Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švenčionių rajone pristatyta šį mėnesį baigta tiesti nacionalinės reikšmės geležinkelio linijos Pabradė-Pažeimenė atšaka. Kaip teigė renginyje, kuriame krovinių gabenimo galimybę išbandė rotaciją baigiantys ir iš Lietuvos išvykstantys JAV kariai, dalyvavęs Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, projektas ne tik leis lengviau ir operatyviau judėti karinei technikai, bet kartu yra ir simboliškas: būtent JAV kariai pirmieji šią atšaką išbando.
„Ši atšaka labai padės logistiniams aspektams, taupant ir moto-resursus, ir palengvinant situaciją keliuose, užtikrinant eismo saugumą (…). Simboliška, kad ši infrastruktūros plėtra prasideda nuo JAV bataliono technikos krovimo. Tai rodo mūsų sąjungininkų buvimą“, – teigė R. Karoblis.
Savo ruožtu „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžė, kad projektą, svarbų nacionalinio saugumo atžvilgiu, pavyko įgyvendinti labai greitai.
„Projektas įgyvendintas labai greitai, statybos truko mažiau kaip pusę metų. Jis skirtas kariuomenei ir prisideda prie logistikos mobilumo. Tokią sunkią techniką lengviau transportuoti geležinkeliu nei auto keliais (…) Labai džiaugiamės, kad Lietuvos geležinkeliai gali prisidėti prie tokių svarbių projektų, kartu gerinant mūsų karinį mobilumą NATO partneriams ir mums“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius. Amerikiečių kariai. Slaptai.lt nuotr.
Nutiesta geležinkelio atšaka, kaip teigia Krašto apsaugos ministerija, padės užtikrinti patogesnį į Lietuvą atvykstančių NATO sąjungininkų karinės technikos ir kitos įrangos perdislokavimą į netoliese Pabradės esantį Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligoną.
R. Karoblis: šiuo metu kariuomenėje vystoma apie 200 projektų
Ministras R. Karoblis pabrėžė, kad šiuo metu didžiausi infrastruktūriniai projektai yra organizuojami Pabradėje esančiame poligone.
„Pabradės poligonas nemaža dalimi yra statybų aikštelė, yra ruošiamos naujos rezervinės bazės greito reagavimo NATO pajėgoms. Tokį pajėgumą mes turime turėti. Taip pat vystosi ir kiti projektai, kurie užtikrina manevro ir ugnies galimybes. Vystomi projektai ir kitose poligonuose“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo R. Karoblis.
„Infrastruktūros tobulinimas poligonuose yra nenutrūkstamas procesas, nes atsiranda vis nauji kariuomenės ir sąjungininkų poreikiai“, – pridūrė jis. Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat, ministro teigimu, kariuomenė gali pasigirti naujai atidaromomis kareivinėmis.
„Pradėjo veikti naujos modernios kareivinės Rukloje, skirtos Vaidoto batalionui, birželio pabaigoje turėtų būti baigtos kareivinės Tauragėje. Taip pat nemaži projektai yra planuojami“, – pažymėjo R. Karoblis.
Pasak jo, šiuo metu kariuomenės kokybę keliančių projektų mastas yra nesulyginamas su tuo, kas buvo prieš septynetą metų.
„Jei neklystu tai 2013-2014 metais viso labo buvo 5 gyvi projektai, tai šiuo metu per visą kariuomenę yra apie 200 projektų“, – teigė ministras.
Sunkiai pravažiuojamas kelias. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybė 2019 metų rudenį pinigų skyrė kelio tiesimui iki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) priklausančio Zbignevo Jedinskio sklypo ir naujai pastatyto namo, sekmadienį pranešė LRT radijo naujienų tarnyba.
Kaip skelbia LRT radijas, 2019 metų spalio 30 dieną susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus teikimu, Vyriausybė patvirtino nutarimą, pagal kurį 125 tūkst. eurų buvo skirti vienintelei gatvei Pabradėje asfaltuoti – Arnionių gatvei. Būtent joje, akcentuoja LRT radijas, ir gyvena LLRA-KŠS priklausantis Seimo narys Z. Jedinskis.
Kartu radijas primena, kad būtent per šį Vyriausybės posėdį pinigai skirti ir gatvei šalia premjero Sauliaus Skvernelio namų Vilniaus rajone asfaltuoti.
„Dabar tikrai nekomentuosiu, paklauskite savivaldybėje, aš čia nieko nežinau”, – komentuodamas tvarkomą kelią LRT radijui sakė Z. Jedinskis ir žurnalistės paprašytas paaiškinti, ar politikas žinojo, kad bus tiesiamas kelias, tikino, kad apskritai apie tai girdintis pirmą kartą.
„Pirmą kartą girdžiu, nesąmones šnekate”, – teigė politikas.
LRT radijas taip pat atkreipė dėmesį, kad Švenčionių merui investicijų ir regioninės plėtros klausimais patarinėja Seimo nario Z. Jedinskio sūnus Edvardas Jedinskis, kuris jau buvo patekęs į žurnalistų akiratį dėl galimo naudojimosi Seimo viešbučio paslaugomis.
Z. Jedinskio sūnus LRT žurnalistę tikino, kad neprisimena, ar dalyvavo svarstant jo tėvo gatvės tvarkymo klausimą.
„Neatsimenu, kaip ten iš tikrųjų buvo tada. Manau, kad visi projektai sveikintini. Tikriausiai gal į gerą pusę žiūrėjome, nes visam rajonui čia geriau“, – komentavo E. Jedinskis. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu Širvintų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Šarėjus LRT teigė, kad sprendimams politiko sūnus įtakos neturėjo, o prioritetiniais šie darbai tapo dėl netoli suprojektuoto paplūdimio.
„Kažkieno prioritetų šitoje vietoje tikrai nėra, ar tai, kad dirba artimas giminaitis, ar nedirba. Prioritetas yra patys rajono ir jo gyventojų interesai, siekiami rezultatai. Ne dėl vieno žmogaus dirbama savivaldybėje. (…) Toje vietoje gyvena, sakykime taip, šeima, bet kartu šalia tos vietos eina kelias prie jau suprojektuoto miesto paplūdimio“, – kalbėjo A. Šarėjus.
ELTA primena, kad daug kritikos dėl asfaltuojamos gatvės susilaukė ir premjeras S.Skvernelis.
Portalas15min.lt atlikęs tyrimą dar 2019 m. lapkričio mėnesį skelbė, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontui. Pats Vyriausybės vadovas teigė, kad į šalia jo namų tvarkomos gatvės procesus nesikišantis.
Rugpjūčio 10 d. Dvarciškiuose, Švenčionių rajone prasidėjo tradicinė Lietuvos ramuvų sąjungos vaikų ir jaunimo etnokultūros stovykla. Šiais metais stovyklos tema – „Švenčionija“. Bus siekiama plačiau ir giliau pažvelgti į Švenčionių krašto dvasinį paveldą, gilintis į mūsų protėvių šventumo pajautą.
„Švenčionys“, „Švenčionėliai“, ežerai su vardais „Šventas“ primena mums, kad mūsų protėviams žemė ir gamta buvo šventa. Šventa ji yra ir mums, Romuvos žmonėms“ – sako stovyklos vadovė, Lietuvos ramuvų sąjungos pirmininkė, Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.
