybos nutekino informaciją.
Taigi kas nutiko prieš penketą mėnesių Davose? Likus maždaug pusei metų iki Pasaulio Ekonomikos Forumo šveicarų policija (Graubiundeno kantonas) atsitiktinai sulaikė du Rusijos piliečius, kurie, kaip įtariama, buvo Rusijos šnipai. Bent jau tokios versijos laikosi šis šveicarų leidinys.
Kodėl šveicarai palaikė Rusijos piliečius šnipais? Vienas iš įtariamųjų Šveicarijos policijai prisistatė esantis santechnikas. Tik jis, kaip ir jo kolega, planavo Davose gyventi nuo 2019 metų rugpjūčio 8-osios iki rugpjūčio 28 dienos. Šveicarijos pareigūnams pasirodė įtartina, kad santechnikai taip ilgai mėgausis gyvenimu tokiame brangiame kurorte – Davose. Ar Rusijos santechnikas pajėgus tiek daug uždirbti, kad beveik tris savaites pajėgtų gyventi viename iš garsiausių pasaulio kurortų – Davose?
Tada šveicarų policininkai patikrino Rusijos piliečių dokumentus ir paaiškėjo, kad abu jie turi diplomatinius Rusijos pasus. Dar labiau įtartina – kam Rusijos santechnikams reikalingi neliečiamybę garantuojantys diplomatiniai pasai?
Juolab, kad, patikrinus Davose akredituotų užsienio šalių diplomatų sąrašus, sulaikytųjų pavardžių ten nerasta. Taigi jie turi diplomatinius pasus, bet jie neakredituoti Davose! Tai kokių tikslų vedini atsibeldė į Davosą?
Šveicarijos gynybos ministerijos emblema
Šveicarija turėjo visas teises juos sulaikyti, nes diplomatinė neliečiamybė Davose galioja tik oficialiai akredituotiems svetimų šalių diplomatams. Bet šveicarai taip nepasielgė. Šveicarijos policija įtartinus rusus paleido. Šveicarijos žvalgyba greičiausiai neturėjo neginčijamų įrodymų, kad santechnikais prisistatę Rusijos piliečiai Davose mėgins įtaisyti pasiklausymo aparatūrą arba surengti vadinamąsias hakerių atakas.
O kad Davoso susitikimai domina stipriausių pasaulio šalių žvalgybas – nė kiek nekeista. Juk akivaizdu, kad 2020-ųjų sausio mėnesį Davose organizuojamas forumas negali netraukti užsienio šalių žvalgybų dėmesio. Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskutinį sykį Davose svečiavosi prieš 11 metų, tai dar nereiškia, kad Rusijos žvalgyboms nerūpi, kas, kaip ir ką šnekės forumo užkulisiuose, kas su kuo susitiks, kokius susitarimus aptars.
Įtarimus, kad sanechnikais apsimetę rusai buvo šnipai, sustiprina ir tai, kaip juos aršiai puolė ginti Šveicarijoje rezduojantys Rusijos diplomatai. Berne reziduojantis Rusijos ambasadorius puolė įrodinėjo, esą diplomatinius pasus Rusija išduoda ne tik politika, bet ir ekonomika užsiimatiems pareigūnams. Suprask – ir santechnikams. O Rusijos URM pagrasino sukelsianti tarptautinį skandalą, jei Šveicarija sulaikys diplomatinių pasų savininkus.
Prezidentas G. Nausėda dalyvauja Pasaulio ekonomikos forume. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad Pasaulio ekonomikos forume Davose lenkiškas bankas PKO pristatė planus apsvarstyti galimybę plėstis į Lietuvą. Tarp susidomėjusių Lietuva – ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas.
„Kas įdomiausia, mokestinė aplinka tikrai nėra pirmasis investuotojų klausimas. Svarbiau investuotojams yra žmonės – kiek, su kokiu išsilavinimu suras (darbuotojų. – ELTA) Lietuvoje. Taip pat jiems svarbu infrastruktūra, ypač jei yra gamybinė kompanija, tai ar yra palankių plotų, vietų jiems įsikurti“, – Eltai sakė S. Krėpšta.
„Tam tikri mokestiniai niuansai nedaro lemiamo sprendimo investuotojams, iš principo ta mokestinė aplinka (Lietuvoje. – ELTA) tarp Europos šalių nėra tokia skirtinga, kad būtų labai svarbus faktorius“, – pridūrė jis.
Visgi, prezidento patarėjo teigimu, geopolitinio saugumo klausimas yra keliamas.
„Geopolitinio saugumo klausimas yra keliamas, tačiau investuotojai tikrai nurimsta, kai mes pasakome, kaip rimtai žiūrime į savo nacionalinį saugumą, kiek mes investuojame į nacionalinį saugumą. Tas yra labai palankiai sutinkama investuotojų“, – sakė S. Krėpšta.
Jo teigimu, prezidentas jau susitiko su Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo banku, kurį domina investicijos į mūsų šalies infrastruktūros projektus ir Lietuvos startuolius.
„Prezidentas jau susitiko su Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo banku. Tai jau ne pirmas susitikimas su šios institucijos vadovu. Ši organizacija yra valstybės kapitalo organizacija, ir ji domisi investicijomis į didelius infrastruktūros projektus. Lietuvos planai šioje srityje tikrai domina šią organizaciją“, – tikino jis.
„Taip pat ši institucija domisi investicijomis į startuolius. Kaip žinome, Lietuva tikrai garsi savo startuoliais, turime ir pirmąjį „vienaragį“, neseniai užgimusį Lietuvoje. Šią instituciją domina investicijos į finansines technologijas, startuolius šioje srityje. Tai tikrai sulauksime jų atstovų pavasarį, gegužės mėnesį, įvairiuose renginiuose Lietuvoje, ieškant patrauklių investicijų“, – tęsė prezidento patarėjas.
Pasaulio ekonomikos forume Davose. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
S. Krėpštos teigimu, prezidentas Gitanas Nausėda Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje taip pat buvo susitikęs su lenkiško banko PKO vadovu Zbignevu Jagielo, kuris, pasak prezidento patarėjo, buvo nustebintas Lietuvos bankų sektoriaus pelningumu.
„Taip pat prezidentas buvo susitikęs su naujuoju lenkiško banko PKO vadovu. Čia jau buvo kalbama apie naujas investicijas į Lietuvos bankų sektorių. Naujasis vadovas buvo netgi šiek tiek nustebęs, koks pelningumas yra Lietuvos bankų sektoriuje, kad jis lenkia daugelį Europos valstybių ir yra bene aukščiausias Europoje. Tikrai domėjosi, domėjosi skaičiais ir tikrai yra pasiruošęs atlikti gilesnę analizę ir apsvarstyti plėtrą Lietuvoje. Tai pat sutarėme palaikyti kontaktus, keistis informacija ir taip pat sulaukti jų atstovų vizito Lietuvoje artimiausiu metu“, – Eltai sakė S. Krėpšta.
Pasak S. Krėpštos, ketvirtadienį G. Nausėda planuoja susitikti su kompanija „HCL technologies“, perėmusią „Barclays“ veiklą Lietuvoje. Susitikimo metu, pasak Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovo, taip pat bus kalbama apie galimybes plėsti veiklą mūsų šalyje.
„Iš ekonominės pusės prezidentas neša žinią pasauliui, kad Lietuva yra tikrai skaitmeninė šalis ir jos skaitmeninė ekonomika yra labai pažengusi. Čia turime gerųjų pavyzdžių: užsienio kompanijos, investavusios (į Lietuvą. – ELTA), džiaugiasi Lietuvos darbuotojais, infrastruktūra (…). Taip pat prezidentas akcentuoja, kad Lietuva turi didelę žaliosios ekonomikos plėtros ambiciją ir artimiausiu metu žada tikrai daug investicijų būtent žaliosios ekonomikos srityje“, – Eltai sakė S. Krėpšta. Pasaulio ekonomikos forume. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Pasak Prezidentūros atstovo, patarėjai taip pat susitiko su internetinio milžino „Amazon“ antrine bendrove „Amazon Web Services“, su kuria buvo susitarta dėl vizito į Lietuvą vasarį detalesniam susipažinimui su mūsų šalies investicine aplinka. Kalbėta, pasak S. Krėpštos, ir su „Mitsubishi Chemical“ atstovais, kurie žada dalyvauti Lietuvoje vyksiančiuose renginiuose gegužę.
„Vėlgi susitinkame su pačiais aukščiausiais vadovais, dalis jų žino apie Lietuvą daugiau, dalis – mažiau, bet tų žinių apie mūsų privalumus, sėkmingas istorijas jau pritraukiant investicijas tai tikrai nedaugelis žino ir (išgirdę. – ELTA) būna maloniai nustebinti“, – tikino prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyko į Šveicarijos miestą Davosą, kur sausio 21-24 dienomis vyksta Pasaulio ekonomikos forumas.
Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Šveicarijos sostinėje Berne protestavo dėl klimato – tai buvo vienas didžiausių šalyje vykusių protestų per daugelį metų.
Likus trims savaitėms iki rinkimų, beveik ketvirtadalis rinkėjų teigia, kad klimato politika yra viena iš svarbiausių šalies problemų, rašo „Deutsche Welle“.
Protestuotojų minią daugiausiai sudarė jaunuoliai ir šeimos, taip pat beveik 80 įvairių organizacijų. Reikalaujama nustoti naudoti anglį, gamtines dujas ir naftą bei nutraukti šių sektorių vyriausybės finansavimą. Bandant atkreipti dėmesį į klimato problemos svarbą, 14 val. 03 min. vietos laiku daugiau nei 150 bažnyčių vienu metu skambino varpais.
Šis streikas surengtas prieš rinkimus, kurie vyks spalio 20 dieną. Remiantis „Sotomo“ apklausos duomenimis, 38 proc. rinkėjų įvardija klimato problemą kaip didelį politinį iššūkį, antrą pagal svarbumą po sveikatos draudimo įmokų. 25 proc. rinkėjų teigia, kad klimato kaitos ir anglies dvideginio išmetimo klausimai paveiks jų balsavimo sprendimo priėmimą.
Įkaitų drama Šveicarijos Ciūricho mieste pareikalavo trijų žmonių gyvybių. Prokuratūros duomenimis, penktadienio rytą vienas vyras bute įkaitėmis paėmė dvi moteris ir pagrasino jas nušauti.
Pateiktais duomenimis, vyras pro langą vedė derybas su policija, kurią iškvietė kaimynė ir galimai viena aukų. Spėjamas pagrobėjas pareikalavo policijos pajėgas pasitraukti. Policija plačiai atitvėrė teritoriją aplink namą ir į pagalbą pasitelkė derybų grupės specialistus.
Praėjus maždaug trims valandoms po operacijos pradžios vyras pareiškė, kad po kelių minučių pasiduos policijai. Netrukus po to nuaidėjo keli šūviai.
Policija tada šturmavo butą gyvenamajame kvartale Ciuricho pakraštyje ir čia rado tris sunkiai sužeistus asmenis – 60-metį vyrą ir dvi 34 ir 38 metų amžiaus moteris. Nepaisant skubių reanimavimo pastangų, visi trys mirė vietoje. Kol kas negalima pasakyti, ar miręs vyras yra pagrobėjas, sakė policijos atstovas.
Rusijos šnipai vis aktyviau taikosi į Šveicariją. Jų aktyvumas yra pastebimas ir toliau didėja, sakė Šveicarijos žvalgybos NDB vadas Jeanas Philippe’as Gaudinas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
„Aš negaliu atskleisti daug detalių apie rusų veiksmus Šveicarijoje, tačiau yra aišku, kad jų aktyvumas yra didesnis nei anksčiau, – spaudos konferencijoje kalbėjo pareigūnas. – Aš negaliu nieko pasakyti apie šnipų skaičių, tačiau jis reikšmingas“.
Prieš tai atgarsio sulaukė du atvejai, kai spėjami rusų šnipai žvalgė objektus Šveicarijoje. Šveicarų tarnybų duomenimis, vienas jų buvo cheminių ginklų bandymų kompleksas. Be to, tyrėjai aiškinasi kibernetinę ataką prieš Pasaulio antidopingo agentūros biurą.
Šnipinėjimo dingstis yra didelis tarptautinių organizacijų skaičius šalyje, sakė J. P. Gaudinas. Be to, gali būti šnipinėjamos sporto organizacijos, pavyzdžiui, Tarptautinis olimpinis komitetas. Šnipai esą yra ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų šalių.
„Šiandien nauja yra tai, kad rusai mėgino atakuoti mūsų jautrią infrastruktūrą – tai yra raudona linija“, – pabrėžė J. P. Gaudinas.
Rusijos ambasada Berne tokius pareiškimus pavadino absurdiškais.
