Kyjivas, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Rusijos saugumo tarnybos savo šalyje rengia seriją teroro išpuolių, per kuriuos nukentės daugybė civilių gyventojų, o visa tai daroma siekiant pateisinti visuotinę mobilizaciją ir pakurstyti antiukrainietišką isteriją tuo metu, kai pačioje Rusijoje ima mažėti palaikymas karui, tviteryje parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. FSB emblema
Pasak jo, „Putino ideologo“ Aleksandro Dugino dukters automobilio susprogdinimas buvo pirmasis iš tos serijos teroristinių išpuolių. Jis pabrėžė, kad Ukraina nedalyvavo sprogdinant Rusijos propagandisto dukterį, nes Ukraina, priešingai nei Rusija, civilių nežudo.
Ukrainos portalas unian.net pranešė, kad Rusijos specialiosios tarnybos jau paskelbė išaiškinusios D. Duginos nužudymą. Kaip ir tikėtasi, žmogžudystės suplanavimu ir įvykdymu jos apkaltino Ukrainos specialiąsias tarnybas. KGB. Yra tokia profesija – žudyti žmones
Rusijos specialiosios tarnybos teigė, kad žmogžudystę įvykdė 43 metų Ukrainos pilietė Natalija Vovk. Esą nužudymo išvakarėse moteris į Rusiją atvyko kartu su savo 12 metų dukra. Maža to, ji tariamai tarnavo Ukrainos batalione „Azov“.
Pasak Ukrainos prezidento patarėjo Michaylo Podoliako, D. Duginos automobilio susprogdinimas liudija Rusijos irimo iš vidaus pradžią, kai įvairios šalies politinės grupuotės pradeda kovoti tarpusavyje.
Kazimierzo Pulaskio fondas paskelbė viešosios nuomonės tyrimo duomenis, kurie rodo, jog maždaug trečdalis Lenkijos gyventojų nori, kad šalis pasitrauktų iš Europos Sąjungos. Su apklausos rezultatais ketvirtadienį supažindino laikraštis „Rzeczpospolita“.
Už Lenkijos pasitraukimą iš ES yra 29,81 proc. apklaustųjų. Priešingos nuomonės laikosi 47,37 proc. lenkų. 22,82 proc. respondentų nežinojo, kaip atsakyti į šį klausimą. Reikia pažymėti, kad dar 2017 metų balandį per analogišką apklausą už „Polexit“ (Lenkijos išstojimą iš ES) buvo tik 12,5 proc. šalies gyventojų, o prieš – 76 proc.
Didelį Lenkijos pasitraukimo iš ES šalininkų skaičių tyrimo autoriais sieja su tuo, kad net 41,79 proc. lenkų teigiamai vertina savo šalies užsienio politiką. Dalis stebėtojų pažymi kokybišką propagandą šalies viduje, kuri daro poveikį piliečių nuomonei.
Daugiau kaip 40 proc. tyrimo dalyvių mano, kad per trejus pastaruosius metus Lenkijos saugumo lygis išaugo. Pasak sociologų, tokį požiūrį nulemia Rusijos ir Ukrainos karo „įšaldymas“, migrantų antplūdžio sumažėjimas ES pietuose ir tai, kad palyginti seniai nebuvo didelių teroro aktų.
Apklausos duomenimis, didžiausia grėsme šaliai lenkai laiko potencialų konfliktą su Rusija. Tokios nuomonės yra 36,87 proc. tyrimo dalyvių. Antroje vietoje – terorizmas, kurio bijo 22,49 proc. apklaustųjų, trečioje ir ketvirtoje – ES iširimas (21,14 proc.) ir migracijos krizė (19,49 proc.).
Didžiausia Lenkijos bičiule 83,4 proc. apklaustųjų laiko Jungtines Valstijas, o didžiausia priešė 41,24 proc. lenkų yra Rusija.
