Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Tirana, rugpjūčio 22 d. (ELTA). Albanijos policija informavo, kad du rusai ir ukrainietis, mėginę patekti į karinę gamyklą, suimti už šnipinėjimą.
Kaip praneša portalas „Euronews“, jiems pateikti kaltinimai „mėginus gauti slaptos informacijos“. Jie taip pat kaltinami objektą saugojusių kariškių sužalojimu.
Konfiskuotas jų automobilis, nešiojamieji kompiuteriai, dronai, mobilieji telefonai, kita įranga.
Rusijos piliečiai, 33 metų Svetlana Timofejeva ir 23 metų Michailas Zorinas, bei 24 metų ukrainietis Fiodoras Michailovičius duodami parodymus teigė, kad yra tinklaraštininkai ir daugiausia fotografavo nebenaudojamus karinius objektus.
Šeštadienį vėlai vakare šie asmenys mėgino patekti į Albanijos karinę gamyklą Gramšio mieste. Jie panaudojo nervus paralyžiuojančias dujas prieš apsaugos darbuotojus.
Sekmadienį Albanijos gynybos ministerija pranešė, kad sulaikyti keturi Čekijos piliečiai, kurie fotografavo buvusią karinę gamyklą Poličano mieste šalies pietuose.
Rusija paskelbė Albanijos ambasados Maskvoje pirmąją sekretorę Jonidą Grogu nepageidaujamu asmeniu, atsakydama į analogiškus Albanijos valdžios veiksmus, diplomatė turi palikti šalį per 72 valandas.
Tai sakoma pirmadienį paskelbtame Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Vasario 8 d. Albanijos ambasadorius Arbenas Gazionis buvo pakviestas į Rusijos URM, kur jam buvo įteikta nota dėl Albanijos ambasados Maskvoje pirmosios sekretorės Jonidos Drogu paskelbimo persona non grata. Šiai darbuotojai duotas nurodymas per 72 valandas palikti Rusijos Federacijos teritoriją“, – pareiškė žinybos atstovai.
„Rusija žengė šį žingsnį, atsakydama į Albanijos sprendimą visiškai išgalvota dingstimi išsiųsti iš šalies Rusijos ambasados Tiranoje pirmąjį sekretorių“, – pridūrė URM atstovai.
Pasak jų, Rusijos diplomato išsiuntimą Maskva laiko mėginimu surinkti politinių taškų ir užsitikrinti antirusiškų jėgų Vakaruose paramą Albanijoje prasidėjus rinkimų kampanijai.
Sausio 21 d. Albanijos televizijos kanalas „Top Channel“ pranešė, jog Albanijos vyriausybė paskelbė Rusijos diplomatą nepageidaujamu asmeniu, kadangi jis nesilaikė epidemiologinių priemonių, kurių buvo imtasi dėl koronaviruso pandemijos.
Albanijos sostinėje per protestą prieš policijos smurtą kilo riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Albanijos sostinėje Tiranoje trečiadienį per protestą prieš policijos smurtą kilo riaušės, sužaloti keli žmonės. Šimtai demonstrantų susirinko Tiranos centre, nepaisydami su koronaviruso pandemija susijusios komendanto valandos. Kai kurie protestuotojai svaidė į vyriausybės pastatus ir policiją akmenis bei kitus daiktus.
Protestą paskatino tai, kad diena anksčiau policija nušovė 25 metų amžiaus vyrą.
Antradienį Albanijoje policijos pareigūnai mirtinai pašovė Klodianą Rashą, kuris pažeidė komendanto valandą, įvestą, siekiant pažaboti naujojo koronaviruso plitimą. Policija tvirtina, kad K. Rasha buvo ginkluotas.
Protesto metu grupė žmonių bandė šturmuoti Vidaus reikalų ministerijos pastatą ir premjero Edi Ramos biurą.
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, mažiausiai 10 žmonių kreipėsi medicininės pagalbos. Be kita ko, vienas policininkas patyrė sunkią akies traumą ir buvo operuojamas. Albanijos sostinėje per protestą prieš policijos smurtą kilo riaušės. EPA-ELTA foto
Riaušių metu suniokoti keli policijos automobiliai bei Kalėdų eglutė priešais vyriausybės kompleksą.
Protestuotojai nešė plakatus su užrašu „Aš esu Klodianas“ ir „Teisingumas Klodianui“ bei ragino vidaus reikalų ministrą Sanderį Lleshają atsistatydinti. Premjeras E. Rama šiuo metu yra išvykęs į JAV.
Dauguma Rytų Europos šalių gali pasigirti gausiomis išeivių bendruomenėmis užsienyje, bet Albanija šioje srityje išskirtinė valstybė. Emigracija iš šalies prasidėjo dar XV amžiuje ir neslūgsta iki šiol, tačiau per pasaulį nusiritus finansų krizei 2009 m., šalį užplūdo nematytas reiškinys – grįžtantys išeiviai.
Emigracijos istorija
Erelių šalyje arba Škiperijoje, kaip Albaniją vadina vietos gyventojai, daug amžių buvo neramu. Nuolatiniai karai ir nepritekliai skatino albanus emigruoti į saugesnius ir turtingesnius kraštus.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
1506 m. po krikščionių sukilimo pralaimėjimo Osmanų imperijai ir nacionalinio herojaus Skanderbego mirties, iš šalies pasitraukė kas ketvirtas gyventojas. XIX amžiuje jau vietos musulmonai ieškodami geresnio gyvenimo traukė į Stambulą, Rytų Turkiją ir Egiptą. Net dabar Turkijoje albanų kilmės gyventojų priskaičiuojama keli milijonai. XX amžiuje prasidėjo emigracija į tolimesnius kraštus JAV, Argentiną, Australiją.
Albanija visais laikais buvo labai neturtingas kraštas ir iki šiol yra pati skurdžiausia Europos šalis. Pasaulio Banko duomenimis, valstybės BVP sudaro vos trečdalį ES vidutinio lygio, apie 18 proc. gyventojų skursta, o du trečdaliai verčiasi sunkiai. 1990 m. atsikračiusi labai nuožmaus komunistinio režimo, Albanija nesugebėjo užtikrinti tvarios pažangos ir iš esmės pagerinti ekonominės situacijos. Taigi vos žlugus komunizmui, iš šalies vėl plūstelėjo emigrantai.
Skaičiuojama, kad Graikijoje iki krizės 2009 m. gyveno apie 600 tūkst. albanų, Italijoje dar 500 tūkst. Tai tik skaičiai apie Albanijos piliečius. Vyriausybės Tiranoje duomenimis viso Škiperijos piliečių yra 4,4 mln. ir tik 2,7 mln. gyvena gimtinėje. Jeigu norėtume suskaičiuoti visus albanų kilmės žmones, tai jų susidarytų keletą kartų daugiau. Patys albanai iš Albanijos nenori būti tapatinami su albanais, kurie gyvena aplinkinėse šalyse Kosove, Juodkalnijoje ir Makedonijoje. Ypač apie kosovarus dažnai atsiliepiama labai nepalankiai.
Šalis priklausoma nuo Graikijos ir Italijos
Gausios albanų išeivių bendruomenės susikūrė Vokietijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Austrijoje, bet pagrindinės emigracijos kryptys buvo dvi: į kaimyninę Graikiją ir istoriniais ryšiais susijusią Italiją. Italijoje albanų bendruomenė gyvena jau nuo Skanderbego laikų ir jau tapusi vietos kultūros dalimi.
Kadangi Erelių šalis labai neturtinga, bet turi didelę išeivių bendruomenę, tai vienas svarbiausių ekonomikos ramsčių yra perlaidos iš užsienio. 2007 m. pervedimai buvo beveik pasiekę rekordinę 1 mlrd. eurų sumą, tai 10 proc. visos valstybės BVP, o absoliuti dauguma iš Graikijos ir Italijos. Abi šalis donores ištikus ekonominei krizei, pinigų į Albaniją srautai sumažėjo beveik perpus, o tai smarkiai sumažino vietos vartojimą ir dar labiau pagilino ir taip jau dideles ekonomines problemas.
Recesija Graikijoje ir Italijoje neigiamai veikia ir kitus ūkinius ryšius su Albanija. Sumažėjo investicijų, turistų, pramonės užsakymų, sudrebėjo nuo Atėnų priklausomas bankinis sektorius. Trečdaliu sumažėjo tarptautinė prekyba. Išaugus nedarbui, ypač Graikijoje, vieni pirmųjų šią bėdą pajuto imigrantai, kurie pradėjo grįžti atgal į gimtinę.
Reemigrantai nelaukiami
Nedarbas Italijoje ir Graikijoje jau keletą metų laikosi rekordinėse aukštumose visoje Europoje ir perkopia 20 proc., jaunimo nedarbas dar aukštesnis ir siekia 40 proc. Tokius socialinius procesus pirmiausia pajuto darbininkai iš Albanijos. Vieni didžiausių darbuotojų atleidimų buvo statybos sektoriuje, kur kaip tik dirba dauguma imigrantų. Graikija ėmėsi naikinti leidimus albanams gyventi šalyje, savo politiką sugriežtino ir Italija, todėl albanams neliko nieko kito, kaip grįžti į gimtinę. Kai kurie joje nėra buvę 20 metų, užsienyje gimę vaikai net nebekalba savo istorinės Tėvynės kalba. Tai tapo dideliu iššūkiu Tiranai.
2008–2014 m. į Albaniją grįžo apie 180 tūkst. reemigrantų. Politikai drąsinasi kalbėdami apie atsiveriančias galimybes panaudoti grįžusiųjų žinias ir patirtį, bet iš tiesų gimtinė neturi ką jiems pasiūlyti. Problemos kaimyninėse šalyse smarkiai atsiliepė ir Škiperijoje, todėl Vyriausybės galimybės padėti integruotis grįžtantiems labai ribotos. Sumažėjus perlaidoms iš užsienio, padaugėjo blogų paskolų bankuose ir smarkiai smuko vietos nekilnojamojo turto rinka, kuri buvo ekonomikos variklis paskutinius keletą metų. Nedarbas viršijo 13 proc., o darbo užmokestis 10 kartų mažesnis nei ES. Patys grįžusieji skundžiasi susiduriantys ir su vietinių priešiškumu.
Elda Uzhuri, dviejų paauglių berniukų mama, grįžusi iš užsienio, pasakoja, kad Graikijoje vaikai buvo laikomi albanais, o dabar vietiniai juos laiko graikais užsieniečiais.
Išeitis – vėl emigracija
Grįžusieji iš užsienio sunkiai pritampa istorinėje Tėvynėje ir vėl ieško kelių, kaip išvykti. Nauja kryptis buvo tapusi Vokietija. 2015 m. beveik 55 tūkst. naujų imigrantų iš Albanijos siekė leidimo likti gyventi, tačiau Vokietijos vyriausybė, susidurianti su didele imigrantų banga iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, paskelbė Albaniją saugia šalimi ir griežtai atsisako priimti albanus. Imigracijos tarnyboms buvo duoti nurodymai ne tik nesuteikti naujų leidimų gyventi, bet ir išsiųsti jau seniau gyvenančius.
Sunku tikėtis, kad dauguma reemigrantų liks Albanijoje ilgam. Sunki valstybės ekonominė padėtis, prasta infrastruktūra ir miglotos ateities perspektyvos neskatina sieti savo ateities su Erelių šalimi. Tai patvirtina tyrimo duomenys, kad tik 8 proc. iš grįžusiųjų investuoja Albanijoje, likę 92 proc. to daryti neketina.
2013 m. po ekonomikos sukrėtimų buvo išrinkta nauja Vyriausybė Tiranoje, kuri supranta katastrofišką „protų nutekėjimo“ problemą, bet naujai pradėtos reformos greitų rezultatų nežada, o gyventojai permainų nori tuoj pat.
Albanijos ekonomika ir socialinis gyvenimas 25 m. sukosi apie gausias išeivių bendruomenes. Dabar nusistovėję ūkiniai ryšiai trūkinėja ir nepanašu, kad situacija grįš į anksčiau buvusią. Kaimyninės šalys Pietų Europoje turi didelių ekonominių problemų, kurių suvaldymui gali prireikti dešimtmečio, o Šiaurės Europą pasiekiantys gausūs pabėgėlių srautai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos iš esmės pakeitė požiūrį į imigrantus iš Pietų Europos.
Tiranai pats metas pergalvoti savo šalies strategiją. Jeigu pavyktų pasinaudoti grįžusiųjų patirtimi, tai galėtų smarkiai pakeisti šalies ateitį.
