VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, reaguodama į pirmadienį žiniasklaidoje pasirodžiusią publikaciją apie tai, kad nei žurnalistams, nei visuomenei nėra viešai prieinama neįslaptinta informacija apie Vyriausybės posėdyje Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovui Ričardui Pociui skirtą tarnybinį nusižengimą, pirmadienį kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę.
„Labai svarbu, kad Vyriausybės, vidaus reikalų ministrės sprendimai nekeltų abejonių. Kaip numatyta Valstybės politikų elgesio kodekse, priimant sprendimus būtina laikytis skaidrumo ir sąžiningumo, be to, labai svarbu paaiškinti visuomenei jų priėmimo motyvus užtikrinant atvirumą ir viešumą. Todėl turime išsiaiškinti, kodėl ta nuobauda skirta, už kokius konkrečius pažeidimus, ir kodėl informacija slepiama nuo visuomenės“, – teigia Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas Vytautas Bakas.
Kreipimesi Vyriausybės atstovų bus prašoma pateikti VST vado generolo Ričardo Pociaus atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą, Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų, susijusių su šios nuobaudos paskyrimu, stenogramas bei įrašą.
Parlamentaras atkreipia dėmesį ir į tai, kad taip pat kyla klausimų Vyriausybei dėl toje pačioje publikacijoje VST vado R. Pociaus paminėto patiriamo psichologinio spaudimo jo atžvilgiu.
„Reikalausime pradėti tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, kas ir kokiu tikslu galimai spaudžia tarnybos vadovą“, – sakė V. Bakas.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje Vyriausybė, skyrusi papeikimą VST vadui R. Pociui, nepateikė šio sprendimo priežasties. „Delfi“ žiniomis, papeikimas VST vadui buvo nulemtas ilgos įtampos tarp vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės ir R. Pociaus. Klausimai veja klausimus
Kaip rašo portalas „Delfi“, Vyriausybėje nuobaudos R. Pociui klausimas svarstytas slaptai, o kas posėdžio metu buvo nutarta, ministrai nutarė neviešinti. Vyriausybė tikina, kad papeikimo priežastys slepiamos siekiant apsaugoti R. Pociaus asmens duomenis ir jautrią informaciją.
Visgi, „Delfi“ žiniomis, tarnybinio R. Pociaus patikrinimo išvadoje minimi keli epizodai. Vadui priekaištauta, kad viename pasitarimų dalyvavo ne jis pats, o jo pavaduotojas. Taip pat tyrimas vyko ir dėl to, kad VRM esą buvo prašiusi tarnybos deleguoti atstovą į darbo grupę, kurioje tartasi dėl Rūdninkų poligono, tačiau VST raštu jau anksčiau buvo išreiškusi pritarimą ir pareiškusi, kad pastabų šiuo klausimu neturi.
O dar viename epizode minimas VST raštas, kurio tarnybos prašė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. R. Pociui turėta priekaištų dėl to, kad komitetui išsiųstas dokumentas esą nebuvo suderintas su VRM, nors jis kartu buvo siųstas ir ministerijai, rašo portalas „Delfi“.
VRM šią „Delfi“ gautą informaciją paneigė, argumentuodama, kad „paklausime pateikta informacija nėra teisinga, tai yra, nuobauda skirta ne už tai, kas įvardinta“.
Vokietijoje, JAV mokymų vadavietei Europoje priklausančioje Hohenfels karinėje bazėje, tarp dviejų tarptautinėse pratybose „Sąjungininkų dvasia VIII“ dalyvavusių Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių savanorių praėjusio sekmadienio rytą kilo konfliktas. Po jo vienas karių pateko į Regensburgo universitetinę ligoninę.
Nukentėjusio grandinio T. B. būklė yra stabili, artimieji apie įvykį informuoti.
Įvykio JAV karinėje bazėje Hohenfelse tyrimą nedelsiant pradėjo JAV Karo policija. Pirmadienį ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Lietuvos kariuomenės Karo policija. Todėl bus inicijuotos teisinės procedūros dėl jurisdikcijos tirti šį įvykį ir jau surinktos medžiagos perdavimo Lietuvos įgaliotoms institucijoms.
Siekiant išsamiai ištirti ne tik kario sužalojimo aplinkybes, bet ir nustatyti, ar tinkamai buvo organizuota karių tarnyba tarptautinėse pratybose, KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadui pavesta vykti į įvykio vietą ir atlikti tarnybinį patikrinimą.
Kol vyks tyrimai, tiek įvykio dalyvius, tiek padalinio vadą planuojama atšaukti iš pratybų ir sugrąžinti į Lietuvą. Taip pat bus sprendžiamas klausimas dėl jų nušalinimo nuo pareigų. Nukentėjusysis, kai leis jo sveikatos būklė, Lietuvos kariuomenės pajėgumais bus transportuotas tolesniam gydymui į Lietuvą.
Dalyvauti Vokietijoje vykstančiose tarptautinėse pratybose per 30 KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių būrys išvyko sausio 14 dieną. Šiose JAV mokymų vadavietės Europoje organizuotose pratybose sausio 15-vasario 5 dienomis drauge treniruojasi apie 4100 karių iš dešimties šalių: Albanijos, Čekijos, Danijos, Italijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Lietuvos ir Rumunijos.
Jungtiniam štabui pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tarptautinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“, kurių metu per incidentą galimai psichologiškai nukentėjo nepilnametis asmuo, organizavimo.
Pratybose priešiškų pajėgų vaidmenį atlikę Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 808-osios lengvosios pėstininkų (Švenčionių) kuopos kariai sulaikė pratybose dalyvavusius asociacijos „Žaibo kumštis“ narius ir juos apklausinėjo. Pirminiais duomenimis, imituojamos apklausos metu kariai, taikydami psichologinio poveikio priemones, nesilaikė nustatytų apklausos procedūrų, teigiama pranešime spaudai.
Gavęs informaciją apie incidentą ir nepilnamečių asmenų įtraukimą į taktines karines pratybas, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas pavedė kariuomenės Jungtiniam štabui atlikti tarnybinį patikrinimą ir detaliai išsiaiškinti pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“ organizavimo ir vykdymo aplinkybes.
„Tai yra išskirtinis įvykis (kai karinėse pratybose dalyvavo nepilnamečiai – ELTA) ir būtent dėl to taip rimtai į tai sureaguota. Jų dalyvavimą karinėse pratybose riboja ir draudžia pirmiausia Vaikų teisių apsaugos konvencija, kuri riboja asmenų iki 18 metų rengimą kariniams veiksmams, todėl sužinojęs tokią informaciją Kariuomenės vadas ir sureagavo taip“, – sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai mjr. Mindaugas Neimontas.
Pasak jo, tarnybinio patikrinimo metu bus siekiama nustatyti detales, kaip nepilnamečiai pateko į pratybas, kokias užduotis turėjo, ką jie ten veikė.
Be to, visa informacija apie minėtą incidentą buvo perduota Karo policijai, kuri, ją įvertinusi, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ketvirtadienį Karo policija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą informavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą, kur bus priimtas sprendimas dėl institucijos, kuriai bus pavesta tęsti šį tyrimą.
Incidente tiesiogiai dalyvavęs KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 808-osios lengvosios pėstininkų kuopos vadas ir keturi kuopos kariai savanoriai laikinai nušalinti nuo tarnybos pareigų vykdymo, o pačią kuopą nuspręsta pertvarkyti. Kuopos kariai galės tęsti tarnybą toliau, tačiau bus priskirti prie kitų rinktinės kuopų. Ištyrus visas incidento aplinkybes, dėl karo tarnybos 808-oje lengvojoje pėstininkų kuopoje organizavimo bus sprendžiama atskirai, teigiama pranešime.
Pasak Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. J. V. Žuko, įstatymų pažeidimai Lietuvos kariuomenėje netoleruojami, o neprofesionalus karių elgesys yra nesuderinamas su kariuomenei ir kariams keliamais reikalavimais ruoštis ginkluotai šalies gynybai bei Konstitucijos garantuojamomis demokratinėmis vertybėmis. Todėl kariuomenės vadas imsis visų priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų: incidento aplinkybės bus nuodugniai ištirtos, dalyviai ir pratybų organizatoriai bus atitinkamai įvertinti, o šis atvejis bus aptartas visose kariuomenės pajėgose.
Kol bus atliekami su incidentu susiję tyrimai ir ypatingai atsižvelgiant į tai, kad galimai nukentėjo nepilnametis, Lietuvos kariuomenė papildomos informacijos neteiks. Pasibaigus tarnybiniam patikrinimui, informacija apie jo rezultatus visuomenei bus pateikta atskirai.
„Liepsnojantis kalavijas 2017“ – tai didžiausios šiais metais Baltijos regione vykstančios tarptautinės specialiųjų operacijų pajėgų pratybos, kuriose treniruojasi Lietuvos ir kitų NATO šalių specialiųjų operacijų pajėgų kariai, remiantys Lietuvos kariuomenės ir už šalies vidaus saugumą atsakingų struktūrų padaliniai. Skatinant kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimą bei stiprinant pilietinio pasipriešinimo pajėgumus, į pratybas įtraukti ir kai kurių miestų bei rajonų savivaldybių, visuomeninių organizacijų atstovai. Pratybos vyksta beveik visą gegužę įvairiose Lietuvos vietovėse.
Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyrius generaliniam prokurorui E. Pašiliui pateikė atlikto vidinio tyrimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad nėra pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Justo Lauciaus atžvilgiu.
Vidinis tyrimas buvo pradėtas generalinio prokuroro sprendimu šių metų sausio 23 d. gavus anoniminį pranešimą dėl kelių tariamai šio prokuroro padarytų pažeidimų.
Atlikus anoniminiame rašte išdėstytų teiginių patikrinimą nustatyta, kad dalis jų neatitinka faktinių aplinkybių, dalis – yra klaidinantys arba negalimi patikrinti ir įvertinti kaip pažeidimai nesant galimybės jų patikslinti ir susieti su konkrečiu asmeniu bei kitomis svarbiomis vertinimui aplinkybėmis.
Generalinis prokuroras E. Pašilis, susipažinęs su jam pateikta vidinio tyrimo medžiaga, šias išvadas patvirtino.
Primintina, kad Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijai, vertinusiai prokuroro J. Lauciaus tinkamumą užimti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas, taip pat buvo pateikta anoniminė ir kita informacija apie kelis tariamus šio prokuroro padarytus pažeidimus.
Visi klausimai nurodyti skunduose prokuratūroje buvo įvertinti ir nebuvo pripažinta, kad prokuroras padarė tarnybinį nusižengimą. Pateikta anoniminė ir kita informacija prijungta prie atrankos medžiagos.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija per 2016 m. tris ketvirčius atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų Lietuvos karių drausmės pažeidimų, išnagrinėjo 36 karių skundus dėl įvairių su tarnyba susijusių aplinkybių.
Pasitikėjimo telefonu arba elektroniniu paštu taip pat gauta ir išnagrinėta apie 100 pranešimų, kuriuose pateikta informacija apie krašto apsaugos sistemos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galimai padarytus pažeidimus.
Karišku žingsniu – į Daukanto aikštę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Siekdami užtikrinti karių teisių apsaugą, vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą ir patikrinti karinių vienetų pasirengimą, Generalinės inspekcijos inspektoriai iki 2016 m. spalio apsilankė 10-yje Lietuvos kariuomenės dalinių.
Per tą patį laikotarpį generalinė inspekcija gavo ir patikrino apie 200 šiais metais kitų krašto apsaugos padalinių vykdytų tarnybinių patikrinimų medžiagų ir išvadų dėl karių padarytų drausmės pažeidimų, didžioji dauguma kurių buvo įvykdyti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.
Vykdyti tarnybiniai patikrinimai ir nagrinėjami karių skundai
Vykdydama krašto apsaugos ministro pavedimus, Generalinė inspekcija per 2016 m. sausio-spalio mėn. atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų profesinės karo tarnybos karių drausmės pažeidimų pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statutą. Tarnybinių patikrinimų metu įvertinus aplinkybes buvo paskirtos 6 drausminės nuobaudos.
Tarnybiniai patikrinimai atlikti pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnį (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas), 70 straipsnį (Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos reikalavimų pažeidimas) ir 90 straipsnį (Statuto nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo, jų vykdymo, taip pat skundų padavimo tvarkos pažeidimas).
Taip pat iki spalio mėnesio Generalinė inspekcija, pagal išankstinę karo tarnybos ginčų nagrinėjimo krašto apsaugos sistemoje tvarką, išnagrinėjo 36 karių skundus. Pasak Generalinės inspekcijos atstovų, kariai teikė skundus dėl paskirtų drausminių nuobaudų, priedų nemokėjimo, kelionės išlaidų nekompensavimo ir karių tarnybos vertinimo. Išnagrinėjus karių pateiktus skundus ir jų aplinkybes, beveik pusės pareiškėjų teisės buvo apgintos ir jų skundai buvo patenkinti.
Generalinės inspekcijos atstovai rengė susitikimus su Lietuvos kariuomenės dalinių kariais
Generalinės inspekcijos inspektoriai per 2016 m. sausio-spalio mėn. dalyvavo 10-yje susitikimų Lietuvos kariuomenės daliniuose, kuriuose susitiko su profesinės karo ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais. Pasak daliniuose apsilankiusių darbuotojų, susitikimai su kariais buvo naudingi, siekiant užtikrinti karių teisių apsaugą ir vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą.
Generalinės inspekcijos darbuotojai su profesinės karo tarnybos kariais aptarė karo tarnybos organizavimo ypatumus, diskutavo apie tai, kuo ši tarnyba skiriasi nuo civilinės tarnybos. Kariai buvo supažindinti su priimamų sprendimų faktiniu, procesiniu ir teisiniu pagrįstumu, taip pat teisinės atsakomybės rūšimis, principais ir karių drausminės atsakomybės pagrindais bei karių drausmės pažeidimų tyrimo procesu.
Su profesinės karo tarnybos kariais, Generalinės inspekcijos specialistai apžvelgė privalomosios pradinės karo tarnybos vertinimo procedūras, karių teises, socialines ir kitas garantijas. Taip pat aptartos privalomosios pradinės karo tarnybos karių dažniausiai keliamos problemos ir galimi jų sprendimo būdai.
Susitikimuose su nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančiais kariais, nedalyvaujant jų vadams, kalbėjosi apie šauktinių tarnybos darbotvarkę, poilsio sąlygas, aprūpinimą ir maitinimą, aptarė kitus jaunuoliams rūpimus klausimus.
Susitikimų metu, kurie vyko įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose, buvo siekta ne tik išsiaiškinti karių motyvaciją atlikti tarnybą, bet ir sužinoti, ar tarnybos metu nėra pažeidžiamos jų teisės, ar jų atžvilgiu nėra naudojami neteisėti veiksmai. Šauktiniams kariams taip pat buvo sudarytos sąlygos užpildyti anonimines anketas.
Tokius susitikimus su šauktinių tarnybą atliekančiais karias Generalinė inspekcija pradėjo rengti nuo 2015 m. atnaujinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Patikrino Lietuvos kariuomenės vienetų pasirengimą vykdyti paskirtas užduotis
Per tris 2016 m. ketvirčius Generalinės inspekcijos specialistai taip pat atliko Lietuvos kariuomenės vienetų patikrinimus dėl jų pasirengimo vykdyti valstybės ginkluotos gynybos užduotis, taip pat karinės vadovybės nustatytas priemones ir direktyvas.
Generalinės inspekcijos atstovai lankydamiesi Lietuvos kariuomenės karinių vienetuose taip pat atliko dalinių pratybų ir budrumo lygių patikrinimus. Jų metu įvertino Lietuvos kariuomenės vienetų vykdomą veiklą ir pasirengimą veikti, paskelbus aukštesnį budrumo lygį.
Informacijos apie pažeidimus teikimas
Į Krašto apsaugos ministeriją gali kreiptis kiekvienas asmuo, turintis informacijos apie karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, daromus ar ketinamus daryti teisės pažeidimą (-us).
Informaciją apie pažeidimus galite pranešti pasitikėjimo telefonu (8 5) 261 2429 (visą parą) arba elektroniniu paštu karstalinija@kam.lt. Pranešimai priimami valstybine lietuvių kalba. Pateikdami Informaciją apie pažeidimus, nurodykite įvykio vietą, laiką ir kitas aplinkybes. Teikiant informaciją telefonu, skambutis apmokestinamas pagal ryšio tiekėjų nustatytus tarifus.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Pavyzdžiui: FNTT Neteisėto paramos panaudojimo skyriaus poskyrio vyrenysis inspektorius A. K. 2010.01.27 Nr. 04/11-13-186 rašo savo viršininkui „tarnybinį pranešimą dėl dokumentų klastojimo ir pasikėsinimo sukčiauti“.
O viršininkas K. B. tą pačią diena t.y. 2010.01.27 rašo – „pradedu ikiteisminį tyrimą“ ir perduoda šį „pagamintą“ raštą tyrėjai R. M. Vėliau viršininkas K. B., kuris „pradėjo ikiteisminį tyrimą“, buvo atleistas iš darbo, nes vairavo savo automobilį neblaivus, ir po to 4 mėnesius sirgo).
