Antrankiai
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas, ketvirtadienį susirinkęs dėl Seimo nario mandato atsisakiusio Kristijono Bartoševičiaus skandalo, paragino parlamente pradėti diskusiją dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo Seimo nariams.
Nors dalis kitose frakcijose dirbančių parlamentarų teigia šį konservatorių siūlymą palaikantys, tačiau Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad ši idėja kelia grėsmę, kad panaikinus Seimo narių teisinę neliečiamybę kiltų grėsmė, kad politikai už savo politinę veiklą bus pradėti persekioti. Pasak jo, pokyčių šioje srityje nereikia, nes dabartinė tvarka funkcionuoja tinkamai.
E. Gentvilas: imunitetas Seimo nariams turėtų būti naikinamas, tačiau su viena išimtimi
Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas atkreipia dėmesį, kad idėja naikinti Seimo narių neliečiamybę nėra nauja. Todėl, pasak jo, pribrendo laikas ją realizuoti.
„Kažkodėl tai pateikiama kaip kažkokia nauja idėja. Kiekvieną kartą, kai K. Pūkui grėsė apkalta ar M. Basčiui, apie tą patį buvo kalbama. Taip kad kiekvieną kartą tokiam kontekste ta idėja iškyla ir laikas ją realizuoti“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
Politikas akcentuoja, kad visgi naikinant Seimo narių teisinę neliečiamybę svarbu įsidiegti tam tikrą saugiklį.
„Už kriminalinius nusikaltimus neturi būti imuniteto Seimo nariams. Padarei vagystę, avarijoje užmušei žmogų, esi įtariamas kituose baudžiamuosiuose nusikaltimuose – prokuratūra tegul dirba savo darbą STT tegul dirba savo darbą, kai yra tokio pobūdžio ikiteisminis tyrimas dėl galimo baudžiamojo nusikaltimo. Ir čia Seimo narių nereikia saugoti su imunitetu. Seimo nariai neturi dangstytis“, – akcentavo jis.
Visgi, E. Gentvilo teigimu, imunitetas turėtų būti taikomas veiklai, kuri tikrai akivaizdžiai susijusi su Seimo nario veikla. Tokiais atvejais, pasak jo, Seimo narys turėtų turėti neliečiamybę. Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt foto
„Sakykime, Seimo narys dirba su kokia nors įslaptinta informacija kaip Seimo narys ir nutekina tą įslaptintą informaciją. Tai čia jau yra su Seimo nario politine veikla susijęs nusikaltimas, už kurį gali būti baudžiama laisvės atėmimu. Tai tokiu atveju vis tik reikėtų taikyti imunitetą ir aiškintis, kaip Seimo narys, vykdydamas savo kaip Seimo nario, kaip politiko pareigas padarė tą nusikaltimą, išsiaiškinti aplinkybes. O gal jis siekė kitų tikslų, pavyzdžiui, gelbėti valstybę ir t.t.“, – svarstė jis.
G. Paluckas: palaikyčiau Konstitucijos keitimą
Idėją naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę palaiko ir Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Tą diskusiją aš tikrai palaikau. Mano asmenine nuomone, aš palaikyčiau ir patį Konstitucijos pakeitimą, atsisakant teisinės neliečiamybės, nes nėra čia ko slapstytis už to. Jeigu yra aiškūs požymiai nusikaltimų, tai turi tą darbą padaryti teisėsaugos institucijos, o ne mėginti išprašyti iš Seimo narių leidimą, kad būtų galima atlikti paprastus, bazinius kažkokius teisinius žingsnius“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Parlamentaras teigia, kad Lietuva yra demokratiška Europos Sąjungos valstybė, todėl, pasak jo, panaikinus Seimo narių teisinę neliečiamybę grėsmės politikams neturėtų kilti.
„Mes esame ES valstybė, demokratinė valstybė ir jeigu nepriklausomybės atkūrimo aušroje ta neliečiamybė atrodė kaip būtinas ir reikalingas dalykas tai besivystančiai mūsų demokratijai jaunai, tai šiandieną, aš manau, kad tikrai politiškai angažuotų teisinių bylų ar politinio persekiojimo mes nematėme dešimtmečiais. Tai visos problemos yra labai buitinės, paprastos. Taip kad, aš manau, jog šiandieną mes jau esame tokiame demokratijos lygmenyje, kad galime svarstyti taip vadinamos teisinės neliečiamybės principų atsisakymą Konstitucijoje“, – sakė jis.
S. Skvernelis idėjos nepalaiko: klausimas, kam tai naudinga
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis svarstymų naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę nepalaiko. Pasak jo, šiais siūlymais konservatoriai bando užglaistyti problemas partijoje po K. Bartoševičiaus skandalo.
„Čia yra bandymas partijoje turint problemų kažkokias idee fixe mėtyti, kurios prasilenkia su elementaria demokratija. Nes kodėl čia apie Seimo narius prakalbo? Reikėtų kalbėti apie visus, kurie turi teisinę neliečiamybę: tai yra prezidentas, Seimo nariai, ministras pirmininkas, Vyriausybės nariai, teisėjai. Tai ar to reikia ir klausimas kam to reikia. Nes teisinės neliečiamybės klausimas yra skirtas tam, kad būtų užtikrintas nepriklausomumas tų institutų, kuriuos aš paminėjau“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
3-ieji Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Nepriklausomumas nuo galimo arba politinio persekiojimo, jeigu kalbėtume apie politikus, arba politikų įtakos darymo teismų sistemai, tai tam yra ir sugalvota. Ir tai turi visos demokratinės valstybės, bet tuo pačiu turi ir labai efektyvų ir paprastą mechanizmą, kaip ta neliečiamybė yra naikinama. Ir čia jokios problemos nėra. Jeigu yra pateikiama Seime ir yra įrodymai, reikalingi panaikinti neliečiamybę, tai yra padaroma“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis mano, kad panaikinus teisinę Seimo narių neliečiamybę kiltų pavojus, kad politikai bus persekiojami už politinę veiklą. Todėl, akcentuoja parlamentaras, dabartinė tvarka funkcionuoja tinkamai.
„Tai yra balansas toks, kad nebūtų persekiojami politikai už savo politinę veiklą. Nes nedemokratinėse valstybėse, kurios yra krypstančios į diktatūrą, arba tose valstybėse kaip dabar, panašu, yra Lietuva, kur konservatorių partijai yra paklūstančios teisėsaugos institucijos, jomis manipuliuojama, tai tokiu būdu konservatoriai, matyt, siekia pagrindinio tikslo – kad būtų galima daryti įtaką teisėsaugos pagalba Seimo nariams, politikams ir tokiu būdu juos eliminuoti iš politinės konkurencinės kovos. Tai aš matau čia grėsmę“, – sakė politikas.
C. Puigdemont. EPA-ELTA nuotr.
Italijos Sardinijos saloje sulaikytas buvęs Katalonijos premjeras Carlesas Puigdemont‘as. Tai ketvirtadienio vakarą tviteryje patvirtino jo advokatas Gonzalo Boye.
Belgijoje gyvenantis katalonų separatistas sulaikytas pagal Ispanijos aukščiausiojo teismo išduotą tarptautinį arešto orderį, rašo laikraštis „La Vanguardia“, remdamasis teismo informacija. Ispanija, be kita ko, kaltina jį maištu.
Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.
C. Puigdemont‘as atvyko į Sardiniją dalyvauti nepriklausomų salos politikų susitikime. Dabar italų teisėsauga spręs, ar jį paleisti, ar perduoti Ispanijai.
C. Puigdemont‘as, kaip europarlamentaras, iš tiesų turi imunitetą. Tačiau šis yra ginčytinas, nes Europos Parlamentas jį panaikino. Galutinio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo kol kas nėra.
C. Puigdemont‘as po uždrausto nepriklausomybės referendumo Katalonijoje 2017 metų spalį pabėgo į užsienį. Nu tada jis yra persekiojamas ispanų teisėsaugos. 2018-aisiais katalonas jau kartą buvo sulaikytas Vokietijoje, tačiau Ispanijai nebuvo išduotas.
Vytautas Gapšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Antradienį Seimui panaikinus parlamentaro Petro Gražulio teisinę neliečiamybę, ketvirtadienį teisinės neliečiamybės neteko ir Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Ketvirtadienį Seimas nutarė tenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir leido i Seimo narį V. Gapšį į patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Už tokį tyrimo komisijos pateiktą nutarimo projektą balsavo 97 Seimo nariai, 7 buvo prieš ir 7 parlamentarai susilaikė.
Seimo tyrimo komisijos pirmininkė Irena Haase iš Seimo tribūnos sakė, kad tyrimo komisija negavo įtikinamų faktų ir duomenų apie galimą politinį persekiojimą. „Manome, kad teismo kompetencija yra išnagrinėti bylas ir teismas turi priimti sprendimą dėl asmens, kuriam pareikšti kaltinimai, kaltumo ar nekaltumo“, – sakė I. Haase.
Seimas narys V. Gapšys apgailestavo, kad jo klausimą nagrinėjusi tyrimo komisija pademonstravo „visišką paviršutiniškumą“ ir neįsigilino į jo argumentus.
Seimo narys Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad procesas labai ilgai tęsiasi, o žmogus nuolat yra toks „pakabintas“. „Procesas per ilgas, tokius jaunus ir gabius žmones reikia saugoti, negalima juos „pakabintus“ ant virvės laikyti“, – sakė K. Glaveckas.
Seimo vicepirmininkas narys Andrius Mazuronis apgailestavo, kad šiuo atveju yra „selektyvus teisingumas“. „Tai politikavimas, kai prokuratūra pradeda politikuoti, mes tampame nebe teisine ir nebe demokratine valstybe“, – apgailestavo jis.
Tyrimo komisija dėl V. Gapšio teisinės neliečiamybės išklausė Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus ir paties V. Gapšio argumentus.
Seimas buvo pavedęs komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 23 d.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas nutarė patenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir panaikino Seimo nario Petro Gražulio teisinę neliečiamybę.
Antradienį už Seimo tyrimo komisijos pirmininko Armino Lydekos pateiktą Seimui protokolinį nutarimą, kuriame siūloma Seimui duoti sutikimą šį parlamentarą „patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ balsavo 97 Seimo nariai, 6 buvo prieš, 26 parlamentarai susilaikė.
Seimo narys P. Gražulis dar kartą tvirtino, kad prieš jį yra sukurpta politinė byla, o kaltinimai yra esą iš piršto laužti. Jo teigimu, ir sovietinė valdžia persekiojo jį dėl politinių nuostatų.
„Toks mano likimas, kad visą gyvenimą esu persekiojamas – nuo sovietinių laikų“, – sakė politikas.
Tyrimo komisija vadovavęs parlamentaras Arminas Lydeka griežtai atmetė politinį motyvą, sakydamas, kad komisija politinio susidorojimo nerado.
Seimo narys Audrius Petrošius teigė, kad Seimas uždegė žalią šviesą visapusiškam situacijos ištyrimui, suteikė galimybę P. Gražuliui įrodyti savo tiesą.
„Linkiu Petrui įrodyti savo tiesą. Nematau priežasčių, kodėl turėtume stabdyti procesą“, – sakė A. Petrošius.
Eiti į prokuratūrą ir pateikti savo įrodymus P. Gražuliui pasiūlė ir Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Tuo tarpu parlamentaras Vytautas Gapšys apgynė kolegą, sakydamas, kad tyrimo komisija nepilnai ištyrė situaciją, ir tik įvertinus visus faktus būtų galima pasakyti, ar čia nėra politinio persekiojimo.
V. Gapšys mano, kad P. Gražuliui adresuoti kaltinimai yra etikos klausimai, todėl abejotina, ar dėl to reikia pradėti baudžiamąjį kaltinimą.
Prokurorai nurodo, kad P. Gražulis piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi tai yra darė įtaką Lietuvos ir Rusijos veterinarinių tarnybų valstybės tarnautojams, kad jie veiktų bendrovės „Judex“ interesais ir savo bei kitų asmenų naudai, gavo turtinę naudą.
Kaip numato Seimo Statutas, jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
ELTA primena, kad kreipdamasis dėl Seimo nario P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo, generalinis prokuroras E. Pašilis teigė, kad parlamentaras pažeidė Baudžiamąjį kodeksą ir nesant kyšininkavimo požymių nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos. E. Pašilis akcentavo, kad P. Gražulis savo veiksmais menkino Seimo autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Konstitucijoje įtvirtintą priesaiką. Pasak E. Pašilio, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.
Generalinis prokuroras dėl parlamentaro P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pakartotinai, nes 2019 m. birželio 4 d. šį E. Pašilio prašymą Seimas atmetė.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį į pirmą posėdį susirinkusi dėl Seimo nario Petro Gražulio teisinės neliečiamybės spręsianti Seimo sudaryta tyrimo komisija išklausė abi puses: Seimo narį P. Gražulį ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą Rolandą Stankevičių.
Siekiant apsaugoti ikiteisminio tyrimo medžiagą, dalis posėdžio buvo uždara. Nuotolinį posėdį lydėjo ir techniniai nesklandumai. Pats P. Gražulis tvirtino, kad tai yra politinė byla.
Komisijos pirmininkas Arminas Lydeka aiškino, kad komisija turi ištirti, ar Seimo narys nėra persekiojamas dėl politinių ar kitų panašių motyvų.
„Konstitucijos ir Seimo Statuto nuostatomis įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, yra nustatytos tam, kad Seimo narys būtų apsaugotas nuo persekiojimo dėl politinių ar kitų motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos, o ne tam, kad būtų sudarytos prielaidos Seimo nariui, įtariamam padarius nusikaltimą, išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl komisija turi ištirti, ar Seimo narys nėra persekiojamas dėl politinių ar kitų panašių motyvų, dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos ir ar yra teisinis pagrindas patenkinti generalinio prokuroro E. Pašilio prašymą“, – akcentavo komisijos pirmininkas Arminas Lydeka.
Komisija turėtų apsispręsti, ar siūlyti Seimui patenkinti generalinio prokuroro prašymą ir leisti Seimo narį P. Gražulį „patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“.
Seimas pavedė komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 23 d.
Seimo sprendimu, komisijoje dirba 11 narių: Vaida Giraitytė, Ligita Girskienė, Sergejus Jovaiša, Paulė Kuzmickienė, Orinta Leiputė, Arminas Lydeka, Vytautas Mitalas, Audrius Petrošius, Jonas Pinskus, Juozas Varžgalys, Andrius Vyšniauskas.
Anot prokurorų, P. Gražulis pažeidė Baudžiamąjį kodeksą ir nesant kyšininkavimo požymių nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, savo veiksmais menkino Seimo autoritetą.
Generalinis prokuroras dėl parlamentaro P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pakartotinai, nes 2019 m. birželio 4 d. šį E. Pašilio prašymą Seimas atmetė.
Vytautas Gapšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečiadienį susirinkusi Seimo sudaryta tyrimo komisija, kuri spręs dėl Seimo nario Vytauto Gapšio teisinės neliečiamybės, komisijos posėdį nukėlė penktadieniui.
Komisijos nariai atsižvelgė į V. Gapšio prašymą atidėti posėdį, nes jis sakė negalįs jame dalyvauti dėl jau suplanuoto frakcijos posėdžio, susijusio su Vyriausybės programos aptarimu.
Komisija apsisprendė dėl darbo tvarkos, tačiau penktadieniui atidėjo prokuratūros atstovo informacijos ir paties V. Gapšio argumentų išklausymą.
Šių metų gruodžio 3 d. Seimas, išklausęs generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimą, sudarė tyrimo komisiją, kuriai vadovauja Seimo TS-LKD frakcijos narė Irena Haase.
Seimas pavedė komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 23 d.
Komisijoje dirba 11 Seimo narių: Dalia Asanavičiūtė, Irena Haase, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Raimundas Lopata, Bronislovas Matelis, Tomas Vytautas Raskevičius, Linas Slušnys, Algirdas Stončaitis, Agnė Širinskienė, Vilija Targamadzė, Remigijus Žemaitaitis.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Seimą pakartotinai prašydamas leisti patraukti parlamentarą Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
2016 m. pradėto ir 2019 m. rugsėjo 9 d. nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario iš vienos privačios bendrovės galimai siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, taip pat siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.
Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino einamų pareigų prestižą, Seimo bei Seimo nario autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą. Duoti parodymus kaip specialusis liudytojas Seimo narys P. Gražulis atsisakė.
Siekiant tęsti šį ikiteisminį tyrimą ir vėliau, įvertinus visus gautus duomenis, spręsti klausimą dėl bylos perdavimo teismui, P. Gražuliui buvo būtina įteikti pranešimą apie įtarimą, apklausti jį įtariamuoju, atlikti kitus procesinius veiksmus. Tačiau asmuo, turintis Seimo nario neliečiamybę, numatytą Konstitucijoje ir Seimo statute, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, negavus Seimo sutikimo. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo į Seimą gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
Su tokiu prašymu generalinis prokuroras į Seimą kreipėsi 2019 m. birželio 4 d, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 m. rudenį ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2017 m. rugsėjo 13 d. išvadoje dėl generalinio prokuroro kreipimųsi nagrinėjimo konstatavo, kad Seimo statuto 2 straipsnio nuostatos nustato, kad naujai išrinktas Seimo narys privalo prisiekti nepaisant to, ar jis Seimo nariu buvo ankstesnės kadencijos Seime, todėl naujai išrinktas Seimo narys kartu su naujos kadencijos Seimo nario įgaliojimais bei teisėmis iš naujo įgyja ir Seimo nario neliečiamybę ir tai yra pagrindas pakartotinai kreiptis į naujos kadencijos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn.
Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Pareigas baigusiems eiti Rusijos prezidentams gali būti suteikta teisinė neliečiamybė. Tokią Konstitucijos pataisą svarsto parlamentinė darbo grupė, teigia vienas iš grupės pirmininkų Pavelas Krašenikovas, praneša „Reuters“.
Parlamentinės darbo grupės pateiktas siūlymas atliepia prezidento Vladimiro Putino praeitą mėnesį pristatytą Konstitucijos reformų planą, pagal kurį būtų mažinamo prezidento galios Rusijoje.
Manoma, kad V. Putinas reformų iniciatyvomis siekia įtvirtinti savo galią ir po 2024-ųjų, kai baigiasi dabartinė jo kadencija.
Tarp parlamentinėje darbo grupėje svarstomų pasiūlymų yra ir teisinės neliečiamybės suteikimas eksprezidentams, tvirtino P. Krašenikovas.
„Rusijos prezidentas, baigęs eiti savo pareigas, turėtų neliečiamybę. Turime tokį siūlymą“, – darbo grupės posėdyje sakė P. Krašenikovas.
Kremliaus atstovas spaudas Dmitrijus Peskovas žurnalistams atsisakė komentuoti darbo grupės siūlymą.
Anksčiau P. Krašenikovas yra užsiminęs, kad pareigas baigę eiti Rusijos prezidentai galėtų neterminuotam laikotarpiui tapti senatoriais. Šiuo metu Rusijoje teisinį imunitetą turi tiek Valstybės Dūmos, tiek ir Federacijos Tarybos parlamentarai.
Darbo grupė jau pateikė įvairių Konstitucijos pataisų projektų, tarp kurių – siūlymas pakeisti V. Putino pareigų pavadinimą iš valstybės vadovo į aukščiausiojo lyderio.
Valstybės Dūma pirmuoju balsavimu praeitą mėnesį jau pritarė V. Putino siūlomoms reformoms.
Kad darbo grupės svarstomos reformos būtų galutinai priimtos, jas dar dviem balsavimais turi patvirtinti Valstybės Dūma, tada joms pritarti turi Federacijos Taryba, Rusijos regioniniai parlamentai ir pats V. Putinas.
V. Putinas anksčiau yra pabrėžęs, kad dėl siūlomų Konstitucijos pataisų bus rengiamas visuotinis referendumas, tačiau jo data dar nenustatyta.
Matteo Salvinis. EPA – ELTA nuotr.
Italijos Senatas, kaip pranešama, balsavo už tai, kad būtų panaikinta politiko, buvusio vidaus reikalų ministro Matteo Salvinio teisinė neliečiamybė, taip pašalinant kliūtis jam stoti prieš teismą dėl netinkamo ankstesnio elgesio su jūroje išgelbėtais migrantais.
Balsavimo rezultatus paskelbė Italijos naujienų agentūra ANSA ir kitos žiniasklaidos priemonės, tačiau nurodoma, kad oficialiai tai bus patvirtinta tik po 19.00 val. vietos laiku.
Senato sprendimas atveria prokurorams galimybę teisti kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ lyderį M. Salvinį, kuris kaltinamas tuo, kad einant Italijos vidaus reikalų ministro pareigas netinkamai elgėsi ir ilgai neleido jūroje išgelbėtiems migrantams išsilaipinti Italijoje.
Kai M. Salvinis ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, jis laikėsi itin griežtos pozicijos jūroje išgelbėtų migrantų atžvilgiu. 2019-ųjų liepos 25 d. Italijos pakrančių apsaugos laivas „Gregoretti“ išgelbėjo maždaug 140 migrantų, bandžiusių pasiekti Italiją iš Libijos.
Kai kuriems migrantams buvo leista išsilaipinti dėl sveikatos problemų, tačiau dar maždaug 116 žmonių liko laive, nes M. Salvinis nesutiko įleisti laivo ir reikalavo kitas ES šalis priimti tuos migrantus.
Kelioms ES narėms sutikus pasirūpinti tais išgelbėtais migrantais, liepos 31 d. M. Salvinis galiausiai davė leidimą laivui prisišvartuoti Italijos uoste.
M. Salvinis tvirtina, kad jo sprendimą tada palaikė premjeras Giuseppė Contė ir likusi vyriausybė, tačiau prokurorai mano, kad jis veikė vienas ir ignoravo pakartotinius G. Contės prašymus įleisti migrantus.
Pagal Italijos įstatymus, ministrai turi imunitetą nuo persekiojimo už veiksmus, kurių jie ėmėsi, kai ėjo pareigas. M. Salviniui gali grėsti iki 15 metų nelaisvės.
Lenkijos valdančiosios partijos planas panaikinti teisėjų teisinę neliečiamybę gali suteikti politikams galios keisti bylų eigą, pirmadienį perspėjo teisėjų asociacija.
Per savaitgalį valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partija savo tinklapyje pateikė siūlymą atšaukti teisėjų ir prokurorų imunitetą nuo kaltinimų baudžiamosiose bylose.
Tam, kad priimtų tokį nutarimą, partija turėtų daryti Konstitucijos pataisą. Šiuo metu teisėjas negali būti suimamas arba laikomas atsakingu už nusikaltimą be teismo sutikimo.
„Imuniteto panaikinimas tokioje situacijoje, kai prokuratūra yra politiškai pavaldi, susilpnintų teismų nepriklausomumą, – dpa naujienų agentūros reporteriams sakė Bartlomiejus Przymusinskis, teisėjų asociacijos „Iustitia“ atstovas. „Politikai de facto nuspręstų, kuris teisėjas turėtų būti nušalintas nuo paskirtos bylos, ir jam būtų pateikti kaltinimai dėl vienokio ar kitokio nusikaltimo.“
B. Przymusinskis taip pat patikino, kad teisėjų bendruomenė yra atvira diskusijoms apie teisinės neliečiamybės formas, tačiau nepolitizuotas prokurorų kabinetas išlieka svarbia sąlyga bet kokiam pokalbiui vesti.
Jau nuo pat 2015 m., kai valdžią perėmė PiS, „Iustitia“ garsiai kritikavo partijos pradėtas teismų reformas.
Dėl teisėjų teisinės neliečiamybės klausimo ir kaltinimų, esą PiS siekia ją panaikinti, Lenkija įsivėlė į ginčą su Europos Komisija.
Valdančioji partija Lenkijoje taip pat nori keisti parlamentarų teisinės neliečiamybės principus: imunitetą galėtų atšaukti ne parlamentas, bet generalinis prokuroras ir Aukščiausiasis teismas – šis siūlymas taip pat sulaukė daugumos opozicijos politikų kritikos.
Pirmadienį nepasitenkinimą pareiškė ir Lenkijos žurnalistai. Jie kritikavo PiS siūlymą sukurti privalomą žurnalistų savivaldą. Kai kurie vyriausybę kritikuojantys žurnalistai baiminasi, kad dėl to žurnalistams gali tekti gauti licencijas.
Lenkijoje visuotiniai rinkimai turėtų įvykti spalio 13 dieną. Remiantis apklausų rezultatais, PiS išlieka aiškia lydere ir tikisi parlamente išsikovoti visišką daugumą.
Žurnalistė Rūta Janutienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį svarstys Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą panaikinti kandidatės į Seimą vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. R. Janutienė vis dar dalyvauja teismo procese, kuriame ji kaltinama šmeižtu.
„Vyriausioji rinkimų komisija gavo teismo nutartį, kuria prašoma panaikinti kandidatės į Seimo narius vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. VRK penktadienį rinksis į posėdį ir spręs, ar panaikinti kandidatės teisinę neliečiamybę, ar ne, ir kokia apimtimi“, – Eltai VRK gautą teismo kreipimąsi komentavo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Jos teigimu, teismas neliečiamybės panaikinimo R. Janutienei prašo argumentuodamas vykstančiu teismo procesu.
„Kadangi vyksta teisminis procesas, kandidatė dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip proceso dalyvė ir dėl tos priežasties, kad nebūtų trukdoma teisme vykstančiam procesui, teismas kreipėsi į VRK“, – paaiškino L. Matjošaitytė.
Žiemgaloje į Seimą kandidatuojanti R. Janutienė yra teisiama už šmeižtą, pasinaudojus visuomenės informavimo priemonėmis.
ELTA primena, kad R. Janutienė sekmadienį pateko į antrąjį rinkimų turą Žiemgalos rinkimų apygardoje. Rugsėjo 22-ąją ji dėl laisvos Seimo vietos varžysis su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovu Liudu Jonaičiu.
Rūta Janutienė. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas panaikinti kandidatės į Seimą vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę.
„Vyriausioji rinkimų komisija gavo teismo nutartį, kuria prašoma panaikinti kandidatės į Seimo narius vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. VRK penktadienį rinksis į posėdį ir spręs, ar panaikinti kandidatės teisinę neliečiamybę, ar ne, ir kokia apimtimi“, – Eltai VRK gautą teismo kreipimąsi komentavo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Jos teigimu, teismas neliečiamybės panaikinimo R. Janutienei prašo argumentuodamas vykstančiu teismo procesu.
„Kadangi vyksta teisminis procesas, kandidatė dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip proceso dalyvė ir dėl tos priežasties, kad nebūtų trukdoma teisme vykstančiam procesui, teismas kreipėsi į VRK“, – paaiškino L. Matjošaitytė.
Žiemgaloje į Seimą kandidatuojanti R. Janutienė yra teisiama už šmeižtą, pasinaudojus visuomenės informavimo priemonėmis.
Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antradienį į Seimą ketina kreiptis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, kuris prašys leisti patraukti parlamentarą Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Toks sprendimas priimtas įvertinus duomenis, surinktus ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo.
Šį tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba.
Šiuo metu pareigūnų turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario, veikdamas vienos uždarosios bendrovės interesais ir siekdamas turtinės naudos, galimai piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.
Seimas, išklausęs generalinio prokuroro, ketina sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri spręs, ar leisti Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Prokuratūros teigimu, P. Gražulis 2015 m. vykusių telefoninių pokalbių metu kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių Joną Milių, gavęs duomenų, kad, Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federacinės tarnybos duomenimis, bendrovės „Judex“ produkcijoje, kuri eksportuojama į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, nustatytas pažeidimas ir aptikta bakterija.
Kaip nurodoma Generalinės prokuratūros rašte, kreipęsis į J. Milių, P. Gražulis prašė veikti „Judex“ interesams, patarti dėl kyšio davimo Rusijos pareigūnams, taip pat kvietė nuvykti kartu ir pasikalbėti su Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities vadovu, kad dėl aptiktos bakterijos nebūtų uždrausta bendrovei „Judex“ eksportuoti savo produkciją į Rusiją ir Baltarusiją.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad P. Gražulis, bendraudamas su J. Miliumi, siekė padėti „Judex“ ir kitais klausimais.
Tyrimui vadovaujančio prokuroro nutarimu, tyrimas dalyje dėl buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo buvo nutrauktas, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.
Mišrios Seimo narių grupės narys P. Gražulis generalinio prokuroro E. Pašilio kreipimąsi į Seimą, prašant panaikinti jo teisinę neliečiamybę, vertina kaip politinę bylą.
Pats parlamentaras tvirtina esąs nekaltas, todėl tikisi, kad Seimas nepanaikins jo teisinės neliečiamybės.
Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Jeigu jausčiausi kaltas, padaręs nusikaltimą, padėčiau mandatą ir išeičiau iš Seimo. Nesijaučiu kaltas, jaučiuosi persekiojamas, tegul sprendžia Seimas“, – Eltai yra sakęs P. Gražulis.
Politikas neigė prokuratūros įtarimus, kad jis esą veikė „Judex“ interesams.
„Visi dokumentai yra įrodyti, kad jokios naudos iš „Judex“ nė cento neturėjau“,- sako P. Gražulis.
Parlamentaras tikisi, kad Seimas sudarys specialią komisiją, kuri ištirs situaciją ir neleis naikinti jo imuniteto.
„Seimas sudarys komisiją, ji gilinsis į prokurorų pateiktus dokumentus. Kadangi esu nekaltas, tikiuosi, kad Seimo komisija objektyviai ištirs ir neleis naikinti mano imuniteto“, – sakė P. Gražulis.
Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad be Seimo sutikimo Seimo narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo į Seimą gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
Centre – nemalonumų turintis Seimo narys Kęstutis Pūkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Antradienį Seimas ketina spręsti, ar patenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir panaikinti Seimo nario Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę.
Už tai, kad šis Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip būtų suvaržyta jo laisvė pasisakė laikinoji Seimo tyrimo komisija.
Už tokį sprendimą buvo 7 komisijos nariai, prieš – nebuvo, 1 komisijos narys susilaikė.
Lapkričio pabaigoje komisijos posėdyje dalyvavęs K. Pūkas prašė komisijos narių neduoti sutikimo naikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas tvirtino nepadaręs jokio nusikaltimo ir įžvelgė politinį susidorojimą su juo.
„Tai politinis susidorojimas, nors nieko nesu padaręs, dėl ko esu kaltinamas“, – sakė K. Pūkas, tvirtindamas, kad kategoriškai nesutinka su jam metamais kaltinimais.
Į komisijos posėdį jį atlydėjusi advokatė Aušra Ručienė nerado jokio argumento, kad parlamentaras būtų siekęs seksualinio bendravimo.
Jos nuomone, K. Pūko elgesyje galima įžvelgti „etikos pažeidimą, bet ne daugiau“. „Buvo tam tikri pajuokavimai, kurie neužtraukia tam tikros baudžiamosios atsakomybės. Gal tam tikrais momentais tai buvo etikos pažeidimai, bet ne daugiau“, – tvirtino A. Ručienė.
Generalinis prokuroras E. Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, primena ELTA.
Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.
Centre – nemalonumų turintis Seimo narys Kęstutis Pūkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laikinoji Seimo tyrimo komisija penktadienį pasiūlė naikinti parlamentaro Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę.
Už tokį sprendimą buvo 7 komisijos nariai, prieš – nebuvo, 1 komisijos narys susilaikė.
„Komisija siūlo Seimui, kad Seimo narys K. Pūkas būtų atiduotas į teisingumo rankas. Komisija priėmė sprendimą tenkinti generalinio prokuroro prašymą“, – sakė komisijos pirmininkas Antanas Baura.
Artimiausiu metu jis ketina įregistruoti komisijos išvadas. A. Baura tikisi, kad jos atsiras lapkričio 28 d. rengiamo nenumatyto Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje.
Posėdyje dalyvavęs K. Pūkas prašė komisijos narių neduoti sutikimo naikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas tvirtino nesąs padaręs jokio nusikaltimo ir įžvelgė politinį susidorojimą su juo.
„Tai politinis susidorojimas, nors nieko nesu padaręs, dėl ko esu kaltinamas“, – sakė K. Pūkas, tvirtindamas, kad kategoriškai nesutinka su jam metamais kaltinimais.
„Sukeltas skandalas, Seimas dreba, bijo žiniasklaidos“, – apgailestavo K. Pūkas.
Politikas teigė pasijutęs kaip eksperimentinė žiurkė. „Aš nesu eksperimentinė žiurkė, kad su manimi eksperimentus darytų“, – piktinosi K. Pūkas.
Į komisijos posėdį jį atlydėjusi advokatė Aušra Ručienė nerado jokio argumento, kad parlamentaras būtų siekęs seksualinio bendravimo.
„Iš generalinio prokuroro prašymo matyti, kad nėra nei vieno argumento, jog Seimo narys siekė seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo. (…) Akivaizdu, kad nėra baudžiamojo nusižengimo sudėties“, – komisijos posėdyje teigė A. Ručienė.
Advokatė kritikavo ir merginų tam tikrus veiksmus. „Vertinu tą situaciją, kad merginos pačios padarė tam tikras veikas, kurios yra neteisėtos, tai yra ir fotografavimas, dokumentų viešinimas iš Seimo nario kabineto, perdavimas kitiems asmenims tų dokumentų“, – aiškino A. Ručienė.
Jos nuomone, K. Pūko elgesyje galima įžvelgti „etikos pažeidimą, bet ne daugiau“. „Buvo tam tikri pajuokavimai, kurie neužtraukia tam tikros baudžiamosios atsakomybės. Gal tam tikras momentais tai buvo etikos pažeidimai, bet ne daugiau“, – tvirtino A. Ručienė.
Susilaikęs per balsavimą Seimo narys „tvarkietis“ Juozas Imbrasas sakė, kad jam gaila laiko tokiems dalykams. „Ar yra įrodymų? Nėra jokių įrodymų. Tegul kompetentingos institucijos išsiaiškina, ir nereikia gaišti laiko tokiems dalykams Lietuvoje. Lietuva baigia išnykti, o mes gaištame laiką tokiems dalykams“, – piktinosi J. Imbrasas.
Seimo laikinoji tyrimo komisija yra įpareigota iki gruodžio 15 d. pateikti savo išvadas dėl Seimo nario K. Pūko teisinės neliečiamybės.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, primena ELTA.
Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.
Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui. Parlamentarai kreipėsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario K. Pūko konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai. Pasak Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, išvada dėl K. Pūko veiksmų turėtų būti paskelbta per mėnesį.
Seimo narys Naglis Puteikis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį Naglį Puteikį baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo byloje.
Šį kreipimąsi generalinis prokuroras pateikė vykdydamas Vilniaus apygardos teismo prašymą.
Išklausęs generalinio prokuroro argumentų Seimas, „už“ balsavus 99, prieš 1, susilaikius 5 Seimo nariams, sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį N. Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Komisijos pirmininku išrinktas „valstiečiams“ atstovaujantis parlamentaras Audrys Šimas. Ji turės pateikti Seimui išvadas iki rugsėjo 29 d.
Tai jau ne pirmas kartas, kai generalinis prokuroras ateina į Seimą su prašymu panaikinti Seimo nario N. Puteikio teisinę neliečiamybę, tačiau parlamentarai netenkino jo tokio prašymo.
Pernai balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje nurodoma, kad privataus kaltinimo tvarka buvo gautas pareiškėjos K. S. skundas, kuriuo prašoma Seimo narį N. Puteikį pripažinti kaltu dėl šmeižimo ir skirti jam įstatyme numatytą bausmę bei priteisti iš jo padarytą neturtinę žalą.
Vilniaus apygardos teisme įvykusio taikinamojo posėdžio metu suinteresuoti asmenys nesusitaikė, todėl teismas nutarė skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Šiandien Europos Parlamento nariui Rolandui Paksui pareikšti įtarimai prekyba poveikiu (Baudžiamojo kodekso 226 str. 4 d.). Įtariamuoju R. Paksas buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje.
Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Paksas, 2015 m. būdamas politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku, pasinaudodamas visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijoms, jos valstybės tarnautojams, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti 15 tūkstančių eurų kyšį. Už tai jis, įtariama, pažadėjo paveikti valstybės institucijas, jų valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus.
Europos Parlamento nariui R. Paksui pranešimas apie įtarimą įteiktas po to, kai Europos Parlamentas š. m. birželio mėnesį panaikino jo teisinę neliečiamybę Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymu.
Šiuo metu minimame ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimą įteikti dar dviem asmenims.
Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos informacija
Nyderlandų apeliacinis teismas antradienį patvirtino, kad Nyderlandai iš dalies atsakingi dėl maždaug 300 Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų musulmonų mirčių 1995 metais. Šie žmonės buvo išvaryti iš olandų vadovaujamos Jungtinių Tautų (JT) būstinės po to, kai aplinkinę teritoriją užėmė Bosnijos serbų pajėgos, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Tiesa ir teisingumas – aukščiau visko
Hagos apeliacinio teismo nutartis paliko galioti 2014 metais teismo priimtą sprendimą, kad Nyderlandų taikdariai galėjo žinoti, jog, jei Potocario kaimelyje įsikūrusioje bazėje prieglobsčio ieškoję vyrai būtų išvaryti, juos galėtų nužudyti Bosnijos serbų pajėgos. Taip ir įvyko.
Ši nutartis laikoma išskirtine, nes JT turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Nyderlandų atvejis unikalus tuo, kad JT taikos palaikymo misijoje dalyvavusi valstybė pripažinta teisiškai atsakinga už savo veiksmus.
Vykstant praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl korupcinių veikų, tarp kurių tiriamas ir itin stambaus masto kyšininkavimas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn.
Seimo narys Gintaras Steponavičius. Slaptai.lt nuotr.
Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012 – 2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija.
Turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.
Dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veiksmų pranešimai apie įtarimus yra įteikti dar dviems asmenims, kurie neturėjo ar šiuo metu nebeturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat vienam juridiniam asmeniui.
Kreipimesi į LR Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo Statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai.
Baudžiamoji atsakomybė už tokią galimai padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 2 dalyje. Šis tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimo kategorijai.
Gintaras Steponavičius nuo 2016 m. lapkričio 14 d. yra 2016 – 2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys ir turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes,G. Steponavičius buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami atlikti proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Gintaru Steponavičiumi yra atlikti.
Įvertinus nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad tolesnis baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus atžvilgiu negalimas negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo, kurio, kreipdamasis į prokuratūrą, prašė Europos Parlamento narys Rolandas Paksas.
R. Pakso pareiškime nurodyta, kad šių metų liepos 11 d. viename internetiniame portale buvo paskelbta publikacija, kurioje, pareiškėjo nuomone, buvo paviešinti Generalinės prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys, manipuliuojama faktais, kurie neatitinka tikrovės, ir tuo šiurkščiai pažeidžiami esminiai baudžiamojo proceso principai – nekaltumo prezumpcijos, teisingo bylos nagrinėjimo bei kiti.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente išnagrinėjus R. Pakso pareiškimą, prie jo pridėtą publikacijos stenogramą bei pareiškimo nagrinėjimo metu surinktus duomenis, buvo padaryta išvada, kad minėtoje publikacijoje minimi duomenys, susiję su ikiteisminiame tyrime tiriamomis galimai įvykdytų korupcinių veikų aplinkybėmis, buvo pateikti generalinio prokuroro kreipimesi į Europos Parlamento pirmininką Martiną Schulzą dėl R. Pakso, kaip Europos Parlamento nario, teisinio imuniteto atšaukimo.
Minėtas prašymas Europos Parlamento pirmininkui buvo rengtas pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles ir jame buvo atskleista tiek ikiteisminio tyrimo duomenų, kiek ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras manė esant reikalinga ir leistina šio klausimo nagrinėjimui Europos Parlamente.
Kreipimesi į Europos Parlamentą nebuvo nustatyta jokių apribojimų dėl pateikiamų duomenų skelbtinumo, todėl nagrinėjamu atveju šios informacijos paskelbimas žiniasklaidoje negali būti vertinamas kaip neteisėtas neskelbtinų ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimas ir už jos paskelbimą baudžiamoji atsakomybė negali kilti.
Šį nutarimą pareiškėjas gali skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
