Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. ELTA / Marius Morkevičius
Vilniuje šią savaitę viešėjęs Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sulaukė kritikos, nes valstybiniais apdovanojimais pagerbė du Lietuvoje gyvenančius lenkų tautybės politikus – Waldemarą Tomaszewskį ir Stanislawą Pieszko, kurie visuomenėje nevienareikšmiškai vertinami dėl savo pozicijos Rusijos atžvilgiu.
Visgi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Andrzejus Pukszto mano, kad atsakomybė dėl šio įvykio turėtų kristi Lenkijos premjero politinei komandai, kuri greičiausiai ir priėmė sprendimą, kam apdovanojimai bus įteikti.
„Aš manau, kad visgi tai ne paties premjero iniciatyva. Juk „ant“ Lenkijos premjero galvos, ko gero, ne tautiečių užsienyje globos klausimai yra patys svarbiausi, nors tai irgi yra neatsiejama Lenkijos politikų ir Lenkijos premjero aktyvumo arena. Bet dabar Lenkija vaidina labai didelį vaidmenį Europoje ir visame regione. Tad esu linkęs manyti, kad tai nesusipratimas, dėl kurio, žinoma, negalima užmerkti akių“, – Eltai teigė A. Pukszto.
Lenkijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt foto
Visgi politologas svarsto, kad sprendimą valstybinius apdovanojimus įteikti V. Tomaszewskiui ir S. Pieszko galėjo sąmoningai priimti ir kažkas iš premjero komandos, siekiant jį diskredituoti.
„Ko gero, tai yra pamoka, kad visada reikia būti labai atsargiems, nes niekas nėra apsaugotas nuo klaidų. Ko gero, kažkas premjero aplinkoje padarė klaidą arba specialiai norėjo jį diskredituoti, nes Lenkijoje prasideda rinkiminė kova dėl rudenį vyksiančių parlamento rinkimų, tad atmosfera yra labai įkaitusi“, – sakė profesorius.
„Aš manau, kad dauguma Lenkijos visuomenės tikrai nepalaiko tokių lyderių, kaip S. Pieszko ir W. Tomaszewskis. Tiesiog tai kažkokie lokaliniai, parapijiniai interesai arba nesusipratimai“, – taip pat pažymėjo jis.
R. Duchnevičius: manau, tai buvo kažkieno sąmoningas sprendimas, tačiau premjeras apie jį nežinojo
Socialdemokratas Vilniaus miesto meras Robertas Duchnevičius taip pat mano, kad aiškintis, kas nusprendė W. Tomaszewskiui ir S. Pieszko įteikti Lenkijos valstybinius apdovanojimus, reikėtų pradedant nuo premjero M. Morawieckio politinės komandos.
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai nėra aukščiausio rango apdovanojimas, jis, kaip suprantu, yra naujai sukurtas premjero kanceliarijos, tad vis tiek turi būti kažkokia teikimo procedūra. Tik klausimas, kaip ta teikimo procedūra atrodė. Nes, kaip suprantu, premjeras gal ir nežinojo, kam reikės įteikti apdovanojimą, ir toje scenoje buvo tarsi savotiškas įkaitas. Nes tu esi ten ir turi tai padaryti“, – Eltai teigė R. Duchnevčius.
„Manau, kad tai yra kažkoks sąmoningas, suplanuotas žingsnis, nežinant pačiam premjerui. O kas iš aplinkos už tai atsakingas, tai reikia gilintis į procedūras, kaip tas teikimas atrodo, ir tada turbūt būtų galima atrasti už tą procesą atsakingus žmones“, – taip pat pažymėjo jis.
Nors politikas pažymi, kad abu apdovanotus asmenis galima vertinti skirtingai, tačiau, pasak jo, labiau stebina sprendimas apdovanojimą įteikti S. Pieszko.
„Dėmesį atkreipčiau ne tiek dėl pono W. Tomaszewskio, kiek dėl pono S. Pieszko, kuris nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu būdamas deputatu susilaikė balsuojant dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tai man yra dar įdomesnis dalykas. Bet abi asmenybes galime vertinti įvairiai “, – sakė jis.
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neperskaičiuoti balsų antrame Vilniaus rajono mero rinkimų ture.
„Vakar partija apskundė tą dalį VRK sprendimo, kuriuo nuspręsta neperskaičiuoti balsų Vilniaus rajone“, – Eltai patvirtino LLRA-KŠS pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis.
„Vakar buvo paskutinė diena, kada galima apskųsti sprendimą“, – sakė jis ir pažymėjo, kad mero rinkimus Vilniaus rajone pralaimėjusi partija į teismą gali kreiptis ir dėl kitų aplinkybių.
„Dabar advokatai organizuoja šį klausimą (…) Likusiems klausimams duodama 30 dienų nuo sprendimo“, – sakė W. Tomaszewskis.
Politikas kartojo jau pirmąjį rytmetį po rinkimų išsakytus priekaištus dėl esą fiksuotų pažeidimų Vilniaus rajono mero rinkimuose. Tuomet W. Tomaszewskis kėlė klausimus dėl šaulių dalyvavimo rinkimų metu – net metė įtarimų Vilniaus rajono jaunimui, esą galėjusiam slėpti senjorų pasus, kad šie nepareikštų pilietinės valios. Toliau politikas kelia klausimą dėl esą vienoje rinkimų apylinkėje dingusių balsų už LLRA-KŠS kandidatą į Vilniaus rajono merus Waldemarą Urbaną.
„Buvo pastebėtas balsų vogimas. Vienoje apylinkėje buvo pavogta 100 balsų iš Urbano ir atiduota Duchnevičiui. Taigi – tai jau 200 balsų: minus vienam ir plius kitam. Taip pat yra įtarimų, kad tai galėjo būti ir kitose apylinkėse. O tokių apylinkių net 54“, – kalbėjo W. Tomaszewskis.
ELTA primena, kad netrukus po antrojo merų rinkimų turo VRK gavo LLRA-KŠS skundą, kuriame buvo nurodyti galimi rinkimų organizavimo ir balsavimo proceso pažeidimai.
Nors įvertinus šias aplinkybes, VRK narių gretose atsirado siūlymų tenkinti LLRA-KŠS skundą ir perskaičiuoti Vilniaus rajono rinkėjų balsus, visgi, komisija balsavimu nusprendė priešingai. Vilniaus rajono mero rinkimų rezultatai buvo patvirtinti. Juos, surinkęs 50,2 proc. balsų, laimėjo socialdemokratas Robertas Duchnevičius. Tuo tarpu LLRA-KŠS kandidatas Waldemar Urban, surinkęs 49,07 proc. balsų, turėjo pripažinti pralaimėjimą.
LLRA-KŠS nepripažįstant rezultatų, neapsieita be incidentų ketvirtadienį. Vilniaus rajono valdžia sudarė keblumų VRK perduodant rinkimų biuletenius. Sklandžiam dokumentų pristatymui sutrukdė Vilniaus rajono savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai. Tik po kilusio šurmulio ir su policijos palyda pavyko išgabenti rinkimų dokumentus iš Vilniaus rajono.
LLRA-KŠS frakcijos narys Zbignevas Jedinskis ir Europos Parlamento narys, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Politologai įvertino dar vieną skandalą, kilusį dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narių pasisakymų. Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė, komentuodama šiai partijai priklausančio Zbignevo Jedinskio pareiškimą, kad Lenkija turėtų palikti Europos Sąjungą ir NATO bei megzti ryšius su Rusija, sako, kad tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad LLRA-KŠS kelia klausimų saugumo požiūriu.
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Marijušas Antonovičius pažymi, kad ir partijos lyderio Valdemaro Tomaševskio komunikacija pamažu partiją tempia žemyn. O tai, akcentuoja politologas, gali atsispindėti jau artimiausiuose rinkimuose.
R. Urbonaitė pripažįsta: LLRA-KŠS kelia daug klausimų saugumo prasme
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad dar vieną skandalą LLRA-KŠS stovykloje galima vertinti kaip įrodymą, kad šios politinės jėgos atstovai turi vis mažiau bendro su Lietuva ir Lenkija.
„Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjunga, tiksliau, dalis šios partijos žmonių, turi labai mažai ką bendra tiek su Lietuva, tiek su Lenkija. Toks jausmas, kad dalis partijos žmonių žiūri tik solovjovus, kiseliovus ir dirba būtent tų pačių laidų žiūrovų/rinkėjų adresu. Tai ir yra paradoksas, kad jie naudojasi demokratinės valstybės laisvėmis, gėrybėmis tam, kad aukštintų autoritarinius režimus, tuo pačiu menkindami savo valstybę“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.
Kaip teigė MRU politologė, partijos prasilenkimą su Lietuvai ir Lenkijai svarbiomis vertybėmis rodo ir daugiau pavyzdžių. Pavyzdžiui, skandalas, kuris kilo kai LLRA–KŠS sąrašo lyderiu buvęs Z. Jedinskis savo socialiniame tinkle pareiškė, kad protestuotojus brutaliai talžiusi Baltarusijos policija tiesiog gina šalies Konstituciją. Politologės teigimu, partijos atstovai net ir didžiausių skandalų metu nesugebėdavo parodyti vienareikšmiškos pozicijos. Ne išimtis, anot jos, ir LLRA-KŠS atstovės Ritos Tamašunienės reakcija į paskutinius Z. Jedinskio pareikšimus.
„Tamašunienės veiksmai visiškai skiriasi nuo jos žodžių. Šiandien ji lygiai taip pat išsigynė bet kokio pasmerkimo, atsiribojimo nuo to, ką daro Jedinskis. Kitaip, tariant, sakau, kad aš nepritariu, bet nematau problemos, kai tas pats Jedinskis veda rinkimuose partijos sąrašą ir dirba kolegos komandoje“, – sakė ji.
Todėl, apibendrindama tęsė R. Urbonaitė, galima konstatuoti, kad LLRA-KŠS pozicija ir jos santykis su Lietuva, tikrai kelia daug klausimų net ir Lietuvos saugumo prasme.
„Ši partija vis dar tokia yra, nes nesulaukdavo atsako už savo veiksmus. Aš priminsiu 2020 metus. Ką tuomet padarė koalicijos partneriai. Jie tiesiog pašnekėjo su Tomaševskiu, tačiau LLRA-KŠS kaip buvo, taip ir liko valdžioje. Niekada nebuvo kitų partijų radikalaus atsiribojimo. Ši partija tiesiog plaukdavo, nes jai būdavo viskas atleidžiama. Ši partija ir jos žmonės jaučia nebaudžiamumą ir tai, kad gali sėdėti ant dviejų kėdžių“, – apibendrino politologė.
V. Tomaševskio laikysena turės padarinių rinkimuose: LLRA-KŠS gali tapti nebereikalinga
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas M. Antonovičius pažymi, kad, nesikeičiant partijos retorikai, politiko komunikacija gali turėti itin neigiamos įtakos rinkimų rezultatams. Mat, M. Antonovičiaus teigimu, vis daugiau rinkėjų pastebi, kad partija su savo komunikacija ir priimamais sprendimais jiems tampa nereikalinga.
„Daugybė ankstesnių situacijų rodo, kad ponas Tomaševskis yra tam tikra prasme kietakaktis žmogus, nelabai gebantis pakeisti savo požiūrį ir prisitaikyti prie naujos situacijos. Iš esmės jis vadovaujasi ta pačia logika, kuria vadovaujasi jau daugiau nei dešimt metų – kad lenkai už juos ir taip balsuos. Kitaip tariant, dėl lenkų ir dėl rusų balsų kovoti nereikia“, – ketvirtadienį Eltai teigė M. Antonovičius.
Kita vertus, politologas pažymi, kad pastaruoju metu karo kontekste girdima LLRA-KŠS pirmininko retorika yra kiek švelnesnė, nei buvo anksčiau. Vis gi, akcentuoja jis, užimama pozicija išlieka ta pati.
„Retorika šiek tiek švelnesnė, sąmoningai nukreipta į rusiškų kanalų apsaugą, bet tai yra bandymas sau užsitikrinti palaikymą, nes, reikėtų turėti omenyje, kas susiję su Lietuvos rusais, tai jie neturi atstovo. Pas juos įvykusi tam tikra politinė dezorganizacija“, – teigė VU TSPMI politologas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Lietuvos rusų sąjunga yra išformuojama, Klaipėdoje buvęs rusų aljansas irgi praktiškai subyrėjęs, taip pat kaip ir penkių procentų Lietuvos rusų elektoratas, o dalis jų tikrai yra nepatenkinti dėl tų kanalų uždarymų. Bet jie kaip ir neturi jokių politinių atstovų, todėl čia Tomaševskis mato savo nišą ir bando ją tam tikra prasme susigrąžinti“, – svarstė politologas.
Jis pažymi, kad LLRA-KŠS rinkėjų balsų skaičius tendencingai mažėja jau nuo 2019 metų.
„Ateityje kol kas nesimato pokyčių tose tendencijose, kurios prasidėjo nuo 2019 metų. Jau tuo metu savivaldos rinkimuose, ypač kas liečia Vilniaus miestą, sumažėjo balsuojančių už juos. 2020 metais jie nesugebėjo perkopti penkių procentų barjero. Aišku, apklausų tautiniu pagrindu nėra, bet bent jau žvelgiant pagal VRK duomenis, matosi labai aiškiai, kad ir lenkai už juos mažiau balsuoja“, – teigė politologas.
Be to, M. Antonovičius atkreipia dėmesį, kad valdantieji ima spręsti lenkams svarbius klausimus, todėl, jo teigimu, LLRA-KŠS partija ir patiems rinkėjams tampa nereikalinga.
Valdemaras Tomaševskis. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
„O jei dar pridėtumėme faktą, kad dabartinė valdančioji koalicija bent jau labai didelį žingsnį padarė sprendžiant pavardžių klausimą, dabartinė valdančioji koalicija sugrąžina lenkų kalbos valstybinį egzaminą, tai ta tendencija gali tęstis, nes dalis žmonių, buvusių rinkėjų mato, kad ta partija nėra visiškai reikalinga. Tai tas toks išsiskyrimas tarp realybės ir tai, kaip mąsto Tomaševskis, turėtų atsispindėti rinkimų rezultatuose“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad, panašu, jog V. Tomaševskio pozicija pastaruoju metu nebėra identiška laikysenai, kurią užėmė jo partijai Seime atstovaujantys parlamentarai. Vis tik, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, V. Tomaševskis kritikavo tai, kad, jo teigimu, visai nepagrįstai buvo nuspręsta uždaryti dalį rusiškų kanalų. Politiko neįtikina argumentai, kad rusiškų kanalų sustabdymas gali būti pateisinamas tuo, jog kone visos su Rusija susijusios medijos tampa agresyvios propagandos įrankiu. Rita Tamašunienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat V. Tomaševskis piktinosi ir dėl Seimo sprendimo svarstyti Kremliaus šovinistinės politikos simboliu paverstos Georgijaus juostelės draudimą. Jo teigimu, šio simbolio uždraudimas „būtų grįžimas į bolševikų laikus“, mat, jo supratimu, pati juostelė iš tikrųjų reiškia didvyrišką kovą prieš tikrąjį blogį – fašizmą.
Dar 2018 m. opozicijoje buvusiems konservatoriams pasiūlius uždrausti masiniuose renginiuose naudoti Georgijaus juosteles, V. Tomaševskis prakalbo apie politinių oponentų analfabetizmą.
Vilniaus rajono opozicija vienijasi prieš V. Tomaševskį. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus rajono opozicinės partijos rodo solidarumą prieš kovo mėnesį vyksiančius savivaldos rinkimus. Pasipiktinimas Valdemaro Tomaševskio vadovaujama ir Vilniaus rajoną valdančia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vykdoma politika suvienijo ir nacionaliniu lygmeniu konfrontuojančius opozicijos bei valdančiųjų politikus.
Vilniaus rajono politikai neslepia, kad įtampoje gyvenančių partijų solidarumo demonstravimas savivaldoje kyla „ne iš gero gyvenimo“, problemos, kurių LLRA-KŠS nėra linkusi spręsti savivaldoje, pasak opozicijos politikų, yra kur kas svarbiau nei nesutarimai tarp partijų lyderių.
„Rajone politikos mes bandome nedaryti. Dabar svariausia yra mūsų rajono žmonės ir jų interesai. Šiandien svarbiausi interesai – vaikų darželiai, mokyklos, infrastruktūra, apšvietimas, pėsčiųjų takeliai, stadionai. Kai esame savo partijose, mes savo ideologiją vystome, tačiau rajono lygmeniu mes nematome politinio skirtumo“, – naujienų agentūroje ELTA Vilniaus rajono opozicinių partijų surengtoje konferencijoje teigė Vilniaus rajono Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) skyriaus pirmininkas Algis Šatas.
Vienas iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicijos atstovų konservatorius Jonas Vasiliauskas tvirtino, kad iš savo atstovaujamų partijų vadovybių pagyrų dėl rodomos vienybės su ideologiniais oponentais nesulaukia. Tačiau kito kelio, tvirtino jis, tiesiog nematąs. Jo nuomone, opozicijos tarpusavio konkurencija rinkimuose iššūkio LLRA-KŠS mesti tikrai neleis.
Politikai pabrėžia, kad pagrindinės problemos Vilniaus rajone – lietuvių ugdomąja kalba veikiančių darželių stygius, nesprendžiamos susisiekimo ar gyventojų vietos deklaravimo problemos.
„Vilniaus rajoną nuo pat Lietuvos nepriklausomybės valdo viena ir ta pati politinė jėga, ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl Vilniaus rajonas vis labiau atsilieka nuo kaimynystėje esančių regionų. Dabartinė rajono valdžia, siekdama siaurų savo politinių interesų, visiškai nesistengia vienodai dirbti visų gyventojų labui“, – spaudos konferencijoje sakė TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas ir kandidatas į Vilniaus rajono merus Gediminas Kazėnas.
Opozicijos skaičiavimais Vilniaus rajone trūksta apie 600 vietų lietuvių kalba ugdančiuose darželiuose. Jų teigimu, LLRA-KŠS šios problemos nesprendžia tikslingai, nes bijosi gyvenamąją vietą Vilniaus rajone deklaruojančių naujakurių. Pastarieji, tvirtina rajono valdžia nepasitenkinę politikai, LLRA-KŠS rinkimuose tikrai nepalaikytų.
„Gyventojų rajone daugėja, tačiau (deklaruotų gyvenamųjų vietų Vilniaus rajone. – ELTA) rezultatai nesikeičia. Daugeliui atsikrausčiusių žmonių yra reikalingi darželiai ir mokyklos, kadangi jų nėra – jie yra priversti deklaruoti gyvenamąją vietą mieste“, – sakė J. Vasiliauskas. Dėl to, antrino G. Kazėnas, politinė situacija rajone primena užburtą ratą.
„Esame užburtame rate. Žmonės gyvenamųjų vietų nedeklaruoja, nes nėra darželių, kadangi nėra darželių, gyvenamąją vietą deklaruoja mieste. Todėl ir turime situaciją, kad gyvenamąją vietą deklaravę mieste negali balsuoti Vilniaus rajone“, – sakė opozicinės TS-LKD partijos skyriaus pirmininkas.
Liberalų sąjūdžio Vilniaus rajone skyriaus pirmininko Artūro Želnio teigimu, dėl to Vilniaus rajonas praranda politiškai aktyviausius visuomenės narius, kurie rinkimų metu tikriausiai balsuotų kitaip nei dauguma savivaldybės gyventojų.
Socialdarbiečių, liberalų ir konservatorių lyderiai Vilniaus rajone sakė besibaiminą ir dėl kovo mėnesį vyksiančių savivaldos rinkimų skaidrumo. Pasak jų, LLRA-KŠS daro spaudimą rinkimų komisijų nariams ir, pabrėžė politikai, įtarimų kelia tai, kad rinkimų metu neįprastai didelė dalis gyventojų Vilniaus rajone balsuoja paštu ar namuose.
„Vilniaus rajone mes turime tokią situaciją, kai balsavimas paštu ir namuose yra neproporcingai didelis, lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis“, – teigė G. Kazėnas. Jo manymu, tai galėtų būti vienas iš LLRA-KŠS daromo spaudimo gyventojams įrankių bei priežasčių, kodėl rinkimuose opozicinėms partijoms yra sunku laimėti.
Konservatoriui antrino ir socialdarbietis A. Šatas. Pasak jo, esama atvejų, kai valdžia, išnaudodama administracinius išteklius, per rinkimus daro spaudimą vietos gyventojams.
Opozicijos teigimu, apie fiksuojamus pažeidimus jie ne kartą informavo ir Vyriausiąją rinkimų komisiją, tačiau ši, tvirtino politikai, pabrėžusi, kad nusižengimai neturėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams, jokių priemonių taip ir nesiėmė.
Apibendrindami esamą situaciją Vilniaus rajone, opozicinių partijų atstovai pabrėžė, kad politinių jėgų vienijimasis savivaldoje, neatsižvelgiant į nacionaliniu lygmeniu esamą priešpriešą, nėra iš gero gyvenimo.
„Centriniai politikai tikrai per mažai žino, kas vyksta Vilniaus rajone, kokia yra padėtis, kaip čia dirbama, kokios yra sąlygos. Todėl koalicijų klausimas nėra iš gero gyvenimo, mes neturime kitos išeities, jei norime kažkokį rezultatą pasiekti“, – apibendrino spaudos konferenciją G. Kazėnas.
