Rusiškų televizijų gausa. Slaptai.lt nuotr.
Latvija sustabdė dar 16 televizijos kanalų rusų kalba transliavimo teises, po to, kai kiek anksčiau šį mėnesį buvo laikinai nutraukta „Rossiya RTR“ transliacija.
Nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) antradienį gynė sprendimą ir teigė, kad transliuotojai pažeidė galiojančius įstatymus.
NEPLP paskelbė, kad kanalų transliavimo teisės nebegalios nuo vasario 1 d., jų savininkai nepareiškė noro tęsti bendradarbiavimo Latvijoje.
Sprendimas turėtų įsigalioti vasario 10 d.
Praeityje Latvija pakartotinai laikinai nutraukdavo kanalų rusų kalba transliacijas. Pirmadienį NEPLP vienerių metų laikotarpiui blokavo „Rossiya RTR“ kanalą.
Ankstesniais atvejais sprendimai buvo grindžiami transliuotojų šališkumu pateikiant informaciją.
Mano supratimas apie informacinių technologijų veikimo principus nėra nulinio lygio (tokios pozicijos nulinukų tarp atsipalaidavusių, neskubančių pataikyti koją į koją su laiko dvasia žmonių, gerai paieškojęs, rastum ne vieną), o yra giluminis dalykas, peraugantis į aiškiai išreikštą minusą. Jeigu norite, tą patį galima pasakyti ir kitaip, truputėlį palankesne man kryptimi, ne be pagrindo tvirtinant, kad mano informacinių technologijų nesupratimas yra aukščiausiojo lygio, o savo ruožtu taip į viršūnę pasikėlusio, šitokios pakraipos arogantiškojo nesupratimo pagrindu kartas nuo karto kylantys nesusipratimai neretai įgyja archetipinio pavyzdžio reikšmę.
Kitaip tariant, mano alergija laiko dvasiai ir iš paskos sekančiai informacinių technologijų palydai yra ne tiek paprastojo apsileidimo, kiek įsisąmoninto pasirinkimo dalykas. Ne viename forume, taip pat ir tarptautinėse konferencijose ne kartą tvirtinau, kad informacinių technologijų sklaida naikina dialogo galimybes, tikro žmonių bendravimo džiaugsmą pakeisdama pūsles pritrinančiu plastmasiniu bendravimo protezu, tokiu štai būdu niekais paversdama kukliojo Sokrato, dialogą įtvirtinusio kaip vakarų filosofijos normos ir formos didingą pavyzdį, triūsą.
Mobilusis telefonas yra reikalingas ir man, bet toli gražu ne kaip ryšio priemonė, greičiau kaip aprangos kodo detalė, kaip žmogaus normalumą patvirtinantis atributas, leidžiantis pabandyti apsimesti, kad ir tu, nežiūrint visko, priklausai tai pačiai genčiai (anksčiau indėnai dėl tokių pat sumetimų dėvėdavo vadinamąjį medicininį kapšelį).
Išties, mobilusis telefonas mano išdidžios vienatvės tuščiuose kambariuose, baisiai išgąsdindamas, nuskamba tik vieną kitą kartą per kelis mėnesius, bet greitai nurimstu sužinojęs, kad kažkas paskambino apsirikęs numeriu. Nėra čia ko slėpti, žinučių taip pat rašyti nemoku. Ar sakote, kad ir karvę galima išmokyti įlipti į medį? Galimas daiktas, karvę galima išmokyti net šokti baletą, tačiau aš, pabandykite įsivaizduoti, esu tokia užsispyrusi karvė, kuri turi laisvą valią ir neskuba mokytis to, prie ko netraukia širdis. Kartais dar pagalvoju, kad greičiau nei aš į medžius sulipsite vis tik jūs, moderniosios beždžionės, besistaipydamos su savo išmaniaisiais, jau patraukusios negrįžtamos involiucijos keliais.
Filmavimo kameros. Slaptai.lt nuotr.
Žinia, pandemija užpuolė mūsų populiaciją nepasiruošusią. Tačiau pabandykite įsivaizduoti ir mano patirtą diskomfortą, kai, visą sąmoningą gyvenimą kovojęs prieš informacinių technologijų dominavimą mūsų gyvenime, iš vakaro sužinojau, kad nuo rytojaus jaunosios kartos prusinimą galiu pratęsti tik nuotoliniu būdu, t. y per vaizdo transliacijas.
Dabar nekartosiu kažkada išsakyto pastebėjimo, kad nuotolinis mokymas gali būti prilygintas seksui telefonu, neprisiminsiu iš naujo to drastiško palyginimo jau vien dėl to, kad niekados nesu pabandęs nei sekso telefonu nei su telefonu, tiesą pasakius, nežinau, kas tai galėtų būti, be to, reikia atsižvelgti į savo jaunųjų kolegų diskretiškumą, apsidraudžiant, kad jų gražias ir lepias sielas neužgautų mano šiurkštokas kalbėjimo tonas, – tačiau dabar iš tiesų jaučiuosi kaip tas atskirtas nuo žmonių seksualinis maniakas, kuris dūsta, krenkščia ir riaumoja už neįveikiamos stiklinės pertvaros.
Vaizdo transliacijų įrankį nuotolinio mokymo aplinkoje susikūriau pats, didesne dalimi sekdamas vidiniu balsu, intuityviai, menkai galėjęs pasiremti profesionalų pateiktomis rekomendacijomis dėl man nežinomos čia lydimųjų paaiškinimų kalbos stilistikos, alternatyvius pasirinkimus įvardijančios supanašėjimo linkme, kai, dar kitais žodžiais tariant, dėl tikslo turiningumo čia kartas nuo karto, be visa ko kito, yra peržengiami formaliosios logikos kanonai. Neišdrįsau kreiptis dėl detalesnio paaiškinimo į budinčią armiją konsultantų, įsivaizduodamas, kad ši armija yra kooptuota iš svetimos genties rekrūtų.
Taigi pasigaminau kažką pagal principą „pasidaryk pats“, nors, prisipažinsiu, neramina aplinkybė, kad daugiau nei pusė detalių atliko. Jeigu norite, pasigaminau kosminį laivą iš man prieinamų priemonių, o galima pasakyti net taip, kad susikaliau kosminį laivą iš mano pašiūrėje gulėjusių lentgalių. Teoriškai žiūrint, toks aparatas negalėtų skraidyti, tačiau didžiai mano nuostabai, pakilo, paskrido, apsivertė ir nutūpė nežinomoje man planetoje. Pro nutūpusio aparato iliuminatoriaus langą matau, kaip aplinkui renkasi aborigenai. Knieti atidaryti duris ir išeiti į lauką, pasisveikinti, bet drausminu save, suprasdamas, kad dėl galimo virusinio užkrato pavojaus iš jų ar mano pusės, to negaliu daryti.
Stebėjimo kamera. Slaptai.lt nuotr.
Nenoriu dabar įsivelti į platesnę diskusiją – kuo skiriasi gyvenimas prisijungus ir atsijungus, dabar atkreipdamas dėmesį tik į tą panašumą, kad tiek ten, tiek čia gyvenimą gali staiga ištrinti užpuolę virusai. Kita vertus, jeigu matysite kitose vaizdo transliacijose, vaizdo susitikimuose jau su kitais dėstytojais pro šalį prabėgantį prailginto torso, labai išblyškusį, pamišusių akių vyriški, tai galiu būti aš, pasiklydęs virtualioje erdvėje, neberandantis kelio atgalios. Dar nežinau tik to, ar mano sapnai prisijungimo režime taip pat matysis visiems vaizdo transliacijų pavidale.
Kažkas man yra bandęs įrodyti, kad pasisveikinimas ištiesiant vienas kitam delnus, ateina iš tų laikų, kai, norint palaikyti bendravimą, reikėdavo parodyti, kad delne neslepi ginklo. Imant už atskaitos tašką tokį pavyzdį, pabandykime apibrėžti sokratiško tipo dialogą kaip bendravimą, kuris yra galimas tik tada, kai mes nebijome vienas kitą apkrėsti. Vaizdo įrašas negali atstoti tokio bendravimo dar ir dėl to, jog vaizdo transliacijose mes negalime matyti savo dialogo partnerio periferiniais rakursais. Senovės germanai, o ir mūsų protėviai buvo įsitikinę, kad velnias neturi nugaros, o kokia yra jūsų dialogo partnerio padėtis šiuo delikačiu klausimu, – vaizdo transliacijos toli gražu nepadės įsivaizduoti.
