Streikas
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas po trečiadienio vakarą vykusių derybų su streikuojančios mokytojų profesinės sąjungos atstovais sako, kad pasiekti susitarimo gali ir nepavykti. Jo teigimu, nors kai kuriais klausimais ministerija dar gali leistis į kompromisus, dėl atlyginimų derybų nebebus. Anot jo, šiuo klausimu valdžia jau pasiūlė maksimumą. Todėl, neatmeta tikimybės G. Jakštas, daugiau derybų su streikuojančiais mokytojais apskritai gali nebebūti.
„Sutarėme, kad įvertinsime siūlymus, tačiau profesinė sąjunga sako, kad nebus verta susitikti toliau, jei mūsų pasiūlymas dėl darbo užmokesčio nebus didesnis, nei pasiūlėme. O mes pasiūlėme maksimaliai, kiek įmanoma“, – žurnalistams trečiadienio vakarą sakė ministras, sutikdamas, kad tai galėjo būti ir paskutinės derybos su Andriaus Navicko vadovaujama mokytojų profsąjunga.
„Gali būti ir taip. Mes siūlysime toliau darbo užmokestį, koks yra pasiūlytas. Į kitus klausimus leidžiamės į kompromisus. Lėšos pasiūlytos maksimalios. Jų daugiau nebus“, – teigė ministras.
Pasak jo, išsiskyrus profsąjungos ir ministerijos nuomonėms, kompromiso gali nepavykti surasti.
„Gali būti, kad kompromisas nebus rastas“, – teigė jis.
„Istoriškai būdavo atvejų kai streikuojama, streikuojama ir tada kažkada nustojama streikuoti. Dėl to mums yra labai skaudu, nes suprantame, kad nukenčia ugdymas, nukenčia mokinių tėvai. Tačiau turime galvoti ir apie valstybę, nes to lėšos, kurios yra pasiūlytos, yra tikrai maksimalios ir jų daugiau nebus“, – apibendrino ministras.
Profesinės sąjungos ir ministerijos atstovai trečiadienio vakare deryboms susėdo Riešės gimnazijoje.
ELTA primena, kad toliau tęsiasi penktadienį prasidėjęs mokytojų streikas. Planuojama, kad jis tęsis bent mėnesį. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, trečiadienį streikavo 2,2 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų – 2 tūkst. mokytojų.
Tęsiasi ir derybos tarp ministerijos bei streikuojančios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos. Tačiau kol kas pokalbiai tarp ŠMSM ir pedadgogų nėra vaisingi.
Anksčiau ministras G. Jakštas nurodė, kad A. Navicko vadovaujamos profsąjungos atstovai pateikė tik du kompromisinius reikalavimus dėl atlyginimų mokytojams didinimo ir kontaktinių valandų mažinimo. Tačiau, pasak jo, įgyvendinti šių reikalavimų nėra įmanoma.
Tuo metu pats A. Navickas kritikuoja ministeriją, mat, ši antradienį norėjo derėtis ne dėl konkrečių reikalavimų, susijusių mokinių skaičiaus klasėse mažinimu, etatinio apmokėjimo sistemos tobulinimu ir darbo užmokesčio didinimu, bet dėl kitų pedagogų socialinių garantijų.
Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Socialiniuose tinkluose išplitus informacijai, neva nuo rugsėjo šalies ugdymo įstaigose moksleiviai turės naują privalomą gyvenimo įgūdžių pamoką, kurioje bus mokomi lytiškumo pagal LGBT ideologijos standartus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tokią informaciją neigia.
„Dėmesio, plinta klaidinga informacija apie nuo rugsėjo mokyklose pradedamą įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja, kad dokumentas, socialiniuose tinkluose pateikiamas kaip programos turinio reziumė, neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu“, – šeštadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje rašė ministerija.
Perspėdama visuomenę, savo įraše ji taip pat ragino atkreipti dėmesį, kad išplatinti dokumentai neatitinka valstybinės įstaigos formato.
„Dezinformaciją skleidžiančius dokumentus galima atpažinti iš neoficialaus formato. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir kitų valstybinių institucijų dokumentų formos dokumentai turi oficialią formą su rekvizitais. Socialinėse medijose plintantis formatas akivaizdžiai nėra sukurtas valstybinės įstaigos“, – pažymėjo ŠMSM.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po kilusių diskusijų, ar skandalingomis akcijomis pagarsėjusi Astra Genovaitė Astrauskaitė vis dar gali dirbti mokytoja, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių humanitarinių ir menų fakulteto dekanas docentas Ainius Lašas teigia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė gali išsakyti savo nuomonę, bet negali daryti spaudimo mokyklai atleisti mokytoją.
Kita vertus, akcentuoja A. Lašas, A. Astrauskaitė tikrai nėra nepriekaištingos reputacijos ir mokyklai reiktų paieškoti mokytojų be neigiamo šleifo.
KTU docentas sako, kad darbuotojų priėmimo ar atleidimo mokyklose klausimus sprendžia savivaldybės.
„Ne ministrė turi patikrinti kiekvieną mokyklą, kas ką įdarbina ar neįdarbina, ministrė gali tik išsakyti savo nuomonę“, – Eltai teigė ekspertas.
A. Lašas pabrėžė, kad kyla rizika dėl politikų kišimosi į mokyklos ar savivaldos klausimus. Anot jo, geriausia, kai mokyklų darbuotojus patikrina savivaldybės, nes jos geriausiai gali išsiaiškinti faktines aplinkybes.
„Mokyklų vadovai nėra pavaldūs ministerijai, jie neturi atsiskaityti prieš ministrę, jie turi atsiskaityti prieš savivaldybę“ – sakė docentas.
KTU dekanas teigė, kad šioje istorijoje esama neaiškumų. Pirmiausia, kyla klausimas, kas inicijavo tarnybinį patikrinimą Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje.
„Vienaip atrodo, jei ministrė tik laukia tyrimo išvadų, kitaip, jei ministrė daro spaudimą ir reikalauja kažkokio tyrimo mokykloje“ – sakė KTU fakulteto docentas.
Anot jo, ministrės pareiškimas, kad „tokie mokytojai neturėtų mokyti vaikų“, galėtų būti laikomas spaudimu mokyklai.
„Nėra žinoma, ar tai tik ministrės asmeninė nuomonė, ar jau buvo daromi kažkokie veiksmai“, – sakė KTU dekanas.
Ir visgi klausimų dėl kontraversiškos mokytojos kyla. A. Lašas, iškeldamas reputacijos klausimą, suabejojo, ar A. Astrauskaitė apskritai gali būti mokytoja.
„Man neatrodo, kad A. G. Astrauskaitė yra nepriekaištingos reputacijos“, – teigė jis.
Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Mokytoja Astrauskaitė kartais tikrai elgdavosi keistai ir jos pareiškimai ne visada buvo adekvatūs. Kadangi ši mokytoja dabar yra tarp potencialių kaltinamųjų, kyla klausimas, ar tikrai nėra žmonių, kurie neturi tokio šleifo ir kurie gali dirbti tą patį darbą“ – kalbėjo A. Lašas.
Šia tema pasisakė ir Lietuvos Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, kuris taip pat pabrėžia, kad svarstomos teisinės problemos, kur lemiamą žodį turi tarti teisininkai. Jis teigė, kad kiekvienas gali išreikšti savo poziciją, bet turi būti aiškiai pasakyta, ar tai asmeninė žmogaus nuomonė, ar išreikšta pareigūnės nuomonė.
Darbdavio ir darbuotojo santykiai, etikos laikymasis turi būti sprendžiami pačioje mokykloje.
„Jei darbovietės teisininkai manys, kad mokytoja pažeidžia Pedagogų Etikos kodeksą, tuomet ją ir atleis iš darbo. Tada A. Astrauskaitė galėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją klausdama, ar teisėtai buvo nutraukta darbo sutartis. Etikos pažeidimas – teisinis dalykas ir jį spręsti turėtų teisininkai. Ministrei nereikėtų politikuoti ir spręsti, ar mokytoja pažeidžia etiką“, – sakė pirmininkas.
Antradienį šiuo klausimu pasisakė ir Vilniaus savivaldybės vicemeras Tomas Gulbinas. Viceministras žiniasklaidai teigė, kad jį nustebino žinia apie mokytoja įdarbintą A. Astrauskaitę. Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš įsitikinęs, kad aukščiausi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai galioja ir mokyklų vadovams, ir mokytojams. Taip pat Lietuvoje galioja Pedagogų etikos kodeksas, kuris reikalauja iš mokytojų didinti mokytojo profesijos prestižą ir pasitikėjimą šalies švietimo sistema. Mano nuomone, ponios Astrauskaitės priėmimas į darbą niekaip nesiderina su šiais reikalavimais ir dėl to yra pradėtas tarnybinis tyrimas“, – žurnalistams sakė vicemeras.
ELTA primena, kad A. G. Astrauskaitė 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie LR Seimo organizavo mitingą, kuris virto riaušėmis. Dėl jų atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtarimai dėl riaušių pateikti daugiau nei pusšimčiui žmonių. Dėl to antradienį ministrė J. Šiugždinienė teigė, kad jos asmenine nuomone tokie asmenys kaip A. G. Astrauskaitė neturėtų mokyti vaikų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos savivaldybės mokslo metus pradėjo sustiprinusios mokyklų tinklą ir vaikų galimybes mokytis norimus dalykus, gauti papildomas konsultacijas ir kokybišką neformalų ugdymą, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Ministerijos duomenimis, neliko jungtinių 5-8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi mažiau kaip 60 vaikų, tapo didesnių mokyklų skyriais. Net penktadaliu sumažėjo mokyklų, kuriose formuojama tik viena III gimnazijos klasė.
Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad 59 šalies savivaldybės sustiprino mokyklas pagal naujas taisykles, kuriomis siekiama visiems vaikams sudaryti geras ugdymo sąlygas. Tačiau Šalčininkų rajonas to nepadarė.
„Vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, nepaisant teisinių argumentų, pokalbių su meru, Vyriausybės atstovų perspėjimų pasuko kitu keliu. Savivaldybė stato į keblią padėtį savo švietimo bendruomenę, gali netekti lėšų iš valstybės biudžeto, gali susidurti su sunkumais mokant adekvačius atlyginimus mokytojams, o svarbiausia – rizikuoja vaikų ateitimi“, – pranešime teigė ji.
Šalčininkų rajono tarybos laukia teisminis procesas
Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių šiuo metu nesilaiko vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, kurios taryba nusprendė net trijose gimnazijose sudaryti gimnazijų klases, kuriose nebuvo 12 mokinių.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Keturiose mokyklose buvo sudarytos 5 pradinės klasės, kuriose nebuvo 8 mokinių. Jose mokosi nuo 4 iki 6 mokinių, o valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos tik klasės, kuriose yra ne mažiau kaip 8 mokiniai.
Dėl to savivaldybei gresia netekti milijoninių investicijų, mokyklos gali prarasti valstybės biudžeto lėšas, vaikai paliekami mažose klasėse be perspektyvų rinktis norimus mokytis dalykus.
Tarybos sprendimo pasekmė – 58 mokiniai, kurie mokinių registre nepriskirti jokiai naujas mokyklų tinklo taisykles atitinkančiai klasei. Savivaldybei atsisakius keisti Tarybos sprendimą ir siekiant apsaugoti vaikų interesus, ministerija nusprendė kreiptis į Nacionalinę švietimo agentūrą, kad priregistruotų šiuos vaikus į jų praėjusiais mokslo metais lankytas klases.
Nepriregistravus vaikų jie automatiškai patenka į mokyklos nelankančių mokinių apskaitos sistemą, šiems mokiniams gali būti nutrauktas privalomas sveikatos draudimas Valstybės lėšomis, jų nėra registracijos sistemose ŠVIS, KELTAS, E-MOKYKLA, todėl jau šį rudenį abiturientai neturėtų galimybės pasirinkti egzaminų, mokinių pasiekimai nebūtų fiksuojami mokinių registre.
„Svarbiausia – vaikų interesai. Todėl nusprendėme užregistruoti vaikus į klases. Taip pat dar kartą kreipėmės į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, prašydami kreiptis į teismą dėl to, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl mokyklų tinklo neatitinka Vyriausybės nutarimo nuostatų ir yra ribojamos vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą. Tikimės, kad teismas įpareigos savivaldybę laikytis Vyriausybės nutarimo“, – sakė ministrė. Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks spalio 13 dieną, ministerija tikisi, kad šiame posėdyje gali būti nutarta pakeisti savivaldybės tarybos sprendimą ir teismo įsikišimo neprireiktų.
Savivaldybė, nutarusi nesilaikyti naujų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatų, netenka ir galimybės dalyvauti švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, iš kurios galėtų gauti 2,5 mln. eurų.
Sprendimai dėl mokyklų tinklo priimti beveik visur
Esminis pokytis įvyko ilgųjų gimnazijų lygmenyje, kuomet nesuformavus kokybiškam ugdymui reikalingo klasės dydžio, mokiniai pervesti į kitą, arčiausiai įsikūrusią gimnaziją. Taip vyriausių gimnazijos klasių mokiniams sudarytos galimybės pasirinkti norimus dalykus, gauti reikalingas konsultacijas ir geriau pasirengti valstybiniams egzaminams bei tolesniems karjeros pasirinkimams. Reorganizuotos mokyklos neužsidarė, bet galėjo keistis jų juridinis statusas iš gimnazijos į pagrindinę mokyklą ar progimnaziją.
Reikalavimai klasių dydžiams nustatyti siekiant užtikrinti mokiniams kokybišką ugdymą. Mažose gimnazijų klasėse nesusiformuoja mokinių grupės mokytis fizikos, chemijos ar panašių mažiau populiarių dalykų A kursu, mokiniai netenka galimybės gerai pasirengti egzaminams, taip apribojamos jų ateities perspektyvos. Žemesnėse klasėse, jei vaikų skaičius tesiekia kelis, apribojama mokymo metodų įvairovė – negali vykti darbas grupėse, projektinė veikla, neužtikrinamos papildomos konsultacijos ir neformalios veiklos.
Neleidžiama formuoti ir per mažų, ir per didelių klasių
Vyriausybės nutarimu, be kitų reikalavimų mokyklų tinklui, buvo nustatytas nuo šių mokslo metų mažiausias mokinių skaičius 1–10 klasėse – aštuoni. 5 – 8 mokiniai klasėse gali būti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba, jei jos yra Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybių teritorijose ir neįmanoma suformuoti didesnių klasių dėl mažo vaikų skaičiaus.
Klasių, kuriose mokosi mažiau negu 8 mokiniai, yra 54-ose Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, Neringos savivaldybių mokyklose. Visos mažesnės nei 8 mokinių klasės tik iš dalies finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mažiausias galimas mokinių skaičius III–IV gimnazijos klasėse – 12. Šis reikalavimas galioja jau nuo 2018 metų. Rekomenduojama sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klases trumpose gimnazijose, ilgosiose – ne mažiau kaip dvi, kad ugdymas vyktų kokybiškai, mokiniai galėtų pagal savo poreikius rinktis pasirenkamuosius dalykus.
Nuo 2018 metų galioja reikalavimai dėl maksimalaus mokinių skaičiaus – galima registruoti iki 24 mokinių 1-4 klasėse, iki 30 mokinių – 5-8 (I–IV gimnazijos) klasėse. Per didelės klasės yra didžiųjų miestų problema.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad jai yra apmaudu ir gėda dėl abiturientams rusų užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino metu pateiktos užduoties.
Šioje užduotyje abiturientų paprašyta parašyti laišką mokyklai Rusijoje, pasiūlant jai tapti projekto dalyve ir išreikšti viltį, kad pavyks bendradarbiauti.
Ministrės neįtikino argumentai, kad užduotis buvo paruošta dar iki tol, kol Rusija pradėjo karą Ukrainoje.
„Tyrimą mes pradėjome – tai tik kelių dienų įvykis. Tad rezultatų dar neturime. Bet viena yra aišku, kad tai tikrai nėra pasiteisinimas, kad užduotys buvo parengtos prieš karo laikotarpį. Manau, kad perspausdinti užduotis buvo galima. Visiškai nepateisinu šios situacijos ir, kad taip galėjo atsitikti man yra labai apmaudu ir gėda“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė J. Šiugždinienė.
„Todėl tyrimas yra labai rimtas. Mes neturėtume net leisti tokios minties, kad mūsų egzaminuose gali rastis tokios užduotis. Aš nuoširdžiai neįsivaizduoju kaip tai galėjo atsitikti. Egzaminai yra rimtas dalykas, vaikai žengia kitą žingsnį į savo gyvenimą ir užduotys turi būti labai aiškios ir kontekstas turi būti labai aiškiai įvertintas. Man tiesiog keista, kad išsilavinę žmonės, ekspertai galėjo palikti tokią užduotį“, – nusivylimo neslėpė ministrė.
Antradienį Nacionalinė švietimo agentūra atsiprašė dėl nekorektiškos rusų užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino užduoties ir pažadėjo atlikti tyrimą.
„Apgailestaujame ir labai atsiprašome abiturientų ir visos švietimo bendruomenės dėl užduoties, kuri sukėlė kandidatams prieštaringas mintis, pasipiktinimą, privertė peržengti savo pilietinę nuostatą tam, kad atliktų užduotį. Ypač skaudu, kad šį egzaminą laikyti buvo pasirinkę ir mokiniai iš Ukrainos, tačiau tikiuosi, kad jie jaučia palaikymą iš bendramokslių, mokytojų ir žino, kad Lietuva remia jų gimtą šalį“, – išplatintame pranešime sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė, sutikdama, kad atsižvelgiant į pasikeitusį tarptautinį politinį kontekstą užduotis turėjo būti peržiūrėta ir pakeista.
Rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 1963 asmenys.
Algirdas Monkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad kol kas COVID-19 infekcija yra užfiksuota maždaug 10 procentų visų Lietuvos mokyklų. Ministro turimais duomenims, šiuo metu bendrojo ugdymo sistemoje koronavirusas užfiksuotas 91 mokiniui ir 31 mokytojui. Visgi A. Monkevičius džiaugiasi, kad 82 proc. mokyklų ir toliau dirba įprastai ir tik 1 proc. taiko nuotolinį mokymą.
„COVID-19 palietė apie 10 proc. visų mokyklų. Jeigu bendro ugdymo sistemoje žiūrėtume, vaikų, kurie yra izoliacijoje, yra 1,5 tūkst. Bet tai šiaip nėra daug, tai yra tik 0,4 proc. nuo visų mokinių“, – LRT radijui teigė A. Monkevičius, akcentuodamas, kad saviizoliacijoje esančių mokytojų šiuo metu yra apie 110.
„Šį rytą gavau duomenis, kad bendrojo ugdymo sistemoje yra susirgęs 91 mokinys ir 31 mokytojas“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat akcentuoja, kad kol kas mokyklų, kuriose būtų užfiksuotas vidinis koronavirusinės infekcijos plitimas, yra nedaug.
„Užsikrėtimų iš vidaus nėra daug, tai yra keli tokie atvejai Lietuvoje. Ir noriu pasakyti, kad visi tie atvejai yra židiniuose. Ypač tos apimtys dabar auga Raseiniuose, Šiauliuose, Radviliškyje“, – sakė jis.
A. Monkevičius akcentuoja, kad didžioji dalis mokyklų ir toliau dirba įprastu būdu ir tik dalis taiko mišrųjį mokymo metodą.
„82 proc. mokyklų dirba įprastu būdu, 17 proc. – mišriu būdu ir nepilnai procentas yra mokyklų, kurios laikinai pereina į tam tikrą karantiną ir laikinai dirba vien tik nuotoliniu būdu. Tai tas skaičius nėra didelis, stengiamasi, kad pradinukai, ikimokyklinukai nebūtų našta tėvams, kad jos tikrai galėtų veikti net tada, kai rizika yra gana didelė ir tikrai gana šauniai tvarkosi mokyklos“, – patikino jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras viliasi, kad nuotolinio mokymo įvedimo Lietuvoje pavyks išvengti.
„Tai yra ir sąmoningumo, kultūros klausimas. Aš manau, kad mūsų valstybė, visuomenė yra pajėgi išvengti visuotinio karantino. Tikrai tai būtų didelė žala. Aš manau, kad pirmiausiai žala – vaikams, bet ir visiems didelė žala. Mes turime susitelkę išvengti šito, o ten, kur yra židiniai susitvarkyti protingai“, – sakė ministras.
Tuo tarpu A. Monkevičius džiaugėsi, kad užsikrėtimų skaičius aukštosiose mokyklose yra gerokai mažesnis ir ten tokių didelių problemų kaip mokyklose nekyla.
„Universitetuose apimtis gerokai mažesnė, studentų skaičius, kurie yra užsikrėtę, yra labai nedidelis, nesiekia 10 nė viename universitete.
Didžiausias šiuo metu yra Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Kauno technologijos universitete, bet tai yra 4-6 studentai“, – informavo A. Monkevičius.
Algirdas Monkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad Tvarkos ir teisingumo (TT) partijos noras į Vyriausybės programines nuostatas įtraukti įsipareigojimą valstybės lėšomis studijavusiems studentams atidirbti Lietuvai – nerealus.
Nors TT tikslas sugrąžinti kuo daugiau Lietuvos piliečių dirbti į regionus – sveikintinas, bet, pasak ministro, draudimais tinkamo rezultato nepasieksi.
„Jeigu mes bandome žmogui per prievartą padaryti, ar mes pasieksime kokio rezultato? Vargiai. Mano galva, turi būti žmogui motyvuojančios sąlygos. Priešingu atveju, mes turėsime supriešinimą, įtampą ir to tikslo, kurį kelia Tvarka ir teisingumas, nepasieksime. Aš „už“ tą tikslą, kad žmonės Lietuvoje dirbtų ir jie būtų motyvuoti tai daryti, ir manau, kad to tikslo reikia siekti, bet TT būdas, mano galva, nerealus“, – Eltai sakė A. Monkevičius.
Pasak ministro, kažin ar TT iniciatyva atitiktų įstatyminę bazę. Taip pat A. Monkevičius abejoja, ar tam pritartų švietimo bendruomenė.
„Tai yra tema, kurią jie, kaip Seimo nariai, vysto, ir tai yra idėja, kurią reikia svarstyti. Bet aš manau, kad (…) reikėtų atkreipti dėmesį į perspektyvesnį būdą, kaip pasiekti tą patį rezultatą – kad kuo daugiau žmonių liktų Lietuvoje ir neišvažiuotų dirbti bei studijuoti svetur. Prievartiniu būdu tai darydami greičiausiai mes susidurtume su įstatymine baze, tai prieštarautų (…) žmogaus teisėms ir studentai nepalaikytų, universitetai nepalaikytų ir keltų labai daug abejonių. (…) Svarbiausia – tikslas ir kaip pasiekti, kad studentai liktų dirbti Lietuvoje. Jis pasiekiamas per skatinimą“, – teigė jis.
A. Monkevičius pateikia pavyzdį, kaip per asmens skatinimą galima sulaukti atitinkamų rezultatų.
„ŠMSM atsakinga už mokytojus bei jų rengimą, mes kartu su savivaldybėmis ir mokyklomis galime paskatinti mokytojus vykti ten, kur jų trūksta. Kokiu būdu? Mes esame numatę, kad Vytauto Didžiojo universitetas ateityje pasirašytų sutartis su studentais, savivaldybėmis. Studentas gautų vienkartinę išmoką ir norėtų vykti į savivaldybę. Gautų iš mūsų pusės apie dešimt tūkstančių eurų vienkartinę išmoką įsikūrimui, ir savivaldybė tikriausiai jam dar suteiktų sąlygas būstui. (…) Ir kad studentas norėtų sėkmingai studijuoti, mes su universitetu galvojame sudaryti galimybę jam gauti ir nuolatinę stipendiją, jei jis tokią sutartį pasirašytų. Taigi žmogus, iš anksto pasirašydamas sutartį, žino, kad darbdavys bus kažkokia savivaldybė ir kurioje tikrai yra sąlygos. Jis ten gaus vienkartinę išmoką, būstą. Tai yra geriausias būdas, nes jis motyvuoja“, – teigė A. Monkevičius.
ELTA primena, kad Tvarkos ir teisingumo lyderis Remigijus Žemaitaitis, vykstančiose koalicinėse derybose keliąs reikalavimą, kad į Vyriausybės programines nuostatas būtų įtrauktas įpareigojimas valstybės lėšomis studijavusiems studentams atidirbti Lietuvai, pabrėžia būtinybę suvokti, kad valstybė turi gyventi pagal tam tikrą dalinę planinę sistemą.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tvarkiečių“ lyderis sako, kad tai – jo vedamos partijos ir „darbiečių“ idėja.
„Mes („tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“. – ELTA) atlikome tyrimus, žiūrėjome, kokia yra situacija regionuose, koks yra darbuotojų trūkumas, ir buvo surastas bendras pasiūlymas, bendras vardiklis – būtent keisti įstatymą, kad valstybės finansuojamų vietų būtų tiek, kiek jaunimas turi darbo”, – „Žinių radijui“ sakė R. Žemaitaitis.
Jo teigimu, į studentą investavusi valstybė turi garantuoti, kad jis baigęs studijas gaus darbą pagal specialybę.
„Jeigu tu gauni valstybės finansuojamą mokslą, valstybė į tave investuoja ir iš karto turi garantuoti, kad valstybė tau duos darbo”, – teigė jis, pabrėždamas, kad šiuo metu kai kurios studijų programos išleidžia kur kas daugiau absolventų, nei tam iš tikrųjų yra poreikis.
Tokią Mokslo ir studijų įstatymo pataisą Seimo nariai „tvarkiečiai” įregistravo dar pernai gruodį.
Kaip Eltai anksčiau yra sakęs R. Žemaitaitis, siūloma įpareigoti studentus, kurių studijas finansuoja valstybė, atidirbti ne mažiau kaip 3 metus Lietuvoje per 10 metų laikotarpį, jei valstybė sudaro sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, proga pasveikino užsienio lietuviškas mokyklas ir baltistikos centrus.
„Visų Jūsų – mokytojų, mokinių, tėvų, lituanistinių centrų dėstytojų ir studentų – užsidegimas, pastangos ir atkaklumas kalbėti, mąstyti, gyventi lietuviškai, pažinti mūsų tautos istoriją ir kultūrą išplečia Lietuvą toli už jos geografinių ribų. Dėka Jūsų esame ryškiau matomi margaspalviame pasaulio žemėlapyje. Minėdami mums brangią Vasario 16-ąją būkime visi kartu. Ši džiugi šventė tegul dar glaudžiau mus sutelkia draugėn, leidžia intensyviau pajusti bičiulystės, vienas kito palaikymo šilumą, įkvepia drąsių idėjų mūsų visų ir Lietuvos labui“, – sakoma ministro A. Monkevičiaus sveikinime.
Pasaulio šalyse yra daugiau nei 200 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi per 7,5 tūkst. mokinių. Europoje dar yra 10 lietuviškų mokyklų, kuriose mokoma formaliuoju būdu, t. y., vaikai lanko įprastas pamokas lietuvių kalba. Jose mokosi apie 2000 mokinių.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklas aprūpina knygomis, mokymo priemonėmis, kompiuterine įranga. Šešiolikoje užsienio šalių mokyklų ir bibliotekų, kurias lanko lietuvių vaikai, įrengtos lietuviškų knygų lentynėlės.
Lietuva į užsienio lietuviškas mokyklas siunčia mokytojus, rūpinasi jų kvalifikacija. Kasmet į lietuviškas mokyklas išvyksta apie 100 mokytojų, jiems skiriama apie 600 tūkst. eurų. Keliolika mokytojų pagal darbo sutartis dirba Europos mokyklose, vykdančiose formalųjį švietimą. Atlyginimus jiems moka Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Antrus metus lituanistinių mokyklų mokytojams teikiama Metų mokytojo (dėstytojo) premija. Šiemet ji skirta ir kovo mėnesį bus įteikta Londono darželio-mokyklos „Obelėlė“ direktorei, mokytojai Alvijai Černiauskaitei.
Įvairiose šalyse įsikūrusiuose lituanistikos (baltistikos) centruose, jų yra daugiau nei 40, lietuvių kalbą ir kultūrą studijuoja apie 1000 užsienio studentų, daugiausia Lenkijoje ir Čekijoje. Ministerija su dirbančiais lietuvių kalbos dėstytojais sudaro lituanistinio švietimo sutartis, jie gauna paramą už lituanistinio švietimo vykdymą. Jau vienuoliktus metus lietuvių kalbą užsienio aukštosiose mokyklose studijuojantiems studentams skiriama Lietuvos valstybinė Kazimiero Būgos stipendija.
