Tarptautinio geros kaimynystės forumo

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė kritikuoja Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos darbą dėl prorusiškų asmenų vykimo į Rusiją ir dezinformacijos Lietuvos atžvilgiu skleidimo propagandiniuose kanaluose. Pasak jos, prokuratūra turėjo anksčiau imtis iniciatyvos, pradėdama ikiteisminį tyrimą tokiems asmenims.

 

„Iš tiesų, kiek aš mačiau tuos įrašus, kur tie išvykę žmonės Rusijos Federacijoje išsakė tam tikrus teiginius, tai mano galva prokuratūra turėjo pati savo iniciatyva, gindama viešąjį interesą, pradėti ikiteisminį tyrimą. Keista, kad reikėjo Seimo nario iniciatyvos ir tokio būdo, paraginimo, nes viešojoje erdvėje tie teiginiai tikrai nuskambėjo ir man asmeniškai keista, kodėl prokurorai nesureagavo patys“, – Eltai teigė A. Širinskienė.

 

Tuo tarpu TTK pirmininkas Stasys Šedbaras aiškina, kad tiek kreipimąsi, tiek jo perspektyvas turėtų vertinti ne politikai, o prokuratūros atstovai arba teisininkai.

 

„Nežinau pagal kokį straipsnį galėtų būti. Nepasakyčiau iš karto, reikėtų pasidomėti, bet geriausiai Generalinė prokuratūra atsakytų, jeigu jau gavo kreipimąsi. Pastaruoju metu priėmėme visokių pakeitimų, bet ar jie pakliūtų po šiais straipsniais, man sunku pasakyti“, – sakė S. Šedbaras.

 

„Politikai kol kas geriau, kad čia geriau nedalyvautų. Aš žinoma būčiau už tai, kad tokie dalykai neturi vykti, bet jeigu pradėsiu duoti nurodymus prokuratūrai, gali būti blogai perspektyvoje“, – pridūrė jis.

 

 

Lietuvos regionų frakcijos narė A. Širnskienė kritiškai vertino ir tai, kad „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ asociacija ligi šiol veikia ir nėra panaikinta jos registracija Registrų centre, nors Kalėjimų departamentas tvirtino, jog po asociacijos steigimo dokumentais elektroniniu būdu pasirašė ne Algirdas Paleckis, kaip nurodo dokumentai.

 

„Gerokai stebina tai, kad pati Teisingumo ministerija nesikreipė į prokuratūrą ir nekėlė klausimo dėl dokumentų klastojimo, nes panašu, kad tai ir galėjo įvykti, kada buvo panaudoti pasijungimo duomenys kito asmens. Ir vienas asmuo apsimesdamas kitu asmeniu, tiesiog jo vardu padėjo parašą“, – tvirtino Seimo narė.

 

Ji tikino suprantanti, kad šiuo metu ministrų atostogų laikas ir ministerijose, matyt, taip pat atostogaujama, bet šioje istorijoje prokuratūra taip pat turėjo būti informuojama apie nusikaltimo požymius.

 

„Kaip suprantu iš šios dienos įvykių, tai ta informacija prokuratūrai dėl kažkokių priežasčių taip pat nebuvo perduota. Tam tikra prasme ministerijos delsimas prisidėjo prie to, kad tie asmenys toliau veikė asociacijos forma ir išvyksta kartu iš Lietuvos su tam tikrais prašymais į kariaujančią, agresorę šalį“, – teigė A. Širinskienė.

 

 

Savaitgalį buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas savo feisbuko paskyroje tvirtino, kad matant „Geros kaimynystės forumo” atstovų vizito Maskvoje vaizdo medžiagą, mažiausiai trys baudžiamojo kodekso (BK) straipsniai (118, 121, 170(2)) turėtų dominti policiją ir prokuratūrą, kuriuose numatyta atsakomybė už padėjimą užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, antikonstitucinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jose, sovietinės agresijos prieš Lietuvą neigimą.

 

Šiems teiginiams pritarė ir parlamentarė A. Širinskienė, pasikartojusi, kad labai keista, jog prokuratūra matydama viešojoje erdvėje tokią informaciją, tiesiog nesureagavo.

 

„Mačiau kolegos post‘ą šį savaitgalį parašytą, tai jam visiškai pritariu, kad tikrai panašu, jog tos veikos galėjo būti įvykdytos. Galiu tik dar kartą pakartoti, kad labai keista, jog prokuratūra matydama viešojoje erdvėje tokią informaciją, tiesiog nesureagavo“, – sakė Seimo narė.

 

Vis tik konservatorius S. Šedbaras nesiėmė vertinti D. Žalimo žodžių, tvirtindamas, kad politikų žodžiai šioje vietoje gali būt suprasti kaip spaudimas prokuratūrai.

 

„Dainius Žalimas kaip mokslininkas šiuo metu gali taip sakyti ir aš tiesiog susilaikyčiau kaip politikas, kad tai nebūtų suprasta kaip spaudimas prokuratūrai arba kažkoks nurodymas. Nes paskui, kai politikai pradeda analizuoti…“, – sakė parlamentaras.

 

„Kad Maldeikis kreipėsi tai teisingai, bet jeigu aš, kaip komiteto pirmininkas, kuris taip pat vykdo ir tam tikrą parlamentinę prokuratūros globą, pradėčiau aiškinti kaip ji turėtų dirbti… Po kažkurio laiko, tai gali būti Žmogaus teisių teismui pagrindas skųsti“, – pridėjo jis.

 

ELTA primena, kad pirmadienį konservatorių frakcijai atstovaujantis Seimo narys Matas Maldeikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Algirdo Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų praeitą savaitę vykusio vizito Rusijos Federacijoje.

 

Pasak jo, vizito metu išsakyti kliedesiai buvo aiškus veikimas prieš Lietuvos Respubliką, ir tokia veikla užsitraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Baudžiamajame kodekse.

 

Tai, kad Generalinė prokuratūra kreipimąsi gavo, Eltai patvirtino ir Generalinės prokuratūros komunikacijos vyriausioji specialistė Rita Stundienė.