Lietuvos karaimai. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo siūlymą 2022 metus paskelbti Lietuvos karaimų metais. Komisija siūlo įvertinti tai, kad Lietuvos karaimų bendruomenė yra Lietuvos istorijos ir kultūros dalis ir, pažymint Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros 625 metų jubiliejų, 2022 metus paskelbti Lietuvos karaimų metais.
Kultūriniai karaimų ypatumai, kalba, papročiai, žodinis ir materialusis paveldas tebėra gyvi ir sudaro Lietuvos karaimų kultūros pamatą, kaimiškos tapatybės esmę. Nepaisant ypač mažo dabartinės Lietuvos karaimų bendruomenės skaitlingumo (iš viso apie 230 asmenų), ji sugebėjo iki šiol išsaugoti tas pačias protėvių per 600 metų puoselėtas unikalumo vertybes.
Karaimų unikalumas, kaip teigiama Seimo pranešime, turi ypatingą vertę bendros Lietuvos kultūros kontekste, nes tik Lietuvoje (ir daugiau niekur pasaulyje) dar tebevartojama karaimų kalba, priklausanti tiurkų kalbų kipčiakų kalbų šeimai, yra išlikę folkloro, tebevartojamos karaimiškos patarlės ir idiomos. Lietuvos karaimų gatvė Vilniuje. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Deja, pasaulyje vykstantys globaliniai procesai neišvengiamai užgožia negausių tautinių grupių pastangas išsaugoti savo unikalumą ir savitumą.
Komisija, suprasdama būtinybę išsaugoti ir visuomenei parodyti svarbiausias karaimų kultūros savybes, jas aktualizuoti, įprasminti, nutarimo projekte siūlo 2022 metus paskelbti Lietuvos karaimų metais ir įpareigoti Vyriausybę iki 2021 m. spalio 1 d. parengti Lietuvos karaimų metų programą.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašoma įvertinti parlamentaro M. Mackevičiaus elgesį. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko Michalo Mackevičiaus elgesį, kuomet jis, anot žiniasklaidos, įsivėlė į konfliktą su aukšto rango Lenkijos politikais ir teisėsauga.
„Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su Lenkijos ambasada Lietuvoje, palaiko diplomatinius ryšius su Lenkija. Tokią Seimo nario ir vienos iš lenkų tautinių mažumų organizacijos vadovo retoriką ir galimai neskaidrią veiklą Lietuvoje derėtų vertinti ne tik kaip neetišką, bet ir kurstančią tautinę nesantaiką“, – teigė vienas iš kreipimosi autorių Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
Kreipimesi TS-LKD nariai klausia, ar tokie Seimo nario M. Mackevičius pasisakymai apie mūsų strateginės partnerės Lenkijos atstovę Lietuvoje, ambasadorę Urszulą Doroszewską dera su Seimo nariams keliamais etikos standartais. Taip pat domimasi, ar M. Mackevičiaus pirmininkavimas paramą iš užsienio gaunančios ir galimai neskaidriai ją naudojančios daugiatūkstantinės organizacijos Lietuvos lenkų sąjungai yra suderinamas su Seimo nario statusu ir pareigomis.
Kreipimosi į etikos sargus autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad viešojoje erdvėje portale „Delfi“ pasirodė informacija apie tai, kad parlamentarui M. Mackevičiui, kuris yra ir nevyriausybinės organizacijos Lietuvos lenkų sąjunga pirmininkas, Lenkijos prokuratūra yra pateikusi įtarimus dėl finansinės paramos, kurią Lenkijos Vyriausybė skyrė lenkų bendruomenės palaikymui Lietuvoje, naudojimo ne pagal paskirtį.
Pasak konservatorių, taip pat žiniasklaidoje buvo teigiama, kad M. Mackevičius, kuris per 2018 m. gegužės 2 d. vykusį Lietuvos lenkų sąjungos suvažiavimą perrinktas šios organizacijos pirmininku, dar iki perrinkimo buvo informuotas apie jam pateiktus įtarimus, dėl ko Lenkijos ambasadorė Lietuvoje U. Doroszewska jam pranešė, jog jis negali kandidatuoti į Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko postą. Portale www.zw.lt 2018 m. gegužės 29 d. pasirodė informacija, kurioje nurodoma, kad M. Mackevičius yra gavęs šaukimą iš Lenkijos prokuratūros atvykti į apklausą įtariamojo statusu. Kartu viešojoje erdvėje pažymima, jog atsakydamas į žiniasklaidos atstovų klausimus M. Mackevičius nevengė neetiškų pasisakymų Lenkijos ambasadorei Lietuvoje.
Partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) (lenk. Akcja Wyborcza Polaków na Litwie, AWPL) – Lietuvos politinė partija skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į LR Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą.
Tokią galimybę ji mato dėl įstatymo leidėjo klaidingai traktuojamų sąvokų.
Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos:
1.Tautinė (etninė) mažuma – grupė asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikoje bei laisva valia pasirinkusių priklausomybę ne lietuvių, o kitai tautai ar kuriai nors etninei grupei.
Lietuvos piliečiai jau pripratint prie to, kad, ką kalba ir ką net į vyriausybės programą įsirašo socialdemokratai (LSDP), nebus taip ir daroma.
Antai rinkiminės kampanijos metu socialdemokratai, norėdami savo pusėn patraukti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) rinkėjus, žadėjo įteisinti vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose ne lietuvių raidyno rašmenimis, o gatvių ir vietovių pavadinimus – ir ne valstybine kalba.
Tokią nuostatą, atsilygindami už LLRA sutikimą dalyvauti valdančiojoje daugumoje, įsirašė ir į šešioliktos Vyriausybės programą. Dabar tam pritaria premjeras A.Butkevičius, žadėdamas tai legalizuoti. Taigi panašu, kad šį kartą LSDP ruošiasi daryti ką žadėjo. Šis susitarimas Lietuvos visuomenei veidmainiškai pristatomas kaip Europos teisės normatyvų vykdymas.
Lietuvoje įsitvirtina pati tikriausia vasara. Nors vasara – atostogų metas, tačiau politinio pobūdžio įvykių mūsų šalyje tiek gausu, jog, regis, apie atostogas niekas net nesusimąsto. Nėra kada atostogauti. Rudenį – rinkimai į Lietuvos parlamentą. Tad apie Seimo nario mandatą svajojantys vyrai ir moterys verčiasi per galvas, bet kokia kaina trokšdami patraukti potencialių rinkėjų dėmesį. Vieni rengia spaudos konferencijas, kiti – protesto mitingus. Treti bando patekti į banalias pramogines televizijų laidas.
Ir vis tik akivaizdu, kad toli gražu ne visi renginiai, spaudos konferencijos bei teismo posėdžiai sulaukia vienodo visuomenės dėmesio. Kai kada lietuviai pražiopso tikrai svarbius įvykius. Dėl išsiblaškymo, nesupratimo ar laiko stokos. Visaip atsitinka. Visko aprėpti neįmanoma. Bet kai kuriuos dalykus mums derėtų žinoti. Savo pačių labui.
