Evelina Dobrovolska. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Gegužės 1-ąją įsigalioja Seimo priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas, kuris nustato naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles.
Pagal įstatymą, vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jame taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis.
Kaip pažymi naujų nuostatų iniciatoriai, įstatymas padės spręsti mišrias santuokas sudariusiems žmonėms kylančias problemas dėl skirtingai įrašytų pavardžių dokumentuose. Išimtimi taip pat galės pasinaudoti ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų vaikai, kurių vardai ir pavardės asmens dokumentuose galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Dėl vardų ir pavadžių keitimo, kaip ir iki šiol, reikės kreiptis į savivaldybių civilinės metrikacijos skyrius.
Apie pokyčius Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras pasiteiravo teisingumo ministrės ir Seimo narės Evelinos Dobrovolskos.
– Gerbiama ministre, kuo Lietuvai svarbus šio įstatymo įsigaliojimas?
Iki šiol Lietuvoje negaliojo joks įstatymas, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir kituose oficialiuose dokumentuose, o esamas (ne įstatymo lygmens) teisinis reguliavimas dėl globalizacijos, europinės integracijos ir emigracijos procesų nebuvo pakankamas asmenų pareikštiems socialiniams poreikiams patenkinti, teisėms užtikrinti. Per tą laiką tik teismai užpildydavo teisinę spragą ir priimdavo būtinus sprendimus dėl asmenvardžių rašymo.
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
Įsigaliojus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymui, bus pašalintos teisinio reguliavimo spragos, dėl kurių asmenys savo asmenvardžių negalėjo rašyti originalia forma ar šeimos negalėjo turėti vienodos pavardės ir dėl to patirdavo rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, o teisę į asmenvardį kiekvieną kartą buvo priversti įgyvendinti teismo keliu.
Taigi asmuo administracine tvarka galės įgyvendinti savo teisę turėti asmenvardį, kuris būdingas jo tautiniam vardynui, sutuoktiniai, taip pat jų vaikai galės turėti vienodai užrašytą pavardę, o asmuo, turintis dvigubą pilietybę, galės turėti vienodus asmenvardžius tapatybės dokumentuose.
– Kaip šis sprendimas palengvins Lietuvos teismų darbą?
Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019−2021 metais buvo priimta virš 200 teismų sprendimų, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su q, x ar w raidėmis arba įpareigoja užrašyti asmenvardį nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo. Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad, esant užsienio elementui (pvz., asmenys naudojasi ES judėjimo ir apsigyvenimo laisvėmis, įsidarbina užsienyje, sudaro santuoką), asmenvardžio teisė nusveria valstybinės kalbos apsaugos tikslą. Visais kitais atvejais teismai vertina situacijas individualiai, pavyzdžiui, atsižvelgia į asmens ar šeimos etninę kilmę, tautybę. Norime išlikti lietuviais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos teismai tiesiogiai vadovaujasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kuri reikalauja, pavyzdžiui, užtikrinti šeimos teisę į vienodą asmenvardžio užrašymą, atsižvelgti į gyventojų registro apyvartoje jau esančius asmenvardžius, kurie yra užrašyti ne pagal kalbos taisykles ar naudojant lotynišką raidyną ir pan.
Taigi teismai galės koncentruotis į sudėtingų bylų tyrimą.
– Kaip mūsų šalies pilietis galės pasikeisti vardą ir pavardę? Kokius pagrindinius veiksmus turės atlikti?
Pareiškėjas dėl asmenvardžių pakeitimo galės kreiptis į pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą tiesiogiai arba per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą, ar prašymą pateikti registruotu paštu ar per kurjerį. Kaip ir iki šiol, keičiant nepilnamečio vaiko asmenvardžius, turės būti pateikiamas vieno iš tėvų rašytinis sutikimas, taip pat vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.
Priklausomai nuo asmenvardžio keitimo pagrindo, sprendimą dėl asmenvardžių pakeitimo priims arba pati civilinės metrikacijos įstaiga, arba bus reikalingas Teisingumo ministerijos leidimas. Pačiam asmeniui nereikės kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl leidimo, civilinės metrikacijos įstaiga dokumentus dėl asmenvardžių keitimo pati siųs Teisingumo ministerijai. Vardo ir pavardės pakeitimą įregistruos civilinės metrikacijos įstaiga, kuri apie pakeitimą ir informuos pareiškėją.
Asmenvardžių keitimo tvarka ir sąlygos nustatytos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse. Detalus vardo ir pavardės keitimo paslaugos aprašymas ir nuorodos į teikiamų paslaugų aprašymą taip pat skelbiami savivaldybių administracijų internetiniuose puslapiuose.
– Kokie konkrečiai dokumentai, kai bus siekiama pasikeisti vardą ir pavardę, bus laikomi dokumento šaltiniais?
Kaip ir nurodyta įstatyme, dokumento šaltiniu laikomi Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas ir išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ar civilinės būklės akto įrašą liudijantis dokumentas, teismo sprendimas, t. y. tie dokumentai, iš kurių bus nurašomas ar perrašomas asmens vardas ar pavardė.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jeigu asmuo norės pasikeisti savo pavardę į sutuoktinio ar tėvų ar kitų protėvių pavardę, dokumento šaltiniais bus laikomi šių asmenų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai ar civilinės būklės aktų įrašus liudijantys dokumentai, įrodantys, kad sutuoktinis ar tėvai ar protėvis turi ar turėjo pageidaujamą pavardę, jeigu tokių duomenų nėra Gyventojų registre.
Jeigu asmuo įgijo asmenvardžius užsienio valstybėje – bus reikalingi dokumentai, pagrindžiantys, kad pavardė buvo pakeista užsienio valstybėje. Pastebėtina, kad Vyriausybės nutarime nustatoma, jog, keičiant pavardę į protėvių, turėjusių kitos valstybės pilietybę, pavardę ir norint ją užrašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis, neturėtų būti remiamasi dokumentais, išduotais ne lietuvių kalba ne Lietuvos valstybingumo laikotarpiais.
– Kuriems asmenims, siekiantiems dokumentuose pakeisti vardą ir pavardę į nelietuvišką formą, bus svarbu deklaruoti tautybę, kaip ją galės pasirinkti?
Š. m. balandžio 14 d. Seimas priėmė Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pakeitimus, kurie įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. Įstatyme nustatyta, kad asmuo duomenis apie tautybę civilinės būklės aktų įrašuose galės keisti ar papildyti šiuos įrašus duomenimis apie tautybę tik, jeigu norės pasirinkti vieno iš savo tėvų ar senelių tautybę, o nepilnamečio vaiko duomenys apie tautybę galės būti keičiami tik į tėvų tautybę.
Apginkime lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taigi, jeigu asmuo pageidaus savo asmenvardžius rašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis (be diakritinių ženklų), motyvuodamas tuo, kad jis yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis, visų pirma, kita negu lietuvių tautybė turės būti nurodyta Gyventojų registre. Nebus reikalaujama, kad Gyventojų registre būtų nurodyta vaikų tautybė – rašant vaikų asmenvardžius bus sprendžiama pagal tėvų tautybę.
Duomenys apie tautybę bus keičiami gimimo įraše, taip pat iš jo išbraukiami ar šis įrašas šiais duomenimis galės būti papildytas. Jeigu duomenys apie tautybę buvo įrašyti santuokos ar santuokos nutraukimo įrašuose, šiuose įrašuose duomenys bus keičiami tik asmeniui pageidaujant, o nuo rugsėjo į santuokos ar santuokos nutraukimo įrašus duomenys apie tautybę nebus rašomi. Duomenys apie tautybę bus keičiami civilinės metrikacijos įstaigose, pateikiant prašymą pakeisti, ištaisyti ar papildyti civilinės būklės aktą.
Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai lotyniškos abėcėlės rašmenimis galės rašyti tik jų tautinio vardyno vardus ir jie turės būti rašomi pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles. Taigi vardas Vilnius negalės būti užrašytas Wilnius, arba varde negalės būti įrašyta x, jeigu tokios raidės tos tautinės kalbos abėcėlėje nėra.
Teisingumo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos metu Lietuva išreiškė palaikymą Lenkijai dėl Baltarusijos pradėto baudžiamojo proceso prieš Lenkijos teisėją, priėmusį sprendimą atsisakyti perduoti Baltarusijos opozicijos narį Baltarusijos valdžios institucijoms.
Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, Lietuva tvirtai palaiko kaimyninę Lenkiją, kadangi mūsų šalis susiduria su analogiška situacija Sausio 13-osios byloje dėl Rusijos veiksmų prieš Lietuvos pareigūnus, dalyvavusius tiriant tragiškus 1991 m. sausio įvykius Vilniuje.
„Suprantame Lenkijos iškeltą klausimą dėl Baltarusijos pradėtų baudžiamojo proceso veiksmų prieš Lenkijos teisėją. Neabejotinai bandymas patraukti baudžiamojon atsakomybėn kitos nepriklausomos valstybės teisėjus už jų konstitucinių pareigų atlikimą, prieštarauja teisingumo bei demokratinės teisinės valstybės principams. Tai ypač aktualu šių dienų realijų kontekste, nes akivaizdu, kad totalitarinės valstybės gali piktnaudžiauti teisinio bendradarbiavimo mechanizmais ekstradicijos srityje”, – akcentuoja E. Dobrovolska.
Pasak E. Dobrovolskos, tokiais veiksmais kyla grėsmė, jog trečiosios šalys, besiremdamos politiniais tikslais, gali piktnaudžiauti tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis, todėl Europos Komisijos rengiamose gairėse pasiūlytas bendras ES šalių narių požiūris dėl trečiųjų šalių pateiktų galimai neteisėtų ar politiškai motyvuotų ekstradicijos prašymų padės apsaugoti kiekvienos ES valstybės narės pareigūnus ir piliečius.
Ministrė taip pat akcentavo, kad labai svarbu kuo greičiau sukurti ir geraisiais valstybių narių pavyzdžiais paremtą bendradarbiavimo mechanizmą, keičiantis informacija apie politiškai motyvuotus Interpolo pranešimus.
Europos Komisijos gairės dėl ekstradicijos prašymų, gautų iš trečiųjų šalių, rengiamos atsižvelgiant į Europos Parlamento studijoje dėl ES piliečių apsaugos nuo politiškai motyvuotų Interpolo pranešimų pateiktas rekomendacijas.
Ukrainos Teisingumo ministerijoje oficialiai įregistruotas „Kijevo klubas“. Tarptautinės organizacijos, kurios oficialus pavadinimas – „Kyiv Club of Partner Chambers“, steigimas inicijuotas praėjusiais metais birželio 3 d. Kijeve vykusiame trylikos pasaulio valstybių prekybos ir pramonės rūmų susitikime, kuriame pasirašyta „Kijevo klubo“ steigimo chartija.
Tarptautinės organizacijos steigėjų sąraše – Ukrainos, Vokietijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Kroatijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Gruzijos, Austrijos bei kitų valstybių prekybos ir pramonės rūmų, vienijančių šimtus tūkstančių įmonių, atstovai. Birželio 22 dieną oficialiai įregistruotos organizacijos steigėjai – Kijevo, Krokuvos ir Vilniaus prekybos, pramonės (ir amatų) rūmai, o „Kijevo klubo“ veikloje dalyvauja 20 Rūmų.
Pasak Kijevo prekybos rūmų prezidento, kuris išrinktas „Kijevo klubo“ vadovu, Mikolos Zasulskio, idėja suburti tarptautines verslo organizacijas kilo 2018 m. vykusiame Vilniaus bei Kijevo prekybos ir pramonės rūmų susitikime.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius pažymi, kad pagrindinis klubo tikslas – sukurti tarptautinę prekybos ir pramonės rūmų lyderių bendruomenę, kuri skatintų tarptautinį įvairiose pasaulio valstybėse veikiančių verslo organizacijų plėtrą, stiprintų bendradarbiavimą ir padėtų gerinti verslo sąlygas tarptautiniu mastu.
„Sieksime, kad tolesnė organizacijos plėtra apimtų aktyvų bei skaidrų verslo ir valdžios atstovų bendradarbiavimą. Tikimės, kad iniciatyvą palaikys Ukrainos, Lietuvos ir kitų šalių parlamentų nariai, politikai, vyriausybių atstovai. Taip pat kviesime Europos Parlamento narius diskutuoti dėl verslo sąlygų gerinimo ir investicijų Ukrainoje“, – pažymi S. Leonavičius.
„Kijevo klubo“ nariai numato drauge populiarinti tarptautinį prekybos ir pramonės rūmų tinklą, teikti pagalbą klubo nariams, dalijantis patirtimi, verslo, švietimo srityse, bendradarbiauti pritraukiant investicijas į mažiau išsivysčiusius regionus, remti bendruomenines iniciatyvas, dalintis kompetencijomis ir žiniomis IT saugumo ir skaitmeninės ekonomikos srityse.
Vyriausybė nusprendė nepripažinti Saudo Arabijos piliečio skundo Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl neteisėto kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje 2005-2006 metais.
„Nėra pagrįstų įrodymų, kad minimas žmogus galėjo būti Lietuvoje“, – po Vyriausybės posėdžio teigė premjeras Saulius Skvernelis.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Lietuvos Vyriausybei perdavė Saudo Arabijos piliečio Mustafa Ahmed Adam al-Hawsawi peticiją prieš Lietuvą, kurioje pareiškėjas skundžiasi dėl kankinimų ir laisvės apribojimų, patirtų specialioje Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) suėmimo ir tardymo programoje kovoje su terorizmu.
Anot pareiškėjo, jis esą buvo perkeltas į Lietuvoje veikusį slaptą CŽV kalėjimą ir čia buvo laikomas nuo 2005 m. iki 2006 m. kovo 25 d., kai CŽV slaptasis kalėjimas tariamai buvo uždarytas dėl negalėjimo suteikti būtinąją medicinos pagalbą.
Šioje byloje EŽTT pasiūlė šalims sudaryti taikos susitarimą. Jei iki kovo 22 d. taikus susitarimas nebus pasiektas, Lietuvos Vyriausybė turės per 6 savaites pateikti atsakymus į bylos šalims suformuluotus klausimus.
Pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, artimiausiu metu Vyriausybė apsvarstys šį klausimą ir priims sprendimą.
Pareiškėjas Al-Hawsawi buvo pateikęs skundą EŽTT ir prieš Lenkiją dėl galimo kalinimo šioje šalyje veikusiame CŽV kalėjime. Tačiau išslaptinus daugiau CŽV dokumentų, paaiškėjo, kad pareiškėjas tuo metu buvo kalinamas Afganistane. Todėl ši byla buvo išbraukta iš EŽTT bylų sąrašo.
ELTA primena, kad praėjusių metų gegužės 31 d. EŽTT sprendimu „Abu Zubaydah prieš Lietuvą“ nustatė, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus dėl kankinimo uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir teisės į veiksmingas teisinės gynybos priemones byloje dėl Lietuvos bendradarbiavimo JAV Centrinės žvalgybos agentūros vykdytoje slaptoje vadinamųjų „aukštos vertės sulaikytųjų“ programoje. Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo Lietuvą išmokėti 130 tūkst. eurų palestiniečiui Abu Zubaydahui. Jis šiuo metu kali Gvantanamo bazėje.
Dainius Sinkevičius ir jo knyga „Pravieniškių mafija”. Andriaus Ufarto (delfi) nuotr.
Netelpa į jokius sveiko proto rėmus. Taip žurnalistas Dainius Sinkevičius, kurio knyga „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“ jau kitą savaitę pasirodys knygynuose, apibūdina nuo sovietmečio Lietuvos kalėjimuose nesiliaujančius baisumus.
„Norėjosi kuo autentiškiau atskleisti realybę, kuri daugelį metų buvo slepiama nuo visų – ir nuo nuteistiesiems artimų žmonių, ir nuo niekaip nesusijusių su nusikalstamu pasauliu“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė pataisos namų užkulisius atskleidęs ir taip visą Lietuvos kalėjimų sistemą sudrebinęs naujienų portalo Delfi.lt specialusis korespondentas.
D. Sinkevičius knygoje aprašo tikrovę, kurios daugelis nenorėtų matyti: ne tik pateikia necenzūruotų kalėjimo „bachūrų“, „dūchų“ ir „gaidžių“ liudijimų apie kruviną kovą dėl autoriteto, kalinių luošinimus, prekybą narkotikais, draugystę su pareigūnais, santykius su pramogų pasaulio atstovėmis, bet ir atskleidžia nuo visuomenės nuslėptus nusikaltimus.
„Realybė, kurią pamačiau, buvo tokia baisi, kad net nereikėjo tirštinti jos spalvų. Labai atsakingai sakau – visus tuos metus nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mūsų valdžia nepadarė nieko, kad bent kiek pasikeistų ne tik nuteistieji, bet ir juos prižiūrėti turintys pareigūnai“, – Eltai sakė greit pasirodysiančios knygos autorius.
– Nerašyti zonos įstatymai – kokie jie?
– Pravieniškių pataisos namuose nuteistieji laikėsi subkultūros, žalojo ir prievartavo turtą iš nuteistųjų, susijusių su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis.
Įsivaizduokite, dėl nesunkaus nusikaltimo pirmą kartą į pataisos namus patenka nuteistasis – jis neturi jokio pasirinkimo ir privalo paklusti ne administracijai, o kaliniams. Nepaklusi, būsi suluošintas, pažemintas iki žemiausių kastų ir vadinamiesiems „bachūrams“ turėsi gaminti valgyti, tvarkyti lovas, atlikti kitus darbus.
Visi turėjo vadovautis aukščiausios kastos nuteistųjų nerašytomis taisyklėmis – net pareigūnai. O tai – dar baisiau: vietoj to, kad sutramdytų siautėjančius nuteistuosius, jie toleruodavo čia egzistuojančią tvarką.
Situacija buvo tokia apgailėtina, kad net karantino patalpose, į kurias atvežti į įkalinimo įstaigą pirmiausiai yra uždaromi nuteistieji, ant sienos buvo pakabintas direktoriaus įsakymas, kuriame smulkiai išdėstyta, kas yra kalėjimo subkultūra ir kaip reikia elgtis zonoje.
– Ką pasakytum apie nuteistuosius, kurie su Tavimi kalbėjo?
– Susitikau su daugybe jų – ir buvusių, ir esamų nuteistųjų. Daugelis iki šiol yra psichologiškai sugniuždyti. Nors jau ne vienerius metus laisvėje, kone kasdien prisimena tai, ką patyrė pataisos namuose.
Atvirai sakant, kiekvieno nuteistojo istorija yra verta atskiros knygos – ne tik dėl to, kodėl jie atsidūrė pataisos namuose, bet ir kaip juose kovojo dėl išlikimo, išėję į laisvę bandė pamiršti tai, ką patyrė. Bet kaip pamiršti, kai tavo atmintyje tik slogūs prisiminimai?
Neseniai susitikau su vienu nuteistuoju iš nedidelio Lietuvos miestelio – pataisos namuose jis ne tik buvo žalojamas, bet ir seksualiai prievartaujamas, o kai pasiskundė pareigūnams, šie jį privertė parašyti pareiškimą, kad niekam neturi pretenzijų, pats lenda prie kalinių ir siūlo seksualines paslaugas.
– Čia viena realybės nelaisvėje pusėje, o kita?
– Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nuteistųjų, kuriems kalėjimas lyg namai, kuriuose gyvena daug bičiulių. Jie net nejaučia diskomforto, kad patenka į zoną. Ir tai yra baisiausia – kalėjimų sistemos darbuotojai teigia dedą visas pastangas, kad nuteistieji įkalinimo įstaigoje įvertintų savo klaidas ir iš jų pasimokytų, tačiau tai tėra popieriuje parašyti žodžiai.
– Ko reikėtų, kad situacija keistųsi?
– Netvarka tęsis, kol visi be išimties nuteistieji nebus uždaryti į kamerinio režimo patalpas po du tris, taip užkertant galimybę bendrauti su kitais kaliniais.
Reikia pakeisti ir pareigūnus – daugelis jų dirba po keliolika ar net keliasdešimt metų, su nuteistaisiais yra susigyvenę, bendrauja subkultūros žargonu.
Taip neturi būti – kaip nuteistasis gerbs prižiūrėtoją, jeigu iš jo lūpų sklinda keiksmažodžiai, kalinių žargonas? Nesakau, kad visi pareigūnai blogi – tikrai yra pasišventusių darbui, bandančių keisti sistemą, bet ne veltui sakoma, kad vienas lauke – ne karys.
Kita vertus, reikia suprasti ir pareigūnus – juk dalis nuteistųjų yra neprognozuojami, pripažįstantys tik savo nerašytas taisykles, ir net neketinantys paklusti prižiūrėtojams. Šiems tikrai nelengva – sulaukia ir grasinimų, yra užpuolami, sužalojami.
Nuteistieji net nebijo pasakyti, kad turi draugų laisvėje, kurie bet kuriuo metu gali susidoroti su pareigūno šeima. Jiems baisu, juk pareigūnai irgi yra žmonės.
– Kur, Tavo nuomone, slypi problema ir kokia Teisingumo ministerijos atsakomybė už tai?
– Naujasis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, kuris yra atsakingas už kalėjimų sistemą, bando keisti situaciją įkalinimo įstaigose. Tikiu, kad norai nuoširdūs, tačiau jį supa ilgamečiai sistemos darbuotojai, kurie vis dar nenori naujovių. Todėl ir ministras neišvengia klaidų.
Manau, E. Jankevičiui reikėtų labiau pasitikėti savimi, nebijoti priimti drąsių sprendimų, prieš tai pasitarus su nuteistuosius atstovaujančiomis organizacijomis.
Pavyzdžiui, nuteistieji dabar paskelbę bado akcijas. Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija neketina kaliniams nusileisti ir laikysis naujosios tvarkos. Neslėpsiu, mane šiek tiek nustebino mūsų valdžios sprendimas priimti naująsias taisykles, pagal kurias iš nuteistųjų dienos metu atimami čiužiniai, pakeista vaisių ir daržovių įsigijimo tvarka.
Kodėl visi kaliniai turi kentėti dėl to, kad pareigūnai nesusitvarko su toleruojančiais subkultūrą, ir tik dėl akių bado akcijoje dalyvaujančiais nuteistaisiais?
Juk ne visi pataisos namuose gali nueiti apsipirkti parduotuvėje. Didelei daliai kalėjimo valgyklos maistas – vienintelis maitinimosi šaltinis.
– Kas atsakingas už įkalinimo įstaigų realybę, kurią savo knygoje be pagražinimų aprašei?
– Dėl to, kas vyko ir tebevyksta visuose Lietuvos pataisos namuose, kalta mūsų valdžia – ji nieko nedarė, akivaizdžiai siekdama savanaudiškų tikslų.
Kalėjimų pertvarka tikrai nepelnysi daugiau rinkėjų balsų, bet sistemą vis tiek reikės sutvarkyti – Lietuva kasmet nuteistiesiems dėl blogų kalinimo sąlygų ir kitų pažeidimų nelaisvėje sumoka šimtus tūkstančių eurų. Jeigu visi šie pinigai būtų skirti naujiems kalėjimas statyti, neabejoju, Lietuvoje būtų įrengti geriausi pasaulyje pataisos namai.
Aišku, kalėjimas – ne sanatorija, nuteistieji turi suprasti, kodėl pateko už grotų, tačiau jiems turi būti taikomos įvairios resocializacijos programos, padedama atsitiesti, su jais turi būti elgiamasi ne kaip su gyvuliais. Tada ir kaliniai su pareigūnais kitaip elgsis.
– Kam skiri šitą knygą?
– Aprašytos istorijos – viena už kitą baisesnės. Tai tikrai tik stiprių nervų žmonėms. Bet tikiu, kad knygą perskaitę nuteistųjų artimieji taip pat suras atsakymų į klausimus, kurie juos kamuodavo. Tačiau tai nebus malonūs atsakymai.
***
360 puslapių D. Sinkevičiaus knygoje „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“ pateikiamos iki šiol niekur neskelbtos garsių kalinių išpažintys – šie prabilo ne tik apie tai, kaip jų gyvenimą paveikė „Pravieniškių mafijos“ skandalas, bet ir atskleidė, kodėl įvykdė baisius nusikaltimus, dėl kurių yra įkalinti.
Apie tai, ką patiria prižiūrėdami pavojingus nusikaltėlius, pasakojo ir pataisos namų darbuotojai, kurie dėl to sulaukė nemalonumų.
Knygoje taip pat – istorijos apie pramogų pasaulio atstoves ir jų mylimuosius, kurie dėl valdžios zonoje net buvo pasiryžę įvykdyti pačius sunkiausius nusikaltimus, o pataisos namų vadovybė pavojingų nusikaltėlių daromus nusikaltimus dangstė – tuo metu, kai buvo terorizuojami ir net žudomi nuteistieji, netvarka įkalinimo įstaigoje buvo slepiama prisidengiant vienu itin garsiu televizijos dainų projektu.
Pravieniškių mafija – daugiau kaip šešerius metus pataisos namuose veikęs itin pavojingas nusikalstamas susivienijimas, kurį sudarė teisėsaugai gerai žinomi organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms priklausantys asmenys.
Pagal kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles gyvenantys grupuotės nariai zonoje perėmė valdžią – jiems pakluso ne tik kiti kaliniai, bet ir pataisos namų darbuotojai.
Pasakodamas šiurpą keliančius įvykius pataisos namuose, autorius nevengia kritikos teisėsaugos pareigūnams, kurie metų metus nesugebėjo sutramdyti zonai vadovavusių nusikaltėlių, ir atskleidžia, kokį pragarą turi ištverti pirmą kartą už grotų patekę nuteistieji, ką jie išgyvena išėję į laisvę.
Seimas sutiko pradėti svarstyti Teisingumo ministerijos teikiamą įstatymo projektą dėl aukštesnio darbo apmokėjimo apylinkių teismų teisėjams.
Pasak pasiūlymo iniciatorių, įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos dydis yra neproporcingas, atsižvelgiant į teisėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, jų darbo krūvį, už darbą gaunamo atlyginimo santykį su kitiems aukštesnes pareigas einantiems pareigūnams bei tarnautojams, taip pat kitų teismų teisėjams iš valstybės biudžeto lėšų mokamais atlyginimais.
„Palyginti su kitų teismų teisėjų darbo apmokėjimo koeficientais – apylinkių teisėjų apmokėjimas yra neproporcingai mažesnis“, – Seime sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Teikiamomis pataisomis siūloma didinti apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientą nuo 14,2 iki 16,2 ir jis būtų vienetu mažesnis nei apygardų teismų teisėjų. Tai reikštų, kad atlyginimai neatskaičius mokesčių teisėjams didėtų nuo 1881,5 euro iki 2138,4 euro.
Pagal siūlymus taip pat didėtų šių teismų pirmininkų bei jų pavaduotojų pareiginių algų koeficientai. Apylinkių teismų pirmininkų pareiginės algos koeficientas būtų didinamas iki 18,2, o jų pavaduotojų – iki 17,2.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, konservatorius Stasys Šedbaras teigė, kad apylinkės teisėjų darbo apmokėjimas – atgyvenęs. „Ta disproporcija tarp daug dirbančių apylinkės teismų teisėjų, iš kurių vėliau auga aukštesnių teismų teisėjų, yra nenormali, išsikraipiusi per laiką ir, manau, tikrai turėtume palaikyti šitą“, – sakė S. Šedbaras.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 66 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 4 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 6 d.
Iš kairės: Arūnas Vizickas, Irma Gudžiūnaitė, Neringa Ulbaitė ir Kęstutis Kupšys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) penktadienį pristatė tyrimą apie drabužių, avalynės, buitinės technikos kainų palyginimą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.
Pagal 12-os ES šalių ne maisto prekių, parduodamų interneto parduotuvėse, atlikto tyrimo duomenis, pastebimos įvairios tendencijos: vienos prekių kainos didesnės Lietuvoje, kitos – mažesnės arba vienodos kaip ir kitose ES valstybėse. Pažymima, kad tam tikri tų pačių prekių kainų svyravimai ES šalyse galimi dėl mokestinės sistemos skirtumų, transportavimo išlaidų ir kitų objektyvių paaiškinamų veiksnių.
Tyrimo metu vertinti tuose pačiuose prekybos tinkluose parduodamos tos pačios prekės.
Tyrimo rezultatus pristatydama teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė sakė, kad girdima daug vartotojų nusiskundimų, jog Lietuvoje kainos esą didesnės nei kitose ES šalyse.
„Rezultatai rodo, kad ir dabar yra prekybininkų, kurie stengiasi, kad prekių prieinamumas vartotojams būtų geresnis. Bet erdvės diskusijoms tikrai yra, kai kurių prekių kainos viršija ES vidurkį“, – sakė viceministrė.
Jos teigimu, nepastebima, kad kainos rinkai turėtų įtaką, tai esą rodo kainos Latvijoje, kurioje kai kurios prekės pigesnės, nors rinka – mažesnė.
Pasak I. Gudžiūnaitės, būtinas viešas, draugiškas dialogas su prekybininkais, o atvirumas, viešumas padės didinti prekių prieinamumą vartotojams.
Jos teigimu, pradedamos ir diskusijos su Europos Komisija bei Europos Parlamentu: institucijos rudenį pradės savo platų tyrimą – lygins kainų ir kokybės santykį ES mastu.
VVTAT vadovė Neringa Ulbaitė teigė, kad šių metų rugpjūtį atliktas tyrimas apėmė 20 drabužių, 20 avalynės ir 20 buitinės technikos prekių.
Drabužių kategorijoje nustatyta, kad kainos ES šalyse skiriasi nuo 10 iki 53 proc., vidurkis – apie 27 proc. Lyginant vidutinę drabužių kainą Lietuvoje su tirtų ES šalių vidurkiu, Lietuvos drabužių kainos sudaro 101,4 proc. nuo 12 ES šalių drabužių kainų lygio.
„Brangiausi drabužiai Čekijoje, mažiausiai už juos moka ispanai ir portugalai. Kalbant apie Baltijos šalis, kainos yra beveik identiškos“, – sakė N. Ulbaitė.
Avalynės kainų skirtumai svyruoja apie 27,5 proc. Lietuvoje – 101,4 proc. kainų lygio. Brangiausia avalynė vėlgi Čekijoje.
„Tuo tarpu buitinė technika pigiausia Latvijoje. Pavyzdžiui, skalbimo mašina Lietuvoje kainuoja apie 23 proc. brangiau nei Latvijoje. Kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos buitinių prekių kainas, jos beveik identiškos, kai kurios prekės net pigesnės“, – teigė VVTAT vadovė.
Viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys sakė, kad kainų skirtumai elektroninėse parduotuvėse pastebimi, tad fizinėse parduotuvėse jie galbūt dar ryškesni.
„Tai mus, kaip vartotojus, liūdina, nes esame gana žemos perkamosios galios vartotojų šalis. Tai nemaloni realybė. Mano kvietimas vartotojams paprastas – turime vieną šansą būti budresni. Elektroninė erdvė atveria vartotojams visas galimybes kainas lyginti ir padaryti sąmoningą sprendimą. Jis neturi būti spontaniškas, paveiktas reklaminės kampanijos“, – ragino K. Kupšys.
Jis taip pat skatino vartotojus pirkti tik tai, kas iš tiesų reikalinga.
„Tai pamoka, kad vartotume mažiau, vartotume atsakingai, nepirktume bet kur ir bet kada“, – kalbėjo K. Kupšys.
VVTAT anksčiau šią savaitę pranešė, kad atliktas tyrimas, kurio metu buvo lygintos prekių kainos tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Pagal tyrimo rezultatus, to paties pavadinimo parduotuvėse kai kurios tos pačios prekės Lietuvoje kainuoja brangiau nei kitose ES šalyse.
Kainos lygintos be nuolaidų, nukainojimų, akcijų ir panašiai, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Čekijoje.
Ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sakė, jog tai, kad prekių kainos Lietuvoje ir kitose ES šalyse skiriasi dėl rinkos dydžio, – sena prekybininkų „dainelė“, kurios pagrįstumą atliktas tyrimas paneigia.
„Kalbant apie rinkos dydžius – tai sena dainelė, kurią prekybininkai vis kartoja. Bet mes turime pavyzdžių, kai tam tikri produktai Latvijoje kainuoja pigiau nei Lietuvoje, o jos rinka dar mažesnė. Kai viską pristatysime, pasimatys, kad ši logika neveikia“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo E. Jankevičius.
Pasak ministro, kai kurie verslininkų išsakomi argumentai dėl didesnių kainų stebina, tarkime, kad Lietuva neturi siuvimo pramonės. Pasak ministro, turime puikių siuvimo pramonės pavyzdžių.
Karvės skulptūra Europos prekybos centre Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Tai, kad prekių kainos Lietuvoje ir kitose ES šalyse skiriasi dėl rinkos dydžio, – sena prekybininkų „dainelė“, kurios pagrįstumą paneigs atliktas tyrimas, interviu „Žinių radijui“ sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) šią savaitę pranešė, kad atliktas tyrimas, kurio metu buvo lygintos prekių kainos tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Pagal tyrimo rezultatus, to paties pavadinimo parduotuvėse kai kurios tos pačios prekės Lietuvoje kainuoja brangiau nei kitose ES šalyse.
„Negalima sakyti, kad visos prekės kainuoja brangiau, bet didelė dalis prekių iš tiesų kainuoja brangiau. Darome pristatymą penktadienį, bus įvardytos vienos kitos priežastys, bus įvardytos priemonės, bus įvardyti prekybos tinklai. Situacija yra iš tikrųjų keistoka. Siekiame apginti mūsų vartotojus. Manome, kad mūsų vartotojai turi turėti galimybes įsigyti prekę panašiomis kainomis ir atrodyti ne prasčiau nei kiti vartotojai kitose ES šalyse. Tyrimas yra apie tai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo E. Jankevičius.
Pasak ministro, kai kurie verslininkų išsakomi argumentai dėl didesnių kainų stebina, tarkime, kad Lietuva neturi siuvimo pramonės.
„Turime puikių siuvimo pramonės pavyzdžių. Yra ir smulkių. Negalima numoti ranka ir pasakyti, kad nieko neturime. Kita vertus, kalbant apie rinkos dydžius – tai sena dainelė, kurią prekybininkai vis kartoja. Bet mes turime pavyzdžių, kai tam tikri produktai Latvijoje kainuoja pigiau nei Lietuvoje, o jos rinka dar mažesnė. Kai viską pristatysime, pasimatys, kad ši logika neveikia“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad penktadienį Teisingumo ministerija ir VVTAT pristatys tyrimą apie drabužių, avalynės, buitinės technikos kainų palyginimą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.
JAV teisėsauga pateikė kaltinimą 29 metų rusei, kuri Jungtinėse Valstijose dirbo Rusijos vyriausybei, tačiau apie tai nepranešė. Remiantis JAV įstatymais, užsienio lobistai ar diplomatai, prieš pradėdami savo veiklą JAV, turi užsiregistruoti Teisingumo departamente.
Rusė, kuri JAV gyveno turėdama studento vizą, sekmadienį buvo sulaikyta Vašingtone. Ji nuo 2015 metų iki mažiausiai 2017-ųjų veikė aukšto Rusijos vyriausybės nario nurodymu. Šis vėliau dirbo Rusijos centriniame banke, jis yra įtrauktas į JAV sankcionuojamų asmenų sąrašą.
Moteris darė įtaką organizacijoms, kurios savo ruožtu darė įtaką JAV politikai, teigiama Teisingumo departamento pareiškime. Ji, šiais duomenimis, atstovavo Rusijos interesams.
Buvęs Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų kampanijos patarėjas užsienio politikos klausimais prisipažino pateikęs klaidingą informaciją FTB – jis atskleidė melavęs apie savo ryšius su Rusijos valdžiai artimais užsienio pareigūnais. Tai – kol kas aiškiausia D. Trampo rinkimų komandos sąsaja su Rusijos bandymais kištis į 2016 metų prezidento rinkimus, praneša CNN.
Pirmadienį paviešintuose teismo įrašuose FTB teigia, kad Džordžas Papadopulas (George Papadopoulos) „klaidingai apibūdino savo bendravimą su tam tikru kontaktu iš užsienio, kuris norėjo aptarti „šį tą nešvaraus“ apie elektroninius laiškus“, susijusius su demokratų kandidate į prezidentus Hilari Klinton (Hillary Clinton). Įrašuose taip pat užsimenama apie elektroninį D. Trampo rinkimų komandos pareigūnų susirašinėjimą, kuriame, atrodo, jie svarsto galimybę priimti Rusijos kvietimus vykti į šią šalį.
Be to, buvęs D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas Polas Manafortas (Paul Manafort) ir buvęs šios kampanijos pareigūnas Rikas Geitsas (Rick Gates) pirmadienį pasidavė Teisingumo departamento specialiajam prokurorui Robertui Miuleriui (Robert Mueller).
Tai, kad aukščiausio rango D. Trampo rinkimų kampanijos pareigūnams pareikšti kaltinimai, rodo, jog R. Miulerio plataus masto tyrimas dėl galimo Rusijos valdžios ir D. Trampo komandos narių suokalbio bei įtariamo trukdymo vykdyti teisingumą ir finansinių nusikaltimų perėjo į kitą, dramatiškesnę, fazę.
Dž. Papadopulo prisipažinimas R. Miulerio tyrimui leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą, kas vyko 2016 metų prezidento rinkimų kampanijos metu. Tuo tarpu P. Manafortui ir R. Geitsui pareikšti kaltinimai su rinkimų kampanija nesusiję. Tačiau tikėtina, kad specialusis prokuroras jiems gali pateikti papildomų kaltinimų.
Seimas antradienį pritarė siūlymui įteisinti prokuroro, kuriam suteiktas specialus statusas, pareigybę. Tokią Prokuratūros įstatymo pataisą Seimo posėdyje pateikė teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
„Įgyvendindami septynioliktosios Vyriausybės programoje numatytą teisinės sistemos pertvarką, siūlome įtvirtinti ypatingojo prokuroro statusą politinėms ir teisėjų korupcijos byloms tirti. Korupcija – labai pavojingas socialinis reiškinys, keliantis nacionalinę grėsmę mūsų valstybės saugumui “, – sako ministrė M. Vainiutė.
Prokurorui, tiriančiam korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar organizacijų vadovai ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, generalinis prokuroras galėtų suteikti specialų statusą. Pasak Teisingumo ministerijos pranešimo, vykdant proceso įstatymus, jis būtų pavaldus tik generaliniam prokurorui arba jo pavaduotojui.
Specialaus statuso prokurorui būtų taikomos papildomos garantijos. Jam neatliekamas prokuroro tarnybos vertinimas, jo negalima perkelti į kitas pareigas ar prokuratūrą, taip pat negalima patraukti tarnybinėn atsakomybėn, tačiau jam gali būti taikomi ir tam tikri apribojimai.
Siūlomos garantijos nėra absoliučios. Generalinis prokuroras galėtų priimti sprendimą panaikinti prokurorui suteiktą specialų statusą, jeigu paaiškėtų aplinkybių, dėl kurių jis nebegali eiti šių atsakingų pareigų.
Projektui po pateikimo 75 pritarė, prieš balsavo vienas, susilaikė 11 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti lapkričio 14 dieną.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bausmių vykdymo sistemoje būtini kardinalūs pokyčiai, norint užtikrinti jos skaidrumą, atvirumą ir progresyvumą. Teisingumo ministerija įpareigota rasti jai pavaldžioms bausmių vykdymo įstaigoms vadovus ne iš šios sistemos.
Vyriausybės vadovas kalbėjo pirmadienį susitikęs su Kauno tardymo izoliatoriaus (KTI) buhalterinės apskaitos skyriaus viršininke Rasa Kazėniene, paviešinusia įstatymų pažeidimus savo darbovietėje. Taip pat pirmadienį paskelbtos tyrimų dėl galimų pažeidimų izoliatoriuje išvados.
„Galiu konstatuoti apie mūsų bausmių vykdymo sistemą, kad tai visiška sovietinė sistema su adaptuota lietuviška versija, papuvusi sistema. Be labai kardinalių žingsnių nematau net teorinių galimybių, kad galėtų būti pokyčių. Pertvarka turi būti daroma nedelsiant, čia su kosmetinėmis priemonėmis nepavyks išsisukti“, – pirmadienį kalbėjo Premjeras.
Pasak Vyriausybės vadovo, nepriimtina situacija, kai Kauno tardymo izoliatoriuje įvardijus pažeidimus, padėtis iš esmės nesikeičia.
„Dėl KTI, simptomatinis pavyzdys: paskelbus apie galimus pažeidimus, atlikti patikrinimai ir – visa tai toliau vyksta izoliatoriuje. Asmenys, kurie šiuo metu laikinai vadovauja KTI, užsiima tradicinę poziciją, kad atsirado žmogus, kuris „neša“ viską iš sistemos vidaus. Turiu nuvilti tuos, kurie mano, kad bus lengva susidoroti su principinga KTI darbuotoja“, – kalbėjo Premjeras, turėdamas omenyje R. Kazėnienę, kuriai pasiūlytos pareigos „sustiprinti Teisingumo ministerijos audito padalinį, išnaudojant tą potencialą ir atliekant auditą visose įkalinimo įstaigose“.
Premjeras teigia, kad realius pokyčius sistemoje gali padaryti su ja nesusiję žmonės.
„Kardinalius pokyčius gali padaryti tik žmonės, nesusiję su konkrečiomis įstaigomis ir su šia sistema. Todėl teisingumo ministrė yra paprašyta padaryti skubius žingsnius, kad Kauno tardymo izoliatoriui būtų paskirtas laikinas vadovas ne iš šios įstaigos, kad būtų nušalinti KTI darbuotojai, kurie turėtų atstovauti šiai įstaigai teismų procesuose“, – kalbėjo Premjeras, pageidavęs, kad Kauno tardymo izoliatoriui atstovautų Teisingumo ministerijos teisininkai.
Kalėjimų departamente esanti Imuniteto tarnyba, pasak Premjero, yra neįgali ir neturi prasmės išlikti, jo žodžiais „bedantės tarnybos nereikalingos“. Minėtas klausimas esą bus iššūkis ir teisingumo ministrei, ir naujajam Kalėjimų departamento vadovui, kai jis bus paskirtas.
S. Skvernelio teigimu, kalbant apie KTI ir galbūt kitas įstaigas, nepriimtina situacija, kad buhalterijos, personalo ar ūkio padaliniuose dar esama pareigūnų, „žmonių su antpečiais“, nors tos funkcijos nieko neturi bendra su statutinės tarnybos apibrėžimu.
Premjeras pareikalavo, kad kiekvieną pirmadienį būtų asmeniškai informuojamas apie situaciją Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ir konkrečiai – KTI. Pasak Premjero, naujų tyrimų daryti nereikia, būtina įgyvendinti atliktųjų išvadas.
Teisingumo ministrė Milda Vainiutė teigė, kad sistemos laukia dideli pokyčiai, o dėl Kalėjimų departamento vadovybės klausimai paaiškės artimiausiu metu.
„Laukia dideli pokyčiai. Kalbant apie Kalėjimų departamento direktorių, tai šiandien susitiksiu su laimėjusiu konkursą Artūru Norkevičiumi ir iki darbo dienos pabaigos bus sprendimas, ar jis bus paskirtas į pareigas, ar ne“, – kalbėjo M. Vainiutė.
Ministrė išsamiau nekomentavo išvadų dėl tyrimo KTI. Pasak jos, reaguojama pakankamai greitai ir operatyviai. M. Vainiutė taip pat nekalbėjo ir apie liepos pabaigoje įvykusio viceministro Donato Matuizos atsistatydinimo priežastis, tik pasakė, kad jis daug padarė atskleisdamas negeroves kalėjimų sistemoje.
Ministrė teigė, kad sveikintų R. Kazėnienės prisijungimą prie Teisingumo ministerijos komandos.
Savo ruožtu pati R. Kazėnienė teigė, kad dar neapsisprendė dėl jai siūlomų pareigų.
„Buvo naujiena šiandieninis pasiūlymas, kurio negaliu vienašališkai priimti, norėčiau pasitarti su šeima. Dvylika metų dirbau atlikdama išankstinę finansų kontrolę ir kiekvieną kartą šiek tiek prisiliesdama prie viešųjų pirkimų. Turiu supratimą apie schemas, kurios taikomos įstaigose, – jos yra gana paprastos“, – kalbėjo R. Kazėnienė, teigianti, kad kitų pasiūlymų šiuo metu neturinti.
KTI darbuotoja sako, kad reakcija į jos sprendimą skelbti įstaigos galimus įstatymų pažeidimus buvo priešiška.
„Nesitikėjo, kad tas pats žmogus gali su tiesa prabilti antrą kartą. Sistemoje tokie žmonės nei mylimi, nei gerbiami. Sulaukiau kaltinimų ir melu, ir nematymo tolesnio darbo kartu. Bet man tai poveikio nepadarė, aš turiu savo faktus, savo patirtį“, – kalbėjo R. Kazėnienė.
Pirmadienį teisingumo ministrei M. Vainiutei buvo pateikta informacija apie Kalėjimų departamento atliktą patikrinimą Kauno tardymo izoliatoriuje. Ministrė pavedė Kalėjimų departamentui išsiaiškinti situaciją minėtoje įstaigoje, gavusi R. Kazėnienės tarnybinį pranešimą dėl nevykdomų Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų ir galimai neteisėtų įstaigos darbuotojų veiksmų.
Kaip pirmadienį praneša Teisingumo ministerija, išvadose patvirtinta, kad Kauno tardymo izoliatorius neįvykdė Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos nutraukti maitinimo paslaugų sutartį su UAB „Niklita“ ir nepaskelbė naujo viešojo konkurso šiai paslaugai pirkti. Tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriuje neužtikrinama sutarčių vykdymo ir galiojimo kontrolė.
Izoliatoriuje pradėti du tarnybiniai patikrinimai dėl galimų teisės pažeidimų.
Ministrė nurodė Kalėjimų departamento vadovybei kaip įmanoma greičiau centralizuoti viešuosius pirkimus bausmių vykdymo sistemoje, siekiant skaidrumo ir teisėtumo, vykdant viešuosius pirkimus ir sudarant sandorius.
Šį pavasarį tyrimą atlikusios Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba bei Teisingumo ministerijos sudaryta komisija Kauno tardymo izoliatoriuje nustatė daugybinius pažeidimus ir pateikė būtinas įgyvendinti rekomendacijas.
Kaip jau skelbta, vasarį teisingumo ministrės sprendimu buvo pradėtas tarnybinis tyrimas dėl Kalėjimų departamento vadovės Živilės Mikėnaitės ir Kauno tardymo izoliatoriaus laikinojo vadovo Edvardo Kviatkausko galimų finansinių ir tarnybinių pažeidimų. Tyrimas buvo pradėtas taip pat gavus R. Kazėnienės pranešimą.
Šiuo metu nei Kalėjimų departamentas, nei Kauno tardymo izoliatorius neturi nuolatinių vadovų.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras kreipėsi į teisingumo ministrę Mildą Vainiutę dėl nesprendžiamų problemų Kauno tardymo izoliatoriuje (KTI), nurodoma TS-LKD frakcijos pranešime.
Kreipimesi teisingumo ministrės klausiama, kokių priemonių ketinama imtis, kad esama netvarka KTI keistųsi. Teiraujamasi, kokios numatomos sisteminės pertvarkos, kad kalėjimų sistemoje nepasikartotų viešumoje pasirodžiusios istorijos apie KTI vadovybės pratęstą negaliojančią nekilnojamo turto nuomos sutartį, taip pat delsimą nutraukti maitinimo paslaugų sutartį su bendrove „Niklita“, klausimų keliantį vadovybės teisininko pasirinkimą, nes jis figūravo ir ankstesnių patikrinimų išvadose. Taip pat teiraujamasi, kokios numatytos priemonės apginti sąžiningai savo veiklą vykdančius darbuotojus.
„Tokios viešai skelbiamos žinios apie statutinę valstybės tarnybą žemina Kalėjimų departamento ir jo darbuotojų, kurie atlieka labai svarbią valstybės funkciją, ir visos valstybės tarnybos autoritetą. Būtina kuo greičiau paaiškinti visuomenei, ar tokios publikacijos turi bent mažiausio pagrindo, nes šis klausimas keliamas jau pakankamai ilgą laiką“, – teigė S. Šedbaras.
Be to, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir I. Šimonytė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl tebesitęsiančios netvarkos KTI ir nevykstančių pokyčių Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Seimo narės ragina Premjerą principingai įvertinti teisingumo bei švietimo ir mokslo ministrių darbą, nes, kaip primenama, jo atstovaujama partija laimėjo rinkimus visuomenei žadėdama užtikrinti aukštus valstybės tarnybos skaidrumo ir efektyvumo standartus, nepakantumą piktnaudžiavimui, nepotizmui ir korupcijai.
„Nuo pranešėjų pateiktos informacijos, visuomenei atskleidusios plataus spektro sisteminius pažeidimus šiose įstaigose, praėjo ne vienas mėnuo, bet realių veiksmų situacijai keisti iš pagrindų ir ištaisyti padarytus prasižengimus, nėra padaryta. Kyla klausimas, kodėl už šių įstaigų kuravimą atsakingos ministrės laikosi nuošalyje nuo įsisenėjusių problemų sprendimo ir nesiima tiesioginės atsakomybės, kad skandalinga padėtis būtų ištaisyta, kad nedelsiant būtų užtikrintas skaidrumas, viešumas ir sąžiningumas, kurio šių įstaigų veikloje akivaizdžiai trūksta“, – komentavo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja.
Primename, kad vakar žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog KTI vyriausioji buhalterė Rasa Kazėnienė vėl kreipėsi į Teisingumo ministeriją teigdama, kad laikinoji įstaigos vadovybė ne tik neskuba taisyti nustatytų pažeidimų, bet kai kuriuos bando užglaistyti.
Seimo narių grupė įregistravo Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti aiškų ir veiksmingą asmenų, pranešančių apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, apsaugos mechanizmą. Lietuvoje tokiems asmenims iki šiol nebuvo užtikrinama pakankama apsauga.
Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos kovo 29 d. sprendimu sudaryta darbo grupė Pranešėjų apsaugos įstatymo projektui parengti. 17 narių darbo grupėje buvo Seimo nariai, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos teisės instituto, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinės kovos su korupcija asociacijos bei organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai.
„Su įvairių institucijų atstovais pavyko sutarti dėl esminių įstatymo nuostatų. Labai tikiuosi, kad įstatymas, kurio taip ilgai neturėjome ir kuris toks svarbus Lietuvai, bus priimtas kuo greičiau“, – teigia darbo grupės vadovė Agnė Bilotaitė.
Seimo valdybos sprendimu Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbų programą.
„Pilietiški žmonės, padedantys kovoti su korupcija, kitais teisės pažeidimais, yra didelė atrama valstybei. Todėl valstybės pareiga – ryžtingai juos palaikyti ir apsaugoti nuo galimo neigiamo poveikio darbovietėje ar kitų grėsmių, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė. – Septynioliktoji Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimą tobulinti pranešėjų apsaugos teisinį reguliavimą. Po Kalėjimų departamente atskleistų pažeidimų tai buvo ir mano asmeninis prioritetas. Džiaugiuosi, kad bendradarbiaudami su Seimo nariais šį darbą kartu galėjome atlikti labai sparčiai“.
Teisingumo ministerijos parengtoms Advokatūros įstatymo pataisoms, sugriežtinančioms nepriekaištingos reputacijos reikalavimus advokatams, trečiadienį pritarė Vyriausybė.
Nepriekaištingos reputacijos kriterijai dabar numato, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali tapti advokatu, jeigu jis buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavyzdžiui, pagal laidavimą. Toks asmuo galėtų tapti advokatu tik praėjus trejiems metams po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ši nuostata galiotų ir praktikuojantiems advokatams – jie nebegalėtų verstis profesine veikla.
Projekte taip pat siūloma nustatyti galimybę Lietuvos advokatūrai Advokatų garbės teismo siūlymu laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo asmenį, kurio bylą nagrinėja Advokatų garbės teismas. Tokia praktika būtų taikoma tik tuomet, kai galimai buvo padarytas sunkus Advokatūros įstatymo ar Advokatų etikos kodekso bei advokato veiklos pažeidimas, už kurį gali būti paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimas.
Taip pat įstatymo projekte siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio 5 metų termino, per kurį advokatais pripažinti asmenys turi pateikti prašymą įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą.
Šias Teisingumo ministerijos parengtas pataisas turės svarstyti Seimas.
Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) lankėsi Kazachstano Respublikos generalinio prokuroro Žakipo Asanovo vadovaujama delegacija. Susitikime su vidaus reikalų viceministru Česlovu Mulma svečiams buvo pristatyta Lietuvoje veikianti Integruota baudžiamojo proceso informacinė sistema (IBPS), vadinamoji E. byla, bei pasikeista nuomonėmis aktualiais klausimais.
Kazachstano pareigūnus ypač domino E. bylos informacinės sistemos sukūrimas, jos valdymas ir veikimas, taip pat įvairių baudžiamajame procese dalyvaujančių institucijų galimybės ja naudotis. Lietuvoje šia sistema naudojasi ikiteisminio tyrimo tyrėjai, prokurorai bei ikiteisminio tyrimo teisėjai.
Viceministro Č. Mulmos teigimu, nors šios sistemos sukūrimui prireikė nemažai laiko ir lėšų, tačiau ji davė didelį efektą – sistema pagreitino ir atpigino ikiteisminio tyrimo procesus.
„E. byla apjungė visų baudžiamajame procese dalyvaujančių institucijų duomenų bazes bei informacines sistemas į vieną informacinę sistemą. Pareigūnams, dirbantiems su ikiteisminio tyrimo bylomis, dabar lengviau keistis informacija, baudžiamojo proceso veiksmų vykdymas bei procesinių dokumentų rengimas automatizuotas, o reikalinga informacija sutelkta vienoje rinkmenoje,“ – pažymėjo viceministras.
Informatikos ir ryšių departamento prie VRM ir Policijos departamento prie VRM atstovai pademonstravo, kaip sistemoje tvarkomi ikiteisminio tyrimo duomenys, naudojami procesinių dokumentų blankai, generuojamos duomenų formos ir pranešimai susijusiems registrams, fiksuojant visų tyrime dalyvaujančių įstaigų pareigūnų veiksmus ir informaciją, susijusią su nusikalstamos veikos tyrimu, nuo jo užregistravimo iki kaltinamojo akto surašymo ir informacinėje sistemoje suformuotos bylos perdavimo į teismą.
Kazachstano Generalinės prokuratūros delegacija balandžio 24 d. Vilniuje lankėsi su darbo vizitu. Jo metu Teisingumo ministerijoje buvo pasirašyta dvišalė Lietuvos ir Kazachstano sutartis dėl asmenų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir asmenų, kuriems pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, perdavimo.
Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.
Balandžio 13 d. "Transparency International" Lietuvos skyrius maloniai kviečia Jus dalyvauti diskusijoje – konferencijoje "Politikos užkulisiai: ar žinome, kas Lietuvoje kuria įstatymus?"
Naujausi tyrimai rodo, jog didžioji dauguma verslo atstovų teigia girdėję atvejų, kai sprendimai valstybėje priimami siekiant naudos atskiroms interesų gupėms, o ne visuomenei, o oficialūs ir teisėti įtakos būdai siekiant paveikti teisėkūrą, verslininkų nuomone, naudojami rečiausiai.
Drąsios reformos šalies viduje, paremtos laisvos rinkos principais, investicijos į inovatyvias technologijas perpus sumažinus biurokratijos aparatą, valstybės įtakos ekonomikai ir verslo reguliavimui mažinimas – tokią Gruzijos strategiją atskleidžia Gruzijos teisingumo ministro pavaduotojas ir Civilinių registrų agentūros vadovas Giorgis Vašadzė.
Paslaptimis, kaip pasinaudojus technologijų progreso varikliais vos per kelerius metus tapti viena greičiausiai augančių pasaulio šalių, kur lengviausia pradėti verslą, G. Vašadzė dalinsis balandžio 18-19 dienomis, LOGIN 2013 konferencijoje.
Kaip skelbia žiniasklaida, pasaulyje Lietuvos įvaizdis esąs prastas. O įvaizdis – tai tikslingai sukurta arba stichiškai atsiradusi forma, kuri atspindi tam tikrą objektą žmonių sąmonėje. Todėl mūsų galvočiai, užuot dėję pastangas Lietuvos vaizdą keisti, pluša prie įvaizdžio, kad juo paveiktų žmonių sąmonę. Įvaizdžiui dedamos nemažos pastangos ir, o jis nesikeičia, nes keisti tikrą vaizdą, kuris stichiškai pagerintų įvaizdį, pastangų ir lėšų trūksta.
Padėties palyginimui pateikiu girdėtą tragikomišką nuotykį. Lietuvos pakraštėly tyvuliavo mažas, visiškai mažas ežerėlis. Kadangi ežerėlis buvo visiškai mažas, didikai juo nesidomėjo, prieigų neužtvėrė. Kaimo bernai iš dyko buvimo ar iš kvailybės nusprendė išgarsinti ežerėlį: paleisti nuo kalvos į jį didžiulį riedulį, kad tas padarytų didelį „pliumpt“. Kaip sutarė, taip padarė. Gerai kaukolinio „įkalę“, surėmė pečius į ant kalvos stūksantį riedulį, paleido jį į ežerėlį.
Visi pastaruosiuose rinkimuose išrinktieji į Seimą, jiems pritariantys komentatoriai, politologai, žurnalistai ir, deja, padoriais laikytini piliečiai tvirtina, kad rinkimuose piliečiai išreiškė savo valią ir jokių abejonių dėl to negali būti.
Ar iš tikrųjų taip yra ir ar nėra kitaip?
Valia yra psichinė galia, pasireiškianti sąmoningu veikimu.
Ji gali būti tvirta, silpna, gera, bloga ir jos gali visai nebūti arba rastis liguistas valios netekimas, ką psichiatrai ir psichologai vadina abulija. Demokratijos mechanizmas rinkimų ar referendumų metu valios kokybės nevertina, tam mechanizmui svarbu, kad būtų išreikšta daugumos valia. Kokiu būdu, emocijų paveikta, administraciniu būdu primesta, pinigais ar alaus buteliu nupirkta, piliečio valia formavosi, balsavimo buhalterijai nesvarbu.
