Šeštadienį sostinėje prie Baltojo tilto šurmuliavo baigiamasis NATO ir visuomenės bendrystei skirtas renginys iš NATO festivalių ciklo „Galingi, nes vieningi!“. Tai – baigiamasis renginys visuomenei prieš istorinį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepos 11–12 dienomis.
Slaptai.lt skelbia pluoštą nuotraukų, kuriose užfiksuoti vokiški, amerikietiški, lietuviški ginklai.
Kyjivas, kovo 23 d. (Ukrinform-ELTA). Kitą savaitę į Ukrainą bus išsiųsti pirmieji šeši modernūs kovos tankai „Leopard 2A4“, pareiškė ketvirtadienį Ispanijos gynybos ministerija.
Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi televizijos kanalu CNN.
Manoma, kad Ispanija pirmąją tankų partiją Ukrainai išsiųs kitos savaitės pabaigoje, kai bus baigti oficialūs šaudymo bandymai lauko sąlygomis.
Šeši tankai „Leopard 2A4“ buvo patikrinti ginkluotės gamykloje netoli Sevilijos, Pietų Ispanijoje.
Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles ketvirtadienį lankėsi įmonėje. Ji informavo, kad netrukus ten apžiūrai bus pristatyti dar keturi tankai „Leopard“, skirti Ukrainai.
Kaip buvo pranešta, pirmadienį dešimtys Ukrainos kariškių baigė keturias savaites trukusius mokymus Ispanijoje, per kuriuos jie treniravosi valdyti tanką „Leopard 2A4“.
Vašingtonas, vasario 23 d. (ELTA). Gali prireikti daugiau kaip metų, kol JAV armija pristatys Ukrainai tankų „M1 Abrams“.
Tai ketvirtadienį pareiškė JAV armijos sekretorė Christine Wormuth, praneša CNN. Pasak pareigūnės, planai, kaip ir kada jie bus pristatyti, vis dar rengiami.
„Svarstome, koks būtų greičiausias būdas nugabenti tankų ukrainiečiams, – teigė Ch. Wormuth. – Tai nebus savaičių klausimas. Nė vienas iš mūsų nagrinėjamų variantų nėra savaičių ar dviejų mėnesių trukmės. Tai apima ilgesnį laikotarpį. Bet aš manau, kad yra variantų, kurie yra trumpesni kaip dveji metai, kaip pusantrų metų. Bet vėlgi turime įvertinti kiekvieno iš jų privalumus ir trūkumus“.
„Manau, kad dar reikia nuspręsti, ar tankai galėtų ten patekti iki metų pabaigos“, – pridūrė JAV armijos sekretorė.
Suomijos vėliavos
Helsinkis, vasario 12 d. (ELTA). Suomija dar nepriėmė sprendimo dėl savo tankų „Leopard 2“ perdavimo Ukrainai, nors Vokietija uždegė tam žalią šviesą. Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin apie tai pranešė interviu žurnalistams, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“.
Pasak S. Marin, strateginė Suomijos situacija „šiek tiek skiriasi“ nuo kitų šalių dėl turimos bendros sienos su Rusija.
„Visuomenės apie tokius dalykus iš anksto neinformuojame, bet kai sprendimas būna priimtas, pranešame, ką jie turi žinoti“, – pareiškė ji.
Premjerė priminė, kad anksčiau Suomija neatskleisdavo detalios informacijos apie tai, kokius ginklus ji perduoda Ukrainai. Taip buvo elgiamasi būtent dėl Rusijos veiksnio. Vokietijos bendrovės siūlo perduoti Ukrainai dešimtis tankų „Leopard 1“. EPA-ELTA nuotr.
Prieš kelias dienas „The Wall Street Journal“ (WSJ) skelbė, kad Suomija greičiausiai perduos tam tikrą skaičių savo „Leopard 2“ tankų Ukrainai tik įstojusi į NATO. Tačiau dėl Turkijos pozicijos kyla abejonių ir dėl Suomijos įstojimo į aljansą.
Suomija apie savo ketinimus perduoti Ukrainai keletą savo tankų „Leopard 2“ pirmą kartą pranešė sausio 7 dieną. Vienintelė sąlyga buvo ta, kad kitos šalys turi pirmosios pritarti tankų perdavimui.
Sausio 20 dieną Suomija patvirtino dar vieną karinės paramos Ukrainai paketą, tačiau tankai į jį nebuvo įtraukti.
Tuo tarpu Suomijos stojimo į NATO klausimas, kuris dabar keliamas kaip sąlyga tankų tiekimui, pakibęs ore. Turkija atsisako pritarti Suomijos ir Švedijos narystei NATO, o be visų esamų narių pritarimo naujų narių įstojimas į aljansą yra neįmanomas.
Danijos ginkluotosios pajėgos. Youtube.com nuotr.
Kopenhaga, sausio 27 d. (ELTA). Šiuo metu Danija neplanuoja perduoti Ukrainai savo tankų. Kaip praneša UNIAN, tai interviu televizijos kanalui TV2 pareiškė šalies gynybos ministras Jakobas Ellemannas Jensenas.
Pasak jo, Danija turi 44 tankus, bet 14 iš jų dabar yra Baltijos šalyse.
Žurnalisto paklaustas, kodėl likusių 30 tankų neperdavus Ukrainai, ministras atsakė, kad Danija kitaip padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos.
„Šie tankai nėra tik papuošalas. Jie naudojami kaip atgrasymo veiksnys. Mūsų sąjungininkės Baltijos šalys turi labai labai didelę kaimynę, kuri, kaip žinoma, puldinėja savo kaimynes“, – pareiškė J. Ellemannas Jensenas. Jis pridūrė, kad tankai Danijai reikalingi ir savo kariškiams rengti.
Anot ministro, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai kreipėsi į jį, prašydamas tiekti ginkluotės sistemas, bet apie tankus nebuvo kalbama. Ministras neatmetė, kad šis klausimas bus svarstomas, jei bus gautas toks Ukrainos prašymas.
„Manau, kad mes turime išnagrinėti savo galimybes neatlyginamai perduoti įrangą. Ženkime pirmyn. Jeigu Putinas laimės šį karą, jis tęs. Todėl jis turi pralaimėti“, – pabrėžė Danijos gynybos ministras.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, šį mėnesį Danijos gynybos ministerija pareiškė, kad yra pasirengusi perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 19 savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“.
Praėjusių metų pabaigoje Danijos vyriausybė patvirtino naują pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – daugiau kaip 37 mln. eurų.
Tankas Leopard 2. Youtube.com
Varšuva, sausio 27 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Lenkijai, papildomai pristatysiančiai Kyjivui 60 tankų, kad padėtų atremti Rusijos agresiją.
„Ačiū (…) Lenkijai už šiuos svarbius sprendimus pristatyti Ukrainai 60 lenkiškų tankų, kurių 30 yra garsieji „PT-91 Twardy“, ir 14 tankų „Leopard“, – tviteryje parašė V. Zelenskis.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį per interviu Kanados televizijai „CTV News“ atskleidė Varšuvos indėlį.
„Šiuo metu esame pasirengę pasiųsti 60 modernizuotų savo tankų, 30 jų – tankai PT-91. Be šių tankų, iš savo atsargų pasiųsime 14 tankų „Leopard “, – sakė jis.
Pasak M. Morawieckio, nuo karo pradžios Lenkija suteikė Ukrainai „250 tankų (…) ar net daugiau“. Ukrainai jau pristatyti tankai daugiausia yra sovietinio modelio T-72. Tankai PT-91 yra modernizuota jų versija.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, sausio 26 d. (ELTA). Ukrainai dar reikia mažiausiai 350-400 tankų, kad suformuotų smogiamąsias šarvuočių ir tankų pajėgas. Tai ketvirtadienį interviu „24-ajam kanalui“ pareiškė prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
Jo manymu, galutinis lūžis tiekiant ginklus Ukrainai jau įvyko.
„Vis dar girdėti eskalacijos baimės atgarsių, bet jau visi suprato, jog jokios eskalacijos nebus, kadangi visiška eskalacija jau pasiekta, jau vyksta didelis karas ir Ukrainai visko reikia duoti čia ir dabar… Dabar ateis metas, kai Ukraina pakankamai gaus visko, ko reikia, kad pasiektų šio karo finalą“, – teigė patarėjas. Kijevo centre demonstruojas pamuštas rusų armijos tankas
Pasak jo, šiuo metu vienintelė ginklų tiekimo Ukrainai problema yra logistika. M. Podoliakas pažymėjo, kad dabar iškilo uždavinys organizuoti ginklų pristatymo „konvejerį“ ir Ukrainos kariškių rengimą.
„Oficialiai jau paskelbta apie maždaug 120 tankų, bet, atsižvelgiant į dabartinį momentą, mums reikia 350-400 tankų, kad suformuotume konkrečias tankų šturmo brigadas. Manau, kad šį skaičių pasieksime“, – pabrėžė M. Podoliakas.
Tankas Leopard 2. Youtube.com
Kyjivas, sausio 23 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainai, kad laimėtų, reikia kelių šimtų tankų, nes be Ukrainos pergalės nebus stabilios plėtros ir aiškios pasaulio tvarkos. Tai savo „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
„Mums reikia tankų – ne 10 ar 20, o kelių šimtų. Mūsų tikslas – atkurti 1991 m. sienas ir patraukti atskaitomybėn priešą, kuris sumokės už padarytus nusikaltimus”, – pabrėžė jis. A.Jermakas priminė, kad bendras demokratijos tikslas kovojant su autokratija yra užtikrinti stabilų vystymąsi ir aiškią pasaulio tvarką. Anot jo, be Ukrainos pergalės tai neįvyks.
„Todėl šiandien kiekvienas tankas, kurį galima panaudoti mūšyje, turi būti mūsų fronte. Nes tai ne tik Ukrainos frontas. Tai civilizacijos frontas prieš atsilikimą ir iš pelkių ateinantį barbariškumą”, – pabrėžė prezidento kanceliarijos vadovas.
Kaip buvo pranešta, prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad dešimčių Vakarų tankų tiekimas Ukrainai prieš tūkstančius Rusijos kariuomenės turimų tankų problemos neišspręs, bet padės motyvuoti Ukrainos kariuomenę.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, sausio 19 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidento padėjėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarams laikas nustoti bijoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir pasiųsti į karo draskomą šalį taip reikalingų modernių tankų.
„Tikroji lyderystė – tai rodyti pavyzdį, o ne dairytis į kitus… Ukrainai reikia tankų; tankai – raktas į tinkamą karo pabaigą. Laikas nustoti drebėti prieš Putiną ir žengti galutinį žingsnį“, – tviteryje parašė prezidento patarėjas Michaylas Podoliakas.
Rizika
Briuselis, sausio 19 d. (dpa-ELTA). NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas mano, kad galima eskalacijos rizika dėl vakarietiškų kovinių tankų tiekimo Ukrainai yra suvaldoma.
„Ar galime suvaldyti riziką? Taip, visiškai“, – ketvirtadienį po NATO Karinio komiteto posėdžio Briuselyje spaudos konferencijoje sakė JAV generolas Christopheris Cavolis.
Taip jis leido suprasti, jog nemato didelio pavojaus, kad Rusija į vakarietiškų kovinių tankų tiekimą Ukrainai reaguotų kariniais smūgiais NATO valstybėms.
Paklaustas, kiek svarbus yra vakarietiškų tankų, pavyzdžiui, „Leopard 2“, perdavimas Ukrainai, komiteto pirmininkas Robas Baueris pabrėžė, jog tankai yra svarbi ginklų sistema, kad būtų galima įveikti rusus ir išvyti juos iš okupuotų teritorijų. „Rusai kovoja su tankais, todėl ir ukrainiečiams reikia tankų“, – teigė jis. Viena vertus, tankai esą reikalingi, kad Ukrainos pajėgos neatsiliktų nuo priešo. Antra vertus, jų reikia Rusijos užimtoms teritorijoms atsikovoti.
Dėl tolesnės karinės paramos Ukrainai penktadienį JAV karinių oro pajėgų bazėje Ramšteine tarsis dešimčių šalių gynybos ministrai. Labiausiai rūpimas klausimas – ar bus paskelbta apie tankų „Leopard 2“ perdavimą.
V. Zelenskis ragina spartinti pagalbą Ukrainai. Davosas. EPA-ELTA nuotr.
Davosas, sausio 18 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi į Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) ragino paspartinti pagalbos teikimą Ukrainai ir perspėjo, kad „tironija lenkia demokratiją“.
Vaizdo ryšiu kreipdamasis į pasaulio politikos ir verslo lyderių forumą Davose, V. Zelenskis „paragino veikti sparčiau“, akivaizdžiai turėdamas omenyje Vokietijos abejones dėl kovinių tankų „Leopard“ tiekimo.
„Laiką, kurį laisvasis pasaulis naudoja mąstymui, teroristinė valstybė naudoja žudymui“, – sakė V. Zelenskis prieš penktadienį Vokietijoje vyksiantį Vakarų ginklų tiekėjų Ukrainai susitikimą.
„Pasaulis neturi dvejoti nei šiandien, nei bet kada, – pridūrė jis. – Tironija lenkia demokratiją. Vakarų mobilizacija turi aplenkti naują mūsų bendro priešo karinę mobilizaciją.“
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, sausio 17 d. (dpa-ELTA). Po Rusijos raketų smūgio į pramoninį Dnipro miestą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus suteikti sunkiųjų ginklų ir pagyrė Didžiąją Britaniją, jau nusprendusią jų atsiųsti. „Paskelbtas naujas gynybos pagalbos paketas – būtent tai, ko reikia: kovos tankai, kiti šarvuočiai ir artilerija“, – pirmadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė 44 metų prezidentas.
V. Zelenskis sakė laukiantis Pasaulio ekonomikos forumo Davose, oficialiai prasidėjusio pirmadienį, ir Ukrainos kontaktinės grupės, penktadienį susitinkančios JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje, sprendimų dėl tolesnių ginklų tiekimų.
V. Zelenskio teigimu, savaitgalį Rusijos raketai pataikius į gyvenamąjį pastatą pramoniniame Dnipro mieste žuvo apie 40 žmonių, daugiau nei dvidešimt vis dar laikomi dingusiais. Ukraina darys viską, ką gali, kad surastų kaltininkus ir patrauktų juos atsakomybėn, sakė prezidentas.
Prezidentas taip pat paragino Vakarus nedelsti pristatyti norimus tankus. Rusijos puolimas Dnipre ir naujos pastangos perimti iniciatyvą kare reikalauja „naujų ir greitesnių sprendimų“. V. Zelenskis atkreipė dėmesį į didelę Rusijos kariuomenės koncentraciją rytiniame Ukrainos Donbaso regione, ypač aplink Bachmuto ir Soledaro miestus, taip pat Pietų Ukrainoje. „Pamatysime, kam Rusija čia rengiasi“, – sakė prezidentas.
Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio klausimais Asta Skaisgirytė viliasi, jei Lenkija sutiks Ukrainai perduoti tankų „Leopard 2“ kuopą, tai galėtų paskatinti ir Vokietiją imtis atitinkamų sprendimų.
„Vokietijos retorika nuo pat pradžių buvo ta, ką pasakė ir kancleris Olafas Scholzas, kad Vokietija, skirdama sunkiąją techniką, o ypatingai tankus, nenorėtų būti viena. Kitaip sakant, vokiečiai apeliavo į transatlantinę koaliciją. Tai vėlgi, jei Lenkija sutiktų skirti, taip pat Suomija turi Leopardų, tai jei ir ji sutiktų, tada ir Vokietijai tuos sprendimus būtų priimti daug lengviau“, – ketvirtadienį Info TV teigė A. Skaisgirytė.
Kaip jau buvo pranešta, trečiadienį Lvive Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, jog jo šalis priėmė sprendimą perduoti Ukrainai tankų „Leopard 2“ kuopą.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad NATO Aljanso šalys turi priimti lemiamą sprendimą dėl tolimesnės karinės paramos Ukrainai. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžia, kad Kyjivas ne kartą išsakė poreikį gausesnei Vakarų paramai ginkluote, kurios sąjungininkės turi ir galėtų perduoti ukrainiečiams, tačiau vis dar dvejoja.
„Priėjome tašką, kai turime arba reikšti užuojautą, rodyti nerimą, siųsti viltis ir maldas vyrams ir moterims fronte, kurie, taip, jie šals, bus įstrigę sušalusiame purve (…), arba galime perduoti tai, ko jie prašo. Pagrindinis dalykas – tai koviniai tankai. Esmė tokia, kad NATO jų turi apsčiai. Taip pat ir amunicijos, reikalingos koviniams tankams. Ekspertai sako, kad tai galėtų pakeisti dabartinę situaciją – ypač, jeigu tankai būtų perduodami dabar, kol žemė yra įšalusi. Vadinasi, jie galėtų veikti laisviau“, – trečiadienį „Bloomberg“ žurnalistei Bukarešte vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime sakė G. Landsbergis.
„Jeigu kalbame, vėluojame, neapsisprendžiame ir perduodame tankus vėliau, pavasarį – tada jie bus mažiau naudingi“, – pabrėžė jis.
Klausiamas, ar NATO parama Ukrainai stringa dėl baimės, jog konfliktas eskaluosis, ministras teigė, kad Aljansui koją kiša aiškaus supratimo, koks turėtų būti galutinis Vakarų tikslas, stoka.
„Manau, kad nebuvo labai aiškaus supratimo, ką laikome galutiniu tikslu“, – svarstė jis.
„Ukrainai – tai visos savo teritorijos, kartu ir Krymo, susigrąžinimas“, – pažymėjo G. Landsbergis.
ELTA primena, kad šią savaitę užsienio reikalų ministras dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Bukarešte, Rumunijoje.
Susitikimo metu ministrai aptarė Rusijos agresiją Ukrainoje, NATO paramą Ukrainai, Kinijos keliamus iššūkius ir sąjungininkų atsparumo stiprinimą. Bukarešte surengta sesija su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu, kurios metu aptart Ukrainos poreikiai, siekiant apsiginti nuo Rusijos, bei ilgalaikė sąjungininkų parama.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 4 d. (ELTA). Penktadienį JAV gynybos departamentas pranešė, kad Ukrainai bus perduotas naujas karinės pagalbos paketas, kurio vertė – 400 mln. dolerių.
Kaip papasakojo Pentagono atstovė Sabrina Singh, šį paketą sudarys oro gynybos sistemos „Hawk“, suremontuoti sovietų gamybos tankai Т-72, taip pat 250 pėstininkų kovos mašinų M1117, 40 šarvuotųjų katerių, 1100 dronų „Phoenix Ghost“.
UNIAN duomenimis, „Hawk“ yra oro gynybos sistemos „Patriot“ pirmtakas. Kompleksas buvo kuriamas lėktuvams naikinti, o vėliau jis buvo patobulintas, kad galėtų perimti skrendančias raketas. Jis kainuoja 15 mln. dolerių, o kiekvienas sviedinys – po 250 tūkst. dolerių.
Rugsėjo 21 d. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Vašingtonas jau suteikė Ukrainai pagalbos už daugiau kaip 25 mlrd. dolerių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, rugsėjo 21 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą primygtinai paprašė Vokietijos suteikti jo šaliai kovinių tankų. „Duokite mums šiuos ginklus, – trečiadienį interviu televizijai „Bild“ sakė V. Zelenskis. – Koviniai tankai šiandien mums reiškia, kad galime išgelbėti daugiau gyvybių“.
V. Zelenskis nesutiko su Vokietijos vyriausybės argumentu, kad ji nenori veikti atskirai nuo savo NATO sąjungininkių. „Esate nepriklausoma valstybė. Nieko bloga, jei nenorite duoti mums šių ginklų, turite teisę į savo nuomonę, – kalbėjo jis. – Tačiau nesakykite, kad pirmiausia tai turi padaryti JAV, paskui Lenkija ir taip toliau“.
Vokietijos Bundestagas ketvirtadienio popietę svarstys tolesnę karinę paramą Ukrainai. Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Parlamente pateiktame pasiūlyme vyriausybė raginama, be kita ko, nedelsiant suteikti „leidimą eksportuoti į Ukrainą kovinius tankus, pėstininkų kovos mašinas ir transportinius tankus iš tiekimo rezervų“.
Kol kas nė viena NATO šalis nėra suteikusi Ukrainai Vakarų gamybos kovinių tankų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tvirtina, kad Vokietija neturėtų veikti savarankiškai šioje srityje. Kalbėdamas apie neseną savo pokalbį telefonu su O. Scholzu V. Zelenskis televizijai „Bild“ sakė: „Kalbėjau labai tiesmukai, nes kai kurių žingsnių nesuprantu“.
Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto
Varšuva, liepos 30 d. (dpa-ELTA). Lenkija kreipėsi į Vokietiją, prašydama jos pateikti „geresnį“ pasiūlymą dėl tankų tiekimo.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas atitinkamą prašymą išsakė laiške, kurį išsiuntė savo Vokietijos kolegei Christine Lambrecht. Laiško turinį penktadienio vakarą paviešino portalas „wPolityce“. Portalo duomenimis, laiške teigiama, kad Varšuva laukia „rimto pasiūlymo“, kuris „padėtų sustiprinti Lenkijos ir viso regiono gynybos pajėgumus“.
Prieš kelis mėnesius Lenkija sutiko perduoti Rusijos užpultai Ukrainai savo senesnę įrangą, tačiau mainais į modernesnę vokišką techniką.
Pasak M. Blaszczako, jo šalis iki šiol pristatė ginklų Ukrainai už beveik 1,7 mlrd. eurų. „Dėl to mūsų gynybos pajėgumuose atsirado spragų“, – tvirtino gynybos ministras.
Lenkija nebuvo patenkinta pradiniu Vokietijos pasiūlymu pristatyti jai 20 tankų „Leopard 2“. Kai Varšuvos nepasitenkinimas tapo viešu, Ch. Lambrecht M. Blaszczakui išsiųstame laiške aiškino, kad jos šalis turi tik nedideles šių tankų atsargas. Ji pasiūlė Lenkijai kartu užsisakyti naujų „Leopard 2“.
„Noriu pabrėžti, kad nesitikime įgyti jokio nepelnyto pranašumo“, – savo Vokietijos kolegei atsakė M. Blaszczakas. Pasak jo, Varšuva nori jau panaudotos technikos, kuri būtų gerai pažįstama šalies kariuomenei.
Gepard tankas. Wikipedija.org
Kyjivas, liepos 25 d. (dpa-ELTA). Ukraina gavo iš Vokietijos pirmuosius priešlėktuvinius tankus „Gepard“ („Leopard“).
„Šiandien oficialiai atvyko pirmieji trys „Gepard“, – pirmadienį per Ukrainos televiziją sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir pridūrė, kad taip pat pristatyta dešimtys tūkstančių šaudmenų.
Pagal gegužę pasiektą susitarimą su gynybos ministre Christine Lambrecht turi būti pristatyta dar 12 tankų.
Tai jau antroji sunkiosios ginkluotės siunta iš Vokietijos. Birželio mėnesį Vokietijos vyriausybė pristatė septynias 40 kilometrų nuotolio savaeiges haubicas.
Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pripažįsta, kad apsikeitimas tankais su Lenkija vyksta ne taip, kaip tikėtasi, praneša dpa.
Visgi Vokietijos diplomatijos vadovė nesutinka su Lenkijos vyriausybės teiginiais, kad Berlynas nesilaiko savo žodžio ir netgi ėmėsi apgaulės.
„Tokioje situacijoje niekas neapgaudinėja savo europiečių kaimynų“, – penktadienį sakė A. Baerbock.
Lenkija sutiko perduoti Ukrainai savo turėtus tarybinių laikų tankus, o Vokietija ir kiti partneriai pažadėjo Lenkijai tiekti naujesnius tankus.
Atrodė, kad toks planas yra geriausias ir greičiausias būdas Ukrainai gauti ginkluotę, o ukrainiečių kariams nereikėtų ilgai mokytis naudotis tankais.
Tačiau Varšuva nepatenkinta rezultatais. Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sukritikavo ankstesnius Vokietijos pasiūlymus kaip netinkamus.
Ministras šeštadienį Lenkijos žiniasklaidai teigė, kad Berlynas neseniai pasiūlė Varšuvai perduoti 20 Tankų „Leopard 2A4“. Jis pasiūlymą kritikuoja nes prireiktų metų, kad tankai būtų suremontuoti iki tinkamos būklės. Be to, Lenkija tikisi ginkluotės bent vienam batalionui, o tai reiškia, kad ji norėtų gauti 44 tankus.
Tuo metu užsienio reikalų viceministras Szymonas Szynkowskis vel Sękas laikraščiui „Der Spiegel“ išreiškė nuogąstavimus, kad Vokietija bando apgauti Lenkiją.
Pasak jo, iš pradžių lenkams buvo pasiūlyti netgi senesni tankai nei tie, kuriuos Lenkija atidavė Ukrainai.
„Tai nepriimtina nes mes neturime jokio noro pabloginti savo ginkluotės ir treniruoti savo karius naudotis technika iš 7-ojo XX a. dešimtmečio“, – sakė jis, pridėdamas, kad todėl dabar Varšuvai tenka pasikliauti kitų NATO partnerių pagalba.
Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministrė A. Baerbock sako, kad iš pat pradžių buvo aišku, jog neįmanoma pakeisti kiekvieno tanko per naktį „vos spragtelėjus pirštais“. Vokietijos vyriausybė dabar aiškinasi, kodėl tankų mainai stringa ir ar Berlynas turėtų suteikti kitokią pagalbą. A. Baerbock pažymėjo, kad Ukrainai reikia ir kitos sunkios ginkluotės, pavyzdžiui, artilerijos. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
NATO narė Lenkija perdavė 200 tarybinių tankų Ukrainai, kuri kariauja prieš ją užpuolusią Rusiją.
Šaltiniai Vokietijos gynybos ministerijoje teigia, kad Lenkijai buvo pasiūlyta 100 geros būklės tankų „Leopard 1“ kaip kompensacija mainų programos pradžioje. Tačiau Lenkija mano, kad jie per seni, todėl jų atsisakė. Varšuva prašo tankų „Leopard 2“, tačiau, anot šaltinio, jų neįmanoma perduoti iš dabartinio Bundesvero rezervo.
Varšuva penktadienį taip pat pranešė planuojanti įsigyti ginkluotės iš Pietų Korėjos. Gynybos ministras sakė, kad sutartys bus pasirašytos jau kitą savaitę.
Lenkija įsigytų 48 lengvuosius naikintuvus FA-50, 180 tankų K2 „Black Panther“ ir neatskleidžiamą kiekį haubicų K9.
Madridas, birželio 30 d. (ELTA). Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles ir Vokietijos URM vadovė Annalena Baerbock ketvirtadienį neatsakė į žurnalistų klausimą apie galimą tankų „Leopard“ siuntimą iš Ispanijos į Ukrainą, praneša naujienų agentūra EFE.
Pasak agentūros, per spaudos konferenciją Madride žinybų vadovės apsiribojo žodžiais, kad jų šalys yra „visiškai solidarios“ su Kyjivu. Tiek M. Robles, tiek A. Baerbock vengė tiesiai atsakyti į klausimą apie galimą tankų tiekimą.
Kad galėtų tiekti tankus „Leopard“ Ukrainai, Ispanija turi gauti juos gaminančios VFR leidimą.
Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministrės, Berlynas su savo sąjungininkais, taip pat ir su Madridu, tariasi, kaip geriau paremti Ukrainą.
Birželio 5 d. laikraštis „El Pais“, remdamasis šaltiniais Ispanijos vyriausybėje, pranešė, kad šalis pasirengusi tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę. Kaip rašė leidinys, iki šiol Madridas siuntė Kyjivui šaudmenis, individualios apsaugos priemones ir lengvąją ginkluotę – granatsvaidžius ir kulkosvaidžius.
Po to Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas negavo jokių Madrido prašymų dėl tankų „Leopard 2“ perdavimo Kyjivui.
Birželio 11 d. leidinys „Business Insider“ teigė, kad oficialūs Ispanijos asmenys atsiprašė Vokietijos vyriausybės už ketinimus patiekti Ukrainai 40 vokiškų tankų.
