Seimas po pateikimo nepritarė Seimo nario Petro Gražulio pateiktoms Susirinkimo įstatymo pataisoms, leisiančioms arčiau valdžios institucijų rengti įvairias akcijas ir susirinkimus.
Buvo siūloma numatyti, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės ir teismų pastatų, kaip ir prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, gali būti organizuojami ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų.
Projektas po pateikimo nesulaukė paramos, už jį balsavo 34 parlamentarai. 45 buvo prieš, 17 susilaikė. Galimybės tobulinti projektą nebeliko, jis atmestas.
Projekto autoriai mano, kad susirinkimo vietos nevienodas traktavimas, o iš esmės ir susirinkimų laisvės (teisės pasirinkti susirinkimų vietą) varžymas pažeidžia konstitucinę piliečių teisę į susirinkimus. Pasak jų, šiuo pakeitimu būtų prisidedama prie susirinkimų laisvės efektyvesnio užtikrinimo.
„Pavyzdžiui, prie Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės pastatų, išlaikant dabartiniame teisiniame reguliavime nurodytą atstumą, nėra galimybės tinkamai organizuoti susirinkimų, kadangi, įvertinant susirinkimų organizavimo ribas, piliečiams susirinkti trukdo esantys pastatai, keliai, gatvės. Laikantis susirinkimų organizavimo ribos, piliečiai, siekdami įgyvendinti susirinkimų teisę, pvz., prie Seimo pastatų, kai kuriais atvejais turėtų susirinkimą organizuoti už Neries upės. (….) Susirinkimai ar pavienio asmens akcija pagal esamą teisinį reguliavimą organizuojami taip, kad susirinkimo organizatorius negali laisvai pasirinkti susirinkimo vietos – 75 metrų atstumas nuo Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės ir teismų pastatų yra per žymus, kas vertintina kaip konstitucinės piliečių teisės į susirinkimus ribojimas“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Šiuo metu įstatymas numato, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės ir teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, Valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, branduolinės energetikos objektų apsaugos zonų – ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nepanaikino Šimašiaus draudimo rinktis į Šeimų sąjūdžio organizuojamą mitingą rugsėjo 10 d. Kyla klausimas – kas toliau, kur visa tai veda? Ogi, jeigu nebus greito sprendimo, leidžiančio susigrąžint konstitucijoje įtvirtintą teisę žmonėms rinkti į taikius mitingus, neliks nieko kito kaip konstatuoti faktą, jog valstybės funkcija Lietuvoje perėmė labai nevalyva ir niekšinga gauja.
Didžiausias antikonstitucinis nepriklausomybės laikų akibrokštas yra demoralizuotos Vilniaus savivaldybės sprendimai, blokuojantys žmonių teisę laisvai išsakyti savo nuomonę, draudžiantys kritikuoti nevykusius valdžios veiksmus. Tačiau vadovaujantis tokiai antikonstitucinei orgijai Šimašius, kaip atrodo, turi dar toliau siekiančių planų: jam svarbu ne tik pažeminti Lietuvos valstybę, bet ir išprovokuoti tokią valdžios ir protestuojančių žmonių kaktomušą, kuri leistų pamiršti jo niekingus darbelius, paskandinusius Vilniaus savivaldybę į antilietuviškos isterijos ir nepotizmo liūną, ir, galimas daiktas, tokiu būdu taip pat pridengti savo bendrapartiečių, kurie vis dažniau ir garsiau yra vadinami Lietuvos išdavikais, nugaras. Jau tai, ką žinome, leidžia teikti aiškią išvadą, kad Šimašius yra mūsų laikų provokatorius Nr.1, siekiantis sukelti dar neregėtą sumaištį visuomenėje, užsimojęs net prieš pilietinės taikos likučius ir regimybę. Taigi aišku ir tai, kad niekas negali pavadinti rengiamo mitingo nesankcionuotu, jeigu žmonių minios nepaklus Šimašiaus iniciuotiems antikonstituciniams veiksmams. Žinia, Konstitucija mus įpareigoja kovoti prieš konstitucinės santvarkos naikintojus, t. y. naujųjų dienų stribus.
Kas galėtų paneigti, kad kartą išdavęs Baltarusijos laisvės kovotojus Lukašenkai, kartą pasitarnavęs diktatoriui, tas pats Šimašius toliau netarnauja kaimyninės šalies satrapui, a? Kad ir kaip ten būtų, baisu yra jau tai, kad Šimašius platina nihilistinio antivalstybingumo užkratą savo aplinkoje, užgriebdamas net teisines institucijas, tokias kaip Vilniaus apygardos prokuratūra ir teismas, demoralizuoja savivaldybės tarnybų veiklą. Po Šimašiaus reikės paplušėti bandant išvėdinti ir dezinfekuoti šių įstaigų kabinetus, – jeigu tai įmanoma padaryti iš principo, – tačiau mūsų visų labui reikėtų pabandyti užbėgti pavojingiems įvykiams prieš akis, teisiškai įvertinant sprendimus dėl mitingo draudimo kaip antikonstitucinius ir priešiškus Lietuvos valstybei, kaip niekingo provokatoriaus išpuolius.
Mitingo organizatoriai buvo viešai pasižadėję užtikrinti tvarką, vengiant ekscesų, tačiau dabar, skelbiant mitingą nelegaliu, organizatoriai gali nusiplauti rankas, ar ne? Ar dabar įvykių seka priklausys tik nuo įnoringos, greitai užsivedančios minios kaprizų? Kaip atrodo bent man, Šimašius ir panašūs veikėjai pasistengė pašalinti paskutinę kontrolės instanciją, kuri galėjo ir norėjo nukreipti prabudusią protestams tautą labiau civilizuota linkme. Kas dabar bus kaltas, jeigu susidūrimai tarp valdžios ir minios įgys kruviną pobūdį.
Vis tik raginčiau Šeimos sąjūdžio organizatorius koncentruotis į pozityvius, t. y. valstybę kuriančius tikslus, tokiu būdu pasipriešinant valstybės naikintojams, tokiems kaip Šimašius ir jo bendraminčiai. Kaip atrodo bent man, šiandien svarbiausia būtų su masinio judėjimo pagalba, su pažadintos tautos pritarimu pabandyti išvalyti valstybės institucijas nuo nepotizmo puvėsių, kurio dvoko jau neįmanoma nuslėpti net su gesintuvų dydžio dezodoranto purškalo balionų pagalba.
Mūsų šalis išties yra tapusi pasibaisėtinu gyvulių ūkiu, nes čia kai kurių šeimų kategorijos yra lygesnės už lygias.
Išsikerojusios nepotizmo džiunglės tikriausiai yra dar didesnis pavojus mūsų valstybės gyvastingumo palaikymui nei Putino ir Lukašenkos kartu sudėjus išradingumas, siekiant mums pakenkti.
Kaip atrodo bent man, tokią taksonomiją ir inventorizaciją, siekiant nustatyti nepotizmo koeficientą įstaigoje, reikėtų pradėti nuo VSD, taip parodant valstybės saugumo ir gyvastingumo užtikrinimo pavyzdį kitoms šalies institucijoms.