Bučinys. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus policija gavo šeštadienį protestą Katedros aikštėje rengusio Antano Kandroto, pravarde Celofanas, skundą dėl Seimo nario, Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus elgesio.
„Skundas yra perduotas Vilniaus miesto 3-iajam policijos komisariatui. Pareigūnai dabar aiškinasi, tikslinasi įvykio aplinkybes ir priims sprendimą“, – pirmadienį Eltai sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.
Ji plačiau nekomentavo skundo turinio, tačiau patvirtino, jog A. Kandrotas-Celofanas skunde teigia, kad parlamentaras T. V. Raskevičius prie jo galimai seksualiai priekabiavo.
„Asmuo jaučiasi įžeistas ir mano, kad prie jo seksualiai priekabiauta“, – teigė policijos atstovė. Negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad šeštadienį Vilniuje, Gedimino prospekte, vyko LGBTQ+ bendruomenės protesto eitynės „Vilnius Pride 2023: vis dar einam“, o tuo metu Katedros aikštėje organizuotas ir nedidelis prieštaringai vertinamo visuomenės veikėjo A. Kandroto-Celofano susibūrimas „Keliu trispalvę už Lietuvą“, kuriame protestuota prieš Vilniuje ir kituose miestuose keliamas Ukrainos vėliavas.
Eitynėms pasiekus Katedros aikštę, joje susitiko ir eitynėse dalyvavęs Seimo narys T. V. Raskevičius bei A. Kandrotas-Celofanas. Vyrams atsistojus šalia vienas kito, parlamentaras staiga pabučiavo A. Kandrotą-Celofaną.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reikalingi Seimo narių parašai Lietuvos regionų frakcijos nario Petro Gražulio apkaltai jau surinkti. Apie tai sekmadienį savo socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė iniciatyvos rengėjas „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius.
Kaip Eltą vėliau informavo politikas, šiuo metu yra surinkti 37 apkaltą palaikančių parlamentarų parašai. Seimo statutas numato, kad teisę pasiūlyti parlamentui pradėti apkaltos procesą turi ne mažesnė nei 1/4 Seimo narių grupė – parašus po teikimo tekstu turi padėti bent 36 Seimo nariai.
Vėliau Seimas turėtų sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri vertintų, ar pateikta iniciatyva dėl apkaltos yra pagrįsta. Pagal šios komisijos išvadą, parlamentas paruoštų atitinkamą nutarimą – pradėti apkaltą ar ne.
Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisijai nutarus nepradėti apkaltos procedūros P. Gražuliui, į etikos sargus besikreipęs T. V. Raskevičius iniciatyvos ėmėsi pats. Ketvirtadienį Eltai politikas patvirtino, kad tekstas jau yra paruoštas ir netrukus bus pradėti rinkti apkaltą palaikančių parlamentarų parašai.
„Siųsiu visiems 140 Seimo narių pasirašyti. Pažiūrėsime, kiek Seimo narių saugo Konstituciją, o kurie saugo tik tas vadinamas tradicines vertybes“, – akcentavo jis.
Pareiškimo dėl apkaltos procedūros iniciatyvos tekste, su kuriuo susipažino ir ELTA, išdėstomos visos aplinkybės, kokiu pagrindu Seimo nariai turėtų apsispręsti dėl P. Gražulio mandato likvidavimo.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Klausimai dėl parlamentaro elgesio kilo po to, kai P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį – socialdemokratą Liną Jonauską. Dėl šio politiko nusižengimo T. V. Raskevičius kreipėsi į Seimo etikos sargus, kurie nustatė, kad rugsėjo mėnesį priėmimo stadijoje balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos patvirtinimo, P. Gražulis balsavo už kitą parlamentarą jam nematant.
„Etikos ir procedūrų komisija Išvadoje, be kita ko, konstatavo, jog Seimo narys P. Gražulis, balsuodamas už Seimo narį L. Jonauską, pažeidė Seimo statuto 111 straipsnio 4 dalies nuostatą ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą“, – rašoma teikimo tekste.
Visgi, „laisviečiui“ dar kartą pasikreipus į Etikos ir procedūrų komisiją – jau prašant pradėti apkaltos procedūrą – komisija nutarė to nedaryti.
ELTA primena, kad Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, veikdamas privataus juridinio asmens interesais ir kišdamasis į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus. P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laisvės partijai priklausantis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius džiaugiasi šeštadienį sostinėje įvykusiomis „Baltic Pride“ eitynėmis bei teigia nesureikšminantis, kad renginyje nepasirodė Lietuvos vadovai. Anot jo, svarbiau ne dalyvavimas renginiuose, tačiau palaikymas balsavime.
„Vertinu labai pozityviai ir tai yra ne tik Vilniaus, tačiau visos Lietuvos šventė. Ir pagrindinė šio renginio žinutė yra labai paprasta – meilė nugalės“, – Eltai teigė T. V. Raskevičius.
Be to, tai, kad eitynėse nepasirodė nei prezidentas Gitanas Nausėda, nei premjerė Ingrida Šimonytė, nei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, jis nesureikšmina. Anot T. V. Raskevičiaus, svarbiau ne dalyvavimas renginiuose, tačiau palaikymas balsavimo metu.
„Jie tikriausiai renginiuose dalyvauja pagal savo darbotvarkę, o dalyvavusių politikų tikrai netrūko. Laisvės frakcijos didžioji dalis renginyje dalyvavo. Tai manau, kad svarbu ir dalyvavimas renginiuose, bet svarbiausia balsavimas Seime, kuris iš tiesų keičia šios bendruomenės teisinę padėtį“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad LGBTIQ bendruomenė šeštadienį organizavo „Baltic Pride“ festivalio eitynes.
Jose nepasirodė nė vienas iš valstybės vadovų. Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė Eltai sakė, kad V. Čmilytė-Nielsen eitynėse dalyvauti neketina, nes tą dieną bus išvykusi iš sostinės. Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis taip pat teigė, kad šalies vadovas eitynėse nedalyvaus. Tokio sprendimo jis nedetalizavo.
Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė tvirtino, kad premjerė eitynėse taip pat nedalyvaus. Kaip aiškino ji, šeštadienį Vyriausybės vadovė turi kitų įsipareigojimų. Vis tik, R. Jakilaitienė pabrėžė, kad I. Šimonytė nuoširdžiai sveikina visus eisenoje dalyvausiančius piliečius.
Zbignevas Jedinskis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad buvęs Seimo narys Zbignevas Jedinskis, pagarsėjęs prorusiškais pareiškimais, turi Valstybės saugumo departamento (VSD) išduotą leidimą dirbti su slapta informacija. Šis 2016 metais Z. Jedinskiui išduotas leidimas, pasak politiko, galioja iki šiol.
„Praėjusią savaitę kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas įvertinti, ar buvusio Seimo nario Česlavo Olševskio patarėjo Zbyszeko Jedzińskio darbas Seime nekelia grėsmės nacionalinio saugumo ir gynybos interesams. Nors atsakymo dar negavau, istorijoje aiškėja naujos aplinkybės“, – savo feisbuko paskyroje rašo T. V. Raskevičius.
Seimo narys teigia, kad Z. Jedinskiui dar 2016 metais buvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, kuris galioja iki šiol.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Pasirodo, kad Zbyszekas Jedzińskis, kuris teigia, kad Lenkija turėtų išstoti iš ES ir NATO bei sudaryti sąjungą su Rusija, nuo 2016-11-18 turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“. Šis leidimas jam galiojo iki 2016-2020 metų Seimo kadencijos pabaigos. Tačiau įdomiausia šioje istorijoje yra tai, kad VSD tikrinimo išvada, kad šis žmogus gali dirbti su įslaptinta informacija, GALIOJA IKI 2023-03-04“, – rašo T. V. Raskevičius.
„Kitais žodžiais tariant, jei Zbyszekas Jedzińskis šiandien pradėtų eiti pareigas, kuriose reikėtų gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, toks leidimas jam būtų išduotas jo net papildomai nepatikrinus. Po 2016 metų gali atsigulti į lovą nors ir su pačiu Putinu, tačiau mūsų VSD tas menkai tedomina“, – pažymi jis.
T. V. Raskevičiaus teigimu, Z. Jedinskis, kaip buvęs Seimo narys, turi neribotą galimybę patekti į Seimo rūmus.
„Įdomu ir tai, kad 2016 metais Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą, kad į Seimo rūmus gali patekti visi buvusių kadencijų Seimo nariai. Tai nors Zbygis Seimo nario padėjėju jau nebedirba, po Seimo rūmus ir toliau vaikštinėja laisvai. Suprantu, kad leidimus patekti į Seimą neribotai turėtų turėti signatarai, buvę Seimo pirmininkai ar kiti valstybės vadovai, tačiau visi visų buvusių kadencijų Seimo nariai? ČIA JŪS RIMTAI?“ – atkreipia dėmesį Seimo narys.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
„Panašu, kad Seime yra susiformavęs nemenkas užutekis, kurį reikia padėti išardyti. Pagalvosiu, kaip galima tą efektyviai padaryti“, – pažymi jis.
ELTA primena, kad kovo pabaigoje Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.
„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.
Visgi viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungoje. Apie tai feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
Mitingas „Už Partnerystę ir Lygybę visiems Lietuvoje!“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pirmadienį sostinėje keli šimtai susirinkusių protestuotojų ragino palaikyti, jų teigimu, europietišką šeimos sampratą ir įtraukti į Seimo pavasario darbų sesiją Partnerystės įstatymą.
Anot renginio organizatorių, jei parlamentarai antradienį pritars Seimo narės Agnės Širinskienės iniciatyvai įstatymą išbraukti iš programos, įstatymas į Seimą sugrįžtų tik po kelerių metų.
Susirinkusieji buvo pasipuošę LGBT bendruomenės vėliavomis bei kita atributika, taip pat laikė plakatus su užrašais „Visos šeimos svarbios“, „Mes visi esame valstybė“.
„Gana mus skaldyti ir skirstyti. Visi vienodai mylime Lietuvą, Laisvę ir palaikome Ukrainą kovoje su „rašistais“. Visi esame žmonės, norintys elementarių teisių“, – teigė renginio organizatoriai.
Protestuotojai piktinosi argumentacija, esą Partnerystės įstatymo įtraukimas į Seimo darbotvarkę karo kontekste tik skaldytų visuomenę. Jų teigimu, šiomis dienomis būtina palaikyti europietišką, o ne, anot jų, „putinišką“ šeimos sampratą.
ELTA primena, kad antradienį Seimo posėdžių salėje parlamentarai vėl diskutuos dėl nevienareikšmiškai vertinamo Partnerystės įstatymo likimo pavasario sesijoje. Praėjusią savaitę tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, į kurią įtrauktas partnerystės įstatymas, užvirė aštrios diskusijos. Mat Seimo narė A. Širinskienė yra inicijavusi šio įstatymo išbraukimą iš programos, argumentuodama, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste nereikia skaldyti visuomenės.
Tuo tarpu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius dėl A. Širinskienės iniciatyvų kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją akcentuodamas, kad tokie parlamentarės siūlymai riboja jo kaip Seimo nario mandatą.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laisvės frakcijos nario, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus teigimu, siūlymas migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe nėra pamirštas ir jį politikas ketina teikti tada, kai bus jaučiamas poreikis. Anot T. V. Raskevičiaus, nors idėja sulaukė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos kritikos, niekas neišsakė alternatyvų, todėl repatriacijos galimybė išlieka vieninteliu sprendimo būdu.
„Pasiūlymas išlieka aktualus. Po to, ką šiandien pasakė vidaus reikalų ministrė, kad Baltarusijoje yra nuo septynių iki penkiolikos tūkstančių asmenų, kurie potencialiai galėtų bandyti kirsti ES sieną ir akivaizdu, kad iki šiol taikomas diplomatijos spaudimas, sankcijų politika teigiamų rezultatų nedavė ir žmonės nėra grįžę į kilmės valstybes, tai, aš manau, kad mano pasiūlymas bet kurią akimirką gali vėl optimizuotis“, – trečiadienį Eltai teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
T. V. Raskevičiaus teigimu, jo vardu inicijuotas projektas bus teikiamas tada, kai bus matomas poreikis.
„Tie pasiūlymai yra suformuluot ir aš esu juos pasiruošęs kartoti, kai situacija taps aktuali. Akivaizdu, kad pastarosiomis savaitėmis situacija yra deeskalavusi, panašu, kad žmonės nebando masiškai kirsti sieną, bet jeigu bandys, jie bus teikiami ir siūlomi iš naujo“, – teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Nors projektas sulaukė kritikos, tačiau, anot T. V. Raskevičiaus, išsakytų alternatyvų nebuvo, todėl keisti pasiūlymo nėra prasmės.
„Keisti nieko neplanuoju, nes visa išsakyta kritika tiek iš idaus reikalų ministerijos, tiek iš Migracijos departamento buvo apie tai, kodėl būtų sunku arba komplikuota tokį pasiūlymą įgyvendinti, nesiūlant jokių alternatyvų. Man atrodo, politikų pagrindinė užduotis ir yra išspręsti sudėtingus klausimus, o ne sugalvoti milijoną priežasčių, kodėl vieną ar kitą daryti neverta“, – teigia T. V. Raskevičius.
ELTA primena, kad T. V. Raskevičius pasiūlė nelegalių migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe. Anot jo, nelegalių migrantų grąžinimas į kilmės šalis dar prieš apręžimą padėtų įkaitais tapusius žmones išlaisvinti nuo Lukašenkos šantažo.
Žmogaus teisių komiteto pirmininko teigimu, visi trečiųjų šalių civiliai turėtų būti gabenami į pasienyje esančius migrantų centrus, kuriuose jie gautų humanitarinę pagalbą ir pasiūlymą pasinaudoti humanitariniu koridoriumi repatrijuojant. Atsisakę savanoriškai grįžti į kilmės valstybes, migrantai ir toliau turėtų būti apgręžiami į Baltarusiją.Kiek vėliau T. V. Raskevičius paskelbė, kad projektą ketina aptarti su Laisvės partijos nariais. Vis dėlto apie įvykusį aptarimą pranešta nebuvo, o siūlymas sulaukė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos kritikos.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad sudarytos repatriacijos galimybės nelegaliai sieną kertantiems migrantams sugriautų santykius su kaimyninėmis šalimis.
„(…)Iš esmės Raskevičiaus siūlymas sudraskytų mūsų santykius su Lenkija ir Latvija. Mes turime būti vieningi ir laikytis bendros pozicijos“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Baimę L. Kasčiūnui kėlė ir tai, kad, įsileidus nelegalius migrantus į Lietuvos teritoriją, atsirastų terpė migrantams manipuliuoti esama situacija. Anot jo, nelegalūs migrantai prie sienos gali nurodyti, kad nori išskristi, tačiau Lietuvoje pradėtų prašyti prieglobsčio.
NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas siūlymu taip pat suabejojo. Pasak jo, migrantų grąžinimu į kilmės šalis turėtų rūpintis Baltarusija ir T. V. Raskevičiaus kilni mintis yra nesuderinta su galimybėmis ir realiomis situacijomis.
„Visi migrantai yra Baltarusijos pusėje, todėl iš tos pusės reikia spręsti klausimus. Mūsų dabartiniai tikslai, susivienijus visoms ES valstybėms, yra migrantus apgręžti, todėl klausimais, kaip juos grąžinti į kilmės šalis turėtų rūpintis daugiausia Baltarusija“, – teigė D. Gaižauskas.
Pastaruoju metu vis dažniau galime sulaukti pareiškimų net iš aukščiausiųjų pasaulio tribūnų apie tai, kad jau neva būtų laikas pradėti baudžiamąjį persekiojimą tų žmonių, kurie vis dar pasisako prieš genderizmo ideologiją ir neskuba pašlovinti įsiteisinusios homoseksualizmo praktikos. Žinia, tokie raginimai neatsiranda tuščioje vietoje, o yra grindžiami vadinamųjų pažangiečių įsitikinimo, kad tolesnė pasaulio pažanga neišvengiamai bus susijusi su totaline lyties, šeimos ir tautos duotybių dekonstrukcija.
Jau seniai buvo gviešiamasi pasaulį seną išardyti, tačiau kai šiandien vėl ir vėl girdime intensyvėjančius raginimus užvaikyti tradicinės šeimos šalininkus, nevalingai kyla klausimas – ar ne laikas būtų pradėti steigti savigynos būrius nacionaliniu ir pasauliniu mastu?
Taigi – genderizmo ideologija ir homoseksualizmo praktika nėra tik privatus elgesio tipo pasirinkimas, draugų ratelyje palaikomas ekstravagantiškų polinkių kultas, bet greičiau yra agresyvaus veikimo ideologija, kviečianti pradėti medžioklės sezoną su garsiais varovų pasišūkavimais. Tai ypač akivaizdu Lietuvoje, kai pažangos trubadūrais prisistatantys asmenys netveria savo kailyje ragindami sukviestus medžioklius pačiu brutaliausiu būdu, įtraukiant net represine valstybės struktūras, susidoroti su tais tautiečiais, kuriems vis dar niekaip nedašunta, kad šviesią ateitį žmonijai gali užtikrinti tik toks homoseksualų vaizduotės užganėdinimas, kai mažuma taps dauguma, o dauguma – mažuma, ir čia dar būtinai nesuvokiamos loginės sekos pagrindu priduriant, kad reikia užkardyti kelią taip pat tiems nesusipratėliams, kurie su karčia mina pasitinka išvadą, kad žydai yra ponų rasė, o lietuvių populiacijai geriausiu atveju lieka tik baudžiauninko mentaliteto puoselėjimo užduotis.
Homoseksualų vėliava. EPA – ELTA nuotr.Siaubūnas. Slaptai.lt fotografija
Net laisviausi Lietuvos protai gerai supranta, kad nuomonių įvairovė yra toleruojama tik visuomenės apačiose, o kilimą karjeros laiptais gali užtikrinti tik radikali sąmonės vivisekcija, visiškas nekarjeratabilių nuomonių išsižadėjimas, tobulo baudžiauninko pašaukimo naštos prisiėmimas. Be to, apsimesti čia nepavyks, reikės persiimti baudžiauninko dvasia su dideliu aplombu ir įtikėjimu taip suprantamos karjeros pažado palaima. Tokie štai yra pirmąja besivadinančios Lietuvos vargai… Ta proga negaliu susiturėti nepastebėdamas, kad man labai simpatiška ir miela Nida Vasiliauskaitė, kaip atrodo, vis dėlto truputėlį klysta, kalbėdama apie antikonjunktūrinio nusiteikimo partijos, ironišku „Antroji Lietuva“ pavadinimu, sukūrimo pagal LGBT bendruomenės pavyzdį galimybę, jau vien dėl to, kad būtent homoseksualų pajėgos šiandien yra pirmosios Lietuvos avangardas (neironiškas), savotiškas mūsų dienų proletariatas, kuris neturi Tėvynės, o tik interesus.
Ne, nebūkite tikras, kad gėjus – neįkas. Ypač nepalanki aplinkybė yra tai, kad visų Lietuvoje vienaip ar kitaip instancionalizuotų, su valstybės vardu siejamų Žmogaus teisų gynimos organizacijų vadovų pozicijas šiandien užima išimtinai homoseksualai. Ar ir dabar sakote, kad Lietuvoje žmonės pasirenkami į raktines pozicijas, neatsižvelgiant į seksualinę orientaciją??? Kaip atrodo bent man, tokia selekcija žmogaus teisių gynimo sferoje savaime yra kracho nuoroda, žmogaus teisių problematikos išniekinimas, ypač kai čia dar prisideda politinė korupcija ir nepotizmo kraštutinumai. Visas šios nešvankios situacijos grožis atsivėrė iš karto, kai vadinamieji žmogaus teisių aktyvistai homoseksualistai, pasinaudodami Lietuvą ištikusia nelegalių migrantų krize, užpuolė mano šalį iš pasalų taip netikėtai ir ne mažiau bjauriai kaip užkratą platinantys šikšnosparniai vampyrai.
Izraelio ambasadorius Lietuvoje ponas Yossef LevyJAV ambasadorius R. S. Gilchristas, JAV ambasados Vilniuje nuotr.
Žiū: Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tiesiog tapatina žmogaus teisių problematiką su homoseksualizmo propaganda, automatiškai dėdama lygybės ženklą tarp, švelniai tariant, nevienarūšių reiškinių. Negaliu pasakyti, dėl kokios priežasties atsiranda toks vištakumas – ar tai yra indokrinacijos spaudimo į smegenis, ar paprasčiausio kvailumo pasekmė? Tačiau nekyla jokių abejonių, kad būtent ši moteriškaitė su pavargusiu nuo gimdymo veidu tapo tobulu Lietuvos politinės sistemos intoksikacijos laidininku, kas ypač ryškiai pasimatė anosios tarpininkavimo žydų nacistų užmačioms sužlugdyti Genocido centro veiklą atveju. Kaip visi gerai žinome, čia pasižymėjo du reziduojantys Lietuvoje su prigimtiniu polinkiu į apipjaustymo meną žydų tautybės ambasadoriai skaistaveidžiai, kurie šįkart persistengė, visiškai nupjaudami Tai. Tokiu būdu gražiai kartais pavadinamas Tautos atminties institutas buvo atskirtas nuo lietuvių tautos kamieno, o amputuotas organas, kaip žinome, yra tik fiziologinė atlieka, keliaujanti į šiukšlių dėžę. Savo ruožtu Viktorija Čmil, kaip atrodo, įgijo ne mažesne teisę kaip Vanagaitė būti tituluojama kastracijos mokslų magistre.
Tačiau yra Lietuvoje toks naivuolis Gitanas Nausėda, kuris, išrinktas prezidentu, kaip atrodo, tebepuoselėja iliuziją apie tai, kad būtų galima pabandyti apjungti abi Lietuvas. Todėl nenuostabu, kad anas susilaukia nežaboto labiausiai užsiangažavusių konjunktūrinkų puolimo. Užteks dėl pavyzdžio paminėti tik vieną Rimvydą Valatką, kiekvieną savaitgalį besispjaudantį nuodingomis seilėmis, kiti, minėk neminėjęs, iškart pasimiršta dėl jų nereikšmingumo ir neišraiškingumo. Kita vertus, man gaila ir šiandien taip besibjaurojančio R. Valatkos, kažkada legendinio redaktoriaus, bijau, kad vieną kartą jo neužsmaugtų tulžis. Todėl, prašau, imkite ir padovanokite R. Valatkai pono G. Nausėdos manekeną, tarkime, pripučiamą lėlę, su kuria ekslegendinis žurnalistas galėtų išsidūkti per naktį, tūkstantų kartų pasmaugdamas dabartinio Lietuvos prezidento muliažą, ir tokiu būdu atsikratęs nesveiko įtūžio, po to vėl galėdamas grįžti į gyvą viešosios erdvės tikrovę taip tarsi nieko nebuvo, demonstruodamas normalaus žmogaus refleksus. O jeigu žurnalistu pritrūktų draugijos manekeno išniekinimo apeigose, jam tikriausiai neatsisakytų patalkinti ta pati Maldeikienė, kuri apšlapinusi Nausėdos manekeną, kaip atrodo, ekstazės sparnais pasikeltų į devintąjį dangų.
Išties, yra kažkas manekeniško visados pasitempusio, doro veido žmogaus povyzoje. Tačiau tai, be visa ko kito, nėra pats blogiausias dalykas pasaulyje, kuris savo esme yra vitrina.
XXX
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po nesmagaus pasvarstymo vis tik norėčiau baigti linksmesne gaidele, užduodamas štai tokią mįslę: kas yra bendro tarp nacistų ir gėjų? Be jokios abejonės, bendrumo pagrindas čia yra maniakinis potraukis paradams. Be to, kaip atrodo, tokios paradų manijos nei vienu, nei kitu atveju paprastojo ekshibicionizmo polinkio poveikiu žmogaus pasirinkimams nepaaiškinsi, čia, manding, į paviršių prasiveržia labiau giluminis narcisizmo kompleksas. Kartą užmatęs išviešintas didžiosios internetinės žiniasklaidos portale Vytauto Tomo Raskevičiaus su paradine profesionalaus gėjaus uniforma nuotraukas, netikėtai pats sau pagalvojau, kad taip ar labai panašiai ir turėtų atrodyti postmoderniųjų laikų karnavalinis fiureris…
Tomas Vytautas Raskevičius susitiko su Prezidentūros atstovais. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius po susitikimo su Prezidentūros atstovais džiaugėsi, kad šalies vadovai pagaliau pradėjo diskutuoti ir ieškoti konstruktyvių sprendimų lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo klausimu, kurio politikai, pasak jo, ilgą laiką vengė. Laisvės frakcijai priklausantis politikas įvykusį susitikimą vadina dialogo pradžia bei kartu pažymi, kad Prezidentūra esą yra linkusi ieškoti konstruktyvių sprendimų.
„Labai džiaugiuosi Prezidentūros kvietimu imtis tam tikro tarpininko vaidmens susodinant visas grupes prie stalo, nuleidžiant tą įtampą visuomenėje ir ieškant konstruktyvių sprendimų“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo T. V. Raskevičius, kartu pasidžiaugdamas, kad pats prasidėjusios diskusijos faktas esą yra pozityvus ženklas ieškant sprendimų.
„Svarbiausia, man atrodo, šitame etape yra kalbėti, nes ilgą laiką politikai ir šalies vadovai vengė šio klausimo. Labai džiaugiuosi, kad šiuo metu apie tai yra diskutuojama“, – įsitikinęs parlamentaras.
Pasak jo, skirtingas pažiūras partnerystės klausimu turinčias interesų grupes prie vieno stalo esą siekianti susodinti Prezidentūra žengia tinkamu keliu, ieškant sprendimo.
„Aš tikrai esu dialogą visuomenėje teigiantis politikas, manau, kad sudėtingose diskusijose galime surasti sprendimus. Grupės gali būti įvairios, tai ir politiniai, ideologiniai oponentai, bet svarbiausia yra pokalbis ir konstruktyvaus sprendimo paieška“, – tvirtino Laisvės frakcijos narys.
Kartu ŽTK pirmininkas patikslino, kad tarp Partnerystės projekto rėmėjų ir Prezidentūros yra daugiau aspektų, dėl kurių sutariama, negu tų, dėl kurių galėtų kilti ginčai.
„Manau, kad sąlyčio taškų yra daugiau negu skirtumų“, – mano T. V. Raskevičius.
P. Mačiulis: prezidentas nuosekliai laikosi pozicijos, kad būtina sureguliuoti bendro gyvenimo klausimus
Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis žurnalistams sakė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda nuosekliai laikosi pozicijos, jog būtina sureguliuoti bendro gyvenimo klausimus tiems piliečiams, į kuriuos ir taiko Seimo palaikymo nesulaukęs Partnerystės įstatymas. Klausimas lieka, pažymi patarėjas, kokiu būdu ir forma tai reikėtų padaryti.
„Didžiausias dėmesys yra tam, kaip sureguliuoti bendro gyvenimo (klausimus – ELTA) ir įteisinti tai įstatymais. Prezidentas nuosekliai laikosi pozicijos, kad šio sureguliavimo reikia, jis yra reikalingas ne tik tos pačios lyties poroms, jis reikalingas kur kas didesnei visuomenės daliai. Kokiu būdu tai padaryti: ar kuriant naujus įstatymus, ar Civiliniu kodeksu – tai jau yra diskusija dėl formos. Prezidentas yra išsakęs poziciją, kad, jo nuomone, Civilinio kodekso pakeitimai galbūt būtų ir teisingesnis kelias. Bet viską reikia palikti diskusijoms“, – S. Daukanto aikštėje žurnalistams sakė P. Mačiulis.
Paklaustas, ar matytų galimybę paremti Partnerystės įstatymą, jei šis rudenį Seime būtų priimtas, P. Mačiulis tvirtino, kad prezidentas jau yra išsakęs paramą tos pačios lyties asmenų santykių sureguliavimui.
„Turbūt palaikymas tokio sureguliavimo prezidento jau yra išsakytas. Labai svarbu atsižvelgti į suinteresuotas grupes, skirtingas nuomonių grupes ir girdėti tiek mažumas, tiek nepabijokime išgirsti vyskupų nuomones tam, kad rastume bendrus vardiklius ir pasiektume to, ko Lietuvai tikrai reikia“, – teigė jis, pažymėdamas, kad reikia į diskusiją šiuo klausimu pažiūrėti kitu kampu.
„Seime įstatymas yra sustojęs, diskusija yra baigta. Dėl to reikia iš naujo pažiūrėti kitu kampu į šią situaciją ir pradėti nuo balto lapo“, – sakė P. Mačiulis.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo plenariniame posėdyje antradienį planuojamas pateikti daugybę emocijų visuomenėje sukėlęs lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektas. Įveikus pateikimo stadiją parlamente, įstatymas toliau būtų svarstomas komitetuose. Kartu su projektu pateiktas ir Darbo partijos frakcijos nario Andriaus Palionio pasiūlymas, kurį priėmus, partnerystę galėtų sudaryti tik skirtingų lyčių poros.
Lyčiai neutralios Partnerystės projekto iniciatoriai teigia, kad Partnerystės įstatymas reglamentuos nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius. Juo sprendžiamos praktinės kartu gyvenančių partnerių problemos: sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą, leidžiama paveldėti be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai.
Parengtame įstatymo projekte taip pat numatoma leisti pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti partneriui sveikatos priežiūros srityje. Taip pat projekte numatoma galimybė gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
„Darbietis“ siūlo Partnerystės institutą taikyti tik skirtingų lyčių porų santykiams
Seime kartu įregistruotas ir Darbo partijos frakcijos nario Andriaus Palionio pasiūlymas Partnerystės projektui, kurio esmė – panaikinti lyties neutralumą šiame institute. Jeigu šis „darbiečio“ pasiūlymas sulauktų parlamentarų palaikymo pateikimo metu, komitetuose toliau kartu būtų svarstoma ir galimybė priimti įstatymą, kuriuo partnerystę sudaryti galėtų tik heteroseksualios poros. Šis siūlymas teikiamas argumentuojant Konstitucijos 38 straipsnio nuostatų išsaugojimo poreikiu.
„Pasiūlymo tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame yra įtvirtinta šeimos instituto paskirtis ir reikšmė, nuostatų įtvirtinimą Partnerystės įstatyme“, – rašoma kartu su Partnerystės projektu įregistruotame A. Palionio pasiūlyme.
Visgi Laisvės frakcijos narys ir vienas iš Partnerystės įstatymo projekto iniciatorių Tomas Vytautas Raskevičius tvirtino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos Žmogaus teisių konvencijai prieštarauja ne jo pateiktas projektas, o būtent „darbiečio“ pasiūlymas.
„Kalbant apie registruotos partnerystės institutą išimtinai skirtingų lyčių poroms, yra 2013 metais Europos žmogaus teisių teismas priėmęs sprendimą „Vallianatos prieš Graikiją“, kur aiškiai yra pasakęs, kad Lietuvoje numatyta galimybė Civiliniame kodekse partnerystę sudaryti tik vyrui ir moteriai galimai prieštarauja Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius, kartu pažymėdamas, kad šis A. Palionio siūlymas būtų nesuderinamas ir su mūsų šalies Konstitucija.
Seimo narys Andrius Palionis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Taip pat toks kolegų siūlymas nesuderinamas ir su Konstitucinio Teismo 2019 metų nutarimu, kuriame yra detalizuojama šeimos sąvoka ir kalbama apie įvairių teisinių instrumentų apsaugą, galimą įvairioms šeimos rūšims ir formoms. Tai labai norėtųsi, kad kolegos teiktų teisiškai raštingus ir pagrįstus pasiūlymus“, – teigė Laisvės frakcijos narys.
ELTA primena, kad penktadienį įregistruotą įstatymą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo nariai Algirdas Sysas, Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Gentvilas, Ieva Pakarklytė, Andrius Navickas.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Konservatorių lyderis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad įsismarkavusiosiose diskusijose dėl Stambulo konvencijos ar partnerystės įstatymo kartais galėtų įsikišti ir teisėsauga.
„Man kelia nerimą asmeniškumai. Jie kartais perauga į grasinamą toną. Todėl tikrai tai reikėtų stabdyti. Kai kuriais atvejais (tą daryti galėtų – ELTA) gal ir teisėsauga. Nereikia leisti įsibėgėti diskusijai, kad ji taptų pilietiniu karu“, – po susitikimo su prezidentu antradienį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras.
G. Landsbergis taip pat pakomentavo ir tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda diskusijoje dėl Stambulo konvencijos pareiškė stojantis į užsipulto kunigo Algirdo Toliato pusę. G. Landsbergis, kaip ir premjerė Ingrida Šimonytė, ragino atsižvelgti į tai, kad viešojoje erdvėje įžeidimų ar net grasinimų susilaukė ir kita pusė – pirmiausiai Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
„Mano supratimu, diskusija turi būti ne apie vieną ar kitą pusę ir ne apie vieną ar kitą asmenį. Dėl to, kad įžeidimų ir karčių žodžių, ir netgi grasinimų skrieja gal net daugiau į Seimo pusę ir žmonėms, kurie ten kelia klausimus – ponui Raskevičiui. Aš sakyčiau, kad pirmiausiai reiktų deeskaluoti temą ir pradėti tęsti diskusiją apie klausimo turinį: dėl ko Lietuvai reikalinga ši konvencija, kodėl ją reikia ratifikuoti, kokias papildomas apsaugas žmonėms ji suteiktų – jeigu suteiktų“, – sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis, paklaustas žurnalistų, ar ketina palaikyti Laisvės partijos ruošiamą įstatymo projektą, numatantį ir tos pačios lyties asmenų partnerystės galimybę, atsakyti negalėjo. Pasak politiko, pačią instituto idėją jis palaiko, tačiau ar palaikys konkrečiai patį įstatymą, dar pasakyti negalintis, nes jo nėra matęs.
„Aš paties įstatymo dar nemačiau. Neįsivaizduoju, koks bus galutinis jo variantas pateiktas Seimui. Jeigu jis bus tinkamas – aš patį tokį institutą palaikau“, – teigė G. Landsbergis.
Pirmadienį šalies vadovas G. Nausėda, reaguodamas į dėl Stambulo konvencijos kilusias diskusijas, pareiškė, kad stoja į kunigo A. Toliato pusę.
„Šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija – žmonės, kurie įsivaizduoja galį maišyti su purvais kitaminčius ir tai daryti kartais šlykščia forma… Jie laiko save nebaudžiamais. Manau, kad su šituo mes neturime taikstytis, ir šiandien aš stoju į gerbiamo kunigo Toliato pusę pirmiausia todėl, kad aš stoju į jo kaip žmogaus pusę. O kokiai jis atstovauja pozicijai – tai yra išvestinis klausimas. Dėl pozicijų mes galime diskutuoti, tačiau darykime tai pagarbiai vienas kitam“, – sakė G. Nausėda ir nesiryžo atskleisti, kokia jo asmeninė nuomonė dėl Stambulo konvencijos.
Tuo tarpu I. Šimonytė pastarąją savaitę Eltai duotame interviu teigė, kad nors pati ir nepritaria Bažnyčios pozicijai dėl Stambulo konvencijos ar dėl partnerystės įstatymo, kunigas Algirdas Toliatas, pažymi ji, buvo nepagrįstai užsipultas. Politikės teigimu, labai svarbu, kad visi dalyvaujantys šioje diskusijoje kalbėtų argumentų kalba.
