Poilsis Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Linas Slušnys kritiškai vertina „valstiečio“ Arvydo Nekrošiaus pasiūlymą Seime tikrinti parlamentarų girtumą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys pasiūlė idėją tikrinti politikų blaivumą prieš kiekvieną plenarinį posėdį, po to, kai trečiadienį Seimo valdyba nusprendė suteikti galimybę potencialiems maisto tiekėjams prekiauti lengvaisiais alkoholiniais gėrimais Seimo rūmų maitinimo vietose.
Reaguodamas į „valstiečio“ iniciatyvą, konservatorius L. Slušnys pastebėjo, kad nei Seimo statutas, nei konstitucinės Seimo nario teisės nenumato galimybės tikrinti parlamentaro blaivumą ir skelbti tokią informaciją viešai.
„Nelabai kas nors gali šitą žingsnį daryti. Tai siūlydamas tokį veiksmą, jis (A. Nekrošius – ELTA) tiesiog atlieka komedijinį veiksmą – bando sukurti kažkokį tai sau dalyką, kuris yra visiškai neįgyvendinamas pagal jokius teisės aktus“, – LRT radijui sakė L. Slušnys, pridurdamas, kad nepalaiko vakarykščio Seimo valdybos nutarimo.
Paklaustas, ar būtų įmanoma patikrinti parlamentarų blaivumą, jeigu šie savanoriškai sutiktų būti patikrinti, politikas toliau ironizavo.
„Įmanomas, jeigu mes savanoriškai visi pasirašom ir draugiškai visi vienodai pučiam į alkotesterį – tai tada dar įrengsim stacionarų alkotesterį, kad pro duris įeina tiktai jeigu neturi promilių“, – kalbėjo jis.
Tuo metu parlamento vadovybės sprendimą pasveikinęs liberalas Andrius Bagdonas sutinka, kad įtarimų dėl kai kurių Seimo narių blaivumo yra kilę. Tą pastebėjo ir kita „valstiečių“ narė Ligita Girskienė, savo feisbuke rašiusi, kad „šiandien bent kelis Seimo narius galėčiau išvardinti, kurie nepraeitų mano kolegos A. Nekrošiaus pasiūlytos kontrolės”. Savižudiškas abejingumas. Slaptai.lt nuotr.
„Man atrodo, kad dalis tiesos Girskienės pasakyme tikrai yra. Reikėtų didinti kontrolę ir galbūt atsakomybę tų Seimo narių, dėl kurių kyla parlamentarei įtarimas“, – samprotavo politikas.
Tačiau jis pabrėžė, kad visoms maitinimo įstaigoms, kur jos beveiktų – Seime ar už jo ribų – turėtų būti taikomi vienodi standartai.
„Kaip ir bet kuri kita viešojo maitinimo įstaiga Lietuvoje – taip pat ir Seime veikianti kavinė – turėtų turėti tokias pat teises kaip ir visos kitos kavinės. Tai man atrodo, kad toks parodomasis tuometinio Seimo pirmininko Valinsko sprendimas buvo daugiau šou elementas“, – sakė A. Bagdonas.
Jis pabrėžė, kad 2008 metais priimtas draudimas tebuvo parodomasis veiksmas, mat Seime ir toliau buvo galima rasti alkoholinių gėrimų – netgi parlamento vadovybės kabinetuose.
„Tuo pat metu pas tuometinį Seimo pirmininką, anot tuo metu dirbusių parlamentarų, buvo galima išvysti ir degtinės butelį, ir kitų gėrimų. Tai man atrodo, kad būkim patys sąžiningi prieš save“, – ragino jis.
Tuo metu praėjusiose Seimo kadencijoje alkoholio kontrolę griežtinęs „valstietis“ Aurelijus Veryga sako nesuprantąs, kodėl Seimo valdyba anuliavo ankstesnės parlamento vadovybės nutarimą. Jis nerimavo, kad parlamentas rodo prastą pavyzdį visuomenei.
„Darbo vietoj yra negeriama. Seime yra buvę gėdingų tikrai atvejų, kurie Seimui garbės nedarė. Manau, kad morališkai mes elgiamės labai neteisingai, prašydami iš visuomenės būti atsakingais, darbo metu nebūti apsvaigusiais, patys priimdami tokius sprendimus, kurie rodo visiškai priešingą pavyzdį“, – akcentavo buvęs Sveikatos apsaugos ministras.
Bitėnų stotelėje Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad trečiadienį Seimo valdyba nusprendė leisti parlamento rūmų maitinimo įstaigoms prekiauti ne stipresniais nei 15 proc. alkoholiniais gėrimais. Viliamasi, kad toks leidimas padėtų pritraukti įmonę, teikiančią maitinimo paslaugas parlamentarams.
Seimo valdyba 2016 m., kada parlamente dominavo Ramūno Karbauskio vedami „valstiečiai“, buvo priėmusi sprendimą parlamento maitinimo įstaigose nebeprekiauti alkoholiu. Kaip tuo metu tikino iniciatoriai, Seimas yra ne ta vieta, kurioje turėtų būti geriami alkoholiniai gėrimai.
Seimo kavinėse bei restorane ir iki „valstiečių“ valdžios buvo kelerius metus neleista prekiauti alkoholiniais gėrimai. Tokie sprendimai buvo priimti buvusio parlamento vadovo Arūno Valinsko iniciatyva. Tačiau Lietuvai pirmininkaujant ES, galimybė įsigyti alkoholinių gėrimų Seimo restorane bei valgykloje buvo grąžinta.
Australijos policija ir kariuomenė artimiausiu metu pradės skraidinti gydytojus į kelis netoli Sidnėjaus įstrigusius kruizinius laivus, kad patikrintų juose esančių beveik 9 tūkst. įgulos narių sveikatą ir atliktų tyrimus dėl COVID-19.
Karinio pobūdžio operacija, prasidėsiančia šią savaitę, tikimasi išspręsti nesutarimus tarp kruizinių linijų operatorių ir valdžios institucijų, kurios baiminasi, kad naujai įvežtų užsikrėtimo koronavirusu atvejų banga perkraus vietos ligonines.
Kovo viduryje Australija uždraudė visus kruizus, tačiau vėliau leido australams išsilaipinti iš Sidnėjuje prisišvartavusių keturių kruizinių laivų. Dėl šio sprendimo Australijoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius šoktelėjo net 450.
„Aš ėmiausi šito reikalo“, – sakė Naujojo Pietų Velso, į kurį įeina Sidnėjus ir kur yra daugumas įstrigusių kruizinių laivų, policijos komisaras Mickas Fulleris.
„Bijau, kad perkėlę 9 000 žmonių iš kruizinių laivų į izoliaciją ir nežinodami, ar jie turi virusą, ar jiems gali pasireikšti simptomai, tai visiškai perkrautų mūsų ligoninių sistemą“, – teigė M. Fulleris.
„Nuleisime gydytojus į aštuonis laivus, 9 000 žmonių – savaime didelė užduotis“, – tikino jis.
M. Fullerio teigimu, visi, kuriems reikia skubios medikų pagalbos, bus perkelti į ligonines sausumoje, tačiau esą bus tikimasi, kad laivai su likusia įgulos dalimi plauks atgal į savo šalių uostus.
„Laikomės protingo ir kartu pragmatiško požiūrio šių kruizinių laivų atžvilgiu“, – sakė M. Fulleris, pabrėždamas, kad derybos su laivų savininkais tebevyksta.
Vietos žiniasklaidos žiniomis, Australijos teritoriniuose vandenyse ar uostuose yra iš viso 18 užsienio valstybėse registruotų laivų, kuriuose yra apie 15 000 įgulos narių.
Laivų savininkai esą ne kartą prašė, kad laivuose įstrigusiems įgulos nariams būtų leista lėktuvų reisais sugrįžti į gimtąsias šalis.
Nors Vakarų Australijos tarnybos praeitą savaitgalį leido maždaug 800 kruizinių laivų keleiviams vokiečiams atskristi namo, pareigūnai skeptiškai vertina galimybę tokiu būdu sugrįžti tūkstančiams įgulos narių.
Australijoje patvirtinta daugiau nei 5 000 COVID-19 atvejų, ši liga pasiglemžė 23 žmonių gyvybes.
