Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį popiežius Pranciškus susitiko su naujuoju Rusijos ambasadoriumi Vatikane, sakiusiu, kad jiedu aptarė pontifiko pastangas atnešti taiką į Ukrainą.
Diplomatas daugelį metų Ivanas Soltanovskis įteikė oficialią akreditaciją 86 metų Katalikų bažnyčios vadovui, sakoma Vatikano pranešime. Jiedu „ypač aptarė popiežiaus specialiojo pasiuntinio Ukrainoje kardinolo Matteo Zuppi misiją, kuria siekiama išspręsti daugelį humanitarinių problemų“, Rusijos naujienų agentūrai TASS sakė I. Soltanovskis.
„Susitarta tęsti sąžiningą ir atvirą dialogą su Šventuoju Sostu, tradiciškai kuriamą abipusės pagarbos pagrindu“, – pridūrė diplomatas.
Anksčiau šiais metais popiežius paskyrė Italijos Vyskupų konferencijos vadovą M. Zuppi vadovauti taikos misijai, kad karas Ukrainoje būtų sustabdytas. M. Zuppi jau lankėsi Maskvoje, Kyjive ir Pekine.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę užsiminė, kad kardinolas vėl atvyks į Maskvą. Per apskritojo stalo renginį jis, pasak TASS, sakė: „Pastangos su Vatikanu, kurio pasiuntinys vėl atvyks, tęsiamos. Esame pasirengę susitikti su visais, kalbėtis su visais“.
Popiežius Pranciškus nuolat ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį 2022 m. vasarį sulaukė kritikos, kad neįvardijo Maskvos agresore. Kitą dieną po invazijos Pranciškus atvyko į Rusijos ambasadą prie Šventojo Sosto „pareikšti susirūpinimo dėl karo“, tuomet teigė Vatikanas.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, birželio 3 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį Vatikanas pranešė, kad popiežius Pranciškus vasaros pabaigoje vyks oficialaus apaštališkojo vizito į Mongoliją, informuoja naujienų agentūra dpa.
Katalikų Bažnyčios vadovas šioje Azijos valstybėje planuoja lankytis nuo rugpjūčio 31 iki rugsėjo 4 d. prezidento Uchnaagijno Churelsucho ir šalies Bažnyčios vadovų kvietimu. Vatikano oficialus naujienų portalas „Vatican News“ paskelbė, kad Pranciškus taps pirmuoju popiežiumi apsilankiusiu Mongolijoje, kur iš 3 mln. gyventojų tik 1 300 yra katalikai.
Primenama, kad 2020 m. popiežius paskyrė italą Giorgio Marengo apaštaliniu prefektu Ulan Batore, o 2022 m. jis tapo jauniausiu kardinolu pasaulyje. Šventasis Sostas taip pat paskelbė, kad apie vizito programą išsamiau bus pranešta artimiausiomis savaitėmis.
Šiais metais popiežius jau lankėsi Vengrijoje, Pietų Sudane ir Konge. Tačiau keliauti jam tampa vis sunkiau dėl sveikatos problemų su keliais. Lankydamasis Afrikoje popiežius didžiąją dalį susitikimų praleido sėdėdamas, o iš vienos vietos į kitą judėjo naudodamasis neįgaliųjų vežimėliu.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Vatikanas pranešė, kad popiežius Pranciškus karščiuoja ir dėl to penktadienio rytą jam teko atšaukti savo planus.
„Dėl karščiavimo popiežius Pranciškus šįryt nerengė audiencijos“, – tvirtino Vatikano atstovas Matteo Bruni. Jis nedetalizavo.
Apie tai pranešta praėjus dviem mėnesiams po to, kai 86-erių pontifikas buvo hospitalizuotas dėl bronchito. Tada jis ligoninėje praleido tris naktis.
Pastaruoju metu popiežių vis dažniau kamuojančios sveikatos problemos kelia daugelio nerimą. Esama spėlionių, kad Pranciškus gali pasitraukti iš Šventojo Sosto, kaip tai padarė jo pirmtakas Benediktas XVI.
Ketvirtadienį parodytame interviu stočiai „Telemundo“ pontifikas teigė, kad jo sveikatos būklė yra „kur kas geresnė“. „Jau galiu vaikščioti. Mano kelis gyja. Prieš tai vaikščiojau sunkiai, o dabar jau galiu. Kai kuriomis dienomis skausmas didesnis, pavyzdžiui, šiandien“, – sakė popiežius.
Paklaustas apie bronchito diagnozę, Pranciškus nurodė, kad gydytojai ligą pastebėjo laiku. „Jei būtume laukę dar kelias valandas, padėtis būtų gerokai rimtesnė. Tačiau (iš ligoninės) išvykau po keturių dienų“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas, gegužės 18 d. (ELTA). Ukraina ir Rusija sutiko su popiežiaus Pranciškaus pasiūlymu priimti jo specialiuosius pasiuntinius ir aptarti galimas paliaubas.
Tai ketvirtadienį pranešė Vatikano portalas „Il Sismografo“, pažymėdamas, kad anksčiau su abiem šalimis buvo pasiektas principinis susitarimas dėl popiežiaus specialiųjų pasiuntinių priėmimo. Gautomis žiniomis, Vatikanui buvo iškelti keli svarbūs klausimai, pavyzdžiui, ar bus du pasiuntiniai, ar tik vienas lankysis dviejose sostinėse. Šalys taip pat paprašė duomenų apie pasiuntinius, kurie leistų susipažinti su jų biografijomis.
„Il Sismografo“, nepatikslindamas savo informacijos šaltinių, praneša, kad, preliminariais duomenimis, į Kyjivą vyks Italijos vyskupų konferencijos vadovas kardinolas Matteo Zuppi, o į Maskvą – Rytų bažnyčių kongregacijos prefektas arkivyskupas Claudio Gugerotti. Bet šios kandidatūros nėra galutinės.
Claudio Gugerotti buvo apaštališkasis nuncijus Sakartvele, Armėnijoje, Azerbaidžane, Didžiojoje Britanijoje. 2015–2020 metais jis buvo apaštališkasis nuncijus Ukrainoje. 2022 metų lapkritį jis buvo paskirtas Rytų bažnyčių kongregacijos prefektu.
Matteo Zuppi – buvęs Bolonijos arkivyskupas ir Romos vyskupas augziliaras 2012–2015 metais. 2019 metais jis buvo įšventintas į kardinolus. Nuo 2022 metų gegužės – Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas. Popiežius Pranciškus ir V. Zelenskis aptarė humanitarinę pagalbą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Balandžio pabaigoje popiežius žurnalistams pareiškė, kad esą Vatikanas dalyvauja taikos misijoje, kuria siekiama užbaigti karą Ukrainoje. Tačiau tiek Ukrainos, tiek Rusijos atstovai pareiškė nežinantys apie jokią misiją, kurioje dalyvautų Vatikanas.
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Vatikane, kur pirmą kartą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Susitikimo metu jie aptarė ukrainiečių vaikų deportacijos klausimą, V. Zelenskis taip pat supažindino popiežių su Ukrainos taikos formule.
Popiežius Pranciškus ir V. Zelenskis aptarė humanitarinę pagalbą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Roma, gegužės 14 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nemano, kad Vatikano pastangos užmegzti dialogą su Rusija dėl taikos yra perspektyvios.
„Su visa pagarba popiežiui: reikalas tas, kad mums reikia ne tarpininkų tarp Ukrainos ir agresoriaus, okupavusio mūsų teritorijas, o veiksmų plano, kaip užtikrinti teisingą taiką Ukrainoje“, – sakė V. Zelenskis Italijos transliuotojo „Rai 1“ laidai „Porta a Porta“. Jis buvo konkrečiai paklaustas apie galimą popiežiaus tarpininkavimą.
Praeitis, anot V. Zelenskio, parodė, kad tarpininkavimas prezidentaujant Vladimirui Putinui yra neįmanomas. „Jokia pasaulio šalis negali to padaryti“, – teigė jis. V. Zelenskis prisiminė vadinamąjį 2014 m. Minsko taikos susitarimą dėl smurto nutraukimo Rytų Ukrainoje. Jis esą daug metų nieko nedavė, o galiausiai Maskva užpuolė Ukrainą.
Paklaustas, ar šiuo metu apskritai kalbėtų su V. Putinu, V. Zelenskis teigė: „Ne, apie ką mes kalbėtume?“ V. Putinas esą galėtų teoriškai padaryti diplomatinių nuolaidų. „Tačiau po metų jis vėl pradėtų žudyti iš naujo“, –pabrėžė Ukrainos vadovas.
Šeštadienis lankydamasis Romoje V. Zelenskis susitiko su popiežiumi Pranciškumi.
Popiežius Pranciškus ir V. Zelenskis aptarė humanitarinę pagalbą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, gegužės 13 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus šeštadienį Vatikane priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir aptarė nuo Rusijos sukelto karo nukentėjusiems žmonėms reikalingą pagalbą, informuoja AFP.
Vatikano išplatintame pranešime sakoma, kad popiežiaus asmeninė audiencija su V. Zelenskiu truko 40 minučių, o jos metu buvo aptarta „besitęsiančio karo sukelta humanitarinė ir politinė situacija Ukrainoje“. Tačiau Rusija pranešime nebuvo įvardinta tiesiogiai.
86-erių metų pontifikas užtikrino V. Zelenskį nuolat besimeldžiąs ir prašąs Dievo taikos dar nuo 2022 m. vasario ir tai liudija daugelis jo viešų pareiškimų.
Ukrainos prezidentas ir Vatikano vadovas sutiko, kad humanitarinė pagalba Ukrainos žmonėms privalo tęstis. Popiežius ypač pabrėžė, kad skubi parama reikalinga labiausiai pažeidžiamiems žmonėms – nekaltoms karo aukoms.
Po susitikimo V. Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ rašė esąs dėkingas už popiežiaus Pranciškaus asmeninį dėmesį milijonų ukrainiečių tragedijai. Jis teigė, kad taip pat buvo aptartas dešimčių tūkstančių vaikų likimas, kuriuos Rusija prievarta išvežė iš Ukrainos.
Anksčiau šeštadienį V. Zelenskis susitiko su Italijos prezidentu Sergio Mattarella ir premjere Giorgia Meloni, o sekmadienį lankysis Vokietijoje.
Balandžio mėnesį popiežius priėmė Ukrainos premjerą Denysą Šmyhalį, kuris pakvietė jį apsilankyti Ukrainoje. Premjeras taip pat paprašė pagalbos susigrąžinant vaikus, kuriuos rusai prievarta išvežė iš šalies. Pranciškus vėliau patvirtino žurnalistams norįs padėti.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Budapeštas, balandžio 29 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus šeštadienį, sveikindamas pabėgėlius savo antrąją vizito Vengrijoje dieną, perspėjo dėl „abejingumo blogio“. Kaip žinoma, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas užima griežtą poziciją imigracijos atžvilgiu.
Šeštadienį šv. Elžbietos bažnyčioje Budapešte popiežiaus klausėsi apie 600 pabėgėlių, daugiausia iš Ukrainos, taip pat vargstančių žmonių, dar apie tūkstantis susirinko lauke.
Išklausęs kai kurių iš jų gyvenimo istorijų, tarp jų ir pabėgusio iš Ukrainos penkių vaikų tėvo Oleho Jakovlevo pasakojimo, popiežius padėkojo Vengrijai už tai, kad ji „ne tik dosniai, bet ir su entuziazmu priėmė tiek daug pabėgėlių iš Ukrainos“.
V. Orbano vyriausybė, nukrypdama nuo savo įprastinės prieš pabėgėlius nukreiptos pozicijos, priėmė karo pabėgėlius iš kaimyninės Ukrainos. Bet aktyvistai tvirtina, kad paramos sistema beveik neegzistuoja, o V. Orbano atkaklus noras palaikyti ryšius su Maskva atbaido ukrainiečius.
Popiežius pabrėžė, kad reikia rodyti „gailestingumą visiems“. Jis paragino žmones „padėti išrauti abejingumo ir savanaudiškumo blogį iš visuomenės, iš mūsų miestų ir vietovių, kur gyvename, ir įžiebti naujo, teisingesnio ir broliškesnio pasaulio viltį“.
Penktadienį 86 metų argentinietis, sakydamas kalbą V. Orbanui ir kitiems vyriausybės pareigūnams, pabrėžė, kad „svarbu būti atviriems kitiems“, ir įspėjo, kad negalima „užsisklęsti savyje“.
Šeštadienį viena prie bažnyčios stovėjusi ukrainietė, prisistačiusi kaip Elena, naujienų agentūrai AFP sakė, kad tikisi pamatyti popiežių, „kuris yra tvirtas taikos gynėjas“.
„Čia nesusidūrėme su jokiomis problemomis, bet, žinoma, kai lauki, kada galėsi grįžti, per daug giliai nepasineri“, – kalbėjo 43-jų metų šokėja iš Kijevo šiaurinės dalies.
Nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš metus įsiveržė į kaimyninę šalį, daugiau nei du milijonai ukrainiečių kirto Vengrijos sieną, bet tik 35 tūkst. jų pateikė prašymus gauti ES laikinosios apsaugos statusą šioje šalyje. Tai daug mažiau nei kitose į vakarus nuo Ukrainos esančiose šalyse.
V. Orbanas išsiskiria visoje ES tuo, kad atsisako pasmerkti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl invazijos į Ukrainą. Jis taip pat atsisako siųsti karinę paramą Ukrainai ir kritikuoja ES sankcijas Rusijai. Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį 9.30 val. vietos laiku popiežius Budapešte laikys mišias po atviru dangumi, kuriose, kaip tikimasi, dalyvaus tūkstančiai maldininkų ir kurios vainikuos jo trijų dienų viešnagę Vengrijoje.
Tai 41-oji Pranciškaus užsienio kelionė nuo 2013 metų, kai jis tapo popiežiumi, ir pirmoji užsienyje po to, kai kovo mėnesį tris naktis praleido ligoninėje dėl bronchito, o tai paskatino susirūpinimą dėl jo sveikatos būklės.
Pastarąjį kartą Popiežius Pranciškus Vengrijoje, – kur 39 proc. iš 9,7 mln. gyventojų yra katalikai, – trumpai lankėsi 2021 metais.
Jonas Paulius II buvo pirmasis popiežius, apsilankęs Vengrijoje 1991 ir 1996 metais.
Popiežius Jonas Paulius II Vilniaus oro uoste bučiuoja Lietuvos žemę. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotr.
Varšuva, balandžio 2 d. (AFP-ELTA). Lenkijoje sekmadienį surengta demonstracija, kuria siekiama apginti lygiai prieš 18 metų mirusio popiežiaus Jono Pauliaus II reputaciją.
Jonas Paulius II kaltinamas tuo, kad būdamas Krokuvos arkivyskupu slėpė dvasininkų vykdytus pedofilijos nusikaltimus.
Pasak AFP korespondentų, „Nacionalinėje eisenoje už popiežių“ Varšuvoje dalyvavo tūkstančiai žmonių – jodami ant žirgų, pasipuošę istoriniais kostiumais ir nešini Vatikano bei Lenkijos vėliavomis.
2005 m. balandžio 2 d. mirusiam Jonui Pauliui II pagerbti skirtus renginius suorganizavo katalikiškos organizacijos, kurias rėmė vyriausybė ir valdančioji nacionalinė partija PiS.
„Kaip kiekvienas doras vyras gina savo vaikus, tėvą ir motiną, taip visa Lenkija gina Joną Paulių II“, – rašoma viename demonstrantų nešamame plakate.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad „laikome išbandymą nešdami tiesą, kuri privalo pasipriešinti melui, šmeižtui ir įžeidimams“. Lenkijoje minint Jono Pauliaus II mirties metines surengta popiežių palaikanti demonstracija. EPA-ELTA nuotr.
PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis laiške valdančiajai partijai sakė: „Dėkojame Dievui už šią neišmatuojamą dovaną, kuria Lenkijos popiežius buvo ir yra Bažnyčiai, Lenkijai ir pasauliui“.
„Esame pasiryžę ginti jo garbę ir gerą vardą“, – sakė J. Kaczynskis, likus keliems mėnesiams iki parlamento rinkimų Lenkijoje.
Lenkijoje minint Jono Pauliaus II mirties metines surengta popiežių palaikanti demonstracija. EPA-ELTA nuotrauka
Tą pačią dieną vidurio Lenkijos mieste Lodzėje buvo išniekintas Jono Pauliaus II paminklas: statulos rankos buvo išteptos raudonais dažais, o ant paminklo užrašyta „Maxima culpa“ – lotyniška frazė, reiškianti „didžiausia kaltė“.
Panašu, kad šis užrašas yra nuoroda į neseniai Lenkijoje išleistą olandų žurnalistės Ekės Overbeek knygą „Maxima Culpa“.
Knygoje ir tyrime, kurį paviešino privatus transliuotojas TVN, teigiama, kad būsimasis popiežius nuslėpė pedofilijos atvejus.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, kovo 23 d. (ELTA). Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Italijos televizijos kanalui „Sky TG24“ pareiškė, jog popiežius Pranciškus galėtų panaudoti savo tarptautinę įtaką ir autoritetą, kad būtų išlaisvinti karo belaisviai ukrainiečiai ir grąžinti rusų deportuoti vaikai, praneša „Interfax-Ukraina“.
„Manau, kad popiežius Pranciškus gali padaryti įtaka procesui, pavyzdžiui, ukrainiečių išlaisvinimui, ir tai būtų svarbi humanitarinė misija“, – sakė eksprezidentas.
„Taip pat būtina grąžinti ukrainiečių vaikus, kuriuos Putinas pagrobė iš Ukrainos, neteisėtai deportuotus vaikus. Ir labai norime išgirsti stiprų popiežiaus Pranciškaus balsą, ginantį Ukrainos vaikus”, – pabrėžė P. Porošenka. Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.
Pasak buvusio valstybės vadovo, išmintingas popiežiaus žodis ir „jo autoritetas, galintis išgelbėti daugiau kaip 16 tūkstančių ukrainiečių vaikų, turi didžiulę reikšmę“.
P. Porošenka priminė, kad, lankydamasis Vatikane kaip Ukrainos prezidentas, jis pakvietė popiežių Pranciškų atvykti į Ukrainą. „Ir mes jo laukiame“, – pabrėžė jis.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, kovo 11 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus sako esąs pasirengęs vykti į Rusijos užpultą Ukrainą, bet tik su sąlyga, kad galės vykti ir į Maskvą.
„Vyksiu į abi šias šalis, arba nė į vieną iš jų“, – duodamas interviu Argentinos laikraščio „La Nacion“ šeštadienio numeriui sakė Katalikų Bažnyčios vadovas.
Karą Ukrainoje galima užbaigti tik pasitelkus dialogą ir konkrečias taikos iniciatyvas, tvirtino popiežius.
86-erių metų pontifikas kelionę į abi minėtas šalis svarstė dar praėjusią vasarą. Tuo metu jis taip pat sakė, kad norėtų apsilankyti tiek Kijeve, tiek Maskvoje.
Vatikanas jau seniai siekia tarpininko vaidmens Ukrainos ir Rusijos konflikte – šiame kontekste jis kalbėjo leidiniui „La Nacion“ apie „troškimą tarnauti taikai“.
Interviu popiežius Pranciškus papasakojo, kaip antrą dieną po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą jis paklausė Rusijos vadovų, ar galėtų atvykti į Maskvą. Pasak pontifiko, tuomet Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas padėkojęs atsisakė.
Popiežius dar kartą išsakė savo sielvartą dėl karo: „Karas mane skaudina, štai ką noriu pasakyti. Karas mane skaudina.“
Savo viešuose pasisakymuose ir audiencijose jis nuolat kalba apie ukrainiečių kančias. Tačiau diplomatiniais sumetimais jis juose nemini Rusijos.
Iki šiol su Benediktu XVI atsisveikino 159 000 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, sausio 4 d. (ELTA). Per tris pirmąsias dienas popiežiui emeritui Benediktui XVI paskutinę pagarbą atidavė 159 000 žmonių.
Vatikano policijos duomenimis, pirmąją viešo pašarvojimo šv. Petro bazilikoje dieną suskaičiuota 65 000 gedinčiųjų, antradienį – dar 70 000. Trečiadienį iki 12 val. nusilenkti buvusiam pontifikui atėjo 24 000 maldininkų.
Atsisveikinti su popiežiumi emeritu dar galima iki trečiadienio vakaro. Ketvirtadienį Benediktas XVI bus laidojamas. Laidotuvėse laukiama per 70 000 žmonių.
Trečiadienio vakarą bus užvožtas iš kipariso medienos pagamintas karstas. Į jį įdėta monetų, nukaldintų Benedikto XVI pontifikato metu.
Mirė popiežius emeritas Benediktas XVI. EPA-ELTA nuotr.
Karstas tada bus įdėtas į cinkuotą karstą ir užantspauduotas. Šis vėlgi bus perkeltas į dar vieną medinį karstą ir tada palaidotas, pranešė Vatikanas.
Į Benedikto XVI laidotuves laukiama atvykstant užsienio šalių lyderių, taip pat karalių, kilmingųjų ir dvasininkų iš viso pasaulio. Romoje imtasi griežtų saugumo priemonių.
Benediktas XVI mirė paskutinę praėjusių metų dieną. Jam buvo 95 metai.
Mirus buvusiam popiežiui, Vatikanas susidurs su nauja situacija. EPA-ELTA nuotr.
Roma, gruodžio 29 d. (AFP-ELTA). Paprastai popiežiui mirus laikomasi senų tradicijų, tačiau sušlubavus buvusio popiežiaus Benedikto XVI sveikatai Vatikanas susiduria su nauja situacija.
Šią savaitę paaiškėjo, kad 95 metų Josephas Ratzingeris sunkiai serga. 2013 m. jis tapo pirmuoju per šešis šimtmečius iš pareigų pasitraukusiu pontifiku. Dabar, kitaip nei mirus ankstesniems popiežiams, nereikės sušaukti konklavos naujam pontifikui išrinkti, nes pareigas eina Benedikto įpėdinis, 2013 m. išrinktas popiežius Pranciškus. Kol kas Vatikanas iš anksto neatskleidžia, kas nutiks, kai Benediktas mirs.
Dauguma apžvalgininkų mano, kad Benedikto laidotuvės bus surengtos Vatikane, Šv. Petro bazilikoje arba didžiulėje aikštėje priešais ją. „Liturginiu požiūriu, manau, kad laidotuvės vyks iš esmės laikantis popiežiaus laidotuvėms numatytų ritualų“, – naujienų agentūrai AFP sakė liturgijos ekspertas Claudio Magnoli. „Esminis skirtumas tas, kad joms galėtų vadovauti viešpataujantis popiežius (Pranciškus), nors iki šiol tai būdavo kardinolų dekanas arba paskirtas kardinolas“, – sakė jis.
Pagal 1996 m. nustatytas taisykles popiežius turi būti palaidotas praėjus nuo keturių iki šešių dienų po jo mirties. Kaip ir kada jis bus palaidotas, dažniausiai sprendžia kardinolai, susirenkantys iš viso pasaulio ir taip pat organizuojantys Vatikane devynių dienų gedulą.
Jie sprendžia todėl, kad paprastai popiežiaus mirtis sukuria aukščiausios Bažnyčios valdžios vakuumą. Tačiau šiuo atveju tokio vakuumo nebūtų, nes vadovauja Pranciškus.
2005 m. Jono Pauliaus II, pastarojo mirusio popiežiaus, kūnas prieš laidotuvių mišias buvo pašarvotas Šv. Petro aikštėje, joms vadovavo J. Ratzingeris, tuomet buvęs vyresniuoju kardinolu. Kartu su valstybių vadovais iš viso pasaulio dalyvavo maždaug milijonas žmonių.
2020 m. žiniasklaida pranešė, kad Benediktas pasirinko būti palaidotas buvusiame Jono Pauliaus II kape, Šv. Petro bazilikos kriptoje.
Mylimo popiežiaus lenko kūnas buvo perkeltas į viršutinę bazilikos dalį, kai jis 2011 m.buvo paskelbtas palaimintuoju. 2014-aisiais jis buvo paskelbtas šventuoju. Popiežiai. EPA – ELTA foto
Konservatyvus intelektualas Benediktas nebuvo toks populiarus kaip Jonas Paulius II, popiežiumi buvęs nuo 1978 iki 2005 m., bet vis tiek jo laidotuvės tikriausiai pritrauks minias žmonių ir garbingų asmenų.
Tradiciškai popiežiui mirus sunaikinamas ir jo „Žvejo žiedas“ – kiekvienam naujam popiežiui specialiai nukaldintas žiedas su antspaudu, kadaise naudotu dokumentams antspauduoti. Benediktui pasitraukus iš pareigų, ant jo žiedo buvo išgraviruotas ženklas „X“, kad jis būtų nebetinkamas naudoti.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Rusija pareiškė „pasipiktinimą“ popiežiaus Pranciškaus komentarais, išskiriančiais tariamą rusų etninių mažumų vaidmenį Maskvos karinėje intervencijoje į Ukrainą, antradienį pranešė naujienų agentūros.
Pirmadienį paskelbtame interviu Popiežius Pranciškus sakė, kad kai kurie „žiauriausi“ Rusijos veikėjai Ukrainoje „nepriklauso Rusijos tradicijoms“, o yra tokios mažumos kaip „čečėnai, buriatai ir pan.“
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ antradienį pranešė, kad atsakydamas į tai Maskvos ambasadorius Vatikane pateikė oficialų skundą. „Pareiškiau pasipiktinimą tokiomis užuominomis ir pabrėžiau, kad niekas negali pakirsti daugianacionalinės Rusijos žmonių sanglaudos ir vienybės“, – agentūrai sakė Rusijos ambasadorius Vatikane Aleksandras Avdejevas.
Maskva kaltinama, kad rugsėjį, kai Kremlius paskelbė šimtų tūkstančių vyrų mobilizaciją, į Ukrainą buvo pasiųsta neproporcingai daug mobilizuotųjų iš Sibiro ir Kaukazo etninių mažumų. Kremliaus kritikai teigia, kad mažumų iš skurdžių ir izoliuotų regionų Ukrainoje miršta daugiau nei etninių rusų. Ukraina juos kaltina ir vykdžius žiaurumus, pavyzdžiui, Bučoje, kur Rusijos kariuomenė kaltinama civilių žudymu.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova vėlai pirmadienį paskelbtame įraše socialiniuose tinkluose apibūdino šiuos komentarus kaip „iškrypimą, pranokstantį rusofobiją“. „Neseniai Vakarai manė, kad yra priešingai – slavai kankina čečėnus, bet dabar viskas apvirto“, – sakė ji, turėdama omenyje du Rusijos karus pietinėje Čečėnijos respublikoje.
Popiežiaus komentarus kritikavo ir Laisvosios Buriatijos fondas – advokatų grupė, pasisakanti prieš karą Ukrainoje. „Stereotipai ir yra stereotipai, nesvarbu, kas juos kartoja: aktyvistai, politikai ar dvasiniai lyderiai. Popiežiaus pasisakymai apie žiaurius buriatus ir čečėnus yra ne tik rasistiniai stereotipai, bet ir melas”, – sakoma fondo pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, rugpjūčio 30 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus ginasi nuo kritikos, kad jo pasisakymai apie karą Ukrainoje yra politinės žinutės. Tačiau kartu Vatikanas pirmą kartą tiesiogiai įvardijo Rusiją kaip karo iniciatorę, sakoma antradienį paskelbtame Šventojo Sosto pareiškime.
„Kalbant apie didelio masto karą Ukrainoje, kurį inicijavo Rusijos Federacija, Šventojo Tėvo Pranciškaus pasisakymai yra aiškūs ir nedviprasmiški, smerkiantys jį kaip moraliai neteisingą, nepriimtiną, barbarišką, beprasmį, atgrasų ir šventvagišką“, – sakoma pareiškime.
Katalikų Bažnyčios vadovas savo pastabomis pirmiausia norėjęs skatinti taiką: „Šventojo Tėvo žodžiai šiuo dramatišku klausimu turėtų būti suprantami kaip žmogaus gyvybės ir su ja susijusių vertybių gynimas, o ne kaip politinė pozicija”.
Nuo karo pradžios vasario mėnesį pontifikas prašė kariaujančių šalių siekti paliaubų, tačiau sulaukė kritikos dėl to, kad neįvardijo Rusijos kaip vienos iš pusių.
Praėjusią savaitę per audienciją popiežius sukėlė pasipiktinimą, nes kalbėjo apie nekaltuosius ir paminėjo prokremlišką aktyvistę Darją Duginą, kuri žuvo per sprogimą netoli Maskvos.
Po antradienio pareiškimo Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto Andrijus Jurašas tviteryje pareiškė, kad nėra abejonių dėl to, kas yra agresorius ir kad abi šalys negali būti tapatinamos.
Popiežius Pranciškus ir toliau neatmeta galimybės atsistatydinti. EPA-ELTA nuotr.
Roma, liepos 30 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus ir toliau neatmeta galimybės atsistatydinti iš Katalikų bažnyčios vadovo pareigų.
„Šios durys yra atviros. Tai – labai normalus pasirinkimas“, – žurnalistams pakeliui į Romą po apsilankymo Kanadoje teigė 85-erių pontifikas. Jis pridūrė, kad šią akimirką negalvoja apie atsistatydinimą, tačiau tai nereiškia, kad jis tokio sprendimo negali priimti rytoj.
Popiežius taip pat kalbėjo apie savo sveikatos būklę. Dėl jį kamuojančių kelio skausmų pastarąją savaitę jam buvo sunku vaikščioti ir jis didžiąją dalį laiko praleido neįgaliojo vežimėlyje. „Nemanau, kad ir toliau galiu keliauti tokiu pat ritmu, kaip anksčiau“, – apgailestavo popiežius. Nors jo skausmai gali būti išspręsti operacijos keliu, pontifikas teigė nenorįs vėl gulti ant operacinio stalo. „Visa problema yra anestezija“, – nurodė jis.
Šventasis Tėvas tikino, kad ir toliau nori keliauti, tačiau dabar vizitų planavimas gali nežymiai pasikeisti.
Popiežius pastarąją savaitę viešėjo Kanadoje, kur susitiko vietos čiabuviais ir paprašė jų atleidimo už jų patirtą smurtą katalikiškose internatinėse mokyklose.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, birželio 12 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus paragino gyventojus neleisti, kad karas Ukrainoje taptų normalumu.
„Prašau, nepripraskime prie šios tragiškos realybės. Melskimės ir kovokime už taiką“, – sakė jis sekmadienį šv. Petro aikštėje susirinkusiems tikintiesiems po tradicinės Viešpaties Angelo mados.
Katalikų bažnyčios vadovas teigė toliau galvojąs apie nuo karo kenčiančius ukrainiečius. „Tegul bėgantis laikas neatšaldo mūsų skausmo ir mūsų nerimo dėl šių kankinamų žmonių“, – ragino 85-erių pontifikas.
Jis kartu atsiprašė žmonių Kongo Demokratinėje Respublikoje ir su ja besiribojančiame Pietų Sudane už atšauktą kelionę.
Popiežius dėl kojos problemų atidėjo liepos pradžioje ten planuotą viešnagę. „Dėl to prašau atleidimo“, – sakė popiežius. Jis teigė tikįs, kad su Dievo ir medikų pagalba kuo greičiau galės ten apsilankyti. „Esame tuo tikri“, – pažymėjo Pranciškus.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, kovo 6 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus sekmadienį pasmerkė tai, ką jis pavadino „kraujo ir ašarų upėmis“, plūstančiomis Ukrainoje po Rusijos invazijos, ir reikalavo sukurti humanitarinius koridorius pabėgėliams.
„Ukrainoje liejasi kraujo ir ašarų upės. Tai ne tik karinė operacija, bet ir karas, sėjantis mirtį, sunaikinimą ir kančias“, – sakė pontifikas.
Premjerė I. Šimonytė susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Vatican Media nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Vatikane susitiko su Šventuoju Tėvu. Tai pirmasis ministrės pirmininkės ir popiežiaus Pranciškaus susitikimas. Premjerė padėkojo Bažnyčios vadovui už nuolatinį dėmesį Lietuvai ir jos žmonėms.
„Džiaugiamės puikiais santykiais su Šventuoju Sostu. Esu labai dėkinga, kad niekada nepripažinote sovietinės okupacijos, Lietuvos diplomatinė atstovybė prie Šventojo Sosto veikė be pertraukų, o Vatikano radijuje skambėjęs lietuviškas žodis buvo mūsų balsas pasauliui“, – pabrėžė premjerė.
I. Šimonytė išreiškė palaikymą Šventojo Sosto ir popiežiaus veiklai, kuria siekiama taikos pasaulyje, pasisakoma už pagarbos moterims stiprinimą, aplinkos tausojimą, žmogiškojo orumo principų išsaugojimą.
„Lietuva pagal savo išgales stengiasi padėti tiems, kurie bėga nuo politinio persekiojimo ir karo pavojų. Prieglobstį Lietuvoje rado tūkstančiai Baltarusijos žmonių bei Rusijos pilietinės visuomenės atstovai, bėgantys nuo režimo persekiojimo, prieš savaitę iš Kabulo evakuoti afganistaniečiai ir jų artimieji“, – sakė premjerė.
Anot premjerės, Lietuvą ir Vatikaną sieja bendras siekis – palaikyti nuo agresijos kenčiančias šalis. Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų kelyje į laisvę.
Lietuva palaiko Šventojo Sosto veiksmus Ukrainoje, todėl Lietuvos vardu premjerė perdavė paramą (10 000 eurų) fondui „Popiežius Ukrainai“. Popiežiaus fondas įkurtas 2016 metais. Jo tikslas – parodyti atjautą ir solidarumą su visais Ukrainos žmonėmis, nesvarbu kokio tikėjimo jie būtų, ir ypač su tais, kurių likimus palietė karas.
Premjerė padovanojo popiežiui grafikės Eglės Kuckaitės piešinį, kuriame pavaizduota ypač šventa vieta laikoma Vilniaus Aušros vartų koplyčia bei koplyčios dekoro (rožių ir balandžių) fragmentas, simbolizuojantis pagrindines krikščionybės vertybes – sielos tyrumą, viltį ir taiką. Pasak premjerės, popiežius šiltai prisiminė vizitą Lietuvoje prieš trejus metus ir apsilankymą Aušros vartų koplyčioje.
Po pokalbio su Šventuoju Tėvu premjerė susitiko su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietru Paroliniu ir sekretoriumi ryšiams su valstybėmis arkivyskupu Paulu Richardu Gallagheriu. Buvo aptarti dvišaliai santykiai ir tarptautinės politikos klausimai.
Kadangi visi sukamės tame pačiame kultūriniame kontekste, skaitantieji supranta, jog turiu galvoje žodžius apie homoseksualius žmones ir jų vietą (Dievo?) šeimoje, kurie (žodžiai, ne žmonės) buvo įkomponuoti į popiežiaus kalbą liūdnai pragarsėjusiame filme.
Sakė ar nesakė? Jei sakė – ar tikrai tuos žodžius? O gal kitus? O gal netikslus vertimas? O jei ir vertimas geras, ir žodžiai „tie”, tai dar nežinia, o ką, juos sakydamas, turėjo galvoje pats popiežius…
Žodžiu, kalbų mums – dar ne vienai savaitei ar net ne vienam mėnesiui. Aš jau irgi ne vieną kartą pasisakiau ta tema savo feisbuko paskyroje, atmesdama bet kokį popiežiaus žodžių komentarą, kuriuo būtų įteisinama prievolė besąlygiškai priimti viską, ką sako popiežius, kai jo žodžiai skiriasi nuo Biblijos Žodžio.
Bet neatmetu galimybės, jog popiežius kalbėjo būtent taip, kaip jo žodžius suprato homoseksualų bendruomenė. Kodėl? Todėl, kad jo pašnekovas buvo gėjus. O jei kitą kartą jo pašnekovas bus žmogus ar žmonės, ištikimai besilaikantys Biblijos Žodžio ir Biblijoje pateiktos homoseksualių santykių traktuotės, popiežius, labai galimas daiktas, nedviprasmiškai paneigs galimybę pripažinti gėjų/lesbiečių poras Bažnyčios laiminama šeima.
Kodėl taip manau?
Prisiminkime, ką kalbėjo popiežius Pranciškus, atvykęs į Lietuvą ir vėliau, kai lankėsi kitose Baltijos šalyse. Jis kalbėjo būtent apie tai, tarė tuos žodžius, kokių iš jo laukė ir tikėjosi išgirsti susitikti su juo atvykę žmonės. Ir kadangi, greičiausiai, tarp jų gėjų nebuvo ar buvo taip mažai, kad jų troškimų „bangos” popiežiaus nepasiekė per kitokių troškimų sieną, tai ir popiežius sakė tai, kas buvo svarbu „tuo metu ir toje vietoje“ susirinkusiems tikintiesiems. Liberalai, beje, tarp jų irgi nebuvo pastebėti…
Nusišneku? Neskubėkite…
Maždaug prieš 21-22 metus, kaip dar gyvenau Sankt Peterburge ir dirbau Rusijos Mokslų Akademijos Lingvistinių tyrimų institute, savaitraščio „Dienovidis“ vyr. redaktorė Aldona Žemaitytė paprašė paimti interviu iš akademiko Aleksandro Pančenkos, filologo, rusų literatūros ir kultūros tyrinėtojo, 1996 metų Rusijos Valstybinės premijos laureato.
Buvome pažįstami su juo dar nuo tų laikų, kai jis, ką tik aspirantūrą baigęs Saša Pančenko, kaimyninio Rusų literatūros instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, atbėgdavo į mūsų institutą, į mūsų kambarį. Mat čia, kartu su dar devyniais kolegomis (ir manimi), kalbos mokslus į priekį stūmė pora jo bičiulių, kurie, neišsitekdami siauruose kalbotyros rėmuose, dar pasižvalgydavo ir po literatūrą, ir po dailę bei kitas kultūros sritis. Tad kalbų jie turėdavo įvairių įvairiausių – nemenkam mūsų, kitų, mažiau rusų kultūros baruose išprususių įvairių tautybių „mokslo žiurkių“ pasitenkinimui.
Metai bėgo, ir kažkaip nepastebimai Saša iš išstypusio, pasišiaušusio jaunuolio virto solidžiu, augalotu, barzdotu akademiku, garsėjančiu visame Leningrade – Sankt Peterburge ir už jo ribų savo temperamentingomis ir originaliomis įžvalgomis ne tik apie rusų literatūrą ir kultūrą, bet ir apie Rusiją – valstybę, ieškančią savo vietos tarp Rytų ir Vakarų, tarp Azijos ir Europos. Matyt, dėl to ir „Dienovidis“ panoro savo skaitytojus supažindinti su šia ryškia asmenybe.
Bet tai jau buvo metai, kada akademikas vis rečiau beužeidavo į mūsų institutą. Ir kai aš jo bičiulės, savo kolegės ėmiau teirautis, kaip man susitikus Sašą – Aleksandrą Michailovičių, Lora (ta pati Lora, kurios vardą galima sutikti Josifo Brodskio biografijoje ir prisiminimuose…) ėmė mane atkalbinėti nuo sumanymo imti interviu. Sakė, kad jis – „nebe tas“, kad jo asmenybę griauna daugelį iškiliausių rusų pražudęs potraukis svaigalams…
Kol aš svarsčiau, ką daryti, akademikas ėmė ir užėjo į mūsų institutą. Mes ėmėme kalbėtis, ir aš pajutau, kad su juo išties kažkas negerai. Jis buvo lyg užgesęs, bendravo labai maloniai, bet lyg iš už rūko uždangos. Sužinojęs, jog juo susidomėjo Lietuvos skaitytojai, jis pagyvėjo, ėmė teirautis apie Lietuvą, apie ką mes kalbėtumėmės, ėmė dalintis kai kuriomis mintimis.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Ir čia mane ištiko panika: akademikas tarsi atspėdavo mano mintis, ir mano žodžius pratęsdavo taip ar atsakydavo taip, kaip būtų patikę, kaip būtų priimtina man. Kaip aš pati būčiau pasakiusi. Jis net šiek tiek pasilenkdavo, gaudydamas mano žvilgsnį – labai jau didelis buvo mūsų ūgių skirtumas, – tarsi norėdamas pro mano akis giliau įsiskverbti į mano mintis. Bet jo paties minčių lyg ir nebeliko, ir pasijutau kalbanti tarsi su savimi…
Šiaip taip išsivyniojau iš nejaukios padėties, susitarusi, kad paskambinsiu dėl kito susitikimo. Ir nepaskambinau, nes, kaip man tuomet atrodė, nebebuvo prasmės jo kalbinti, kad paskui Lietuvos skaitytojui pateikčiau savo mintis neva kaip akademiko įžvalgas, kurių nebuvo.
O po trejų ar ketverių metų A.Pančenka mirė, nesulaukęs nė 65-erių…
Nei jam gyvam esant, nei po mirties nieko negirdėjau apie kokius nors ekstrasensorinius akademiko gebėjimus, todėl niekaip negaliu paaiškinti to keisto, „minčių skaitymo“ fenomeno, kokio man nei iki tol, nei po to daugiau neteko patirti. Nes jau nebėra ir Loros, ir niekas nieko man nebegali paaiškinti.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Gal ir pats akademikas nesuvokė, neįtarė turintis kokių nors paranormalių savybių, gal toks keistas bendravimo stilius – gaudyti pašnekovo mintis ir pateikti jas kaip savo – buvo tik laikina svaigalų išvarginto buvusio galingo intelekto savotiška „poilsio“ forma ar būdas? Juk ne veltui Lora perspėjo mane nesitikėti ko nors gero iš to mūsų interviu: matyt, artimi draugai jau buvo pastebėję pokyčius akademiko asmenybėje, kuriuos paprastai atsargiai vadiname „keistumais“…
Žmogus vis dar tebėra paslaptis sau ir kitiems, kad ir kiek mokslas besididžiuotų savo laimėjimais. Ir kuo didingesnė, kuo ryškesnė asmenybė, tuo sunkiau ji telpa į standartinius „normalaus žmogaus“ rėmus. O popiežius Pranciškus – tikrai ne eilinė asmenybė, ir ne koks nors per stebuklą išlikęs Homoerectus.
Nors ką gali žinoti, ar kartais neatgyja kuriame nors Homosapiens‘e ta ypatinga intuicija, antgamtišku laikomas gebėjimas „pajusti“ pašnekovą, kitą žmogų, kuo, sakoma, pasižymėję mūsų seniausieji protėviai, dar nepažinę rašto, neįvaldę moderniųjų technologijų?…
Tai ką pasakė popiežius? Gali būti, tai, ko iš jo laukė, ką norėjo išgirsti pašnekovas…
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį, kai Lietuvoje švenčiamos Šeštinės – Kristaus žengimo į dangų iškilmė, Katalikų bažnyčioje minima Pasaulinė komunikavimo diena.
„Šių metų Žinią norėčiau skirti pasakojimo temai, nes tikiu, kad nesutriktume, mums reikia alsuoti gerų istorijų tiesa – ugdančių, o ne niokojančių istorijų, padedančių atrasti šaknis ir teikiančių jėgų drauge eiti pirmyn“, – Žinioje 54-osios Pasaulinės socialinio komunikavimo dienos proga atkreipė dėmesį popiežius Pranciškus.
Pasak Šventojo Tėvo, mus supančių balsų ir žinių sumaištyje mums reikia žmogiško pasakojimo, kuris kalbėtų apie mus ir mumyse gyvenantį grožį. Reikia pasakojimo, kuris geba žvelgti į pasaulį ir įvykius su švelnumu, byloja apie mūsų dalyvavimą gyvame audinyje, iš ko matyti, kaip susipina mus siejančios gijos.
Ne visos istorijos yra geros, – atkreipia dėmesį popiežius: „Kiek daug pasakojimų mus narkotizuoja, stengiasi įtikinti, kad siekdami būti laimingi turime nuolat turėti, savintis ir vartoti. Beveik nesuvokiame, kaip labai trokštame apkalbų bei paskalų, kiek daug smurto ir apgaulės suvartojame. Dažnai, užuot komunikavimo audmenimis kūrus ugdančius pasakojimus, sutvirtinančius visuomeninius ir kultūrinius ryšius, gaminamos destruktyvios ir provokuojančios istorijos, kurios naikina ir sutrauko trūkias bendrabūvio gijas. Pateikiama nepatikrinta informacija, kartojamos banalios ir apgaulingai manipuliuojančios kalbos, rėksmingi ir neapykantos kupini lozungai“. Šventasis Tėvas pabrėžia, kad visa tai nekuria žmonijos istorijos, tik nuplėšia žmogaus orumą.
„Šioje epochoje, kai apgaulė tampa vis rafinuotesnė ir įgauna neįtikėtiną lygmenį (kaip melagiena), mums reikia išminties rinkti bei kurti gražius, teisingus ir gerus pasakojimus. Mums reikia drąsos atmesti melagingas ir piktavales istorijas. Reikia kantrybės ir įžvalgumo, kad iš naujo atrastume istorijas, padedančias mums nepamesti gijos fragmentiškoje šiandienos aplinkoje; reikia istorijų, kurios vėl iškeltų į šviesą mūsų būties tiesą, taip pat nepastebimą kasdienos heroizmą“, – sako popiežius Pranciškus.
