Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
„Eurostat“ duomenimis, lietuviai drabužiams ir avalynei išleidžia vidutiniškai apie 720 eurų per metus, skelbiama „Swedbank“ Finansų instituto pranešime žiniasklaidai. Tačiau, pasak instituto ekspertės Justinos Bagdanavičiūtės, žmonės įprastai dėvi tik apie 20 proc. turimų drabužių.
„Skaičiuojama, kad žmonės įprastai dėvi vidutiniškai 20 proc. visų savo turimų drabužių. Taigi, tai reiškia bereikalingas mūsų išlaidas“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.
Kaip rodo paskutiniai „Eurostat“ duomenys, lietuviai drabužiams ir avalynei išleidžia vidutiniškai 4 proc. savo pajamų. Skaičiuojant nuo vidutinio atlyginimo šalyje, tai – apie 60 eurų per mėnesį arba apie 720 eurų per metus, akcentuojama pranešime.
Pasak J. Bagdanavičiūtės, jei skaičiuotume, kad visai arba beveik nedėvime 80 proc. įsigyjamų drabužių, tai reikštų, kad sąmoningai apsipirkdami per metus galėtume sutaupyti netgi iki 576 eurų.
„Net jei mūsų nedėvimų drabužių kiekis mažesnis, pavyzdžiui, 50 proc., vis tiek susidarytų nemaža suma, kurią galėtume sutaupyti. Siekiant tai padaryti, būtina prisiminti kertinę finansų valdymo tiesą – planavimą“, – teigė J. Bagdanavičiūtė.
Plano laikymasis, anot J. Bagdanavičiūtės, padės siekiant išvengti dažniausios priežasties, dėl kurios spinta prisipildo nedėvimų drabužių – impulsyvaus pirkimo.
„Europos aplinkos agentūros duomenimis, pasaulyje kasmet pagaminama maždaug 109 mln. tonų tekstilės gaminių, tuo metu pasaulinės tekstilės atliekos per metus sudaro daugiau nei 90 mln. tonų. Taip drabužių pramonė ir mūsų vartojimas kasmet sukuria milžiniškus kiekius aplinką teršiančių tekstilės bei mikroplastiko atliekų“, – teigė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.
Piniginė su eurais. Slaptai.lt foto
Net 47 proc. žmonių nurodo, kad jų išlaidos – lygios pajamoms arba už jas didesnės. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenimis, teigiančių, kad jų išlaidos per pastaruosius 12 mėn. buvo lygios pajamoms ar už jas didesnės, – daugiausia tarp mažiausias pajamas (iki 300 eurų atskaičius mokesčius) gaunančių žmonių (76 proc.). Tačiau net ir gaunantys didesnes pajamas taip pat susiduria su tokia situacija.
Tuo metu 57 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių, kurie uždirba 301–1000 eurų, sako, kad išlaidos buvo lygios pajamoms ar už jas didesnės. Taip teigia ir 38 proc., gaunančių 1001–1300 eurų siekiančias pajamas, bei 35 proc. uždirbančių 1301–1600 eurų. Tarp uždirbančių daugiau nei 1600 eurų „į rankas“ tokių – 8 proc.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, žmonėms, kurių išlaidos viršija pajamas ar yra joms lygios, verta prisiminti laiko patikrintas finansų valdymo taisykles ir daugiau dėmesio skirti biudžeto planavimui.
„Gyvenant nuo algos iki algos kiekvienas finansinis netikėtumas gali gerokai išmušti iš vėžių. Jei mėnesio pabaigoje turime tik tiek lėšų, kiek jų pakaktų patenkinti būtinuosius poreikius iki kito atlyginimo, neplanuotos, tačiau neišvengiamos didesnės išlaidos kels didžiulę įtampą ir vers bristi į skolas“, – sakė J. Cvilikienė.
Centai ir eurai. Slaptai.lt nuotr.
Finansų ekspertės teigimu, tam, kad neatsidurtume finansinėje duobėje, būtina susidaryti mėnesio biudžetą. Anot jos, tam tiks ir paprasčiausia „Ecxel“ lentelė, kurioje gaunamos pajamos būtų paskirstytos į išlaidų eilutes. Tačiau šiandieną tokią užduotį dar labiau palengvina išmaniosios programėlės, tokios kaip „Wallet“, „Monefy“ ar „Mint“, išlaidų sekimo įrankiai banko programėlėse.
Saugumo ir kontrolės didinimas
J. Cvilikienė atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie biudžetą, prie būtinųjų išlaidų taupymas paminėtas ne atsitiktinai. Tai – itin svarbus įgūdis ir reikšmingas finansinio saugumo garantas.
Anot jos, vos 18 proc. gyventojų visiškai sutinka su teiginiu, jog jaučia finansų kontrolę.
„Egzistuoja kaip pasaulis sena taisyklė, jog gavus pajamas pirmiausia turėtume susimokėti sau – atidėti dalį pajamų taupymui. Neretai tie žmonės, kurie išleidžia visas pajamas, nepriklausomai nuo jų dydžio, susiduria ir su sunkumais kaupiant finansinį rezervą. Vis dėlto turint santaupų atlaikyti finansinius sukrėtimus yra daug paprasčiau, jos gerokai padidina finansinio saugumo ir ramybės jausmą“, – tikino ekspertė. Pinigai. Slaptai.lt foto
Tačiau jei vis tik jaučiame, kad lėšų pakanka tik visiems būtiniesiems poreikiams patenkinti ir nematome erdvės taupymui, J. Cvilikienė pataria pagalvoti apie galimybę uždirbti papildomų pajamų. Pavyzdžiui, prisidurti prie turimų pajamų galima išnaudojant savo hobius ar pomėgį vairuoti, taip pat nuomojant namuose turimą nenaudojamą techniką.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą šių metų sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Banko nuotr.
Esama ekonominė situacija reikalauja griežtesnės pinigų politikos, kurios rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą, teigia Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.
Pasak jo, Europos centrinis bankas (ECB) per paskutinius kelis susirinkimus padidino palūkanas nuo neigiamų -0,5 proc. iki 0,75 proc. Rinkoms tikintis, kad per kelis artimiausius pinigų politikos susirinkimus palūkanos didės panašiu tempu, bazinės palūkanos kitais metais viršys 3 proc.
Euro zonos ekonomika svyruoja ant recesijos ribos − naujausi pirkimų vadybininkų indekso duomenys signalizuoja, kad pastaruosius porą mėnesių ekonomika traukiasi. Aukštos energijos kainos ne tik kerta per vartotojų kišenę, tačiau neretai verčia įmones pristabdyti savo veiklą, ir tai Europos ekonomikai sukelia įvairiapusį spaudimą.
Aukštesnės palūkanos nuo dabartinės infliacijos nepadeda
Infliacija Europoje yra bene išimtinai energetikos šoko padarinys. Pagrindinė infliacija taip pat išaugo įmonėms perkėlus kaštų padidėjimą ant vartotojų pečių, tačiau itin silpnas atlyginimų augimas rodo, kad infliacijos spiralės nėra.
Ekonomisto vertinimu, centriniai bankai gali efektyviai kovoti su perteklinės paklausos sukelta infliacija, tačiau energetikos krizės akivaizdoje vyriausybių sprendimai turi daug didesnės įtakos. Išsprendus energetikos bėdas, neliktų ir infliacijos.
ECB atstovai argumentuoja, kad bando užkirsti kelią susiformuoti infliaciniams lūkesčiams ir kainų augimo spiralei. Tačiau dauguma vidutinio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių nerodo reikšmingo padidėjimo. Aukštesnės palūkanos gali pristabdyti tolesnį euro pigimą ir taip sumažinti importuojamą infliaciją, tačiau valiutos kursas neturėtų būti ECB prioritetas.
JK mokslininkė Daniela Gabor tokią ECB padėtį apibūdino „cugcvangu“ – tai šachmatų padėtis, kai žaidėjas privalo atlikti ėjimą, nors visi jam likę ėjimai yra blogi. Viena vertus, ECB galėtų nedaryti nieko, tačiau tuomet rinkos nusmukdytų euro kursą, kita vertus, palūkanų kėlimas artėjant recesijai gali žymiai pabloginti situaciją.
Fiskalinė politika kertasi su ECB planais
Centrinis bankas kelia palūkanas, bandydamas prislopinti paklausą ir atvėsinti ekonomiką. Panašu, kad jis net toleruotų recesiją ir nedarbo padidėjimą, jei tai leistų pasiekti norimą infliacijos lygį ir taip apsaugoti savo reputaciją.
Tačiau vyriausybės ir šalių rinkėjai turi kitų idėjų. Dešimtmetis taupymo politikos atnešė didelių ekonominių ir socialinių kaštų, taip pat pažadino euroskepticizmo vėjus Europoje. Vyriausybės visiškai neturi apetito dar vienai recesijai, todėl jos didins išlaidas energijos kainų gyventojams ir verslams kompensavimui.
Toks išlaidų didėjimas kertasi su ECB politika, ir skirtingos fiskalinė bei monetarinė politikos tempia Europos ekonomiką į priešingas puses. Po 2009 m. krizės didėjančios palūkanos privertė vyriausybes per anksti nutraukti paramą, taip pailginant krizę bei atsigavimą, todėl Europos vyriausybės darys viską, kad išvengtų tokio scenarijaus pasikartojimo.
Staigūs pokyčiai destabilizuoja finansų rinkas
Šiandien pasaulio ekonomika yra daug labiau įsiskolinusi − dešimtmetis itin mažų palūkanų skatino verslus ir gyventojus padidinti savo finansinį svertą. Namų ūkių ir ne finansų bendrovių skola daugelyje pasaulio šalių viršija 100 proc. BVP. Kuo didesnis skolos lygis, tuo didesnis ekonomikos jautrumas palūkanų normų pokyčiams. Todėl didėja rizika, kad vis daugiau įmonių pasaulyje susidurs su problemomis, bandant refinansuoti savo skolą, ir tai gali išprovokuoti paniką rinkose.
Kitas reikšmingas veiksnys yra tai, kad obligacijos naudojamos kaip užstatas likvidumo užtikrinimui. Itin sparčiai krentant obligacijų kainoms, įmonės ir finansų institucijos vis dažniau susidurs su likvidumo problemomis, nes neturės pakankamai kokybiško užstato finansavimui užsitikrinti.
Tokiu būdu finansų sistema patiria dvigubą spaudimą dėl griežtesnės pinigų politikos. Taip sparčiai griežtinant pinigų politiką tikėtini itin didelio masto rinkos svyravimai, kurie gali peraugti net į mokumo problemas.
Centriniai bankai ir toliau didins palūkanas, tačiau bus priversti atsižvelgti į sistemines rinkų ir viešųjų finansų rizikas. Anglijos bankui jau teko įsikišti į obligacijų rinką ir užkirsti kelią finansinei suirutei. Neatmestina, kad ir ECB teks panaudoti obligacijų pirkimo įrankius viešiesiems finansams stabilizuoti.
Statistika. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį Statistikos departamentas (SD) ir SEB bankas ketina pristatyti naujausias infliacijos ir ekonomikos raidos prognozes: SD pasidalins išankstiniu rugpjūčio infliacijos įverčiu, o SEB ketina apžvelgti Lietuvos ekonomikos rodiklius.
Banko renginyje „Ar rudenį vės ne tik orai, bet ir ekonomika“ bus pristatytos naujausios ekonomikos prognozės ir finansinių rinkų aktualijos. Jas aptars SEB ekonomistas Tadas Povilauskas ir „SEB investicijų valdymo“ Investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis.
Departamento pateikiami infliacijos duomenys bus apskaičiuoti pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI).
SD duomenimis, 2022 m. liepos metinė (2022 m. liepą, palyginti su 2021 m. liepa) infliacija sudarė 21,6 proc. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 32 proc., rinkos –20 proc.
Šių metų liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 proc. Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,3 proc., paslaugų – 1,1 proc. Vidutinė metinė infliacija liepos mėnesio duomenimis sudarė 13,4 proc. Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
SEB bankas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Praėjusią savaitę savas ekonomines prognozes pateikė „Swedbank“. Jo analitikų vertinimu, šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vis dar augs 2 proc., tačiau tik dėl geresnio, nei buvo tikėtasi, pirmojo šių metų pusmečio. Kitų metų BVP augimo prognozė mažinama iki 0 procentų. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos BVP jau susitraukė 0,4 procento ir prognozuojama, kad toks ekonomikos kritimas gali tęstis iki kitų metų pavasario.
Anot „Swedbank“ vyr. ekonomisto Nerijaus Mačiulio, jau matyti ekonomikos išsikvėpimo požymių, pirmąjį metų pusmetį padaugėjus įmonių bankrotų, trečią mėnesį paeiliui mažėjant mažmeninei prekybai, smunkant apdirbamajai gamybai. Kitąmet prognozuojamas ir nedarbo lygio augimas, lėtesnis algų kilimas.
Kita vertus, „Swedbank“ gilaus ekonomikos nuosmukio tikimybę laiko maža.
Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje išduotų paskolų saulės elektrinėms įsigyti arba įsirengti suma 6 kartus viršijo praėjusių metų rezultatus, rodo „Swedbank“ duomenys. Toks pat augimas stebimas ir Estijoje, o Latvijoje skaičiuojamas dar didesnis augimas – net 16 kartų, nes šioje šalyje paskolų saulės elektrinėms iki praėjusių metų pabaigos buvo išduota itin mažai.
„Gyventojų susidomėjimo saulės elektrinėmis augimą dar labiau paspartino nuo praėjusių metų pabaigos smarkiai pakilusios elektros energijos kainos ir valstybių taikomos paskatos saulės elektrinėms įsigyti. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijos nuosavai arba nutolusiai saulės elektrinei ir susigrąžinti iki 30 proc. jos įrengimo ar įsigijimo sąnaudų“, – sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius „Swedbank“ Lietuvoje išduota paskolų saulės elektrinėms suma viršijo 4 mln. eurų, kai per visus 2021 m. ši suma sudarė apie 1,5 mln. eurų. Estijoje šių metų sausio-birželio mėnesiais saulės elektrinėms suteikta paskolų už 2,3 mln., Latvijoje – už 1,9 mln. eurų.
Remiantis banko duomenimis, bendrai Baltijos šalyse per pirmąjį šių metų pusmetį suteikta daugiau kaip 900 paskolų saulės elektrinėms įsigyti.
„Vidutinė paskolos suma, suteikta saulės elektrinei įsigyti, Lietuvoje sudaro apie 8 tūkst. eurų, Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai apie 9 tūkst. eurų ir 12 tūkst. eurų. Visose Baltijos valstybėse paskola saulės elektrinėms vidutiniškai suteikiama 6-7 metų laikotarpiui“, − sako T. Pulikas.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, dėl paskolos saulės elektrinei dažniausiai kreipiasi vyrai. Skaičiuojama, kad moterims išduodama apie 20 proc. visų paskolų saulės elektrinėms įsigyti.
„Nors paprastai sprendimai šeimoje priimami bendru sutarimu, tačiau iniciatyva dažniau yra vyrų pusėje – tai gali būti dėl didesnio pragmatiškumo ar domėjimosi technologijomis“, – teigia T. Pulikas.
Pagal regionus, kuriuose daugiausia išduota paskolų saulės elektrinėms, 2022 m. dominuoja didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Marijampolė, Panevėžys, teigiama „Swedbank“ pranešime. Pasak T. Puliko, susidomėjimą dėl paskolų saulės elektrinėms šiemet rodė ir mažesnių miestų, pavyzdžiui, Telšių, Tauragės, Utenos gyventojai.
„Swedbank“ išplėtė tvaraus finansavimo galimybes, ir šiuo metu šalia paskolų saulės elektrinėms taip pat siūlo paskolas šildymo siurbliams, vėjo turbinoms ir energijos kaupimo akumuliatoriams.
Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
Pastarosiomis savaitėmis „Swedbank“ saugumo ekspertai fiksuoja išaugusį sukčių atakų skaičių. Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva aptiktą klaidą jų interneto banko paskyroje arba blokuotą asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą.
„Gyventojus įspėjame neaktyvuoti siunčiamų fiktyvių nuorodų ir jokiu būdu neatskleisti savo asmeninės informacijos, tai yra, prisijungimo prie interneto banko duomenų, slaptažodžių, Smart-ID kodų“, − perspėja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Pasak Ž. Augonės, atlikę sukčių prašomus veiksmus, gyventojai suteikia jiems prieigą prie savo sąskaitų, taip pat patvirtina sukčių suformuotus mokėjimų pavedimus ir taip rizikuoja patirti finansinių nuostolių. Smart-ID naudotojai turėtų įdėmiai skaityti, kokias operacijas tvirtina, ypač, jei patys neinicijavo jokių mokėjimo pavedimų, pabrėžiama „Swedbank“ pranešime.
„Sukčiams svarbu patraukti gyventojų dėmesį juos nustebinant ar šokiruojant, todėl tikimasi, kad tai pavyks padaryti siunčiant informaciją apie neva patiriamus nesklandumus dėl banko sąskaitos ar interneto banko paskyros. Net jei gautoje nuorodoje yra minimas banko pavadinimas, tai nereiškia, kad pranešimo siuntėjas yra pats bankas“, − komentuoja „Swedbank“ atstovė.
Kaip pabrėžia Ž. Augonė, nuorodos, į kurias pranešimuose nukreipia sukčiai (pavyzdžiui, swedalertinfo.com, swedbank.lt.anyha.info) neturi nieko bendro su „Swedbank“ veikla.
Tokiu atveju, jei gyventojai visgi atskleidė savo asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenis, jie raginami nedelsiant informuoti savo banką bei pranešti apie sukčiavimą policijai. Tai, pasak banko specialistų, reikšmingai padidina galimybes sustabdyti arba grąžinti atliktus mokėjimus ir nustatyti sukčiavusius asmenis.
Bankas neprašo suteikti asmeninių duomenų
Pagrindinis dalykas, kurį turi prisiminti gyventojai – bankas niekada neprašo atskleisti asmeninių interneto banko prisijungimo duomenų, Smart-ID kodų, mokėjimo kortelės informacijos. Bankai niekada nesiunčia SMS pranešimų ir neskambina telefonu, kad sužinotų tokią klientų informaciją.
Vienintelis atvejis, kai banko darbuotojai prašo identifikuoti savo tapatybę – kai į banką kreipiatės patys ir būtina patvirtinti, kad jūs tikrai esate jūs.
Bankas nesiunčia aktyvių nuorodų
Bankas klientams niekada nesiunčia SMS pranešimų su aktyviomis nuorodomis.
Net jei nuorodoje minimas banko pavadinimas, o ją aktyvavus atsidaro interneto banką primenanti svetainė, neapsigaukite – tai sukčių sukurta fiktyvi svetainė, skirta išgauti asmeninius duomenis arba paskatinti patvirtinti fiktyvius mokėjimo pavedimus.
Išlikite kritiški iš artimųjų gaunamai informacijai
Sukčių pranešimai jus gali pasiekti ir netiesiogiai – jais gali pasidalinti jūsų šeimos nariai, artimieji, draugai, kolegos. Artimos aplinkos žmonių patikinimas, kad būtina atlikti pranešime nurodomus veiksmus, neturėtų sumažinti jūsų budrumo − tai toks pat sukčių bandymas išgauti jūsų asmeninę informaciją ar pinigus, perspėja bankas.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Beveik pusė šalies gyventojų (46 proc.) teigia jaučią karo Ukrainoje įtaką Lietuvos ekonomikai ir turį pesimistinių lūkesčių dėl asmeninių ar šeimos finansų. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
„Daugiau nei mėnesį trunkanti Rusijos agresija Ukrainoje turėjo akivaizdžios įtakos gyventojų lūkesčiams dėl asmeninės finansinės situacijos ateities. Stebėdami smarkiau augančią infliaciją, neigiamą informacinį foną, žinias apie dėl sankcijų paveiktus verslus, beveik pusė lietuvių sako matą karo įtaką šalies ekonomikai bei mano, kad jų pajamos gali mažėti. Tokia pati dalis (46 proc.) teigia įtakos nejaučią, tačiau turį dėl to nuogąstavimų“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Kaip pažymi J. Cvilikienė, „Swedbank“ ekonomistams atnaujinus Lietuvos ekonomikos augimo prognozes, šįmet tikimasi 1,7 proc. BVP augimo. Ekonomistai taip pat stebi stabilų vartojimo lygį bei arti rekordinių aukštumų esančius eksporto užsakymus.
„Esant neapibrėžtoms geopolitinėms aplinkybėms, natūralu, kad dalis gyventojų pasiduoda pesimistinėms nuotaikoms. Visgi norisi pabrėžti, kad nėra pagrindo manyti, jog didelio masto pajamų mažėjimo scenarijus galėtų realizuotis, kaip to baiminasi nemaža dalis šalies gyventojų“, − teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Nerimas dėl finansų aplanko dažniau
Kaip rodo tyrimo duomenys, dėl savo ar savo šeimos finansinės padėties bent keletą kartų per mėnesį nerimą jaučia beveik du trečdaliai (63 proc.) šalies gyventojų. Iš jų 17 proc. pažymi, kad dėl savo finansų jaudinasi keletą kartų per savaitę, 22 proc. teigia, kad dėl savo ar savo šeimos finansinės padėties jaudinasi kiekvieną dieną. Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
„Nuo pandemijos pradžios gyventojai patyrė ne vieną finansinį išbandymą ir nerimo dėl finansų saugumo ateityje bangą. Visgi tyrimo duomenys atskleidžia, kad karas Ukrainoje lietuvių lūkesčiams dėl asmeninių finansų turėjo didesnės neigiamos įtakos nei pasaulinė pandemija. Pandemijos metu bent keletą kartų per mėnesį nerimą dėl finansų teigė jautę 10 procentinių punktų mažiau gyventojų nei šiuo metu“, – pažymi J. Cvilikienė.
Mariupolis – po barbarų atakų
Pasak finansų ekspertės, šiuo metu beveik trečdalis šalies gyventojų (32 proc.) visiškai sutinka arba sutinka su teiginiu, kad planuodami įprastas kasdienes išlaidas jaudinasi dėl pragyvenimo.
Palyginimui, 2020 m. įsismarkavus koronaviruso pandemijai šiam teiginiui pritariančių ir visiškai pritariančių šalies gyventojų dalis sudarė 25 proc.
„Kaip rodo apklausa, šiuo metu tik 8 proc. gyventojų sako nejaučią jokios įtakos savo finansams ir neturintys dėl to nuogąstavimų. Dažniausiai tai yra aukštesnio išsilavinimo bei didesnes pajamas gaunantys gyventojai“, − sako J. Cvilikienė.
Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Buvusi Švedijos banko „Swedbank“ vadovė Birgitte Bonnesen bus teisiama dėl kaltinimų sukčiavimu ir manipuliavimu rinka, antradienį pranešė teisėsaugos pareigūnai.
B. Bonnesen buvo atleista iš pareigų 2019 metais, kilus įtarimams, kad bankas Estijoje vykdė pinigų plovimą.
Teisėsaugos institucijos mano, kad B. Bonnesen bandė nuslėpti banko vykdomą pinigų plovimą Švedijoje, paskleisdama „tyčia arba dėl didelio aplaidumo… melagingą informaciją apie banko priemones, skirtas užkirsti kelią, aptikti, blokuoti ir pranešti apie įtarimus dėl pinigų plovimo (jo) operacijose“, – sakoma tyrimui vadovaujančio prokuroro Thomaso Langroto pranešime.
2019 metais Švedijos transliuotojo SVT tiriamosios žurnalistikos laidos sukurtame dokumentiniame filme buvo teigiama, kad iš „Swedbank“ sąskaitų į Baltijos šalis buvo nukreipta mažiausiai 40 mlrd. kronų (3,9 mlrd. eurų) vertės įtartinų operacijų.
Kilus tokiems įtarimams B. Bonnesen nebegalėjo eiti „Swedbank“ vadovės pareigų ir buvo atleista.
Švedijos finansų reguliavimo institucija kitais metais skyrė bankui maždaug 360 mln. eurų baudą ir perspėjo laikytis kovos su pinigų plovimu įstatymų.
B. Bonnesen advokatas sakė, kad ji neigia visus jai pateiktus kaltinimus.
Už sukčiavimą sunkinamomis aplinkybėmis numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
Sukčiai nesiruošia vasaros atostogų ir nemažina atakų prieš gyventojus apsukų. „Swedbank“ duomenimis, per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo.
„Pastaraisiais mėnesiais sukčiai nesiliauja atakavę gyventojų klasikiniu būdu – pasitelkdami sukčiavimą telefonu. Šalies gyventojai sulaukia sukčių skambučių, kuomet skambinantys asmenys prisistato banko darbuotojais ir informuoja apie neva neteisėtas operacijas sąskaitoje, bandymą atlikti pavedimą iš kliento sąskaitos ar neva užpildytą paskolos paraišką“, − sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Pasak jos, išskirtinis pastarojo meto telefoninių sukčių bruožas – jie dažniausiai į gyventojus iš karto kreipiasi ir bendrauja tik rusų kalba, nes absoliučia dauguma atvejų skambinama ne iš Lietuvos, tam pasitelkiamos įvairios nuotolinio bendravimo programėlės, pavyzdžiui, „Viber“.
„Sukčiai į gyventojus dažnai kreipiasi vardu, pasako daugiau asmeninių detalių, o pokalbio metu sumaniai išgavę kitą informaciją, sukčiai sudaro įspūdį, kad asmens duomenis gavo iš banko. Tačiau pokalbiui sukčiai būna pasiruošę iš anksto, o duomenis susirenka iš kitų šaltinių, įskaitant pačių gyventojų socialinių tinklų paskyras“, − teigia saugumo ekspertė.
Kaip nurodoma banko pranešime, pastebima tendencija, kad dėl sukčių nuostolių patyrusių gyventojų geografija apima tokius miestus kaip Klaipėda, Vilnius, Visaginas, kuriuose gyvena nemaža dalis rusakalbių gyventojų.
„Paskambinus telefonu pirminis sukčių tikslas yra sukelti įtarimus, neva iškilo reali grėsmė prarasti pinigus arba susilaukti teisėtvarkos pareigūnų dėmesio dėl sąskaitoje atliekamų neteisėtų veiksmų. Jei gyventojai tuo patiki, sukčiai žengia antrą žingsnį – prisistatydami banko saugumo ekspertais jie pažada pagalbą ir siūlosi išspręsti kilusias problemas“, − banko pranešime cituojama Ž. Augonė.
Kaip pabrėžia saugumo ekspertė, tam sukčiai prašo suteikti savo asmeninius prisijungimo prie interneto bankininkystės ir/ar kortelių duomenis bei kliento autentifikacijai ar mokėjimo atšaukimui prašo patvirtinimo suvedant Smart-ID, mobiliojo parašo ar PIN generatoriaus kodus.
„Asmeninių duomenų atskleidimas yra kritinis momentas, nes tai atlikus iškyla reali grėsmė prarasti savo lėšas ir patirti finansinių nuostolių. Todėl gavus bet kokį prašymą iš kitų asmenų atskleisti duomenis ar patvirtinti mokėjimą, kai klientas pats nevykdo atsiskaitymo operacijos, būtina jį įvertinti kritiškai ir jokiu būdu neskubėti atlikti tokių veiksmų“, − perspėja „Swedbank“ atstovė.
Ž. Augonė primena pagrindinį sukčių atpažinimo būdą − banko darbuotojai niekuomet patys neskambina gyventojams prašydami atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitos slaptos informacijos. Svarbu žinoti, kad bankui nereikia klientų sutikimo tam, kad būtų atšaukta ar sustabdyta mokėjimo operacija.
„Saugokite savo prisijungimo priemones: kodus įsiminkite, o ne užsirašykite, niekam jų neatskleiskite, apsaugokite savo išmaniuosius įrenginius ekrano užraktu ir niekuomet neskubėkite suvesti turimos tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų bei perskaitykite įdėmiai, kam duodate sutikimą. Jei praradote prisijungimo priemonę ar išmanųjį telefoną arba pastebėjote įtartinas operacijas savo banko sąskaitoje, nedelsdami praneškite apie tai savo bankui“, − pabrėžia „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Ž. Augonė.
„Swedbank“ saugumo specialistai fiksuoja naują telefoninių sukčių ataką. Pastarosiomis dienomis šalies gyventojai sulaukia sukčių skambučių, kai skambinantys asmenys prisistato „Swedbank“ darbuotojais ir teiraujasi, ar jų vardu buvo pildyta paskolos paraiška, taip pat praneša apie bandymą atlikti pavedimą iš kliento sąskaitos.
Taip gyventojams stengiamasi sukelti įtarimų, jog neva buvo nutekinti jų asmeniniai duomenys, jų vardu buvo pateikta paraiška paskolai gauti arba neva buvo fiksuotas bandymas atlikti neteisėtą pavedimą. Sukčiai į gyventojus kreipiasi ir bendrauja daugiausiai rusų kalba.
Tai yra klasikinis telefoninio sukčiavimo atvejis, kai gyventojams pristatoma išgalvota istorija, siekiant juos įbauginti ir čia pat siūlant pagalbą – prašoma kliento identifikuoti save, atskleisti asmeninę informaciją, padiktuoti prisijungimo prie interneto bankininkystės duomenis.
Galutinis sukčių tikslas – suklaidintą asmenį priversti patvirtinti vieną ar daugiau mokėjimų ir taip išvilioti pinigų.
„Swedbank“ saugumo specialistai primena, kad banko darbuotojai niekuomet neskambina gyventojams ir neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitos slaptos informacijos.
Gavus bet kokį prašymą iš kitų asmenų atskleisti duomenis ar patvirtinti mokėjimą, kai klientas pats nevykdo atsiskaitymo operacijos, būtina jį įvertinti kritiškai ir jokiu būdu neskubėti atlikti tokių veiksmų. Jeigu pokalbis sukėlė įtarimų, būtina nedelsiant nutraukti pokalbį ir susisiekti su banku.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Finansines pandemijos pasekmes pajuto beveik pusė šalies gyventojų − 45 proc. šalies namų ūkių per karantiną sumažėjo pajamos, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Bankas praneša, kad galimam finansiniam sukrėtimui ateityje teigia būtų pasiruošę 57 proc. gyventojų, jie turi sukaupę mažiausiai trijų mėnesių išlaidų dydžio finansinį rezervą.
„Dėl pandemijos įvestas karantinas gerokai supurtė šalies namų ūkių finansus. Beveik pusės namų ūkių pajamos sumažėjo, panaši jų dalis tokiems finansiniams išbandymams nebuvo pasirengę. Kaip rodo apklausos duomenys, bent 3 mėnesius leidžiančių pragyventi santaupų per karantiną neturėjo daugiau nei 40 proc. namų ūkių“, – pranešime sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak jos, karantino metu 48 proc. namų ūkių finansinė situacija žymiai nepakito, o 7 proc. nurodo tuo metu galėję pasidžiaugti išaugusiomis pajamomis.
Be to, panašu, kad įvestas karantinas ir dėl to apribotas ekonominis aktyvumas labiausiai finansiškai paveikė uždirbančius mažiau.
„Pajamų sumažėjimą pajuto daugiau nei 50 proc. tų namų ūkių, kuriuose vienam nariui tenka iki 300 eurų pajamų per mėnesį. Tuo metu namų ūkiai, kurių vienam nariui tenka 700 eurų ir daugiau pajamų per mėnesį, karantino finansinius iššūkius atlaikė geriau − tik kas ketvirtas iš jų susidūrė su sumenkusiomis pajamomis“, – sako banko atstovė.
Anot J. Cvilikienės, nedideles pajamas gaunantys gyventojai turi mažiau galimybių atsidėti pinigų taupymui, todėl netikėtai užklupę ekonominiai sunkumai jiems gali tapti sudėtingu išbandymu.
Gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu gegužės 18-27 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad dabartinė neapibrėžta Lietuvos ekonominė ir mokestinė aplinka gali sumažinti vidaus ir užsienio investicijas.
„Nėra gera situacija, kai likus mėnesiui iki Naujųjų metų gyventojai ir įmonės nežino, kokius mokesčius mokės. (…) Dar nekalbu apie tai, kad kai kurie mokesčiai iš dalies yra nukreipti prieš užsienio kapitalą ir gali pakenkti Lietuvos įvaizdžiui, pakenkti užsienio investicijų klimatui ir sumažinti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas. Tokia ekonominė aplinka, neapibrėžtumas, kylantis iš ne visai tvarkingo politinio proceso, kenkia valstybei tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu“, – Eltai sakė ekonomistas.
Anot jo, pastarojo dešimtmečio rezultatai leidžia pasidžiaugti pažanga, kurią padarė Lietuva.
„Manau, kad reikia pripažinti, kad šis dešimtmetis buvo labai geras. Lietuvos ekonomika vystėsi išskirtinai gerai kitų ES šalių kontekste. Mes labiausiai priartėjome prie ES vidurkio pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui. Išsiskyrėme ir pagal atlyginimų augimo tempą, pajamų, senatvės pensijų augimą, turime rekordiškai didelį užimtumą ir moterų, ir jaunesnio, ir vyresnio amžiaus žmonių. (…) Rekordiškai mažas absoliutinis skurdas. Visi šie rodikliai leidžia pasidžiaugti šio dešimtmečio Lietuvos progresu“, – teigė N. Mačiulis.
Jo teigimu, Lietuva matė gana ženklią ekonomikos transformaciją. Vis didesnė pramonės produkcijos dalis yra aukštesnės pridėtinės vertės, dėl to, pasak N. Mačiulio, sėkmingai auga eksportas, taip pat nesumažėjo Lietuvos įmonių konkurencingumas.
Visgi, pasak ekonomisto, svarbu išlaikyti šias tendencijas, nes nėra jokių garantijų, kad jos tęsis ir kitą dešimtmetį.
„Tam, kad jos tęstųsi, reikia stabilios ekonominės politikos, stabilios ir patrauklios mokesčių aplinkos, reikia kokybiškai veikiančios švietimo sistemos, geros inovacijų politikos. Lietuvai, pasiekus apie 80 proc. ES vidurkio pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, tolimesnis augimas bus gana sudėtingas.
Ir ką rodė kitų šalių patirtys, kad kitos valstybės, pasiekusios tokį lygį, maždaug ten ir sustoja, pasiekia vadinamuosius „vidutinių pajamų spąstus“. Tai dabar užmigti ant laurų, ant išskirtinės sėkmės, kurią stebėjome visą dešimtmetį, būtų klaida. Nes tolimesnis progresas automatiškai bus lėtesnis ir jis tikrai nėra garantuotas“, – sakė jis.
N. Mačiulio teigimu, vien tik didinant perskirstymą per biudžetą svarių gerovės tikslų Lietuva nepasieks.
„Ir labai daug pastangų iš politikų, iš verslo, iš sinergijos tarp politikų ir tarp viešojo bei privataus sektorių reikėtų nukreipti būtent į galvojimą, kaip ir toliau kurti didesnę pridėtinę vertę, kaip ir toliau skatinti užimtumą ir atlyginimų augimą. Vien tik didinant perskirstymą per biudžetą mes jokių svarios gerovės tikslų nepasieksime Lietuvoje. Deja, kol kas viskas nukreipta į tai, kaip mėgautis tuo fantastišku derliumi, o ne kaip užtikrinti, kad jis būtų ir kitais metais“, – Eltai teigė ekonomistas.
ELTA primena, kad, remiantis Statistikos departamento duomenimis, trečiojo ketvirčio realus bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, palyginti su atitinkamu 2018 metų ketvirčiu, sudarė 3,7 proc.
Trijų ketvirčių BVP sudarė 35,6 mlrd. eurų to meto kainomis.
Girtuoklis ar skurdo iškankintas žmogus? Slaptai.lt nuotr.
Ekonomistai sutinka, kad neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas ištrauktų gyventojus iš absoliutaus skurdo ir mažintų pajamų nelygybę.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, abejonių, kad NPD didinimas yra bene viena efektyviausių priemonių mažinti skurdą, net nekyla, nes mažesni mokesčiai mažiausiai uždirbantiems darbuotojams mažina ir absoliutinį skurdą.
„Mes vis dar turime tokią absurdišką situaciją, kai asmuo, dirbdamas pilnu etatu ir gaudamas šiek tiek didesnį nei minimalų atlyginimą, gali būti ir skurde priklausomai nuo to, kiek vaikų augina. Šią problemą, be abejonės, reikia kiek įmanoma greičiau spręsti“, – Eltai teigė N. Mačiulis.
Jo manymu, viena iš sprendimo priemonių yra minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas, bet jam didėti yra tam tikros ribos, tad geriausia priemonė šioje vietoje yra NPD didinimas.
„Čia vienu šūviu galima pasiekti tikrai daug tikslų. NPD didinimas ir ištraukia iš absoliutaus skurdo gyventojus, ir mažina pajamų nelygybę bei santykinį skurdą. Šalutinis teigiamas efektas – vis didesnei daliai darbuotojų, kurie dalį atlyginimo gauna vokeliuose, sumažėja paskatos dirbti ir gauti pajamas nelegaliai“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto manymu, labiausiai dėl NPD didinimo sustabdymo nukentėtų tie dirbantieji, kurie uždirba mažiau negu vidutinį darbo užmokestį.
„Jautriausios šiuo atveju yra tos šeimos, kur abu šeimos nariai uždirba mažiau nei vidutinį darbo užmokestį ir ypač jei jie dar turi vaikų. Be abejonės, šiems asmenims kiekvienas euras dėl NPD didėjimo yra svarbus“, – Eltai sakė N. Mačiulis.
Su nuomone, kad NPD didinimas svariai prisidėtų mažinant skurdą, sutinka ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, didinant NPD didinamos ir dirbančių gyventojų pajamos, taip dalį dirbančiųjų tiesiogiai iškeliant virš santykinės skurdo ribos.
„Kitas labai svarbus dalykas – tai skatintų bent jau formalų įsidarbinimą. Mažesnė mokesčių našta sudaro menkesnes paskatas tuos mokesčius slėpti, ypatingai tiems, kurie mažai uždirba. Kadangi mokamos, didžiąja dalimi, socialinio draudimo įmokos, kurios žmogui pakankamai suprantamas dalykas, (…) atsiranda didesnė paskata oficialiai įsilieti į darbo rinką“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
Ekonomisto manymu, NPD didinimas taip pat yra labai geras būdas didinti mokesčių progresyvumą.
„NPD didinimas yra tikrai geras būdas didinti mokesčių progresyvumą, nes mažiau apmokestinami tie, kurie mažiau uždirba. Turint omeny tai, kad bendras mokesčių naštos dydis Lietuvoje yra didesnis nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis, o mes norime turėti dar ir progresyvumą, tikslingiau būtų mažinti mažiau uždirbančių mokesčių naštą, o ne didinti daugiau uždirbančių“, – sakė Ž. Mauricas.
Pasak jo, labiau didinant daugiau uždirbančių mokesčių naštą gali būti perlenkiama lazda.
ELTA primena, kad Seimo nariai po pateikimo rugsėjo 24 d. pritarė kelių parlamentarų siūlymui lėčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Teikiamomis pataisomis siūloma apsiriboti NPD didinimu kasmet po 50 eurų ir 2020 metais siūlyti taikyti 350 eurų NPD, o 2021 metais – 400 eurų NPD. Atitinkamas korekcijas siūloma taikyti ir dėl individualaus NPD taikymo.
Pinigų plovimo skandalas ir su juo susijęs smūgis „Swedbank“ reputacijai turi būti įveikti, tačiau tam būtina išsiaiškinti problemų esmę, Taline kalbėjo naujasis „Swedbank“ valdybos pirmininkas Goranas Perssonas.
„Metų pradžioje prasidėjęs pinigų plovimo skandalas bankui yra rimta problema, nes „Swedbank“ remiasi itin aukštais moralės standartais“, – G. Perssoną cituoja Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
„Deja, šiuo metu „Swedbank“ daugeliui asocijuojasi su pinigų plovimo skandalu. Šią situaciją mano vadovaujama banko valdyba yra pasiryžusi ištaisyti“, – pridūrė jis.
Pasak G. Perssono, pinigų plovimo prevencijai „Swedbank“ yra pasirengęs skirti itin daug lėšų. Bankas taip pat sugrįš prie 2005-2007 m. laikotarpio ir patikrins milijonus tuo metu atliktų bankinių operacijų, kad išsiaiškintų, kas tiksliai tada įvyko.
„Tuo pačiu negalime būti naivūs, kadangi panašios problemos gali pasikartoti jau artimiausiu metu. Turime būti pasirengę naujiems išbandymams. Todėl aš pažadu glaudžiai bendradarbiauti su Estijos finansų inspekcija ir kitomis įstaigomis“, – pabrėžė G. Perssonas.
Jis, be kita ko, užtikrino, kad Estija yra labai svarbi rinka „Swedbank“, todėl bankas šioje šalyje ketina ne tik likti, bet ir tęsti augimą.
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas prasidėjo vasarį, kai Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT paviešino informaciją, kad tarp sąskaitų „Swedbanke“ ir pinigų plovimu kaltinamame „Danske Bank“ buvo pervesta milijardai eurų įtartinos kilmės lėšų.
Švedijos finansų rinkų ministras Peras Bolundas pareiškė pasipiktinimą tuo, kaip „Swedbank“ tvarkėsi su kaltinimais pinigų plovimu, ir pareiškė, kad tai gali sukelti pavojų tiek finansų rinkoms, tiek ir pačios Švedijos reputacijai.
„Esu pasipiktinęs tuo, kaip prastai „Swedbank“ tvarkėsi su šia situacija“, – Švedijos televizijai TV4 sakė P. Bolundas.
Kitame interviu televizijai „DiTV“ jis patikino, kad „Swedbank“ grupės vadovės atleidimo nepakaks susitvarkyti su skandalu, kuris esą kenkia tiek pasitikėjimui banku, tiek ir visa Švedija.
„Jie turėjo bendradarbiauti su institucijomis, užuot darę visiškai ką kita, ir tai yra visiškai nepriimtina. Tai kelia pavojų pasitikėjimui „Swedbank“ ir finansų sistema bei visos Švedijos reputacijai“, – kalbėjo ministras.
ELTA primena, kad ketvirtadienį B. Bonnesen buvo atleista iš Švedijos finansų grupės „Swedbank“ prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų. Įtariama, kad „Swedbank“ vadovybė iš anksto žinojo apie artėjantį pranešimo žiniasklaidoje dėl galimo banko įtraukimo į pinigų plovimo schemas paskelbimą bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.
Ketvirtadienį numatytas „Swedbank“ metinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Išvakarėse Švedijos kovos su ekonominiais nusikaltimais tarnyba „Swedbank“ centrinėje būstinėje Stokholme atliko kratą, siekdama išsiaiškinti, ar banko akcininkai gaudavo vidaus informaciją neteisėtais būdais.
Šio mėnesio viduryje naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad SVT, remdamasi „Swedbank“ 2018 metų vidaus ataskaita, įvardijo didelę sumą. Per šiame banke atidarytas sąskaitas 2007-2015 metais galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. kronų (9 mlrd. eurų) įtartinų lėšų. Šią savaitę buvo atskleista naujos informacijos, kad „Swedbank“ teikė klaidingus duomenis JAV valdžios institucijoms, kurios buvo pateikusios užklausimų dėl „Panamos bylos“ tyrimų.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas neturi informacijos, kad skandinaviški bankai dėl galimų pinigų plovimo skandalų gali trauktis iš Baltijos šalių, tačiau pripažino, kad situacija kelia nerimą.
„Mes tokios informacijos neturime. Kad galimi tam tikri pasikeitimai struktūroje, tai žinoma. Jie visada yra ant lėkštutės ieškant efektyviausio varianto, tačiau apie pasitraukimą nedrįsčiau kalbėti. Tos prielaidos, kad „Danske“ bankas pasitraukė… Tas sprendimas buvo priimtas anksčiau, dar prieš skandalus. (…) Šita prielaida remtis, manau, nėra teisinga“, – sakė V. Vasiliauskas.
Nepaisant to, Lietuvos banko valdybos pirmininkas teigė, kad yra neramu, nes bet koks suspurdėjimas rinkoje stipriai paveiktų ekonomiką.
„Be abejo, neramu, nes koncentracija yra nemenka, ir bet koks pajudėjimas padarytų poveikį ekonomikai, nes per skolinimąsi paveiktų bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir ekonomikos augimo tampą“, – teigė V. Vasiliauskas.
ELTA primena, kad šiemet bankų sektorių supurtė galimi pinigų plovimo skandalai. Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE, remdamasis nutekintais 2005-2017 m. duomenimis, pranešė, kad per „Nordea“ galimai išplauta apie 700 mln. eurų, daugiausia pervestų iš jau uždarytų Ūkio ir „Snoro“ bankų. Lėšos daugiausia siejamos su rusų oligarchu Rubenu Vardanianu ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės draugu Sergejumi Rolduginu, o šiais pinigais esą buvo remtas net Jungtinės Karalystės (JK) princas Charlesas.
Tuo tarpu vienas didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“ gali būti įsivėlęs į daugiau kaip 40 milijardų kronų (apie 3,5 milijardo eurų) išplovimą per aštuonerius metus, o sukčiavimo veiksmai tikriausiai susiję su dideliu skandalu banke „Danske Bank“. Tai rodo paskelbti Švedijos televizijos kanalo SVT atlikto tyrimo rezultatai.
Televizijos kanalo duomenimis, milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais.
Dokumentai rodo, kad šios operacijos susijusios su anksčiau atskleistomis machinacijomis banke „Danske Bank“, tvirtina švedų žurnalistai.
Tyrimą dėl „Danske Bank“ veiklos jau atlieka Danijos bei Estijos valdžia, tikrinimus pradėjo ir JAV teisingumo departamentas, Iždo departamentas ir JAV vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC).
Kaip rodo Danijos dienraščio „Berlingske“ atlikto žurnalistinio tyrimo medžiaga, per Danijos banko Estijos padalinį 2007-2015 metais buvo neteisėtai pervestos stambios pinigų sumos iš Rusijos ir NVS šalių. Bendra tokių lėšų suma gali siekti mažiausiai 8 mlrd. JAV dolerių. Kilus skandalui, atsistatydino „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas, o finansinei institucijai gresia milijoninės baudos.
Žiniasklaidos reportaže išsakyti kaltinimai „Swedbank“, esą bankas yra susijęs su „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalu Baltijos šalyse, yra labai rimti, pareiškė Švedijos finansų inspekcija (FI), o žymus kovotojas su pinigų plovimu, raginęs iškelti bylas „Danske“ bankui, Billas Browderis patvirtino į teismą paduosiantis „Swedbank“, praneša „Reuters“.
Swedbank
FI tikino, kad televizijos SVT reportaže atskleista informacija patvirtino grėsmę, kad Švedijos bankais buvo naudojamasi plaunant pinigus, tačiau „Swedbank“ atveju pinigų plovimo mastas buvo kur kas mažesnis nei „Danske Bank“.
„Atskleista informacija yra labai rimta ir bus įtraukta į dabartinius ir ateityje įgyvendinamus FI priežiūros veiksmus“, – pranešime teigė Finansų inspekcijos direktorius Erikas Thedeenas.
„Artimiausiu metu bankų priežiūrą aptarsime su trijų Baltijos šalių priežiūros institucijomis“, – sakė E. Thedeenas.
Tuo tarpu B. Browderis, investicijų fondo „Hermitage Capital Management“ generalinis direktorius, anksčiau aktyviai raginęs valstybes iškelti bylas dėl pinigų plovimo „Danske“ bankui, naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino paduosiantis į teismą „Swedbank“.
„Mano tikslas yra paduoti „Swedbank“ į teismą“, – „Reuters“ sakė B. Browderis, tačiau neatskleidė, kada jo skundas bus pateiktas teisėsaugai.
Analitikų teigimu, viena didžiausių grėsmių „Swedbank“ yra kriminalinis skundas iš B. Browderio, kadaise vieno didžiausių turto valdytojų Rusijoje. Dabar B. Browderis yra vienas aršiausių kovotojų su pinigų plovimu ir korupcija.
Investicijų banko „Jefferies“ analitikai tvirtino, kad „Swedbank“ gali sulaukti tiek B. Browderio skundų, tiek ir Jungtinių Valstijų institucijų tyrimo.
Tuo tarpu „Alecta“, trečias pagal dydį „Swedbank“ akcininkas su 5 proc. akcijų paketu, ketvirtadienį pareiškė susisiekęs su „Swedbank“ vadovybe ir sulaukęs patikinimų, kad bankas mano, jog elgėsi tinkamai.
„Sekame įvykių eigą ir nuolat bendraujame su „Swedbank“, – sakė „Alecta“ verslo valdymo pareigūnas Ramsay Bruferis.
„Swedbank“ akcijų kaina Stokholmo biržoje 13.35 val. vietos laiku (14.35 val. Lietuvos laiku) krito net 8,82 proc. iki 166 Švedijos kronų. Skandinavijos konkurentų – SEB, „Handelsbanken“ ir „Nordea“ – akcijų kaina taip pat smuko atitinkamai 2,9, 0,3 ir 2,9 proc.
Trečiadienį Švedijos finansų rinkų ministras Peras Bolundas teigė, kad kaltinimai „Swedbank“ gali pakenkti Švedijos bankininkystės sektoriaus reputacijai.
Su P. Bolundu visiškai nesutiko „Swedbank“ generalinė direktorė Birgittė Bonnesen, kuri patikino esanti tikra dėl banko veiksmų kovojant su pinigų plovimu.
„Kai aptinkame įtartinus mokėjimus ar įtartinus bet kokio pobūdžio veiksmus, atliekame atidžius patikrinimus ir, kur tai yra reikalinga, pranešame apie veiksmus atitinkamoms institucijoms“, – teigė ji.
Tačiau, pripažino B. Bonnesen, jis negali užtikrinti, kad bankui pavyko pastebėti visiškai viską. „Ar buvo rizika, kad (įtartini) mokėjimai 2007-aisiais praslydo? Taip, buvo“, – sakė „Swedbank“ direktorė.
Danske bankas. Slaptai.lt nuotr.
Švedijos televizijos kanalo SVT tyrimas parodė, kad milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. Tarp šių klientų – pašto bendrovės su juridiniais adresais Didžiojoje Britanijoje ir kompanijos be kontaktinių duomenų, nevykdančios jokios veiklos.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Skandinavijos bankų koncentracija yra tam tikra rizika, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
„Koncentracija yra tam tikra rizika. Kartu norime pažymėti, kad „Luminor“ akcininkų pasikeitimas tą Skandinavijos koncentraciją turėtų mažinti, tame matome savotišką pliusą. Mūsų skaičiavimais, Šiaurės Europos regiono koncentracija po naujų „Luminor“ akcininkų turėtų sumažėti iki 65 proc., bet tam reikia, kad sandoris būtų baigtas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė V. Vasiliauskas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Mykolas Majauskas į tai sureagavo pastebėdamas, kad koncentracijos rodiklis, pasikeitus „Luminor“ akcininkams, vis tiek išlieka didelis. Parlamentaras taip pat teiravosi, kokias bankų licencijas Lietuvos bankas dar svarsto išduoti.
„Kalbant apie naujus dalyvius, šiandien yra išduotos dvi specializuotų bankų licencijos („Revolut“ ir „Mano bankas“), dar keturios yra eigoje tiek užsienio, tiek lietuviško kapitalo“, – į klausimą atsakė V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, Skandinavijoje didžiausią nerimą toliau kelia neapibrėžtumas Švedijos būsto rinkoje, konkrečiai – Švedijos namų ūkių įsiskolinimas.
„Pastaruosius 5 metus Švedijos būsto kainos išaugo 40 proc., tiesa, 2017 metų pabaigoje ir 2018 metais kainos augimas sulėtėjo, o šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad kainos, palyginti su tuo, kas buvo prieš metus, sumažėjo 1 proc. Vis tiek skaičius įspūdingas, namų ūkių skolos ir pajamos kinta, dėl to namų ūkiai jautresni galimiems sukrėtimams“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, galimi sukrėtimai Skandinavijoje būtų juntami ir Lietuvoje: galėtų pakilti paskolų palūkanos, o kraštutiniu atveju, indėlininkams pradėjus abejoti bankų sveikata, jie galėtų atsiimti indėlius.
Lietuvos banko vadovas taip pat pastebėjo, kad bankų sektoriaus būklė yra gera, tačiau socialdemokratė Rasa Budbergytė pasitikslino, ar taip yra dėl to, kad bankai dirba efektyviau, ar dėl augančių įkainių gyventojams.
V. Vasiliauskas teigė, kad Lietuvos bankas veikia su dviem mandatais – finansinių paslaugų priežiūros ir finansinio stabilumo.
„Jie tarpusavy konkuruoja, bet efektyvumo rodiklis sako, kad bankai yra sveiki. Politiškai gali atrodyti, kad tai lemia įkainiai. Be jokios abejonės, tai lemia, bet taip pat lemia ir išlaidos, kurios mažėja. Bankai šiame regione veikia efektyviai“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
Pasak jo, būsto paskolų portfelis taip pat nepertraukiamai auga jau 6-erius metus.
„Ciklas yra pajėgume, aktyvumas išlieka aukštas. Šįmet bus 6 metai, kai būsto paskolų portfelis nepertraukiamai auga. Pastaraisiais metais jis buvo tarp 7-8 proc., kainų augimas viršija 6 proc. Čia vidurkiai, jei kalbame apie Lietuvos nekilnojamojo turto rinką, reikia skirti Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir likusią Lietuvą. Čia tie tempai yra šiek tiek kitokie“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Tuo metu Lietuvos makroprudencinė politika išlieka aktyvi, nes 2008-2009 metų krizė įpareigoja tokius būti, sakė Lietuvos banko vadovas.
„(…) Mes priėmėme atsakingo skolinimo nuostatas. (…) Paskutinis sprendimas buvo padidinta anticiklinio kapitalo norma nuo 0,5 proc. iki 1 proc.“, – sakė jis.
Lietuvos banko vadovas taip pat sakė, kad prognozuojama, jog šiais metais ekonomika augs ne daugiau kaip 3 proc., kai praeitais metais augimas siekė 3,5 proc.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, reaguodamas į V. Vasiliausko žodžius, sako, kad faktas, jog Lietuvoje du iš trijų didžiausių bankų priklauso Švedijos patronuojančioms bendrovėms, reikšmingos rizikos nei Lietuvos ekonomikai, nei bankinei sistemai nekelia.
„Kalbos apie skandinaviškų bankų „koncentraciją“ ar „riziką“ yra labiau hipotetinės. Realybėje turime tvarią ir gerai kapitalizuotą bankinę sistemą, kurios sisteminius dalyvius prižiūri Europos centrinis bankas bei Lietuvos bankas.
Lietuvoje veikiančius vadinamuosius skandinaviškus bankus su Skandinavija sieja ne kapitalo struktūra, bet šio regiono šalyse įsikūrę akcininkai. Šių bankų aktyvus sudaro Lietuvos rezidentų ir įmonių indėliai. Bankai moka mokesčius į mūsų valstybės biudžetą, indėliai apdrausti Lietuvos indėlių draudimu“, – atsiųstame komentare teigia M. Zalatorius.
Jis pabrėžia, kad bankams licencijas išdavė ir jų veiklą prižiūri Lietuvos bankas bei Europos centrinis bankas.
„Bankuose dirba ir jiems vadovauja Lietuvos specialistai. Šie bankai kuria pridėtinę vertę mūsų visuomenei. Todėl vadinti juos „kitų šalių“ arba „skandinaviškais“ bankais nebūtų visiškai tikslu“, – akcentuoja asociacijos vadovas.
ELTA primena, kad pernai lapkritį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas ėmė kalbėti, kad Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse Švedijos kapitalo bankų koncentracija yra per didelė, todėl vienas iš dviejų švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – turėtų būti parduotas. Seimo narys M. Majauskas tai pavadino kliedesiais, griaunančiais pasitikėjimą Lietuvos bankų sistema.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvoje vieni įtakingiausių potencialiai yra bankininkai ir ekonomistai, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ tyrimas.
Potencialios įtakos indekse, kuris vertinamas pagal gyventojų apklausas, vienvaldis lyderis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo indeksas siekia 278 ir, anot „Kantar TNS“, gerokai lenkia kitus sąraše esančius nuomonių lyderius.
Nepaisant didžiausio žinomumo, su trečdaliu žemesniu įtakos rodikliu antras rikiuojasi SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (194). Trečiasis sąraše taip pat bankų sektoriaus atstovas – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas (153).
„Komunikacijos intensyvumas yra vienas iš svarbiausių faktorių, siekiant tapti žinomu ir įtakingu verslo, institucijų ar organizacijų atstovu. Tačiau pasiekus santykinai aukštus žinomumo rodiklius, komunikacijos kiekis nebeturi reikšmingos įtakos šiam rodikliui. Pavyzdžiui, neseniai intensyviai komunikuoti pradėję R. Grajauskas ir T. Povilauskas – į įtakos dešimtuką dar nepatenka; o kelerius metus intensyviai komunikuojantis Ž. Šilėnas užima 4 vietą pagal žinomumą”, – pranešime teigė „Kantar TNS“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė Reda Varankevičienė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, lyderiaujantis pagal komunikacijos intensyvumą, potencialios įtakos indekso lentelėje užima ketvirtą poziciją (130). Greta jo rikiuojasi ekonomistė Rūta Vainienė – tiek pagal potencialios įtakos indeksą (93), tiek pagal žinomumą. Atsilikdami nuo jos, įtakos lentelėje toliau seka Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, ekonomistas Romas Lazutka (atitinkamai 59, 52, 47) – šis trejetukas apylygiai išsidėsto ir pagal žinomumo bei žinučių pastebėjimo parametrus.
Potencialios įtakos indekso TOP10 užbaigia Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas. Į dešimtuką nepatenka nei vienas prekybos sektoriaus verslo, draudimo ar mobiliųjų operatorių atstovas.
Anot tyrimo, bankininkystės sektoriaus atstovai Gitanas Nausėda (89 proc.), Nerijus Mačiulis (62 proc.) ir Vitas Vasiliauskas (61 proc.) išlieka žinomiausiais verslo ir institucijų atstovais Lietuvoje, taip pat jų žinutes gyventojai žiniasklaidoje pastebi labiausiai.
Žinomiausias Lietuvoje nuomonės lyderis tarp komunikuojančių verslo sektoriuje yra SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda. Tuo metu labiausiai pasitikima „Swedbank” vyriausiuoju ekonomistu N. Mačiuliu. Nuo lyderio pagal palankumo indeksą nedaug atsilieka SEB vyriausias analitikas Tadas Povilauskas, pagal žinomumą nepakliūvantis į TOP dešimtuką.
Nepaisant pastaraisiais metais sumažėjusių aktyviausių ekonomistų (N. Mačiulio ir G. Nausėdos) pasisakymų skaičiaus žiniasklaidoje, tai nepaveikė jų žinomumo rodiklių neigiamai – priešingai, jų žinomumas, palyginti su 2016 metais, išaugo daugiau nei 6 proc. punktais.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas išsiskiria didžiausiu pasisakymu skaičiumi (911 pasisakymų 2017 metais), jis yra labiausiai žinomas (46 proc.) tarp ne bankinio sektoriaus atstovų. Per pastaruosius dvejus metus jo žinomumas augo labiausiai (11 proc. punktų), šiuo metu jis užima ketvirtą vietą pagal žinomumą ir tokią pačią poziciją pagal palankumą.
N. Mačiulis pirmauja pagal žmonių, pastebėjusių jo pasisakymus, skaičių – penktadalis (20 proc.) šalies gyventojų matė ar girdėjo jo pasisakymus žiniasklaidoje. G. Nausėdos pasisakymus pastebėjo apie 14 proc., o V. Vasiliausko – apie 11 proc. Kitų pastebimumas dešimtuko sąraše žemesnis – 4-9 proc.
Palankumo indekso lentelės pirmosios dvi pozicijos, kaip minėta, tenka bankininkams (N. Mačiuliui ir T. Povilauskui), o iš viso dešimtuke šio sektoriaus atstovai užima šešias vietas. Dvi vietos sąraše tenka ekonomistams R. Vainienei ir R. Lazutkai, taip pat į palankumo topą patenka Ž. Šilėnas, o dešimtą poziciją užėmė P. Masiulis.
„Skirtingai nei žinomumas – palankumas gana paslankus, jį galima sparčiai įgyti arba prarasti. Pavyzdžiui, G. Nausėdos tradiciškai turėtas aukštas palankumas (nepaisant rekordiškai išaugusio jo žinomumo) per metus sumažėjo daugiau kaip pusantro karto, nustumdamas jį į 7 poziciją. Tuo tarpu N. Mačiulio, R. Vainienės, V. Vasiliausko palankumas auga”, – sakė „Kantar TNS“ ekspertė.
Pasak „Kantar TNS“ tyrimų ir įžvalgų vadovės, palankumo G. Nausėdai mažėjimą galėjo lemti jo asmenybės siejimas su politine veikla (viešojoje erdvėje pasirodę svarstymai dėl G. Nausėdos kandidatavimo į LR prezidentus), išaugęs jo žinomumas, o kartu su žinomumu ir padidėjęs ambivalentiškai jį vertinančių žmonių skaičius.
Reprezentatyvi 15-65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa internetu atlikta šių metų kovo pabaigoje-balandžio pradžioje. Apklausta 819 asmenų.
Tačiau jei vis tik jaučiame, kad lėšų pakanka tik visiems būtiniesiems poreikiams patenkinti ir nematome erdvės taupymui, J. Cvilikienė pataria pagalvoti apie galimybę uždirbti papildomų pajamų. Pavyzdžiui, prisidurti prie turimų pajamų galima išnaudojant savo hobius ar pomėgį vairuoti, taip pat nuomojant namuose turimą nenaudojamą techniką.
