Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valdančiųjų gretose neatmetama idėja, kad apkaltos procesas gali būti inicijuotas ne tik teismo kaltu pripažintam parlamentarui Petrui Gražuliui. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigia, kad panašus likimas gali laukti ir Mindaugo Puidoko, kurio buvęs padėjėjas Kęstutis Motiečius nuteistas dėl prekybos poveikiu.
Kalbėti apie dar vieną apkaltą parlamente skatina „Delfi“ paskelbto Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros atlikto tyrimo dėl bandymo papirkti Seimo narį Matą Maldeikį detalės. Kaip rašo naujienų portalas, M. Puidokas su tuometiniu savo padėjėju K. Motiečiumi keliskart lankėsi lošimų bendrovės „Tete-a-tete“ vadovo Samoilo Kaco namuose. Be to, rašo Delfi, S. Kaco verslo partneris patvirtino, kad M. Puidokui už palankią poziciją galėjo būti duota 20 tūkst. eurų.
Ir nors pareigūnams tokių įrodymų tyrimo metu nepavyko surinkti, o pats M. Puidokas ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas ir vėliau byloje liko tik liudytoju, apkaltos galimybė, tikina S. Šedbaras, nėra neįmanoma.
Politiko teigimu, sprendžiant vien iš šiuo metu žinomų istorijos detalių, apkaltos M. Puidokui idėja tikrai nėra atmestina. Jo teigimu, įsiteisėjus nuosprendžiui dėl M. Puidoko buvusio padėjėjo, veikiausiai būtų prasmės patikrinti, ar parlamentaras nesulaužė duotos Seimo nario priesaikos ir Konstitucijos. Bet tam, akcentavo jis, reikėtų geriau susipažinti su byla.
„Reikėtų susipažinti labiau su byla. Gal medžiagoje yra kažkokių duomenų, kurie leistų kelti klausimą, ar tinkamas ir ar Konstituciją atitinkantis buvo Puidoko elgesys. Bet dabar mes to padaryti negalime, kol nuosprendis neįsiteisėjo“, – Eltai sakė S. Šedbaras.
„Labai geras pavyzdys yra Pakso istorija. Buvo keliamas klausimas baudžiamąja tvarka. Tai iki pat Aukščiausiojo Teismo nuėjo ir jis (R. Paksas – ELTA) liko išteisintas. Bet nusikaltimui yra vieni įrodymai, o politikui bei jo elgesiui, pagal Konstituciją ir priesaiką, standartai yra kiti. Vien regimybė, kad tu elgiesi netinkamai ir sukuri pažeidžiančio Konstituciją ir priesaiką asmens įvaizdį, tokia regimybė gali būti vertinama“, – svarstė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, pažymėdamas, kad tokia procedūra M. Puidoko atveju tikrai būtų logiška ir neatmestina. TS-LKD frakcijos narys Stasys Šedbaras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš neatmesčiau šito dalyko. Perspektyvoje, pasižiūrėjus nuosprendį ir bylą – būtų galima apie tai kalbėti, iš anksto jokios nuomonės neišsakant“, – sakė parlamentaras.
Be to, pažymėjo politikas, apkaltos klausimą kelti leistų ir apskritai aplinkybė, kad už prekybą poveikiu jau yra nuteistas buvęs M. Puidoko padėjėjas.
„Jeigu padėjėjas sprendžia kažkokius klausimus ar su Kacu, ar su Maldeikiu… Kas jis yra sprendimų priėmimo prasme? Jis yra niekas be paties Seimo nario pažadų ar pokalbių. Tad natūralu, kad toks asmuo kaip Kacas iš suinteresuotų asmenų tikisi, kad Seimo narys tai darys. Bet tam, žinoma, reikia papildomos medžiagos“, – sakė S. Šedbaras.
Ir jei pagrindo apkaltai atsirastų, atsisveikinti Seimui su M. Puidoku veikiausiai nebūtų itin sunku. S. Šedbaras pažymi, kad šis nė vienai frakcijai nepriklausantis parlamentaras didelio politinio užnugario neturi. Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teismas Seimo nario Mindaugo Puidoko buvusiam padėjėjui K. Motiečiui už prekybą poveikiu skyrė 4,9 tūkst. eurų baudą.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, rudens Seimo sesijoje parlamentaro P. Gražulio laukia apkaltos procedūra. Grėsmė netekti Seimo nario mandato anksčiau laiko P. Gražuliui iškilo po to kai Apeliacinis teismas pranešė palikęs galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą skirti 15 064 eurų baudą už piktnaudžiavimą. Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Apie ką šnekėjosi Rusijos ir JAV prezidentai už uždarų durų? EPA-ELTA nuotr.
Josh Meyer / Politico
„Prezidento Trumpo išsireikalavimas, kad susitikimas su Rusijos prezidentu Putinu vyktų formatu tête-à-tête, apribojo JAV saugumo tarnybas, kurios įprastai tokį susitikimą būtų stebėjusios iš arti; bet Amerikos žvalgyba vis dėlto turi išskirtinių galimybių surinkti informaciją apie pokalbio temas į vieną visumą“, – rašo Politico žurnalistas Džošas Mejeris.
„Didele dalimi tai įmanoma todėl, kad Amerikoje egzistuoja super slapta informacijos rinkimo tarnyba, kurios specializacija – operatyvus priešininkų pokalbių pasiklausymas, įskaitant ir asmenis, lydėjusius Putiną viršūnių susitikime Helsinkyje. Šaltiniai, informuoti apie JAV žvalgybos galimybes, neoficialiai pareiškė esą įsitikinę, kad vadinamoji Specialioji informacijos rinkimo tarnyba (Special Collection Service) ne tik gavo Putino „informacijos rinkinuką“ apie dviejų valandų susitikimą, bet ir išsiaiškino, ką iš tikrųjų galvoja apie tą susitikimą Kremliaus žvalgybos tarnybų vadovai ir kaip jie jį vaizduoja, adresuodami pranešimus savo užsienio kolegoms“, – rašo straipsnio autorius.
„Tai reiškia, kad NSA ir CŽV strateginė padėtis ne tokia jau nenaudinga, kaip viešai kalbėjo JAV žvalgybos tarnybų pareigūnai. Bet kadangi jie, tikriausiai, neturi reikalingiausio žvalgybos duomenų elemento – pažodinės ataskaitos apie tai, ką būtent pasakė per susitikimą Trumpas ir Putinas, – tie pareigūnai, matyt, iš dalies veikia aklai, vykdydami savo misija – stengdamiesi padėti Amerikos politikos kūrėjams nuspėti tolesnius įvykius“, – spėja Meejris.
„Jeigu, būdamas tête-à-tête su Putinu, prezidentas suformulavo ar pakeitė kažkokią politiką, bet atsisako kam nors pasakyti, kas būtent atsitiko, kaip gali nacionalinio saugumo aparatas rengti tarnybinius užrašus ir argumentų sąrašus kitiems susitikimams, kurie įtakos būtent tą politiką?“ – kelia klausimą buvęs CŽV pareigūnas Deivis Prisas.
„Dabartiniai ir buvusieji JAV žvalgybos tarnybų pareigūnai pastebi situacijos ironiją: pats Trumpas – vienintelė kliūtis, kad jie galėtų galutinai patvirtinti jo paties teiginius ir aiškiai atskleisti visą vaizdą, kas gi vyko Helsinkyje. Praktiškai prie kiekvieno kito prezidento, sakė mūsų leidiniui kai kurie šaltiniai, būtinai būtų padaryti tokio esminio įvykio garso ir vaizdo įrašai, ypač jeigu kambaryje nebuvo kokio nors artimiausio patarėjo su konkrečia užduotimi detaliai konspektuoti visa, kas dedasi.
Be to, iš Putino pusės taip yra garantuotai. Amerikos žvalgybos analitikai norėtų išstudijuoti kiekvieną Trumpo ir jo sukto priešininko žodį, veido išraišką ir gestų bei mimikos kaitą, o taip pat pasidalyti savo išvadomis su Baltaisiais rūmais, Kongresu, JAV ginkluotųjų pajėgų ir diplomatijos vadovais, o ir su daugybe sąjungininkų žvalgybos tarnybose visame pasaulyje“, – sakoma straipsnyje.
Tačiau, kaip sako buvęs NSA radiotechninės žvalgybos vyresnysis analitikas Džonas Šindleris, amerikiečiai gali sužinoti, kas kalbėta susitikime, tik iš NSA pranešimų, „kur tai, kas kalbėta susitikime, perpasakojama iš rusiškų žodžių“, o taip pat ir Prancūzijos bei kitų šalių URM versijų, pagrįstų tuo, ką toms šalims papasakojo rusai. Šindleris sakė: „Žvalgybos požiūriu, labai svarbu, kokią informaciją mes renkame susitikime. Bet kadangi nėra JAV versijos, su kuria ją galima būtų sutikrinti, galimas dalykas, rusai meluoja apie tą susitikimą, o mes to net nesuprasime“.
„Galų gale mes surinksime visas versijas to, kas įvyko, – pridūrė Šindleris, – išskyrus Trumpo versiją“.
Mejeris tvirtina: net jeigu JAV žvalgybos tarnybų pareigūnai gaus visą susitikimo ataskaitą, jų galimybės pasinaudoti ta informacija bus kraštutinai ribotos: Trumpas gali net paskelbti, kad informacija rinkta be jo leidimo, tai yra neteisėtai.
Autorius rašo: „Pasak dabartinių ir buvusių Amerikos valdininkų, kadangi galutinai dėl viršūnių susitikimo buvo susitarta vos keletą savaičių prieš jį surengiant, JAV žvalgybos tarnybų vadovams teko paskubėti, kad dislokuotų savo agentus, analitikus ir techninio informacijos rinkimo specialistus renginio, kuris potencialiai gali būti vienas iš lemtingiausių per Trumpo prezidentavimą, pasiklausymo „pozicijose“. Speciali informacijos rinkimo tarnyba – superslapta „perėmėjų“ iš NSA ir CŽV komanda, be abejo, pradėjo užsimti pozicijas, vos tik buvo priimtas sprendimas, sako šaltiniai“.
Pasak buvusių JAV žvalgų, Helsinkyje taip pat veikė ir kiti JAV žvalgybos aparato ir JAV sąjungininkų, neutralių šalių, tokių kaip Suomija, ir tokių JAV priešininkų, kaip Kinija, žvalgybos tarnybų elementai.
„Amerikos valdininkai laikė savaime suprantamu dalyku, kad Rusija išdėstys Helsinkyje nesuskaičiuojamą daugybę žvalgybos agentų“, – tęsia autorius.
„Bet, kaip sako kai kurie dabartiniai ir buvę valdininkai, JAV žvalgybos nuo pat pradžių buvo nepalankioje padėtyje. Pagal nusistovėjusį protokolą, Koutsas ar kiti žvalgybos tarnybų vadovai privalo informuoti aukščiausius Baltųjų rūmų asmenis, gal ir Trumpą ar patarėją nacionalinio saugumo reikalams Boltoną, apie tai, ką NSA, CŽV ir kitos žinybos gali padaryti iki viršūnių susitikimo, per jį ir po jo. Kas iš tikrųjų –įskaitant ir tai, ar Trumpas ir jo komanda, – uždraudė per tą procesą naudoti kokias nors konkrečias galimybes žvalgybiniams duomenims rinkti, – viena iš griežčiausiai saugomų ir įslaptintų paslapčių“, – rašo Mejeris.
Du buvę JAV žvalgybos pareigūnai sakė, kad kiek pamena – pirmą kartą viršūnių susitikime labiau nerimavo dėl savo šalies lyderio žodžių ir poelgių, negu dėl jos priešininko.
JAV prezidento D.Trump ir Rusijos prezidento V.Putino spaudos konferencija Helsinkyje. EPA – ELTA nuotr.
Pasak autoriaus, dabar Rusijos valstybinė žiniasklaida „leidžia medžiagą vieną po kitos apie tai, kaip Rusija juda į priekį tais klausimais, kuriais Trumpas pasiūlė nuolaidas. Gi Amerikos žvalgai gaišta daugiau laiko ir eikvoja daugiau jėgų, kad išsiaiškintų, ar iš tikrųjų Trumpas padarė nuolaidų ir ar neatskleidė informacijos, kurios neturėjo atskleisti, tvirtina Šindleris, Prisas ir Piteris Harelas, kuris Obamos administracijoje buvo aukšto rango Valstybės departamento valdininkas.
„Mes leidome rusams viešai ir neoficialiai pasakoti tai, kas neva tai buvo aptarta susitikime, – sakė Harelas. – O JAV neturi jokios sukoordinuotos galimybės tam atsikirsti“.
