Ukrainoje pamuštas rusų tankas. Demonstruotas Vilniuje, Katedros aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Pralaimėjimai mūšio lauke ir Vakarų sankcijos paliko Rusijos kariuomenę nuosmukio būsenos, tačiau Maskva vis tiek turės pakankamai ugnies galios tęsti karą Ukrainoje, teigiama Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ataskaitoje, remdamasi CNN pranešė „Ukrinform“.
CSIS pranešime pateikiami didžiuliai Rusijos karinių nuostolių skaičiai – remiantis vienu skaičiavimu, prarasta beveik 10 tūkst. vienetų pagrindinės įrangos, tokios kaip tankai, sunkvežimiai, artilerijos sistemos ir bepiločiai orlaiviai.
Tačiau pranešime taip pat sakoma, kad Rusija gali pasitelkti fronto linijose ir šaltojo karo laikų bei senesnes atsargas, kad jų skaičiumi kompensuotų tai, ką prarado technologijų srityje.
„Per vienerius karo metus Maskva galėjo netekti nuo 1 845 iki 3 511 tankų“, – sakoma CSIS ataskaitoje ir nurodoma, kad ypač žalingi jos naujesnio patobulinto pagrindinio kovos tanko T-72B3, pirmą kartą pristatyto 2013 m., nuostoliai. Dabar mūšio lauke pasirodo 1948 m. pristatyti tankai T-55.
CSIS ataskaitoje pabrėžiama problema, su kuria Rusija susiduria gamindama naujus tankus, remiamasi Rusijos žiniasklaidos pranešimais. Viena tankų gamykla – „UralVagonZavod“ – per mėnesį gali pagaminti apie 20 tankų. Tačiau Rusija Ukrainoje kas mėnesį vidutiniškai praranda beveik po 150 visų tipų tankų, rašoma pranešime.
Ikikarinėje gamyboje Rusija rėmėsi optinių sistemų importu iš Prancūzijos. Sankcijomis nutraukus šį importą, Rusija priversta net ir moderniausiuose tankuose naudoti senesnius, ne tokius sudėtingus ginklų taikiklius, taip galimai prarasdama iki dviejų kilometrų jų veikimo nuotolio.
Ataskaitoje teigiama, kad 55 proc. aukštos kokybės rutulinių guolių – „būtinų gaminti bet kokio tipo judančias transporto priemones“, – prieš karą buvo tiekiama iš Europos ir Šiaurės Amerikos.
„Maskva patiria spaudimą prisitaikyti, dažnai turi tenkintis mažiau patikimais ir brangesniais tiekėjais ir tiekimo maršrutais, prastesnės kokybės importu arba mėgina pati atkurti vakarietiškus komponentus. Tikėtina, kad tai pakerta Rusijos karinės technikos gamybos tempą ir kokybę“, – sakoma pranešime. Ukrainoje sunaikintas rusų tankas. Garbė Ukrainos kariams. Slaptai.lt nuotr.
Vakarietiškų komponentų praradimas jaučiamas ne tik tankų gamyboje. Pilotuojamiems ir nepilotuojamiems orlaiviams, raketoms ir elektroninei karo įrangai reikalingos modernios, aukštųjų technologijų dalys, įskaitant mikroschemas, kurių Rusija negali pakankamai gauti iš vidaus tiekėjų ir dėl Vakarų sankcijų patiria sunkumų jas importuoti.
Vis dėlto pranešime perspėjama, kad Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės neturėtų tikėtis, jog šios tiekimo problemos greitai sustabdys karo veiksmus. „Sankcijos ir eksporto kontrolė nėra stebuklinga kulka, priversianti Rusiją užbaigti karą“, – sakoma ataskaitoje. Skaičiais Rusija vis dar pranašesnė už Ukrainą, nes rezerve turi didelių atsargų.
„Tikslūs dabartinių Maskvos karinių atsargų skaičiai nėra vieši, bet apytiksliai skaičiuojama, kad 2023 m. vasario mėnesį bendras Kremliaus turimų lėktuvų skaičius buvo 13–15 kartų didesnis nei Kyjivo. Rusija turi beveik 7–8 kartus daugiau tankų ir 4 kartus daugiau šarvuotų kovos mašinų, o jos laivynas yra 12–16 kartų didesnis nei Ukrainos“, – sakoma pranešime.
Norint kompensuoti Rusijos pranašumą net ir tuo atveju, kai jos ginkluotė prastesnė, labai svarbu, kad Vakarų šalys toliau tiektų Ukrainai technologiškai pranašesnę ginkluotę, sakoma CSIS ataskaitoje.
Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
2014 m. netoli Donecko vykusiame Ilovaisko mūšyje prorusiškų separatistų pusėje dalyvavo tankai T-72B3, tuo metu priklausę tik Rusijos Federacijos (RF) kariuomenei, teigiama Didžiosios Britanijos tyrimų grupės „Forensic Architecture“ paskelbto tyrimo išvadose.
Pasak tyrimo autorių, tai yra įrodymas, kad Rusijos kariuomenė įsitraukė į karą Rytų Ukrainoje, rašo „Deutsche Welle“.
Europos žmogaus teisių apsaugos centras ir Ukrainos teisinės pagalbos grupė nurodė „Forensic Architecture“ surinkti visus atvirai pasiekiamus Rusijos karinių pajėgų veiklos Rytų Ukrainoje įrodymus.
Tyrime taip pat aptariami ukrainiečiai savanoriai kariai, patekę į prorusiškų separatistų nelaisvę Ilovaisko mūšyje.
Tyrimui „Forensic Architecture“ naudojo automatinę vaizdo įrašų analizę atliekančias programas, „Google Earth“ palydovines nuotraukas ir prieinamus vietos žurnalistų straipsnius bei kitą medžiagą.
„Forensic Architecture“ ekspertams tyrimo metu pavyko aptikti apie 300 Rusijos kariuomenės karinės technikos vienetų,tarp jų – tik RF karinių pajėgų naudojamų tankų T-72B3, kurie buvo dislokuoti netoli Ilovaisko ir Luhansko miestų.
Pati Rusija iki šiol neigia, kad jos kariai ar karinė technika dalyvavo kare Rytų Ukrainoje.
Ilovaisko mūšis, vykęs 2014 m. rugpjūčio 7-rugsėjo 2 d., tapo vienu esminių karo Donbase etapų. Nepaisant Ukrainos kariuomenės persvaros, separatistams pavyko nugalėti, apsupus Ukrainos karines pajėgas.
Dėl tokio netikėto mūšio eigos posūkio, gavusio „Ilovaisko katilo“ pavadinimą, buvo keliamos prielaidos, kad separatistams palaužti ukrainiečių pajėgas padėjo Rusijos kariuomenė.
Tikimasi, kad „Forensic Architecture“ surinkti Rusijos kariuomenės vaidmens kare Rytų Ukrainoje įrodymai padės į nelaisvę paimtiems ukrainiečių kariams laimėti bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT).
