Šauktukai
Ketvirtadienį Švedijos saugumo policijai SÄPO (Säkerhetspolisen) terorizmo grėsmės lygį Švedijoje pakėlus iki ketvirto lygio pagal 5 balų skalę, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) ragina keliautojus būti budriems.
„Švedijos valdžios institucijos ragina žmones būti budriems. Keliautojams rekomenduojame būti budriems ir laikytis Švedijos valdžios institucijų nurodymų ir rekomendacijų”, – feisbuke informuoja URM.
Švedijoje po pastarųjų musulmonų pasaulį papiktinusių Korano deginimo akcijų ketvirtadienį buvo padidintas terorizmo pavojaus lygis.
Kaip pranešama, šalies žvalgybos agentūra atitinkamą lygį penkiabalėje skalėje pakėlė iki keturių.
Pasak Švedijos saugumo policijos vadovės Charlotte von Essen, nuo 2016 m. galiojo „padidinta grėsmė“, tačiau dabar pavojus buvo pakeltas iki „didelio“.
Švedijoje pastaraisiais mėnesiais būta virtinės akcijų, kurių metų buvo viešai niekinamas Koranas. Tai musulmonų šalyse sukėlė didžiulį pasipiktinimą. Liepą Irako protestuotojai du kartus šturmavo Švedijos ambasadą Bagdade, o praėjusią savaitę į Švedijos ambasadą Beirute buvo mestas Molotovo kokteilis. Tuo metu grupuotė „Al-Qaeda“ savaitgalį paragino rengti atakas, nukreiptas prieš šią Skandinavijos šalį.
Nors pati Švedija pasmerkė Korano išniekinimo akcijas, šalis paisė nuosavų įstatymų, užtikrinančių teisę į žodžio laisvę ir susibūrimus.
Nepaisant to, vyriausybė pažadėjo ieškoti teisinių priemonių, kurios leistų tam tikromis aplinkybėmis užkirsti kelią šventųjų tekstų deginimo protestams.
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
Pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla dėl agresyvių Rusijos intencijų ir veiksmų. Nors 2017 m. Rusija bandė santykiams su Vakarų valstybėmis suteikti pozityvios dinamikos, tai nepakeitė jos strateginių tikslų – pakeisti globalią jėgų pusiausvyrą ir dominuoti sau prisiskirtoje interesų zonoje, įskaitant Baltijos regioną.
NATO saugumo stiprinimo priemonės, pirmiausia – didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti Aljanso kariniai pajėgumai, sumažino tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.
2017 m. didžiausias žvalgybines grėsmes Lietuvai kėlė Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos rinko strateginę žvalgybos informaciją apie Lietuvos vidaus, užsienio, ekonomikos, saugumo ir gynybos politiką, taip pat įtakos operacijomis rėmė prieš Lietuvą nukreiptą agresyvią Rusijos politiką.
Rusijos žvalgybos tarnybas ypač domino 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai. Didžioji dalis 2017 m. nustatytos priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje yra susijusi su Rusija. Daugiausia veikiama prieš Lietuvos valstybės institucijas ir energetikos sektorių. Be šios tradicine tapusios veiklos, išskirtinas naujas 2017 m. pastebėtas reiškinys – didelio masto kenkėjiškų ransomware programų paplitimas. Kol kas tai nepadarė didelės žalos Lietuvai, bet ateityje ją gali daryti.
Rusija veikė prieš Lietuvą ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, vykdydama agresyvią informacinę ir ideologinę politiką, plėtodama istorijos politikos projektus. Nors Rusijos politiką remiančių organizacijų ir judėjimų įtaka Lietuvoje išliko nedidelė, Rusija siekė pasinaudoti jų aktyvistais savo ideologinei politikai įgyvendinti ir propagandai skleisti.
2017 m. augo Rusijos propagandinės žiniasklaidos dėmesys Lietuvai. Rengdami reportažus apie Lietuvą, Rusijos propagandistai slėpė tikruosius veiklos motyvus, atvykdavo į Lietuvą pasinaudoję kurioje nors Vakarų Europos valstybėje išduotomis verslo arba turistinėmis vizomis. Per informacinę erdvę, socialinius tinklus Rusija siekė skleisti antivakarietiškas nuotaikas, formuoti jai palankią viešąją nuomonę. Vis dėlto Rusijos propagandinės žiniasklaidos galimybės plėsti auditoriją Lietuvoje išliko ribotos.
2017 m. Rusija ir toliau siekė dominuoti regiono energetikos rinkoje ir sutrukdyti jo integracijai į Vakarų Europos energetikos sistemą. Baltarusija kartu su Rusijos korporacija „Rosatom“ spartino Astravo atominės elektrinės (toliau – AE) statybas, nesilaikydama tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų. Nepaisant aktyvių Rusijos pastangų, jai nepavyko paveikti sprendimų dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su Vakarų tinklais.
Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos didėja ir išlieka rizikos veiksnys Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos užsienio ir karinė politika toliau glaudžiai koordinuojama su Rusija. Augant priklausomybei, didėja Rusijos galimybės pasinaudoti Baltarusija prieš kaimynines valstybes.
2017 m. terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išliko žemas, bet terorizmo grėsmė Europoje išliko didelė, tai turėjo neigiamos įtakos Lietuvos sąjungininkų saugumui.
Informacijos šaltinis – Valstybės saugumo departamentas (VSD)
Iš viešos VSD ataskaitos „GRĖSMIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI VERTINIMAS – 2018“
Vokietijos vidaus reikalų ministras Tomas de Mazjeras (Thomas de Maiziere) patvirtino, kad, suėmus terorizmu įtariamą sirą, buvo užkirstas kelias „dideliam teroristiniam išpuoliui Vokietijoje“. Jis pabrėžė, kad dėl besitęsiančios islamistinio terorizmo grėsmės saugumo tarnybos, „jei reikės, veiks ryžtingai ir nuosekliai“.
Anot ministro, visi atliko „puikų darbą“. „Aš dėkoju žvalgybos agentūros darbuotojoms ir darbuotojams, kriminalinei policijai, specialiesiems šalies ir federalinių žemių daliniams, taip pat teisėsaugai, kurie kiekvieną dieną rūpinasi mūsų saugumu“, – kalbėjo T. de Mezjeras.
Jau antradienio rytą Vokietijos prokuratūra paskelbė, kad suimtas 19-metis Jamenas A. (Yamen A.), kuris įtariamas „Vokietijoje planavęs islamistinį išpuolį panaudojant labai galingus sprogmenis ir jam jau buvęs konkrečiai pasirengęs“.
Jaunas vyras jau seniai buvo stebimas tarnybų. Jis esą jau liepą apsisprendė Vokietijoje detonuoti sprogmenis, „kad nužudytų ir sužeistų kuo daugiau žmonių“. Nuo liepos jis pradėjo ieškoti komponentų ir cheminių medžiagų sprogmeniui pasigaminti.
Roko festivalis „Rock am Ring“ Vokietijos mieste Niurburge, kur dėl pranešimų apie terorizmo grėsmę penktadienį buvo evakuoti keliasdešimt tūkstančių žmonių, bus tęsiamas. Tai šeštadienį pranešė renginio organizatoriai, kuriais remiasi „RIA Novosti“.
Roko festivalis „Rock am Ring“ Vokietijos mieste Niurburge
Anksčiau Vokietijos policija informavo, kad, gavus signalų apie galimą teroro akto grėsmę roko festivalyje, atliekamas tyrimas.
„Rock am Ring“ bus tęsiamas! Policija kruopščiai apieškojo visą festivalio teritoriją, įtarimas dėl potencialios terorizmo grėsmės nepasitvirtino“, – sakoma organizatorių pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.
Tikimasi, kad muzikos festivalis bus atnaujintas šeštadienį antroje dienos pusėje.
Laikraštis „Welt“ šeštadienį pranešė, kad Vokietijoje sulaikyti du žmonės, įtariami teroro akto per roko festivalį „Rock am Ring“ rengimu. Bent vienas iš sulaikytųjų yra salafitas (vahabizmui artimos islamo krypties šalininkas).
Tikimasi, kad festivalyje apsilankys apie 85 tūkstančius žmonių. Šįmet „Rock am Ring“ pažymi savo 30-metį.
Pastaruoju metu muzikos renginiai ne kartą tapo teroristų taikiniu.
Šių metų gegužės 22 d. teroro aktas per Arianos Grandės (Ariana Grande) koncertą Mančesteryje pareikalavo 22 žmonių gyvybių.
2013 metų lapkričio 13 d. Paryžiuje piktadariai per grupės „Eagles of Death Metal“ koncertą pražudė 89 žmones.
Lenkijoje renkami duomenys apie šalyje gyvenančius užsieniečius. Tai paaiškėjo, kai žiniasklaida paskelbė Vakarų Pamario vaivadijos vadovo Kšyštofo Kozlovskio (Krzysztof Kozlowski) laišką, kuriame jis Nacionalinės gynybos ministerijos pavedimu prašo vietos valdžią informacijos apie „kitų tautybių asmenis, turinčius Lenkijos pilietybę, kitų šalių pilietybę arba leidimą būti Lenkijos teritorijoje“.
„Tai suprantama. Valstybė turi turėti informacijos apie užsieniečius, esančius Lenkijos teritorijoje. Turint omenyje dabartinę situaciją Europos Sąjungoje, susijusią su terorizmo grėsme, tokie duomenys turi būti prieinami vaivadijų valdžiai ir valstybinei administracijai“, – pareiškė pirmadienį televizijos kanalui TVN24 gynybos ministro pavaduotojas Michalas Dvorčykas (Michal Dworczyk).
Pasak jo, „informacija apie piliečių tautybę nėra tabu“. „Mes ją tikriname per kiekvieną gyventojų surašymą“, – pridūrė M. Dvorčykas. Jis priminė, jog „pastaraisiais metais teroro aktų vykdytojai buvo arba tie, kurie atvyko su nelegalios migracijos banga, arba Europoje gyvenantys ne pirmos migrantų kartos atstovai“.
Lenkijos opozicija kritikuoja duomenų apie šalies gyventojų tautybę rinkimą. Didžiausios opozicinės Piliečių platformos partijos atstovas Slavomiras Nitras (Slawomir Nitras) mano, jog tai žmonių sąmonėje sukurs pavojingą analogiją „grėsmė – svetimas“
