technologijos

Atsargiai

Australija ir „Facebook“ derasi dėl socialiniame tinkle įvesto naujienų portalų draudimo. EPA-ELTA nuotr.

„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas penktadienį dalyvavo derybose su Australijos vyriausybe dėl įstatymo, kuriuo socialinis tinklas įpareigojamas mokėti Australijos naujienų portalams už jų turinį.
 
Tuo tarpu Australijos premjeras Scottas Morrisonas tvirtina, kad jo vadovaujama šalis nenusileis technologijų milžinės „grasinimams“.
 
Nuo ketvirtadienio australai nebegali feisbuke skelbti nuorodų į straipsnius naujienų portaluose ar peržiūrėti Australijos naujienų portalų „Facebook“ paskyrų.
 
Australijos iždo sekretorius Joshas Fredenbergas teigė penktadienį pasikalbėjęs su M. Zuckerbergu, derybos esą tęsis ir savaitgalį.
 
„Aptarėme likusius klausimus ir sutarėme, kad mūsų komandos nedelsiant pradės juos spręsti“, – „Twitter“ paskyroje rašė J. Frydenbergas.
 
Savo ruožtu premjeras S. Morrisonas pareiškė, kad „Facebook“ įvestas draudimas yra grasinimas.
 
„Manau, kad tai nėra geras jų žingsnis, jie turėtų tai pakeisti ir sugrįžti prie derybų stalo“, – sakė jis.
 
„Facebook“ draudimą įvedė dėl planuojamo Australijos įstatymo, kuriuo interneto milžinės, tokios kaip „Facebook“ ir „Google“, yra įpareigojamos mokėti didiesiems Australijos naujienų portalams už nuorodas į jų turinį.
 
Šis įstatymas pirmadienį bus svarstomas Australijos Senate.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19; 08:00
AktualijosSkaitomiausios

Seimas patvirtino Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje gaires. VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis. VLKK nuotr.

Seimas antradienį patvirtino Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gaires, kuriomis siekiama užtikrinti visavertį lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje terpėje, įtvirtinti ir palaikyti lietuvių kalbos statusą informacinėje visuomenėje, skatinti lietuvių kalbai pritaikytų technologijų plėtrą ir gerinti jomis grįstų paslaugų kokybę.
 
Gaires parengė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudaryta darbo grupė. Komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis tvirtina, kad tai labai svarbus politinis dokumentas, garantuosiantis lietuvių kalbos išlikimą globalioje visuomenėje, dar labiau užtikrinsiantis valstybinės kalbos statusą.
 
„Šiuo dokumentu dar kartą įrodome lietuvių ambicijas išsaugoti kalbinę ir kultūrinę tapatybę daugiakalbėje skaitmeninėje aplinkoje kaip pagrindinę demokratinės raidos ir lygiateisio lietuvių kalbos vartojimo sąlygą. Kiek bus kalbos informacinėse technologijose, tiek jos bus apskritai“, – sako Komisijos vadovas.
 
Dokumentą rengusios Kalbos komisijos Kalbos technologijų pakomisės pirmininkas Andrius Utka, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros docentas, Kompiuterinės lingvistikos centro vadovas, taip pat teigia, kad Seime patvirtintos gairės yra ne tik simbolinis žingsnis.
 
„Keičiantis technologijoms ir į mūsų kasdienybę veržiantis dirbtiniam intelektui, atsirandant daiktų internetui, labai svarbu neatsilikti ir sekti vykstančius procesus pasaulyje tam, kad mes gebėtume bendrauti su technologijomis lietuviškai. Neturėtume eiti lengvesniu keliu ir tiesiog pradėti bendrauti su technologijomis užsienio kalba“, – įsitikinęs dr. A. Utka.
 
Priimtos gairės tampa Lietuvos skaitmeninimo plėtros 2021–2030 metų programos dalimi. Į jų turinį bus siūloma Vyriausybei atsižvelgti rengiant atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.13; 01:30
Žvalgyba

Jungtinė Karalystė (JK) ragina JAV įkurti 10 valstybių klubą, kurios pačios kurtų naujos kartos 5G ryšio technologijas ir būtų nepriklausomos nuo Kinijos milžinės „Huawei“, praneša britų laikraštis „The Times“.
 
Pasiūlymas esą pristatytas likus mėnesiui iki planuojamo Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo JAV.
 
JK anksčiau suteikė leidimą „Huawei“ šalyje įdiegti 35 proc. 5G ryšio tinklui reikalingos infrastruktūros.
 
Tačiau, kaip skelbia laikraštis „The Telegraph“, britų premjeras Borisas Johnsonas nurodė pareigūnams parengti planus, kaip būtų galima iki 2023-ųjų atkirsti „Huawei“ nuo 5G tinklo Jungtinėje Karalystėje, prastėjant šios šalies santykiams su Kinija.
 
„The Times“ žiniomis, į vadinamąjį D10 demokratinių partnerių klubą patektų visos G7 valstybės narės ir Australija, Pietų Korėja bei Indija.
Leidinio teigimu, vienas iš šio klubo veiklos būdų – skatinti investicijas į jau veikiančias telekomunikacijų bendroves klubo šalyse.
B. Johnsono atstovai šios informacijos kol kas nekomentavo.
 
Šiuo metu Europoje Kinijos bendrovei „Huawei“ 5G ryšio srityje yra tik dvi alternatyvos – suomių „Nokia“ ir švedų „Ericsson“.
 
„Mums reikia naujų rinkos dalyvių. Būtent dėl to mums teko anksčiau sutikti su „Huawei“, – „The Times“ sakė šaltinis JK Vyriausybėje.
 
B. Johnsono Vyriausybės šiemet priimtas sprendimas leisti „Huawei“ iš dalies diegti 5G ryšio tinklus Jungtinėje Karalystėje supykdė Vašingtoną, nes šis teigia, kad Kinijos bendrovė gali šnipinėti ar tiesiog nutraukti ryšį JK pagal Pekino nurodymus.
 
Šis B. Johnsono planas atkirsti „Huawei“ nuo Didžiosios Britanijos gali gerokai pabloginti Londono santykius su Pekinu tuo metu, kai britų premjeras ieško naujų prekybos partnerių, Jungtinei Karalystei išstojus iš ES.
 
Sausį B. Johnsonas pareiškė, kad jo sprendimo įsileisti „Huawei“ kritikai Jungtinėse Valstijose turėtų surasti alternatyvą, jei nenori, kad JK naudotųsi Kinijos bendrovės technologijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 07:34
Žvalgyba

Londonas, sausio 13 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos MI5 vadovas atmetė spekuliacijas, esą Kinijos telekomunikacijų bendrovei „Huawei“ leidus šalyje plėtoti 5G ryšių tinklus, bus neigiamai paveikti JK ir JAV žvalgybinės informacijos dalijimosi santykiai, pirmadienį pranešė laikraštis „Financial Times“.
 
Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šiuo metu patiria smarkų JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimą, su kuriuo bandoma šalies valdžią įtikinti dėl saugumo sumetimų uždrausti bendrovei „Huawei“ turėti ką nors bendra su Didžiosios Britanijos 5G ryšių tinklų plėtra.
 
Interviu su „Financial Times“ MI5 generalinis direktorius Andrew’as Parkeris, paklaustas apie galimai suprastėsiančius šalių žvalgybos santykius, sakė „šiandien neturįs priežasties apie tai galvoti“.
 
„Turime skirti daugiau dėmesio ir diskutuoti apie tai, kaip pasieksime ateitį, kurioje yra platesnis konkurentų tinklas. Neturėtume tik arba pritarti, arba nepritarti Kinijos technologijų naudojimui“, – pridūrė balandį iš pareigų pasitrauksiantis A. Parkeris.
 
Atsakydamas į šį interviu, premjero B. Johnsono atstovas spaudai pranešė, kad „kai sprendimas bus priimtas, apie tai pranešime parlamentui. Palaikome artimus ir ilgalaikius žvalgybinės informacijos dalijimosi santykius, kurie tęsis ir toliau.“
 
Atstovas spaudai patvirtino, kad pirmadienį Londone vyko Didžiosios Britanijos ir JAV „nacionalinio saugumo pareigūnų“ susitikimas. Naujienų portalai pranešė, kad šios derybos yra paskutinė Vašingtono priemonė įtikinti šalies pareigūnus neleisti „Huawei“ vaidinti vaidmenį ryšio tinklų plėtroje.
 
Penktosios kartos (5G) ryšių tinklai yra naujausias skaitmeninės revoliucijos etapas, suteiksiantis beveik akimirksniu aktyvuojamą ryšį ir didelę duomenų talpą. Tokie ryšių tinklai leis plačiai pritaikyti tokias ateities technologijas, kaip dirbtinį intelektą ir automatines gamyklas bei automobilius – Pekinas šioje srityje visomis pastangomis siekia lyderio pozicijos.
 
„Huawei“, kaip vienos iš didžiausių pasaulio telekomunikacijų sistemų tiekėjų, statusas Kinijai suteikia galimybę pasiekti šalių vidaus rinkas, tačiau dėl to yra kilę daug įtarimų.
 
Kelios šalys yra išreiškusios saugumo susirūpinimus dėl „Huawei“ technologijų – JAV ir Australija jau yra uždraudusios šiai bendrovei plėtoti 5G tinklus, o dar kelios valstybės dvejoja bendrovę įsileisti į savo rinkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.14; 05:00
Verslas

Lietuvos sostinė Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniaus vardas atsidūrė pirmoje naujausio „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ reitingo, įvertinusio įvairių pasaulio miestų pastangas pritraukiant technologijų startuolius, pozicijoje.
 
Vilnius aplenkė tokius miestus kaip Londonas, Amsterdamas, Helsinkis ir Singapūras.
 
„Vilnius išsiskiria pasaulyje tuo, kad gali pasiūlyti ambicingų specialistų, pasaulinio lygio verslo infrastruktūrą ir institucijų paramą technologiniams startuoliams. Be to, garsėjame savo atvirųjų duomenų politika – miestas suteikia laisvą prieigą prie finansinių, viešųjų pirkimų, nekilnojamojo turto, transporto ir kitų duomenų, taigi technologijų įmonės gali išbandyti savo produktus, pasinaudodamos realiais rinkos duomenimis“, – teigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
 
Mero teigimu, pritraukti tokias įmones padeda viena kryptimi žvelgiančios viešojo sektoriaus organizacijos. Pasak jo, geriausias to pavyzdys galėtų būti finansinių technologijų sritis: daug institucijų pradėjo bendradarbiauti, kad Vilnius taptų finansinių technologijų centru, kad būtų sukurta šiai verslo sričiai draugiška teisinė aplinka, suteikiama reikiama pagalba „fintech“ įmonių ir specialistų įsikūrimui Vilniuje.
 
Vienas iš šiemet Vilnių plėtrai pasirinkusių finansinių technologijų startuolių – sparčiai auganti mokėjimų bendrovė „SumUp„ iš Londono.
 
„Sprendimą atidaryti biurą Vilniuje lėmė efektyvus licencijavimo procesas finansinių technologijų bendrovėms, talentų pasirinkimas ir institucijų parama. Prieš 6 mėnesius pradėję įsikūrimo procesą, šiuo metu jau veikiame visu pajėgumu, o darbuotojų skaičius Lietuvos padalinyje vis auga“, – sako „SumUp“ Lietuvos direktorė Sigutė Kuncevičiūtė. Jos teigimu, bendrovė Vilniuje planuoja augti ir toliau.
Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Daugiausiai tarp Vilniuje veikiančių technologijų startuolių yra IT ir finansinių technologijų įmonių, taip pat biotechnologijų, žaidimų vystymo startuolių.
 
Šiame mieste veiklą pradėjo tokios tarptautinės sėkmės sulaukusios įmonės kaip „Vinted“, „Trafi“, „Oberlo“, „Deeper“.
 
„Vilnius tokioms įmonėms yra kaip miesto dydžio smėlio dėžė, kur dėl miesto kompaktiškumo ir labai lengvai įvairias naujoves priimančių gyventojų sudaromos geros sąlygos greitai išbandyti verslo augimui reikalingas idėjas.
 
Pirmoji vieta tokio lygio reitinge padės skleisti žinią apie šiuos Vilniaus privalumus verslui“, – sako Vilniaus miesto turizmo ir verslo agentūros „Go Vilnius” direktorė Inga Romanovskienė.
 
Šiuo metu Vilniuje veikia net septynios bandymų erdvės („sandbox“) programos: penkios finansinių technologijų, energijos ir NT technologijų.
 
Kiekvienoje suteikiamos galimybės startuoliams išbandyti ir kurti produktus realioje aplinkoje. Neseniai įkurta „GovTech“ laboratorija siekia paskatinti aktyvesnį vyriausybės ir verslo bendruomenės bendradarbiavimą, siekiant išsprenti esamus ar ateities iššūkius.
 
Pasak I. Romanovskienės, vienas svarbiausių žingsnių, siekiant į Vilnių pritraukti specialistus ir verslus iš užsienio, yra pagalba jiems integruojantis. „Vilnius deda daug pastangų, kad padėtų įmonėms čia įsikurti ir kad jos galėtų sparčiau augti.
 
Pavyzdžiui, „Go Vilnius“ sukūrė skaitmeninį įrankį „Relocation Guide“, kuris įmonėms ir jų darbuotojams suteikia visą sklandžiam įsikūrimui Vilniuje reikalingą informaciją.
Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Taip pat reguliariai organizuojami seminarai „Welcome to Vilnius“, kurių metu galima susitikti su įvairių sričių specialistais, supažindinančiais su aktualiausia informacija apie mokesčių mokėjimą, sveikatos priežiūros sistemą, būsto rinką.
 
Po seminarų miesto naujakurių laukia ekskursijos ir ryšių užmezgimo renginiai“, – sako „Go Vilnius“ vadovė.
 
Sudarydami „Tech Startups FDI attraction index“ reitingą „FDI Intelligence“ ekspertai vertino technologijų srities startuolių pritraukimo rezultatus gyventojų skaičiui. Globaliame reitinge vyrauja Europos miestai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.21; 10:02
Verslas

Namas su specialiais įrengimais

Kas sumokės už vandenvalos įstatymų pakeitimus?

Viena iš technologiškai sudėtingiausių sričių yra vandenvala. Taip jau susiklostė, kad šioje srityje konkurencija be galo didelė. Yra keli dideli gamintojai, kas sąlygoja, kad konkuruoti tenka mažoje rinkoje. Ir aplinkos ministerijoje nuo pasiūlymų griežtinti reikalavimus lūžta stalai.

Aišku, tarpusavyje konkuruodami ir keldami kartelę išvalymo reikalavimams, gamintojai susiduria su visiškai nelauktais iššūkiais: investavimas į gamybą kelia našumą, be abejo, investavimas į technologijas kelia gamybos kaštus, o kur dar investicijos į naujų gamyklų statybas, kylantis atlyginimas, naujų darbuotojų apmokymas bei jų paieška ar netkvietimas darbuotojų iš užsienio. Visos šios priežastys kelią gaminių kainą. 

Kokios to pasekmės? Visišie padidėję kaštai perkeliami ant gyventojų pečių. Pagal naujus įsigaliojančius reikalavimus, galimai, privalėsime montuotis gaminius, kurie išvalo fosforą ir azotą. Įrenginių ir darbo kainos nuolat kyla ir todėl potencialus pirkėjas, paprastai tariant, „pasiima mašiną“ ir važiuoja į Lenkiją. O kas Lenkijoje? Joje taip vadinami septikai, kurie bene tris kartus pigesni (septikai – uždara, nelaidi vandeniui, išgriebimo talpa, su keliais drenažiniais vamzdžiais), bet kuriuos pagal naujus LR įstatymų reikalavimus montuoti galimai jau draudžiama, tačiau šiuo atveju gyventojai renkasi mokėti mažiau, o sekti visų naujausių nutarimų ar reikalavimų jie neturi galimybės.

„Sunku pasakyti, kaip turi būti: iš dalies suprantamas noras valyti nuotekas iki aukščiausio lygio, bet kiek už tai galima mokėti ir kas tai turėtų daryti? Jei Aplinkos ministerija nusprendė vėl griežtinti reikalavimus, ar ji imsis kompensuoti bent dalį patiriamų nuotolių? Jei savivaldybės, dažnai pasinaudodamos europiniais projektais, siūlo miestų, miestelių gyventojams prisijungti prie centralizuotų tinklų, kuo blogesni mūsų piliečiai, kurie gyvena kaimuose, vienkiemiuose. Ne visi juk yra stiprūs  ūkininkai ir gali sau leisti investuoti 3–5 tūkstančius eurų naujiems valymo įrenginiams“ – pakomentavo statybos ekspertas Rolandas Karlonas.

Vienareikšmiškai turėtų būti taip: jei reikalaujate, prisidėkite. Aukščiausiu valstybės ar savivaldybių lygiu nustatykite tokių įrenginių pirkimo ir montavimo kompensavimo mechanizmus, iš kur bus paimtos lėšos ir skirtos paremti gyventojus, kurie investuos į naujus, bet brangius valymo įrenginius.

Kita vertus, stebint šią situaciją, kyla klausimų, kodėl taip dažnai keliami vis nauji reikalavimai, o jie įgyvendinami turi būti „čia ir dabar“, kokiais argumentais remiantis keliami  tokie reikalavimai?

Ar ir šioje sityje Lietuva vėl bus pirma ir griežčiausius reikalavimus kelianti šalis?

Parengė Nerijus Bakasėnas

2019.07.17; 06:00

Aktualijos

Kūdikis su planšete rankose – šių laikų simbolis, ženklinantis svarbių visuomenės ir žmogaus pokyčių kryptį. Šiuolaikinių informacinių technologijų poveikį mažų vaikų sveikatai tyrinėjantys mokslininkai siunčia visuomenei žinią: auga karta su kitokiomis smegenimis, kitokiais įpročiais. Ji taip pat patirs naujų iššūkų tiek psichinei, tiek ir fizinei sveikatai. Pasaulyje stebimą tendenciją patvirtina ir Lietuvoje atliekami tyrimai.
 
„Pastaruoju metu psichologinius tyrimus bei įžvalgas papildo ir neurologiniai tyrimai. Dėl intensyvaus IT naudojimo labiausiai nukenčia vaiko savireguliacija – tai susiję su pokyčiais smegenų srityje, atsakingoje už slopinamąją kontrolę. Šios kontrolės funkcija – susistabdyti, susilaikyti, atidėti šiek tiek, spręsti sudėtingesnius uždavinius. Tai lemia pasikeitusią vaikų elgseną – jie tampa impulsyvesni, sunkiau reguliuoja emocijas ir elgesį“, – sako socialinių mokslų (psichologijos) daktarė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė.
 
Prof. dr.  R. Jusienės vadovaujama mokslininkų grupė 2017-2018 metais atliko 1,5–6 metų amžiaus vaikų tyrimą „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“. Jame dalyvavo per 1200 šeimų, o papildomai 200 vaikų (4–5 metų) iš šių šeimų buvo tiriami pažintiniai gebėjimai ir savireguliacija. Praėjusiais metais buvo pradėtas kitas tyrimas, kuriame tiriama, kaip IT naudojasi pradinių klasių moksleiviai bei kokias tai kelia rizikas.
 
Anot mokslininkės, galima sutikti su tuo, kad modernios IT technologijos iš dalies susilpnina tuos vaikų gebėjimus, kuriuos mes tradiciškai vertinome kaip žmogaus savybes, skiriančias jas nuo daugelio gyvūnų, reikalaujančias aukštesnio lygmens kognityvinių smegenų funkcijų.
 
Profesorė taip pat atkreipia dėmesį, kad testuojant ilgai internetu besinaudojančius ir kompiuterinius žaidimus žaidžiančius vaikus pastebėta, kad darbinė atmintis nėra nukentėjusi, tačiau to negalima pasakyti apie ilgalaikę regimąją atmintį.
 
„Modernių IT technologijų naudojimas ypač pablogina ilgalaikę regimąją atmintį, silpnina motorinius gebėjimus. Neurologiniai tyrimai irgi pagrindžia šią tendenciją. Panašu, jog mūsų smegenys atsisako tų funkcijų, kurios yra nebenaudojamos. Internetu ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus, matome daug vaizdų, todėl nebėra poreikio fiksuoti, nelieka poreikio išsaugoti juos ilgalaikėje atmintyje, lygiai kaip nebereikalinga rašyti ranka. Tačiau reikalingi gebėjimai vienu metu aprėpti (išlaikyti) skirtingą informaciją ir ją panaudoti – todėl darbinė atmintis ne nukenčia, o kaip tik dar labiau įdarbinama ir treniruojama“, – sako mokslininkė.
 
Tiriant vaikus, taip pat pastebima, kad modernios IT turi ypač neigiamą poveikį fizinei vaikų sveikatai. Tai patvirtina rimti kitų šalių kolegų tyrimai.
„IT skatina sėslų gyvenimą, trūksta fizinio aktyvumo, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes niekaip negalime išbristi iš lėtinių ligų – cukrinio diabeto, onkologinių ligų ir širdies-kraujagyslių sistemos susirgimų. Iš tyrimų taip pat galime matyti, kad kuo daugiau  vaikai sėdi prie ekranų, tuo daugiau valgo nesveiko maisto – tai irgi neigiamai veikia sveikatą“, – atkreipia dėmesį prof. dr. R. Jusienė.
 
Be fizinių sveikatos problemų, šiuolaikinės IT kelia ir psichinių problemų: impulsyvesniems vaikams kyla didelė kompulsyvumo rizika – jie gali nebegalėti sustoti naudotis ekranais.  Šią riziką gali sustiprinti ir prasti santykiai šeimoje, o kompulsyvus elgesys gali tapti kitų problemų sąlyga: vaikas nebesugebės bendrauti ir su bendraamžiais bei kitais žmonėmis.
Nors nemažai mokslininkų ir futurologų dėl šių tendencijų prognozuoja pesimistinę ateitį, prof. dr. R. Jusienė nepraranda optimizmo.
 
„Žmogus turi gebėjimą adaptuotis. Pasiekę kraštutinumą paprastai imame ieškoti aukso vidurio, prisitaikome. Jau dabar galime matyti pozityvius procesus: tėvai tampa sąmoningesni ir nebeduoda vaikams taip anksti ir be saiko naudotis išmaniosiomis technologijomis. Pastaruoju metu nemažai dėmesio skiriame ir fiziniam aktyvumui, bendravimui, įprastiems „gyviems“ žaidimams, kurie yra labai svarbūs ugdymui. Be to, mokomės įvesti apribojimus bei taisykles. Geras pavyzdys būtų automobiliai: jų naudojimo pradžioje nereikėdavo vairuotojo pažymėjimo, eismo taisyklių ar kitokio reguliavimo, panašiai buvo ir su alkoholio vartojimu – ne iš karto pradėta reguliuoti. Manau, kad mums pavyks išsaugoti amžinąsias vertybes: bendravimą gyvai, ryšį su gamta“, – sako prof. dr. R. Jusienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 10:11
Trumposios naujienos

Jungtinės Valstijos dirbtinai kuria kaltinimus, kad Kinija verčia įmones perduoti technologijas mainais už prieigą prie rinkos, o tai yra naujausias posūkis prekybos kare. 

Šią savaitę Kinija paskelbė, kad atsakys į Vašingtono žingsnį padidinti tarifus 200 mlrd. JAV dolerių Pekino importui. Jungtinės Valstijos skundžiasi, jog Pekinas padarė labai nedaug, kad sumažintų JAV nerimą dėl intelektualinės nuosavybės vagysčių ir priverstinio technologijų perdavimo Kinijos firmoms.

Remiantis antros pagal dydį pasaulio ekonomikos žiniasklaida, Kinija niekada nevertė JAV įmonių perduoti technologijų ir šis teiginys yra pasenęs bei nemadingas argumentas, kurį naudoja kai kurie žmonės Jungtinėse Valstijose, siekdami sustabdyti Pekino plėtrą.

Pasak spaudos šaltinių, JAV argumentas dėl priverstinio technologijų perdavimo gali būti apibūdinamas kaip tiesiog sufabrikuotas. Jungtinės Valstijos kol kas nesugebėjo pateikti jokių įrodymų šiems teiginiams paremti.

Žiniasklaidos teigimu, JAV gerokai pasipelnė iš savanoriško bendradarbiavimo technologijų srityse ir vien 2016 metais uždirbo 7,96 mlrd. dolerių iš intelektualinės nuosavybės naudojimo mokesčių.

Vašingtono nerimą kursto greitas Kinijos mokslinių tyrimų ir plėtros galimybių augimas. 

Gilėjantis ginčas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų suerzino investuotojus ir sukrėtė pasaulines finansų rinkas. Jungtinių Valstijų teigimu, derybos turėtų greitai baigtis, bet Kinija tikina, kad jų data dar nėra nustatyta ir Vašingtonas turėtų parodyti šiek tiek nuoširdumo, jeigu nori naujo jų etapo pradžios.

Kinijos valstybinė naujienų agentūra apkaltino JAV pasaulinės hegemonijos įvedimu ir teigė, kad Vašingtonas pasauliniame prekybos kare nukentės labiau negu Kinija.

Pasak jos, palyginti su Kinija, Jungtinės Valstijos yra labiau priklausomos nuo užsienio rinkų ir tarptautinių ekonominių santykių. Be to, JAV itin pažeidžiamos dėl pasaulinių ekonominių sukrėtimų.

Kinija pažymi, kad jeigu Jungtinės Valstijos nuolat kurstys prekybos ginčus, tai pakenks pasaulio rinkoms, o pasekmių neišvengs ir didžiausia pasaulio ekonomika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.19; 05:00
Trumposios naujienos

Šeštadienio popietę į Talino centrines gatves bus paleisti pirmieji autobusiukai be vairuotojų. Tokios transporto priemonės Estijos sostinės centre važinės iki rugpjūčio pabaigos, skelbia „news.err.ee“.

Be vairuotojų važiuojantys maršrutiniai autobusiukai pristatyti liepos mėnesį prasidėjusio Estijos pirmininkavimo ES Tarybai proga. Baltijos kaimynė paskelbė, kad vienas iš jos pirmininkavimo prioritetų bus technologijų pažanga ir jos poveikis visuomenei.

Po du važinėjantys ir po 8 keleivius talpinantys autobusiukai yra nemokami.

Nors viduje nėra vairuotojo, autobusiuke privalomai važiuoja „gidas“, kuris keleiviams kelionės metu pasakoja apie be vairuotojų veikiančių transporto priemonių technologijas.

Bandomasis autobusų projektas Estijai kainavo maždaug 100 tūkst. eurų, bet du trečdalius investicijų padengė privatusis sektorius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.30; 00:01