Andrejus Santarovičius
Ekspertų nuomone, 2017 metais Rusija planuoja didžiulio masto savo kariuomenės permetimą į Baltarusiją, vaizduodama, kad tai pratyboms.
Kariniai ešolonai dunda Baltarusijos pusėn
2017 metais Rusijos ginkluotosios pajėgos ketina smarkiai padidinti pervežimus geležinkelio transportu į Baltarusiją. Štai, palyginus su 2015 metais, pervežimų apimtis padidės 33 kartus, o palyginus su šiais metais – 83 kartus. Iš viso 2017 metais iš Rusijos į Baltarusiją nukeliaus iki 4162 vagonų su karinės paskirties kroviniais.
Ekspertų nuomone, tokio didelio masto perkėlimai gali reikšti, kad Rusija planuoja permesti į Baltarusiją žymią dalį neseniai atkurtos Vakarų karinės apygardos 1-osios gvardijos tankų armijos asmeninės sudėties ir išskleisti ten didelę karinę grupuotę. Ji gali būti panaudota tiek įsiveržimui į Ukrainą, tiek ir sujungimui su RF ginkluotųjų pajėgų karine grupuote Kaliningrado srityje bei vadinamojo Pabaltijo katilo sudarymui.
Be to, tokių jėgų atsiradimas Baltarusijos teritorijoje reiškia, kad įvedama visiška karinė ir politinė kontrolė Minskui, kuris stengiasi vykdyti „daugiavektorinę“ politiką Ukrainos ir Rusijos konflikte.
Išvadą, kad 2017 metais rengiami milžiniški kariuomenės permetimai iš Rusijos į Baltarusiją, galima padaryti, išstudijavus karinių krovinių gabenimo tiesioginiais tarptautiniais geležinkeliais Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos reikmėms konkursinių varžytuvių dokumentaciją.
Padniestrės link
Ateinančiais metais taip pat užplanuota smarkiai padidinti vagonų su Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinės paskirties kroviniais Padniestrės link skaičių.
Į nepripažintą Moldovos Padniestrės respubliką geležinkelio traukiniai iš Rusijos važiuoja per Ukrainą. Nepaskelbto karo tarp respublikų būsena logistikai netrukdo. Visus praėjusius metus Rusija naudojosi gudrybe: pervežimais užsiėmė vienos iš didžiausių Rusijos gabenimo geležinkeliu vežėjų dukterinė įmonė – Kijeve registruota ribotos atsakomybės bendrovė „Pirmoji krovinių kompanija Ukrainoje“. Bet ir pervežimų būdavo vos 20–30 vagonų. O štai ateinančiais metais planuojama nuvažiuosiant jau 131 vagoną.
Už visus pervežimus geležinkeliu ne per savo valstybės teritoriją Rusijos Gynybos ministerija užplanavo skirti daugiau kaip 20 mln. dolerių.
Karinių krovinių permetimo mastai iš tiesų įspūdingi. Nemažai Baltarusijoje Apostrophe‘o apklaustų ekspertų tai sieja su bendromis strateginėmis komandinėmis štabų pratybomis „Vakarai–2017“, kurios turėtų vykti Baltarusijoje ir Rusijos vakariniuose regionuose ateinančių metų rugsėjy.
Strateginės pratybos „Vakarai – 2017“
Paskutinį kartą dviejose valstybėse tokios pratybos vyko 2013 metų rudenį. O po dvejų metų Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba paviešino lyginamąją analizę, iš kurios matyti, kad ir pratybų „Vakarai–2013“, ir kariuomenės operatyvinė rikiuotė atitiko realius Rusijos padalinių veiksmus Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse 2014 metų pavasarį.
Beje, kad tokios apimties karinių krovinių pervežimas siejasi su didžiulės apimties dvišalėmis pratybomis, sutinka ir Baltarusijos strateginių tyrimų instituto vyresnysis analitikas Denisas Meljancovas.
„Toks aktyvumas greičiausiai paaiškinamas 2017 metais rengiamomis įprastinėmis Baltarusijos ir Rusijos didelėmis pratybomis „Vakarai–2017“, kurioms ir prireiks permesti į Baltarusiją daugybę kariškių ir ginkluotės. Tokios pratybos paprastai rengiamos kas dvejus metus. Bet pernai pagrindinai buvo veikiama Rusijos poligonuose, todėl daug krovinių į Baltarusiją pervežti neprireikė“, – sakė jis Apostrophe‘ui.
Tačiau pratybos nenumato tokių mastų logistikos, kuri ateinantiems metams planuojama Rusijos Gynybos ministerijos tenderiuose, sako Meljancovo kolega Baltarusijos Strateginių ir užsienio politikos tyrimų centro direktorius ir Baltarusijos Ginkluotųjų pajėgų atsargos karininkas Arsenijus Sivickis.
„Pratybų versija nepasitvirtina ir lyginant 2013 metų geležinkelio pervežimų duomenis, kai Baltarusijoje vyko pratybos „Vakarai–2013“. Iš Rusijos tose pratybose mūsų respublikoje dalyvavo šiek tiek daugiau kaip pusė atskirosios motorizuotosios šaulių brigados kariškių (apie 2500 žmonių).
Jiems permesti Rusijai prireikė 20 karinių ešelonų, o tai būtų 200 vagonų. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 metais Rusijos Gynybos ministerija ketina siųsti Baltarusijos link 20 kartų daugiau vagonų, tai greičiau rodo, kad planuojama permesti į Baltarusiją didžiąją dalį neseniai atkurtos Vakarų karinės apygardos 1-osios gvardijos tankų armijos, o ne paprasčiausiai padalyvauti įprastose bendrose pratybose.
Taip pat reikia turėti omeny, kad kažkiek vagonų gali būti įforminti pagal slaptus straipsnius ir neminimi tenderyje – tai įprasta praktika, rengiant karines pratybas. Taigi, prasminga būtų vagonų skaičių padauginti iš 1,5 koeficiento, kad gautume realų Rusijos kariuomenės permetimo mastų vaizdą“, – sakė Apostrophe‘ui“ Sivickis.
Privertė atidaryti Rusijos aviacijos bazę
Tame fone negalima neprisiminti pernai beveik užmirštą istoriją, „kaip Lukošenka buvo priverstas atidaryti Baltarusijoje Rusijos aviacijos bazę“. 2015 metų rudenį Baltarusijos valdžia kategoriškai atsisakė dislokuoti respublikoje Rusijos karinę bazę. Nors apie tai kalbėta jau trečius metus.
Ir vis dėlto 2016 metų birželį Baltarusijos Gynybos ministerijos atstovas pripažino faktą, kad vyko bendra aviacijos ir priešlėktuvinės gynybos karinių dalinių, įeinančių į „Vieningąją regioninę Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos priešlėktuvinės gynybos sistemą“, valdymo komandinė štabų treniruotė. Per tą treniruotę iš Baltarusijos karinių aerodromų kilo Rusijos Su-27 ir Su-34.
Kaip prievartaujama Baltarusija
„Ir pernai, ir šiemet Rusijos aviacijos bazės Baltarusijoje klausimas aktualus, pirmiausia, agresyviam Rusijos užsienio politikos kursui tęsti. Baltarusijos valdžia iš visų jėgų stengėsi laikytis per atstumą nuo konflikto Ukrainoje, nedalyvauti aktyviai Rusijos pusėje naujajame „šaltajame kare“, tačiau jos savarankiškumas nepaprastai ribotas.
Lukašenka savo valdymo metais pats įstūmė Baltarusiją į totalią ekonominę ir politinę priklausomybę nuo Rusijos. Reikia laukti naujų Kremliaus reikalavimų bei spaudimo bendradarbiauti kariniais klausimais, įskaitant ir Rusijos ginkluotės ir Rusijos kariuomenės išplėtojimą Baltarusijos teritorijoje“, – sakė Apostrophe‘ui“ vienas iš Baltarusijos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininkų Vitalijus Rymaševskis.
Meljancovas taip pat mano, kad Rusijos aviacijos bazės klausimas dar neišspręstas: „Kol kas jis atidėtas dėl įnirtingo Baltarusijos priešinimosi. Minskui Rusijos aviacijos bazė itin kenksminga, nes ji demonstruoja Baltarusijos nesavarankiškumą, blogina santykius su Ukraina ir stiprina įtampą su Vakarais. Ir tai dabar, kai Minskas bando pelnytis pripažinimą kaip neutrali derybų aikštelė bei vykdyti daugiavektorinę politiką“.
Tačiau šitoje istorijoje svarbi ne tiek pati aviacijos bazė (jei objektas ir bus atidarytas, tai ne plyname lauke, o jau esamoje karinio aerodromo infrastruktūroje, ir keleto tūkstančių vagonų jai neprireiks), kiek tokio kiekio Rusijos kariuomenės permetimo į Baltarusiją padariniai.
Jeigu tai – ne klaida
„Jei toks skaičius vagonų ne atsitiktinė klaida, tai galima kalbėti apie netiesioginį įrodymą, kad Kremlius 2017 metais ketina imtis priemonių savo karinės grupuotės strateginiam išdėstymui Baltarusijos teritorijoje, o Baltarusijai tai reikš Rusijos karinį kišimąsi, siekiant įvesti visišką karinę bei politinę kontrolę.
Jeigu kiltų didelis regioninis konfliktas, Baltarusija, viena vertus, bus buferis Rusijai, o kita vertus – būtent iš Baltarusijos teritorijos Rusijos kariuomenė gali operatyviausiai susijungti su grupuote Kaliningrade – nuo Baltarusijos sienos iki Kaliningrado tik 70 km – ir tokiu būdu uždaryti „Pabaltijo katilą“.
„Šiaip ar taip, savo teritorijos suteikimas Rusijos agresyviems veiksmams prieš trečiąsias šalis ir tuo pačiu Ukrainą prilygina Baltarusiją agresyvioms šalims, kam oficialusis Minskas savanoriškai nepasiryš dėl prisiimtų garantijų ir atsakomybės už regioninio saugumo ir stabilumo išsaugojimą“, – sako Sivickis.
Beje, Baltarusijos atstovo veiksmai balsuojant JTO Trečiajame komitete už „Krymo rezoliuciją“ naktį iš lapkričio 15 į 16 verčia suabejoti, ar Minskas iš tiesų nori būti „taikdarys“. Tada, priminsim, Baltarusijos atstovas ne tik balsavo prieš dokumento priėmimą, kur Rusija vadinama „valstybe-okupante“, bet ir bandė sužlugdyti to svarstymą.
Teksto autorius – Andrejus Santarovičius
Šaltinis: www.apostrophe.ua.
2016.12.13; 04:49
