Minint Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kviečia branginti kiekvieno piliečio laisves, laikytis tolerancijos ir puoselėti pilietinės visuomenės vertybes.
„Šiandien minime Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną. Jaučiu pareigą kreiptis į jus ir paprašyti prisiminti, kad laisvė buvo iškovota kiekvienam iš mūsų, nepriklausomai nuo tautybės, rasės ar lytinės orientacijos. Kiekvieno laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito asmens laisvė, bet nė vieno žmogaus teisių negali sumažinti pagarba kito žmogaus teisėms, net jeigu tas kitas žmogus yra kitoks nei tu pats. Bandymas apsimesti, kad kitokių žmonių nesama, siūlymas jiems būti kaži kokioje „savo vietoje“ ir reikalavimas, kad kiti atitiktų tam tikrą išankstinį „teisingą“ vaizdinį, nėra laisvo žmogaus požymis. Laisvas žmogus nebijo kito vien dėl to, kad jis kitoks. Laisvas žmogus žino, kad jo likimas pirmiausia priklauso nuo jo paties pasirinkimų. Esame skirtingi, o kartu unikalūs, gebantys vienas kitą praturtinti“, – pabrėžia premjerė.
Vyriausybės vadovė pažymi, kad kiekvienas žmogus nusipelno pagarbos ir nelikti užribyje. Istorija mums teikia daugybę pamokų, kai, pradėjusios flirtuoti su segregacija ir fobijomis, visuomenės nebežinojo, kaip sustoti, ir už tai sumokėjo žiaurią sąskaitą – žmonių gyvybėmis. Todėl net menkiausias neapykantos kurstymas privalo būti stabdomas. Neapykanta, o ne kitoniškumas yra tikroji grėsmė.
„Femen“ aktyvistė surengė protestą prie Ukrainos prezidentūros. EPA-ELTA nuotr.
Tarptautinę smurto prieš moteris dieną nuoga „Femen“ aktyvistė surengė protestą prie Ukrainos prezidentūros. „Jūs mane prievartaujate! Šalin smurtą“, – rėkė policijos sulaikoma moteris. Aktyvistė ragino vyriausybę ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo.
Termometrams rodant beveik nulį laipsnių, moteris dėvėjo tik juodas kelnaites, o galvą puošė gėlių vainiku. Ant jos kūno, be kita ko, buvo užrašyta „Stambulo konvencija“. Protesto akcijoje dalyvavo dar viena aktyvistė. Nuoga „Femen“ aktyvistė protestuoja prie Ukrainos prezidentūros. EPA-ELTA nuotr.
Du trečdaliai Ukrainos moterų nurodo, kad nuo 15-ųjų gyvenimo metų yra patyrusios psichinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Tai rodo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos tyrimas.
Ukraina 2011 metais pasirašė Stambulo konvenciją – pirmąją pasaulyje įpareigojančią sutartį prieš smurtą moterų atžvilgiu. Tačiau Kijevas konvencijos iki šiol neratifikavo. Kritikai tai sieja su religinių sluoksnių pasipriešinimu.
Paryžiuje bei Romoje – demonstracijos dėl smurto prieš moteris. EPA-ELTA nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Prezidentūra reiškia netoleranciją smurtui prieš moteris ir mergaites – prisijungę prie Jungtinių Tautų tarptautinės iniciatyvos „Nuspalvink pasaulį oranžine spalva” (Orange the World) trečiadienį nušvito ir Prezidento rūmai.
„Šiemet Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena – dar aktualesnė. Koronavirusas ir jį lydintys socialiniai bei ekonominiai veiksniai – karantinas ir saviizoliacija, nedarbas, sumažėjusios šeimos pajamos, nerimas dėl ateities – pasak ekspertų, gali paskatinti naują smurto artimoje aplinkoje bangą, kuri jau buvo kilusi pavasarį, pasauliui užsidarius namuose. Negalime leisti pandemijai griauti to, ką su smurtu prieš moteris kovojančios organizacijos, specializuoti pagalbos centrai, teisėsauga ir kitos institucijos yra pasiekę nuosekliu ir atsidavusiu darbu”, – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad valstybė ir visuomenė – kiekvienas mūsų – šiandien turime veikti sutelktai ir vieningai prieš menkiausius žmogaus teisių ir lygių galimybių pažeidimus.
Šalies vadovo teigimu, kompromisų kovoje su smurtu Gerovės valstybėje nėra ir negali būti.
Prezidentas pagyrė policiją, savivaldybes ir specializuotus kompleksinės pagalbos centrus išmokus pirmojo karantino pamokas ir sudėtingoje situacijoje kūrybiškai ieškojus įvairių išeičių, sprendus iššūkius dėl koronaviruso ypač apribotų galimybių gauti laikinojo apgyvendinimo ir apnakvindinimo paslaugas, greitai adaptavusis teikti paslaugas nuotoliniu būdu, pritaikius informaciją klausos negalią turintiems žmonėms.
Šalies vadovas ragina stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kuris leistų maksimaliai užtikrinti paslaugų nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje prieinamumą, kad antrojo karantino pasekmės būtų kuo mažesnės.
Pasak prezidento, Lietuvoje vis dar skiriama per mažai dėmesio moterų ir mergaičių su negalia padėčiai bei jų teisių užtikrinimui. Neįgalios moterys, palyginti su kitomis, patiria didesnę smurto, išnaudojimo ir prievartos riziką. Dėl diskriminacijos jos fiziškai arba ideologiškai atsiduria blogesnėje padėtyje nei kiti šeimos nariai ar bendruomenės žmonės.
„Raginu naująjį Seimą ir Vyriausybę aktualizuoti šį klausimą savo politinėje darbotvarkėje ir imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apsaugoti neįgalias moteris ir mergaites namuose ir už jų ribų nuo visų formų išnaudojimo, smurto ir prievartos”, – akcentavo šalies vadovas.
Iniciatyvą palaiko ir oranžine spalva nušvis Seimas, Europos namai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, daug užsienio valstybių atstovybių, kiti reikšmingi pastatai šalies regionuose, Vilniaus miesto savivaldybė apšvies Žvėryno, Baltąjį ir Mindaugo tiltus, o Užsienio reikalų ministerijos angelas pasipuoš oranžiniu šaliku.
„Tik kartu mes esame matomi!” – skelbia kampanijos šūkis, kviečiantis kiekvieną įsipareigoti niekada nevartoti smurto prieš moteris ir mergaites, nepateisinti jo ir apie jį nenutylėti.
Žmogaus teisių komiteto iniciatyva penktadienį Seime vyks konferencija, skirta Tarptautinei romų dienai paminėti.
Konferencijoje bus aptariamos Lietuvos ir kitų Europos šalių romų problemos, integracijos į visuomeninį gyvenimą klausimai. Renginyje kviečiami dalyvauti Lietuvos ir kitų šalių romų bendruomenių atstovai, kitų Lietuvos tautinių bendrijų atstovai, politikai.
Konferencija Seime – pirmoji renginių ciklo, skirto Tarptautinei romų dienai paminėti, dalis. Balandžio 14 dieną planuojamos eitynės Gedimino prospektu.
Pasak Lietuvos romų bendruomenės pirmininko Ištvano Kviko, viešais renginiais siekiama Lietuvos visuomenei parodyti romų bendruomenės vertybes ir tradicijas, stiprinti tautinių bendruomenių ryšius, lietuvių ir romų kultūrinį bendradarbiavimą.
Balandžio 8-oji – diena, skirta romų kultūrai ir problemų, su kuriomis susiduria šios tautos žmonės, žinomumui didinti.
Tarptautinė romų diena įteisinta 1990 m. Lenkijoje per pirmąjį Pasaulinį romų kongresą.
