Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu. EPA – ELTA nuotr.
Amerikiečių laikraštis „The New York Times“ savo tarptautinėje versijoje atsisakys kasdieninių politinių karikatūrų. Balandį JAV dienraštis atsiprašė už karikatūrą, kurią kritikai pavadino antisemitine.
„The New York Times“ redaktorius Jamesas Bennetas pareiškė, kad laikraštis jau metus laiko svarsto atsisakyti karikatūrų užsienio rinkai skirtame leidinyje, kaip tai jau padarė amerikietiškame variante. Sprendimas įsigalios liepos 1-ąją.
Minėta kritikos sulaukusi karikatūra vaizdavo Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu kaip aklųjų šunį vedlį su Dovydo žvaigžde ant antkaklio, vedantį aklą JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Šis karikatūroje dėvi kipą. JAV žydų bendruomenėje karikatūra sukėlė siaubą.
Praėjus kelioms dienoms po karikatūros paskelbimo, „The New York Times“ pareiškė, kad piešinys buvo „antisemitiškas ir įžeidžiantis“. Laikraštis atsiprašė už „neteisingą sprendimą jį paskelbti“. Leidėjas Arthuras Greggas Sulzbergeris sakė, kad už „antisemitinės karikatūros“ paskelbimą atsakingas redaktorius buvo įspėtas.
JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį kritikavo laikraštį „The New York Times“, teigdamas, kad leidinys turės jo atsiprašyti atsiklaupęs.
„Įdomu, ar „The New York Times“ atsiprašys manęs antrą kartą, kaip ir po 2016 metais įvykusių rinkimų. Bet šįsyk jie turės atsiklaupti ir maldauti atleidimo – jie tikrai yra žmonių priešai!“ – parašė tviteryje Baltųjų rūmų šeimininkas.
Jis nepatikslino, kuri konkrečiai publikacija sukėlė jo nepasitenkinimą. Bet pirmadienį laikraštyje buvo paskelbtas apžvalgininko Paulo Krugmano straipsnis, kuriame D. Trumpas vėl buvo kaltinamas trukdęs tirti Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, o visa Respublikonų partija – tikėjimo Amerikos vertybėmis praradimu.
Pasak D. Trumpo, P. Krugmanas, „kaip ir pats „The New York Times“, prarado bet kokį pasitikėjimą dėl melagingų ir nekorektiškų naujienų“.
D. Trumpas anksčiau ne kartą kaltino liberalią JAV žiniasklaidą neobjektyviu požiūriu į jį patį ir jo administracijos sprendimus.
Patikimi JAV žvalgybos šaltiniai pranešė televizijos kanalui CNN, kad Maskvai tarnaujantys programišiai (hakeriai) bandė įsilaužti į įtakingo amerikiečių leidinio „The New York Times“ duomenų bazes.
„The New York Times” laikraštis, į kurio duomenų bazes įsilaužti bandė Rusijos slaptųjų tarnybų kontroliuojami hakeriai (programišiai).
Be kita ko, konkrečiai neįvardintas šaltinis JAV slaptosiose tarnybose informavo, kad stengtasi įsilaužti ir į kitų įtakingų Amerikos leidinių kompiuterius.
Šiuos incidentus dabar nuodugniai tiria FTB (Federalinis tyrimų biuras).
FTB atstovai pabrėžė, jog Rusijos slaptosios tarnybos nuolat rengia kibernetines atakas prieš Vašingtono analitinius, žvalgybinius centrus, įskaitant ir įtakingąją žiniasklaidą. Rusijos žvalgybai rūpi sukaupti kuo daugiau konfidencialios informacijos apie Jungtinių Valstijų nevyriausybines organizacijas, bendraujančias su Amerikos politikais.
Rusijos žvalgyba tikisi, jog žurnalistų bei reporterių kompiuteriuose galima aptikti ne tik konfidencialių, bet ir slaptų žinių, gautų iš politikų.
Laikraščio „The New York Times“ vadovybė kol kas susilaiko nuo bet kokių komentarų. Leidinio savininkai apsiribojo pareikšdami, kad visos leidinio kompiuterinės sistemos „puikiai apsaugotos“.
Šiuo metu JAV žvalgyba tiria incidentą, kas, kaip ir kodėl pagrobė elektroninių laiškų iš Demokratų partijos Nacionalinio komiteto narių kompiuterių.
Iš liūdnai pagarsėjusiame WikiLeaks paskelbtų tekstų galima daryti išvadą, kad tie, kurie pagrobė elektroninius laiškus, bet kokia kaina siekė sukurti nuomonę, esą kandidatai į JAV prezidento postą buvusi valstybės sekretorė Hilary Klinton ir senatorius Berni Sandersas, – nepatikimi.
Ponia H.Klinton atvirai kaltina Rusijos žvalgybą, kad būtent ji įsilaužė į jos asmeninį kompiuterį ir pagrobė pluoštą privačių elektroninių laiškų.
Tiesa, Amerikos spaudoje būta pranešimų, kad panašių kibernetinių atakų sulaukė ir H.Klinton oponento Donaldo Trampo rinkimų štabo kompiuteriai.
The Lithuanian language, whatever its antiquity, is of a wonderful structure, more perfect than either Sanskrit or Greek, more copious than Latin, and exquisitely refined than any of these three.
Yet, Lithuanian bears to all of them a stronger affinity than could have been produced by nature, not only in the roots of verbs, but also in forms of grammatical structure and the morphological construction of words. So strong is this affinity that any philologist can see very clearly that Sanskrit, Greek and Latin must have sprung from a common source, Lithuanian.
Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų.
Ir vis dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų galėjusi sukurti, ne tik veiksmažodžių šaknyse, bet ir taip pat ir gramatinės struktūros formose bei žodžių morfologinėje konstrukcijoje. Toks aiškus giminingumas, kad bet koks filologas gali matyti labai aiškiai, kad sanskritas, graikų ir lotynų kalba turėjo išsivystyti iš bendro šaltinio – lietuvių kalbos.
Tarptautinė Žurnalistų Federacija (TŽF), atstovaujanti daugiau nei 600 tūkstančiams narių 125 šalyse, pasmerkė priešiškas politines reakcijas nukreiptas prieš svetainę Wikileaks ir apkaltino JAV išpuoliais prieš žodžio laisvę po to, kai nuo gruodžio pirmos dienos JAV ėmė spausti svetainės serverius ją uždaryti.
Svetainės serverio tiekėjas Amazon.com užblokavo prieigą prie „WikiLeaks“ po to, kai JAV pareigūnai pasmerkė „Wikileaks“ dėl politinių, verslo ir diplomatinių susirašinėjimų atskeidimo, pirmą kartą suteikusio viso pasaulio žmonėms galimybę susipažinti su detalia JAV šaltinių nutekinta informacija, didelė dalis kurios yra nepatogi aukščiausioms politinėms figūroms.
