Per smarkų sprogimą Uzbekistano sostinėje sužeista daugiau kaip 160 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Taškentas, rugsėjo 28 d. (dpa-ELTA). Per smarkų sprogimą sandėlyje Uzbekistane, oficialiais duomenimis, nukentėjo 163 žmonės. Sveikatos ministerija sostinėje Taškente, be to, savo „Telegram“ kanale patvirtino vieno nepilnamečio žūtį.
Pateiktais duomenimis, sprogimas įvyko muitinės sandėlyje viename Taškento gyvenamųjų kvartalų netoli oro uosto. Priežastis kol kas nežinoma. Institucijos pradėjo tyrimą dėl nusižengimų priešgaisrinės saugos reikalavimams.
Per sprogimą dešimtyse kaimynystėje esančių gyvenamųjų namų išdužo langų stiklai. Sprogimas girdėjosi daugelio kilometrų atstumu, socialiniuose tinkluose pasakojo gyventojai.
Oficialiais duomenimis, 24 sužeistieji nuvežti į ligoninę. Likę 138 nukentėjo nesunkiai, jiems suteikta ambulatorinė pagalba.
Uzbekistane. EPA-ELTA nuotr.
Taškentas, gegužės 1 d. (AFP-ELTA). Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai sukritikavo referendumą dėl konstitucijos pataisų Uzbekistane, per kurį aiški rinkėjų dauguma balsavo už prezidento kadencijos pratęsimą.
Be kita ko, trūko „tikro pliuralizmo ir tikros konkurencijos“, pirmadienį pareiškė stebėtojai.
Nepaisant buvusioje sovietinėje respublikoje neseniai pradėtų reformų, esą „dar reikės nueiti ilgą kelią, kol bus gerbiamos pagrindinės teisės“.
Preliminariais duomenimis, sekmadienį vykusiame referendume 90 proc. uzbekų balsavo už pasiūlytas konstitucijos pataisas. Jos, be kita ko, dabartiniam prezidentui Šavkatui Mirzijajevui leidžia liki valdžioje iki 2040 m.
Po konstitucijos reformos prezidentas ateityje galės būti renkamas septyneriems metams. Iki šiol kadencija truko penkerius metus. Kadencijų skaičius ir toliau liks apribotas iki dviejų. Tačiau dvi dabartinio prezidento Š. Mirzijajevo kadencijos nebus įskaičiuotos.
Š. Mirzijajevas į postą atėjo 2016 m. po autoritariškai Uzbekistaną valdžiusio savo pirmtako Islamo Karimovo mirties ir po daug metų trukusios izoliacijos bei stagnacijos atvėrė 35 mln. gyventojų turinčią šalį. 2021-aisiais Š. Mirzijajevas aiškia dauguma buvo perrinktas dar penkeriems metams.
Vyresnioji velionio Uzbekistano lyderio dukra (…) buvo nuteista 13 metų kalėti po kelerius metus trukusio namų arešto. Gulnara Karimova, anksčiau žinoma kaip įtakingiausia moteris Uzbekistane, buvo laikoma potencialia tėvo įpėdine, kol ji nepateko į nemalonę.
„Ji buvo išsiųstas į namų areštą 2014 m., – praneša „The Telegraph„. Jos ateitis pradėjo atrodyti dar niūresnė po to, kai 2016 m. mirė jos tėvas Islamas Karimovas, Uzbekistanui vadovavęs ketvirtį amžiaus be pertraukų (jis buvo vienintelis Uzbekistano prezidentas po Sovietų Sąjungos griūties).”
„Trečiadienį Uzbekistano Aukščiausiasis teismas pripažino 47 metų moterį ir kelis jos bendrininkus kaltais dėl nusikalstamos grupuotės, susijusios su turto prievartavimu, grobstymu, pinigų plovimu ir kitais nepatikslintais nusikaltimais, organizavimo“, – rašo laikraštis, pridurdamas. kad Karimova, kuri praeityje buvo Uzbekistano ambasadorė JT ir Ispanijoje, „nuteista 13 metų ir 4 mėnesius kalėjimo“.
„(…) Vos prieš kelerius metus Karimova, to meto vieno autoritariškiausių pasaulio valdovų vyresnioji dukra, buvo pagarsėjusi dėl savo prabangaus gyvenimo būdo ir bendravimo su Vakarų įžymybėmis. Harvarde išsilavinusi moteris netgi padarė pop karjerą pavadinimu Googoosha, bet su ja susidūrusiems verslininkams Karimova buvo tarsi chuliganė, kuri savo vardu pasinaudojo norėdama kontroliuoti bet kokį jai patinkantį verslą – nuo parduotuvės ar restorano iki didelės užsienio mobiliojo ryšio bendrovės filialo – teigė šaltinis.
„Wikileaks“ paskelbtuose JAV diplomatiniuose siuntimuose ji buvo vadinama „plėšikų baronu“ ir „labiausiai nekenčiamu žmogumi šalyje“.
Gegužės 7-9 dienomis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lankysis Uzbekistano Respublikoje. Ministras į vizitą vyksta Uzbekistano užsienio reikalų ministro Abdulazizo Kamilovo kvietimu.
Anot pranešimo, ministrą L. Linkevičių lydės Lietuvos verslo delegacija. Su Uzbekistano verslo atstovais bus surengtas apskritojo stalo susitikimas.
Tai – pirmasis užsienio reikalų ministro vizitas Uzbekistane. Lietuvos ir Uzbekistano diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 metų rugpjūčio 5 dieną. Uzbekistanui yra akredituota Lietuvos ambasada Maskvoje, o Lietuvai – Uzbekistano ambasada Rygoje.
The Guardian įsigilino į Didžiosios Britanijos ir Uzbekistano santykių smulkmenas. Kaip išsiaiškino leidinio korespondentas Jenas Kobeinas (Ian Cobain), „jau po rugsėjo 11 teroro akto keletas Britanijos aukštųjų mokyklų, visiškai pritariant Britanijos vyriausybei, užmezgė kontaktus su Islamo Karimovo režimu.
Į šiuos kontaktus palankiai žiūrėjo Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerija ir Britanijos taryba. Žurnalistas mano, kad tai buvo daroma „santykiams stiprinti“ su strategiškai svarbia Viduriniosios Azijos valstybe (per jos teritoriją gabenami kroviniai NATO kontingentui Afganistane).
Straipsnyje sakoma, kad Vestminsterio universitetas ne šiaip sau užmezgė partnerystės santykius su Uzbekijos aukštosiomis mokyklomis (kaip tai padarė Bato, Kembridžo, Rytų Anglijos ir Londono sostinės universitetai, o taip pat Londono mados koledžas), bet net atidarė Uzbekistane savo filialą, kurio rektoriumi paskyrė „buvusį KGB karininką“ Abdužabarą Abduvachitovą.
