Seimo narys Kęstutis Masiulis sako, kad Lietuva yra labai apleidusi užsienyje į bėdą pakliuvusius savo tautiečius ar su Lietuva susijusius asmenis ir kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį prašydamas nevilkinti Lietuvių kilmės asmenų grįžimo iš krizių zonų įstatymo projekto.

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Vyriausybės pareigūnai žadėjo įstatymą Seimui perduoti praėjusių metų rudenį, kad įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, o iki šiol net projekto nėra pateikta. Ministerijų biurokratai įstatymo projektą marina stalčiuose, o žmonės nesulaukia jokios pagalbos iš istorinės Tėvynės tokiose šalyse kaip Venesuela“, – sakė Seimo Migracijos komisijos pirmininko pavaduotojas K. Masiulis.

Pagal rengiamą įstatymą grįžtantieji asmenys galėtų gauti visas teises kaip ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai: jie galėtų draustis sveikatos draudimu, leisti vaikus į mokyklą, ieškoti vietos vaikų darželyje, įsidarbinti, vienus metus pretenduoti į paramą būstui ir kasmėnesinę išmoką būtiniausioms reikmėms.

„Lietuva yra labai apleidusi užsienyje į bėdą pakliuvusius savo tautiečius ar su Lietuva susijusius asmenis, neteikia beveik jokios pagalbos ir paramos. Pavyzdys mūsų šaliai galėtų būti Izraelis ar net Lenkija, kurios rūpinasi parama saviškiams“, – sako parlamentaras.

Per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą yra perkelta per 140 lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių iš Ukrainos krizių zonos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.05; 05:22

algimantas-zolubas-1

Į Dievą kreipiamasi Tu Dieve, o į velnius – Jūs velniai. Šiuo atveju kreipinys Tu šiltesnis, intymesnis nei Jūs. Panašumų randame ne tik pokalbyje su Dievu ar velniais…

Dažnai, ypač iškilmingomis progomis, girdime valstybės vadovų kreipimąsi mieli Lietuvos žmonės, tačiau žodelį mieli nustelbia valdiškas, susvetimėjimu bei šalčiu dvelkiantis darinys Lietuvos žmonės. Kodėl nevartojami žodžiai lietuviai, tautiečiai, tėvynainiai ar bent bendrapiliečiai?

Tauta yra istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, žemę, kalbą, istoriją, kultūrą. Be šių tautos požymių galėtume vardinti tautos antropologines savybes, religiją bei dar kitokius bruožus, tačiau teisūs tie, kas tautą įvardina kaip bendruomenę, kurią sieja istorinio likimo bendrystė.

Continue reading „Kreipinys „Lietuvos žmonės“ – šaltas, itin valdiškas”