Juozas Krikštaponis. Visuotinė lietuvių enciklopedija
Ketvirtadienį pirmą kartą posėdžiavo Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisija, praneša Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).
Ketvirtadienio posėdyje komisija nagrinėjo 21 objektą, dėl kurio kreipėsi Ukmergės, Anykščių, Klaipėdos, Raseinių, Šalčininkų, Šiaulių rajonų savivaldybės ir privatūs asmenys.
Trys paminklai ir dvi gatvės buvo pripažinti kaip propaguojantys totalitarinius, autoritarinius režimus, skelbia LGGRTC.
Vienas iš Grūto parko eksponatų. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Komisija bendru sutarimu nusprendė, kad tai Ukmergės mieste esantis paminklas J. Krikštaponiui, Anykščių rajone esantis paminklas A. Ubagevičiui, Šalčininkų rajone paminklas sovietų armijos kariams, Gagarino gatvės pavadinimas Gruzdžiuose, Šiaulių rajone, bei P. Cvirkos gatvė Gargžduose“, – po posėdžio sakė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.
Pažymima, kad visus tris įvardintus paminklus rekomenduojama nukelti, rašytojo ir sovietų veikėjo Petro Cvirkos gatvę pervadinti, o kosmonauto Jurijaus Gagarino gatvėje įrengti paaiškinančią lentelę.
„P. Cvirka tiesiogiai kolaboravo, parvežė Stalino saulę į Lietuvą, tai asmuo, dėl kurio Lietuvos valstybingumui ir visuomenei padarytos žalos yra žinomos, aiškios ir suprantamos. J. Gagarinas buvo daugiau ideologinis įrankis Sovietų Sąjungoje. Niekas nenuginčys, kad jis buvo pirmasis kosmonautas ir tai didelis įvykis pasaulio istorijoje“, – tvirtino V. Karčiauskas.
Dėl dar keturių objektų ketveriose kapinėse, esančiose Klaipėdos, Raseinių, Šalčininkų savivaldybių teritorijose, palaidojimo vietose esančių paminklų sovietų kariams – bus raštu kreipiamasi nuomonės į Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijas, taip pat Kultūros paveldo departamentą, skelbia LGGRTC. Gavus šių institucijų pozicijas, komisija spręs dėl tolimesnio paminklų likimo.
Grūto parko eksponatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ketvirtadienio posėdyje taip pat buvo išrinktas komisijos pirmininko pavaduotojas. Juo tapo Ronaldas Račinskas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas, praneša tyrimo centras. Grūto parko eksponatas. Keturi komunarai, už antilietuvišką veiklą sušaudyti Prezidento Antano Smetonos valdymo metu. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinę komisiją Seimas sudarė birželio pradžioje. Ją sudaro 9 įvairių sričių specialistai.
Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas. Praėjusių metų gruodį priimtas įstatymas numato prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Draudimas bus taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojantiems totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Viešųjų objektų vertinimą ir pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks LGGRTC ir savivaldybių institucijos.
Tuskulėnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmadienį Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume rengiamas Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjimas.
Per Atvirų durų dieną vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami aplankyti Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčią-kolumbariumą ir ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“.
Po Tuskulėnų aukų pagerbimo koplyčioje-kolumbariume ceremonijos rengiama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro dokumentinio filmo „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ peržiūra (režisierius Algis Kuzmickas).
Buvusiame Tuskulėnų dvare rasti 724 sovietų aukų palaikai. Dalis kalinių nužudyti itin žiauriu būdu: ne sušaudant, o suknežinant kaukoles keturbriauniu įrankiu.
Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mirties bausme nuteistų asmenų nuosprendžių vykdymu rūpinosi NKGB (MGB) A skyrius. Šio skyriaus darbuotojai, iš karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo gavę dokumentus apie paskelbtą mirties nuosprendį bei informaciją, kuriame kalėjime nuteistasis laikomas, mirtininkus iš įvairių įkalinimo įstaigų perkeldavo į Vilniaus NKVD (MVD) 1-ąjį kalėjimą (dabar Lukiškių skg. 6), o iš ten – į Vilniaus NKGB (MGB) vidaus kalėjimą (dabar Gedimino pr. 40 / Aukų g. 2A).
Po kiekvienos egzekucijos kūnai būdavo nurengiami, sumetami į sunkvežimį, apdengiami brezentu ir naktį vežami užkasti į uždarą, NKGB (MGB) karių saugomą Tuskulėnų dvaro teritoriją. Atvežtus palaikus sumesdavo į paruoštas iš anksto duobes.
Kaip masinė kapavietė ši teritorija buvo naudojama nuo 1944 m. rudens iki 1947 m. pavasario, kai SSRS Aukščiausiosios Tarybos gegužės 26 d. įsaku mirties nuosprendis buvo pakeistas 25 metų laisvės atėmimo bausme (nuo 1950 m. mirties bausmė vėl pradėta vykdyti). Per 1944–1947 metus NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims (dar 7 mirė kalėjime neįvykdžius mirties nuosprendžio).
1994–1996 m. ir 2003 m. atlikus archeologinius tyrimus, Tuskulėnų dvaro teritorijoje buvo rasti 724 žmonių palaikai. Tik septynių iš jų buvo atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai, o kitų 717 sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. atgulė koplyčioje-kolumbariume.
Augant įtampai tarp JAV ir Šiaurės Korėjos, Pchenjanas vengs atakuoti pirmas, tuo labiau, suduoti branduolinį smūgį, kuriam vargu ar jau turi pajėgumų, teigia politologas Konstantinas Andrijauskas.
Vis dėlto totalitarinis režimas, jeigu nestabdomas, toliau plėtos branduolinę programą ir vykdys įvairias provokacijas.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim Čen Unas (Kim Jong-un). EPA – ELTA nuotr.
„Su didesniu įsitikinimu galima pasakyti, kad Šiaurės Korėja tikrai nesmogs pirmoji. Kam jai sukelti karą? Jai reikia sukelti įtampą. Jeigu sukels karą, Pchenjanas iš karto duoda „carte blanche“, įjungia žalią šviesą JAV ir jų sąjungininkams, kad šie darytų tai, apie ką jie ilgai svajoja – t.y. apie Šiaurės Korėjos režimo griūtį“, – naujienų agentūrai ELTA sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas K. Andrijauskas.
Eksperto teigimu, Šiaurės Korėjos Kim Čen Uno režimas suinteresuotas savo išlikimu ir karas jam nenaudingas. Šiauriečiai gali toliau provokuoti, apšaudyti Pietų Korėjos pozicijas, vykdyti agresyvius veiksmus abiejų šalių demilitarizuotoje zonoje, bet konvencinės atakos prieš Pietų Korėją ar amerikiečių objektus už Pietų Korėjos arba Japonijos ribų nebus.
Dar viena priežastis, kodėl šiaurės korėjiečių branduolinis smūgis JAV atžvilgiu mažai tikėtinas, yra dabartiniai duomenys apie tos Azijos valstybės masinio naikinimo ginklo kūrimo pažangą. Kita vertus, laikas veikia ne taikos naudai.
„Šiaurės Korėja, jeigu jai nesutrukdysime, per artimiausius keletą metų turės tikrą branduolinę atgrasą, bus visapusiška de facto branduolinio ginklo valstybė. Procesas, atrodytų, jau yra negrįžtamas, jeigu nebus sutrukdyta. Bet ar dabar, šią minutę, Pchenjanas gali smogti branduolinį smūgį, yra daugiau negu abejotina. Juo labiau, ar tas smūgis pavyktų – čia dar kitas klausimas“, – teigia K. Andrijauskas, pridurdamas, kad strategiškai mąstant, prasminga omenyje turėti blogiausią įmanomą, nors iš tikrųjų abejotiną scenarijų, jog Pchenjanas jau užsitikrino jam reikalingus pajėgumus.
Politologo teigimu, dabartinėmis žiniomis, Pchenjanas palyginti sėkmingai plėtoja balistines raketas ir atskirai – branduolinį užtaisą. Pagrindinis klausimas, kada šiuodu „kertinius elementus“ režimui pavyks sujungti ir sukurti tikrą branduolinio atgrasymo priemonę. Beje, kai kurios pastarojo meto analizės nuvertino Pchenjano progresą.
Šiaurės Korėja planuoja paleisti keturias balistines raketas Guamo salos link. EPA-ELTA nuotr.
„Problematikos suaktyvėjimas susijęs būtent su tuo, kad pirmasis raketos nešėjos elementas buvo žymiai greičiau išplėtotas, negu dauguma apžvalgininkų ir užsienio politikos formuotojų Vakarų pasaulyje bei JAV manė. Ir jeigu Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos iš tikrųjų galėtų nenukrypti nuo kurso, ką jos vis dar daro, tai tikėtina, kad galėtų pasiekti vakarinę JAV pakrantę, jau nekalbant apie Guamą, Havajus. Taip, pirmą kartą istorijoje Šiaurės Korėja galėtų pasiekti pačią JAV teritoriją ir, aišku, amerikiečių tai jokiu būdu netenkina“, – aiškino TSPMI dėstytojas.
K. Andrijausko teigimu, JAV susirūpinimas yra neabejotinai pagrįstas, bet kyla klausimas, ar teisingas yra prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimas kalbėtis su Šiaurės Korėja jos pačios retorika.
„Prezidentas D. Trampas nori parodyti, kad jo pirmtako Barako Obamos (Barack Obama) laikysena ir politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu neatnešė vaisių, ir čia jis yra teisus. Klausimas, ar tai prasminga daryti pasitelkiant tokią retoriką. Kita vertus, tai galima, matyt, interpretuoti kaip bandymą kalbėti su Kimu jo kalba“, – svarsto K. Andrijauskas, atkreipdamas dėmesį, kad nors žiniasklaidoje akcentuojamas dvišalis konflikto pobūdis, problema yra žymiai sudėtingesnė: Vašingtono ir Pchenjano įtampai pasiekus kritinį tašką pirmiausia nukentės pietų korėjiečiai.
Pasak K. Andrijausko, galima prognozuoti JAV bandymą tiksliniais smūgiais pakirsti Šiaurės Korėjos masinio naikinimo ginklo programą, bent jau prisiminus patirtį valstybių, kurios buvo atsidūrusios panašioje padėtyje, tarkime, Izraelis – Sirijos ir Irano atžvilgiu. Bet tuomet sunku numatyti, ko imtųsi Pchenjanas. Veikiausiai totalitarinis režimas atsakytų atakomis prieš Pietų Korėją. Tai būtų logiškas žingsnis bandant sukiršinti sąjungininkus ir paverčiant Pietų Korėją įkaite. Tik kraštutiniu atveju Pchenjanas imtųsi veiksmų prieš JAV Guamo teritoriją.
Politologas Konstantinas Andrijauskas. ELTA nuotr.
Paklaustas, kaip vertina tarptautinės bendruomenės galimybę paveikti Šiaurės Korėją, politologas pažymėjo, kad sankcijos Pchenjanui galėtų būti prasmingos, bet visuomet reikia turėti omenyje šio režimo specifiką – jam nerūpi šalies gyventojai – ir badas, masinės mirtys Šiaurės Korėjoje, kaip rodo istorija, iš esmės nesukrėstų politinės struktūros.
Be to, sankcijų veiksmingumui reikia užtikrinti bent dvi sąlygas: jos turi būti tikslinės ir orientuotos į pažeidžiamiausius šiauriečių ekonomikos taškus, kartu sankcijos turi būti remiamos be išlygų, o čia ypač svarbus didžiųjų valstybių vaidmuo.
„Reikia, kad visos valstybės, ypač galingosios – Kinija ir Rusija – prisijungtų prie sankcijų režimo ir jis smogtų būtent per Šiaurės Korėjos politinio elito bandymus sąveikauti su tarptautine ekonomika – per finansinius srautus, kurie yra pusiau nelegalūs ir kurie eina per Kiniją. Ir, jeigu svarstytume sankcijas visuotiniu požiūriu, kad kirstų per energetinių išteklių – naftos – tiekimą į Šiaurės Korėją. Šitie dalykai būtų smūgis Kim Čen Uno režimui“, – teigė K. Andrijauskas, vis dėlto atkreipęs dėmesį, kad esama nemažai valstybių, kurios deklaruoja prisijungimą prie sankcijų, bet leidžia veikti savo ekonomikos ir politikos veikėjams „pilkojoje zonoje“, kurios nereglamentuoja jokie sutarti suvaržymai.
Tarp tokių valstybių pirmiausia paminėtina Kinija. Tačiau, eksperto teigimu, ir Pekino netenkina situacija Korėjos pusiasalyje. Kita vertus, Kinijai atrodo, kad blogesnė alternatyva už branduolinį ginklą turintį Kim Čen Uną yra karas pusiasalyje, atitinkamai – neišvengiama Šiaurės Korėjos režimo griūtis ir tolesnis politinis nestabilumas.
Pasak K. Andrijausko, iš esmės jokia iš vadinamųjų branduolinių valstybių nėra suinteresuota, kad jų „klubas“ padidėtų, ypač tokiu dalyviu, koks, atrodytų, yra Šiaurės Korėja. Vis dėlto politologas pastebi, kad valstybių interesai neapsiriboja tik šiuo, todėl sunku tiksliai prognozuoti, kaip toliau bus deeskaluojama situacija.
