Talka už Lietuvos valstybinę kalbą

Algimantas Zolubas. TALKA – Tautos ATGIMIMO šauklys

**Vytautas Sinica. Vytauto Sinicos (Slaptai.lt) nuotr.**

Žiniasklaida paskelbė Vytauto Sinicos kalbą, pasakytą 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje „Ar apginsime baltų kalbas?“, kurios metu įsteigta asociacija „TALKA kalbai ir tautai“.

Kalbėtojas apgailestavo, kad TALKA nepasiekė savo tikslo. Latviškas projektas nepriimtas, o antikonstituciniai kubilių ir kirkilų projektai niekur nedingo. Dar ir sulaukė premjero palaikymo.

Kita vertus, TALKA pasiekė labai daug. Įkvepiančiai daug! Kone pirmąkart po nepriklausomybės atkūrimo piliečiams pavyko pasinaudoti įstatymo iniciatyvos teise ir surinkti tuos 50 000 parašų. Bijodami nesėkmės, surinkome 70 000. Kas rinko parašus, žino, koks velniškas tai darbas. Daug kam Lietuvoje, nukabinusiems nosis ir burbantiems virtuvėse, tai turėjo priminti ir priminė, kad piliečiai Lietuvoje dar kai ką gali. Kai susiburia, kai išdrįsta, kai nelaukia, kad padarytų kiti. Tokiuose renginiuose kaip šis visada girdėdavau burbėjimą, kad reikia ne kalbėti, o daryti. „Ką daryti?“ – niekada nežinodavo. O TALKA šį tą padarė. Mažo ir kartu didelio.

Kalbėtojas skatino į TALKĄ žvelgti dar plačiau, nes ji turinti vienyti ir burti žmones, kuriems rūpi išsaugoti modernią tautinę Lietuvos valstybę, kurioje gyventų lietuviai, kuriuos sieja jos paveldas, jos istorinė atmintis, jos simboliai, jos ryšys su gamta.

**Kunigas Robertas Grigas – tarp tų, kurie reikalauja nedarkyti lietuvių kalbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.**

Daktaro Juozo Prunskio redaguotame kultūrininkų pasisakymų rinkinyje „Mano pasaulėžiūra“ („Draugo“ spaustuvė, Čikaga, 1958 m.) randame poeto, prozininko, publicisto, keliautojo, diplomato Petro Babicko įsimintiną teiginį: „Vaidila, lietuvė, mokanti savo vaiką skaityti, knygnešys bei pasaulio lietuvių talka – tai keturi pagrindiniai stulpai, kuriais turi remtis mūsų ateities gyvenimas ir kova“.

Talkos reiškinio Lietuvoje šaknys siekia šimtmečių praeitį. Talkomis buvo organizuojama valstybės gynyba, pilių bei įtvirtinimų statyba. Talkomis buvo statomos bažnyčios, tiesiami keliai, statomi tiltai, sausinamos pelkės, be talkų neapseidavo rudeniniai kūlimai, linarautė privačiuose žemdirbių ūkiuose. Talkose buvo reiškiamas žmonių solidarumas, bendruomeniškumas, taurumas, atliekamas darbas ar veikla bendram reikalui be atlygio. Talkose vyko žmonių bendradarbiavimas, buvo išreiškiama viena iš didžiausių žmonijos vertybių – žmonių tarpusavio bendravimas.

Juk dešimtmetį trukęs karas po karo taip pat buvo Tautos TALKA; kas kovėsi su ginklu rankose, kas kovotojus rengė, maitino, saugojo, gydė sužeistuosius ar pasiligojusius telkėjo bendram Tautos reikalui. Kelias į nepriklausomybės atkūrimą taip pat ženklintas Baltijos kelio talka, mitingais, piketais. Šių dienų efektingas labdaros akcijas skurstantiems bei neįgaliesiems taip pat ženklina talkos reiškinys.

**Mitingas, kurio dalyviai reikalauja apginti lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.**

Šiandien itin reikalinga talka pilietinei, tautiškai susipratusiai patriotinei visuomenei ugdyti, ją telkti Lietuvos valstybingumui tvirtinti. Atgimimo pradžioje iškili visuomenės veikėja, diplomatė Gintė Damušytė teigė, kad svarbiausiu procesu Lietuvoje reikia laikyti pilietinės visuomenės formavimą ir ugdymą. Šiam procesui Lietuvoje dėmesys nerodomas, o jam iš tikrųjų reikalinga talka, reikalinga idealistinių politinių bei visuomeninių organizacijų talka politiniam Lietuvos klimatui keisti.

Talka reikalinga istorinei atminčiai, aplinkos paveldui saugoti. Nuo neatmenamų laikų lietuvis gamtoje matė Kūrėją, per gamtą Jį garbino, todėl čia teka Šventosios upės, tyvuliuoja Šventieji ežerai, trykšta šventi šaltiniai. Tik praėjusio šimtmečio trečiame dešimtmetyje pasaulyje prasidėjusi techninė revoliucija esmingai palietė ir Lietuvą, įsigalintis ekonomizmas gamtą kaip šventenybę paniekino, ėmė ją prievartauti. Į nemeilę gamtai gamta jau atsiliepia nemeile žmogui, už prievartą keršto šaukiasi. Turime grįžti prie ištakų.

Lietuva, jau dabar išsiskirianti iš kitų šalių ekologine žemdirbyste, tebeturinti palyginti mažiau užterštą žemę, vandenis ir orą, sutelkusi dėmesį gamtosaugai, gali padėti ne tik sau, bet ir tapti sektinu pavyzdžiu pasauliui.

**Algimantas Zolubas, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.**

Lietuvių tautoje glūdi dvasiniai turtai, nepanaudojamos galios. Juos išlaisvinti, panaudoti tautos ir jos valstybės labui reikalinga paskata. Tokia paskata, turint reikšmingą Tautos ir jos valstybės tikslus, TALKOS KALBAI ir TAUTAI paskelbimas vertintinas kaip Tautos Atgimimo šauklys.

Lietuvių tautoje talkų reiškinio šaknys tebėra gyvos, visuomenę deramu būdu pakvietus talkai, gero atsako tikrai galima sulaukti. Talkos idėjos populiarinimui gali būti kuriamos organizacijos, skatinamos reiškinio studijos, skelbiami rašinių konkursai. Visuomenei talkos idėja lengvai suprantama, turėtų būti patraukli, priimtina.

Tegyvuoja, teklesti, težydi TALKA KALBAI IR TAUTAI!

2017.10.02; 01:16

Aktualijos Skaitomiausios

Algimantas Zolubas. Ne karavanas eina ir ne šunys loja

**Algimantas Zolubas, šio komentaro autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.**

Atėjęs iš Rytų priežodis šunys loja, o karavanas eina taikytinas tik tuomet, kai karavanas ir šunys tikri. Tačiau dažnai priežodis pavartojamas ir tuomet, kai karavanu apsišaukia keli kupranugariai, o šunimis laikomi jų varovai ar net šeimininkai.

Ir jau visiškai nepriimtina kai tikri darbiniai drambliai įsijaučia karavanu esą, o darbdavius šunimis laiko.

Prieš kiekvienus Seimo ar vietos savivaldos rinkimus stebime viešus spektaklius – vienašales derybas darbinio dramblio vietai užimti; derybose viena pusės duoda tik pažadus, kita – vietai užimti savo balsą. Kadangi pažadai negrindžiami jokiomis garantijomis, derybos tampa vienašalėmis, tapę darbiniais drambliais, jie ambicingai apsišaukia karavanu, darbdavių reikalavimų nebepaiso.

Beveik trijų dešimtmečių patirtis liudija mūsų demokratijos ydas ir grimasas, kuomet darbiniai drambliai imasi savo šeimininkus valdyti.

Blogiausia tai, kad tie drambliai kėsinasi ne jų straubliams tinkamus reikalus tvarkyti, o pastaruoju metu panūdo Lietuvos porceliano lentyną darkyti.

**Mitingas, kurio dalyviai reikalauja ginti lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.**

Politikams tolima, specifinio išmanymo reikalaujanti lietuvių kalbos ir jos rašybos sistema Seime atsidūrė ant politinio prekystalio. Neva mainais kelių lenkų tuščias ambicijas tenkindamas apsišaukėlis karavanas, pagerins Lietuvos santykius su kaimynine Lenkija. Į politinį turgelį, proteguodami lietuvių kalbos darkymą, įsitraukė Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (kas per laikai, kas per papročiai!).

Septynios dešimtys mūsų išrinktųjų į Seimą, regis, vadovaujami TS-LKD buvusio ir esamo pirmininkų, 2017 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose pasirašė lenkų ambicijas tenkinantį įstatymo projektą. Numatytas balsavimas.

**Apie lietuvių kalbai iškilusius pavojus pasakoja kalbininkas Kazimieras Garšva. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.**

Štai tie pažadukai, kurie, padėję rankas ant LR Konstitucijos, prisiekė jos laikytis, tačiau po keturių mėnesių pasišovė priesaiką sulaužyti: Gabrielius Landsbergis, Mykolas Majauskas, Emanuelis Zingeris, Mantas Adomėnas, Monika Navickienė, Julius Sabatauskas, Dovilė Šakalienė, Rasa Juknevičienė, Edmundas Pupinis, Ingrida Šimonytė, Andrius Kubilius, Kęstutis Glaveckas, Virgilijus Alekna, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Kernagis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aušrinė Armonaitė, Arūnas Gelūnas, Gintaras Vaičekauskas, Antanas Matulas, Juozas Olekas, Tadas Langaitis, Mindaugas Bastys, Gediminas Kirkilas, Gintarė Skaistė, Dainius Kreivys, Sergejus Jovaiša, Simonas Gentvilas, Jonas Varkalys, Algirdas Butkevičius, Žygimantas Pavilionis, Vitalijus Gailius, Linas Balsys, Aušra Maldeikienė, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas, Jonas Liesys, Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Raminta Popovienė, Rimantas Sinkevičius, Antanas Vinkus, Kęstutis Masiulis, Valentinas Bukauskas, Kazys Starkevičius, Irena Degutienė, Saulius Skvernelis, Virginijus Sinkevičius, Dainius Gaižauskas, Stasys Jakeliūnas, Virgilijus Poderys, Vytautas Bakas, Guoda Burokienė, Mindaugas Puidokas, Zenonas Streikus, Virginija Vingrienė, Valerijus Simulik, Robertas Šarknickas, Vida Ačienė, Tomas Tomilinas, Raimundas Martinėlis, Gediminas Vasiliauskas, Rūta Miliūtė, Justas Džiugelis, Bronislovas Matelis, Arvydas Nekrošius, Kęstutis Smirnovas, Aurelijus Veryga, Bronius Markauskas. (Pavardės viešinamos specialiai, nes jų gal prisireiks prieš būsimus rinkimus į Seimą).

Ar turi teisę šie seimūnai vadintis karavanu, o 70 tūkstančių pasirašiusiųjų peticiją dėl lietuvių kalbos išsaugojimo laikyti lojančiais šunyčiais? Ar gali piliečių samdiniai-seimūnai tapti darbdaviu-šeimininku ir veikti pagal savo valią?

Į šiuos klausimus atsakė neigiamai rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengta konferenciją-pasitarimas „Apginkime baltų kalbas“ ir mitingas „Už baltų tautų vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“ prie V. Kudirkos paminklo.

Konferencija-pasitarimas parodė, kad minėtas 70-tukas drauge su Skverneliu ir Pranckiečiu nėra karavanas, o tariami šunys yra Tautos balsas. Todėl teįsidėmi kalbos darkymo iniciatoriai ir jų klapčiukai, kad už prekybą Tautos vertybėmis jie pelno nulaipinimą nuo patogių Seimo laktų ir nudaigojimą į politikos patvorį.

2017.09.29; 06:30

Aktualijos

Visuomenininkai rengia viešą akciją-mitingą apginti baltų kalbas

Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ rugsėjo 22-ąją, Baltų vienybės dieną, kviečia į viešą akciją-mitingą „Už baltų tautų vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“ aikštėje priešais Vyriausybės rūmus, prie Vinco Kudirkos paminklo.

Prieš tai Mokslų akademijos Didžiojoje salėje rengiamas pasitarimas „Apginkime baltų kalbas“.

**Kas apgins lietuvių kalbą nuo polonizacijos? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.**

Viešame pasitarime „Apginkime baltų kalbas“ bus skaitomi pranešimai apie kalbos politikos padėtį Lietuvoje, susipažindinama su Latvijos patirtimi ir pasiekimais šioje srityje. Antroje renginio dalyje bus priimti sprendimai, TALKOS judėjimą įteisinantys kaip juridinį asmenį, tariamasi dėl šio judėjimo tikslų, uždavinių ir veiklos būdų.

„Į šį viešą pasitarimą pirmiausiai kviečiame piliečius, prieš dvejus metus prisidėjusius prie parašų rinkimo teikiant Seimui TALKOS įstatymo projektą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos, bet taip pat visus tuos, kas palaiko siekį išsaugoti ir plėsti lietuvių bei latvių kalbų vartojimą, puoselėti giminiškas mūsų kalbų sistemas, saugant jų savitumą bei tradicijas. Susitelkę draugėn gebėsime geriau atremti grėsmes bei geopolitinius iššūkius“, – sakė vienas iš TALKOS iniciatyvinės grupės narių politologas V. Sinica.

TALKA siekia, kad nelietuviški asmenvardžiai Lietuvos oficialiuose dokumentuose būtų rašomi taip kaip Latvijoje. Primename, kad piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“, 2015 m. surinkusi bemaž 70 tūkstančių piliečių parašų, kurie VRK buvo pripažinti galiojančiais, Seimui Lietuvos piliečių vardu pateikė svarstyti įstatymo projektus, pagal kuriuos nelietuviškais rašmenimis pavardes būtų galima rašyti ne vietoj įrašo valstybine kalba, bet kitame paso įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

TALKOS projektui tais pačiais metais Seimas pritarė po pateikimo, tačiau tolesnis šio įstatymo projekto svarstymas buvo pristabdytas, todėl Seimo narys Audronius Ažubalis ir grupė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narių Seimui pateikė kitą iš esmės TALKOS siūlymus atitinkantį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymo projektą. Gegužės 9 d. Seimas šį bei Gedimino Kirkilo ir Andriaus Kubiliaus projektą priėmė svarstymui po pateikimo.

Nors Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų Sąjunga (LVŽS) bei jos lyderiai prieš Seimo rinkimus aktyviai dalyvavo visuomeninėje „TALKOS už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvoje, kuri buvo viena iš sėkmių, atvedusių LVŽS į Seimo rinkimų pergalę, naujajame Seime iki šiol TALKOS siūlomas projektas nėra nagrinėjamas.

Iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ narys, Jonas Vaiškūnas apgailestauja, kad LVŽS vadovybė dabar nesistengia ar neįstengia įtikinti savo partijos bendražygių vieningai palaikyti TALKOS siūlymų asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis paso papildomų įrašų skyriuje bei kitoje tapatybės kortelės pusėje išsaugant ir pagrindinį įrašą valstybine kalba.

„LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis nors ir vadina šį klausimą „vertybiniu“, deja, aktyviai neragina savo partijos kolegų palaikyti TALKOS iniciatyvą ir nesipriešina savo bendražygių Sauliaus Skvernelio ir Viktoro Pranckiečio veiksmams, proteguojant antikonstitucinį Kirkilo-Kubiliaus įstatymo projektą. Dar daugiau, LVŽS vicepirmininkas, neprieštaraujant valstiečių ir žaliųjų vadovybei Seime, jau įregistravo TALKOS iniciatyvos neatitinkantį asmenvardžių rašybos projektą, kuriuo siekiama suteikti privilegiją tam tikroms išskirtinėms Lietuvos piliečių grupėms atsisakyti įrašų valstybine kalba pirmame, oficialiame asmens dokumento puslapyje. Tam nepritaria ne tik TALKA, bet jau ir tautinių mažumų atstovai pareiškę, kad šis LVŽS siūlymas yra nedemokratiškas, antikonstitucinis ir Lietuvos piliečius diskriminuojantis. O LVŽS vadovybė tyli – vadinasi tam pritaria“, – sako J.Vaiškūnas.

Pasak renginio „Apginkime baltų kalbas“ rengėjų, TALKOS iniciatyvinė grupė Baltų vienybės dieną sutelkusi lietuvių ir latvių kalbų likimui neabejingus piliečius į oficialų judėjimą, dar kartą paragins valdžioje esančius LVŽS narius laikytis įsipareigojimų, su kurias jie laimėjo rinkimus ir atėjo į Seimą. Kitų partijų atstovai Seime taip pat bus raginami būti ištikimais Seimo nario priesaikai ir Konstitucijai – neleisti Lietuvos valstybinės kalbos paversti politinių sandorių objektu ir politinių interesų įkaite.

Asmenvardžiai kitame paso įrašų skyriuje bei kitoje tapatybės kortelės pusėje nevalstybine kalba jau kurį laiką rašomi Latvijoje. Nei Lenkijos Respublika, nei kitos užsienio valstybės Latvijai jokių pastabų dėl to niekada nepareiškė.

Tą pačią dieną 9 val. ryto Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks ir spaudos konferencija „Apginkime baltų kalbas“. Joje bus glaustai aptarta padėtis kalbos politikos srityje, TALKOS už valstybinę kalbą planai, renginių programa, politinės situacijos vertinimas. Spaudos konferencijoje dalyvaus „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės pirmininkas, Seimo narys, akademikas Eugenijus Jovaiša, šios inciatyvinės grupės nariai politologas Vytautas Sinica ir Vilniaus rajono tarybos narys Gintaras Karosas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.19; 09:05

Gerbkime lietuvių kalbą