Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.
ES penktadienį paskelbė, kad Kinijos nutarimas patvirtinti Honkongo saugumo įstatymą pakenkė Pekino ryšiams su Briuseliu, tačiau sankcijų Kinijai įvedimas, kaip teigia Bendrijos atstovas, neišspręstų Honkongo krizės.
„ES reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Kinijos gegužės 28 d. įgyvendintų veiksmų, kurie prieštarauja šalies tarptautiniams įsipareigojimams“, – 27 valstybių vardu sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
„Mūsų santykiai su Kinija yra paremti abipuse pagarba ir pasitikėjimu. Šis sprendimas leidžia dar labiau suabejoti Kinijos pasiryžimu laikytis tarptautinių įsipareigojimų“, – sakė jis po derybų su ES valstybių užsienio reikalų ministrais.
Tačiau paklaustas, ar dabar, Pekinui patvirtinus naująjį įstatymą, Briuselis svarsto Kinijai įvesti sankcijas, J. Borrellis teigė: „Nemanau, kad sankcijos yra tinkamas su Kinija susijusių problemų sprendimas.“
Prieš kelias dienas viename iš propagandinių Rusijos valstybinės televizijos kanalų pasirodė laida, kurios pagrindiniu diskusijos leitmotyvu tapo tema, kokiais vardais pavadinti tris naujuosius, viršgarsinius Rusijos superginklus. Apie juos dar savo rinkimų išvakarėse išdidžiai pasauliui tėškė V. Putinas : „Nenorėjote mūsų klausyti, tai paklausykite dabar…“.
Ir parodė „žavinguosius“ filmukus: raketos skrenda, aplenkdamos kalnus ir klonius, ir krenta Floridos pakrantėje…
Ekstazijos apimti Rusijos Federacijos Tarybos nariai, kuriems buvo perskaitytas prezidento kreipimasis (poslanije), plojo atsistoję: platūs veidai, plačios savimi patenkintos dvasingųjų rusų šypsenos…
Putinas pasiūlė piliečiams patiems sugalvoti bei pasiūlyti naujiesiems ginklams gražius pavadinimus, kurie bus paskelbti Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainėje.
Balsavime, anot Rusijos propagandistų, dalyvavo per penkis milijonus piliečių. Kokių tik vardų nepasiūlyta savo „mieliems naujagimiams“ – nuo nekaltų gėlelių pavadinimų iki graikų mitologijos jūrų gelmių dievo Poseidono. Mat vienas iš tų „naujagimių“ po vandeniu nardo taip, kad jo niekaip neįmanoma susekti.
Laidoje buvo parodytas reportažas iš naujausio povandenio laivo, dislokuoto Sevastopolyje. Jauna rusų žurnalistė su tokiu džiaugsmu ir entuziazmu, tarsi išvydusi savąjį princą ant balto žirgo, pasakojo apie tą povandeninį stebuklą, kuris gali serijomis leisti atomines galvutes, o jos gali pasiekti bet kurią pakrantę, miestą, sunaikinti bet ką, – kad net kai kurie studijoje dalyvavę prelegentai atrodė gerokai sutrikę: kaip gi tokia jauna, daili mergaitė taip įkvėptai kalba apie pasaulį gąsdinančius, mirtį sėjančius ginklus…
JAV prezidentas jau sureagavo į beveik atvirus Rusijos grasinimus, teigdamas, jog Amerika padarys viską, kad užkardytų konvencinio karo eskalavimą. „Mes skirsime lėšų tiek, kiek reikės“, – sakė D. Trampas.
O tai reiškia, jog prasideda naujos ginklavimosi varžybos nuo Šaltojo karo laikų.
Oficialioji Maskva ginasi, esą ji prieš ginklavimosi varžybas, ji tik norinti sustabdyti vienapolį JAV dominavimą pasaulyje; esą prieš JAV Kongreso šiems metams gynybai skirtą 700 milijardų dolerių finansavimą ji gali priešpastatyti (Rusija – 46 mlrd.) tik pačias pažangiausias technologijas.
Ar Rusijos ekonomika, veržiama vis didėjančių Vakarų sankcijų, atlaikys šias varžybas, – klausimas daugiau retorinis.
Analizuojant pastarojo meto Rusijos elgesį, susidaro įspūdis, jog Kremlius, tarsi sužeista žiurkė, jaučiasi įvarytas į kampą, todėl griebėsi paskutinio šiaudo – šantažuoti ir gąsdinti tarptautinę bendruomenę.
Nuo 2014-ųjų Rusija pažeidė daugybę tarptautinių susitarimų, konvencijų, priimtų po Antrojo pasaulinio karo. Okupavo Krymą, taip perbrėždama pasaulio žemėlapį; įsiveržė į Rytų Ukrainą ir ten sukėlė karą; remia Bašaro al-Asado nusikalstamą režimą Sirijoje.
Paskutinis Vakarų pasaulio kantrybės lašas taurėje – teroristinis išpuolis Didžiojoje Britanijoje, uždraustu cheminiu ginklu nužudant du Rusijos piliečius.
Pasaulis ragina Rusiją laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos ji yra priėmusi kaip Europos Tarybos ir ESBO narė. Tačiau akivaizdu, jog į šiuos raginimus Rusija paprasčiausiai nusispjauna.
Be to, vien praėjusiais metais ji 109 kartus daugiau nei bet kuri kita šalis pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją. Ji taip pat atsisako save laikyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statuto šalimi.
Tačiau frustracijos pojūtis rusams neišvengiamai ateis.
Vakarai kaip niekad nuo šaltojo karo laikų telkiasi prieš naujai iškilusias grėsmes, ir bet koks Kremliaus gyrimasis nesugaunamais poseidonais bei viršgarsinėmis raketomis, nepadės Rusijai tapti supervalstybe supergalybe.
Nepadės net nuolatiniai kliedesiai propagandinio karo frontuose.
Ar Rusija visada vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus? Ar Rusija visada laikosi savo pasirašytų sutarčių?
Šiek tiek kvaili klausimai žmogui, geriau žinančiam šią šalį. Tačiau komentatoriai internetiniuose naujienų portaluose, kuomet puolama motulė Rusija, turi kitokią nuomonę.
Jie mano, kad Lietuvos gyventojai, kurie praeityje yra nukentėję nuo Sovietų Rusijos imperijos teroro, yra patys kalti. Be to, jie visi yra paprasčiausi niekšai, nes drįstą prašyti žalos atlyginimo. Jei tave ir tavo šeimą trėmė į Sibirą, tai tu pats kaltas.
