Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio užsiminus apie planus pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų tankų „Leopard“ įsigijimo, valdančiajai daugumai priklausantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimundas Lopata pažėrė daugybę klausimų. Parlamentaras nuogąstauja kodėl be diskusijų prakalbta būtent apie vokiškus tankus ir kelia klausimą ar JAV nebėra strategiškai svarbi valstybė Lietuvai.
„Šiandien įvyko bandymas priimti istorinį sprendimą, turėsiantį svarbių geopolitinių pasekmių, o būtent – ignoruojant JAV, be platesnio aptarimo Seime ir visuomenėje. Į klausimą, kodėl be konkurso ir geopolitinio aptarimo pasirinktas vokiečių gamintojas, Krašto apsaugos ministras atsakė, kad „karinis patarimas seka prieš politinį sprendimą“, – feisbuke rašė R. Lopata.
„Nieko nežinau nei apie karinio patarimo turinį, nei apie politinį sprendimą“, – pridūrė NSGK narys.
Pasak R. Lopatos, toks skubus sprendimas sukuria įspūdį, kad tai gali būti susieta su Vokietijos pažadu įkurti Lietuvoje nuolatinę brigadą.
„Ar buvo pasiektas koks nors susitarimas brigados pažadui už „Leopard“ pirkimą?“, – socialiniame tinkle klausė R. Lopata. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
R. Lopatos teigimu, Vokietijos gamintojų tankai „Leopard“ kokybės ir kainos atžvilgiu yra panašūs į JAV gaminamus tankus „Abrams“.
„Kodėl buvo priimtas sprendimas pasirinkti Vokietiją, o ne JAV? Ar dėl to buvo balsuojama VGT? Ar VGT nariai supranta, kad ketinimų protokolas yra beveik neatšaukiamas žingsnis, kurio pakeitimas turėtų pasekmių santykiuose su Vokietija?“, – klausė R. Lopata.
„Ar tiesa, kad Lietuva už 88 pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ jau sumokėjo Vokietijos gamintojams apie 400 milijonų, o už papildomus 120 mašinų sumokės dar virš pusės milijardo eurų?“, – tęsė NSGK narys.
Taip pat R. Lopata pažymėjo, kad skubotumas ir uždarumas kompromituoja pasirinkimą.
„Kokie yra karinio patarimo ir politinio sprendimo argumentai? Ar toks skubotas, be konkurso, ignoruojat JAV gamintojus, sprendimas atrodo skaidrus?“, – akcentavo jis.
„Ar neatrodo, kad tokie sprendimai kompromituoja valdžios pastangas didinti karinį finansavimą? Jei visuomenei nereikia žinoti, ir ne jie kartu turi spręsti, tai kodėl pilietinė visuomenė turi tikėti, kad dabar bus kitaip, bus geriau, kai kariuomenei reikia daugiau lėšų?“, – feisbuke pirmadienio vakarą dėstė R. Lopata.
Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
ELTA primena, kad pirmadienį po VGT posėdžio A. Anušauskas patikino, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
„Šią savaitę, mes pasirašysime ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais“, – sakė A. Anušauskas. Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys gegužės mėnesį pranešė, jog Lietuvoje bus steigiama lengvoji pėstininkų divizija, sudaryta iš trijų brigadų, taip pat bus kuriamas tankų batalionas.
V. Rupšys pabrėžė, kad tankų bataliono steigimas šaliai yra būtinas, nepriklausomai nuo apsisprendimo kurti Lietuvos diviziją.
Kaip teigė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, tankų įsigijimas užtruks bent 5 metus. Greičiausiai, sakė jis, bus žvalgomasi į amerikiečių ar vokiečių techniką.
Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, įgyvendinant regioninius gynybos planus, dėl kurių galutinai sutarta Vilniaus viršūnių susitikime, svarbu stiprinti ir Lietuvos pajėgumus. Ministro teigimu, kuriant Lietuvos diviziją svarbus ir tankų batalionas, kurį turėtų sudaryti bent 40 kovinių mašinų.
„Stiprindami savo pajėgumus, kurdami diviziją, mes kartu stipriname ir savo gynybą, ir NATO planų įgyvendinimą“, – LRT laidoje „Savaitė“ teigė A. Anušauskas.
„Pavyzdžiui, kuriant diviziją, jai reikalingas tankų batalionas, stiprinantis jos galią, manevrą, pajėgumą. Šiuo atveju mes ties tuo dirbame, niekam ne paslaptis, kad kariuomenė atlieka tokius vertinimus. Ir galiausiai, aš manau, kad politinis sprendimas bus priimtas dėl įsigijimo“, – aiškino krašto apsaugos ministras.
Anot jo, tankų batalioną turėtų sudaryti bent 40 kovinių mašinų.
Amerikiečių karys Vilniuje. Vytauto Visocko nuotrauka
„Kalbu apie batalioną, batalionas yra keliasdešimt tankų. Tai gali būti 40 kovinių mašinų“, – sakė A. Anušauskas.
„Pirmą kartą šiuolaikinėje Lietuvoje būtų įgyvendintas toks projektas, nes tankus mes turėjome tik iki 1940 metų“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys gegužės mėnesį pranešė, jog Lietuvoje bus steigiama lengvoji pėstininkų divizija, sudaryta iš trijų brigadų, taip pat bus kuriamas tankų batalionas.
V. Rupšys pabrėžė, kad tankų bataliono steigimas šaliai yra būtinas, nepriklausomai nuo apsisprendimo kurti Lietuvos diviziją.
Kaip teigė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, tankų įsigijimas užtruks bent 5 metus. Greičiausiai, sakė jis, bus žvalgomasi į amerikiečių ar vokiečių techniką.
