Taivane šalinami geležinkelio katastrofos padariniai. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį gelbėtojai Taivano rytuose, kur išvakarėse keleiviniam traukiniui nulėkus nuo bėgių žuvo 50 žmonių, pradėjo tunelio deblokavimo operaciją. Tai pranešė šalies žiniasklaida.
Didelė sumaitoto sąstato dalis įstrigo siaurame tunelyje, ir deformuotiems vagonams iš ten ištraukti gali prireikti kelių dienų.
Katastrofos aplinkybes tiriantys ekspertai toliau renka įkalčius. Prokuratūra paprašė orderio spėjamam tragedijos kaltininkui – automobilinio krano vairuotojui – suimti. Vyras, statydamas transporto priemonę ant kalno šlaito, pamiršo užtraukti rankinį stabdį, todėl ji nuriedėjo žemyn ir sukėlė avariją. Traukinio avarija Taivane. EPA – ELTA nuotr.
Aštuonių vagonų „Taroko Express“ – vienas moderniausių traukinių, galintis išvystyti 130 km/h greitį, patyrė katastrofą penktadienio rytą įvažiuodamas į tunelį Hualiano rajone. Patikslintais duomenimis, jame buvo 496 žmonės.
Didžiausia pastaraisiais dešimtmečiais geležinkelio katastrofa Taivane pareikalavo 50 žmonių gyvybių, dar 146 buvo sužeisti.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen šeštadienį atvyko į Hualianą aplankyti ligoninėje gydomų nukentėjusiųjų. Valdžia svarsto, kokio dydžio kompensaciją išmokėti žuvusiųjų šeimoms. Ji gali siekti 5,3 mln. Taivano dolerių (157 tūkst. eurų).
Premjero Sauliaus Skvernelio ir Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio susitikimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Rugsėjo 17 dieną, dalyvaujant Lenkijos ir Lietuvos ministrams pirmininkams, pasirašyti du svarbūs susitarimai tarp „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) ir Lenkijos geležinkelių kompanijos PKP. Pirmuoju susitarimu patvirtintas įsipareigojimas šalių sostines sujungti patogiu keleiviniu traukiniu, antruoju – abiem bendrovėms pradėti jungtinę veiklą gabenant krovinius geležinkeliu Lietuvoje ir Lenkijoje.
Pasirašymo ceremonijoje Valdovų rūmuose dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis ir Mateuszas Morawieckis. Premjeras S. Skvernelis akcentavo šių susitarimų svarbą Lietuvą ir Lenkiją sujungiant dar glaudesniais socialiniais bei ekonominiais ryšiais.
„Lenkija yra strateginis Lietuvos partneris tiek socialine, tiek ekonomine prasme. Tad labai džiaugiuosi būsima patogia jungtimi žmonėms keliauti tarp Varšuvos ir Vilniaus. Patogus ir ekologiškas susisiekimas yra pagrindas žmonių atostogų kelionėms, kultūriniam bendradarbiavimui ir verslo bendruomenės judėjimui“, – sako S. Skvernelis.
S. Skvernelio teigimu, didelę reikšmę šalies ekonomikai turės ir antrasis bendrovių pasirašytas susitarimas – drauge gabenti intermodalinius krovinius geležinkeliu. Šiuo pagrindu logistikos kompanijoms ir visam regiono verslui atsiranda ekonomiškai patraukli bei ekologiška krovinių gabenimo alternatyva.
„Europos Sąjunga aktyviai pasisako už transporto srautų perkėlimą nuo automobilių kelių į geležinkelius ar vandens kelius. Taip kuriami tvaresni ir mažiau taršūs keliai kroviniams, atlaisvinami automobilių keliai. Tai aktualu Lietuvai siekiant ekologijos tikslų, bet taip pat turi ir praktinės naudos – juk žinome koks intensyvus yra automobilių koridorius tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – sako Ministras Pirmininkas.
Keleiviams – patogi jungtis
LTG grupės bendrovė „LTG Link“ ir PKP antrinė bendrovė „PKP Intercity“ susitikimo metu pasirašė ketinimų protokolą, kuriame įtvirtintas šalių įsipareigojimas jau 2021 metų antroje pusėje Lietuvos ir Lenkijos sostines sujungti komfortišku, šiuolaikinių keliautojų poreikius atitinkančiu traukiniu. Planuojama, kad kelionė iš Vilniaus į Varšuvą ar atgal truks apie 8 valandas.
LTG grupės vadovas Mantas Bartuška akcentuoja šios jungties svarbą „Rail Baltica“ projekto kontekste.
„Tai bus tarsi įvadas į „Rail Baltica“ linijos atidarymą. Pradžioje tikimės 35 tūkst. keleivių per metus, o keliautojų piką pasieksime pabaigus statyti europinę vėžę iki pat Vilniaus. Neabejoju, kad tuomet tai bus populiariausias žmonių pasirinkimas kelionėms tarp šių šalių. Bet svarbiausia, kad jau kitais metais galėsime pas kaimynus keliauti traukiniais, palikdami mažiausią taršos pėdsaką, lyginant su kitų rūšių transportu“, – sako LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.
PKP S. A. valdybos pirmininkas Krzysztofas Maminskis susitikime džiaugėsi Lietuvos ir Lenkijos nuveiktais darbais stiprinant bendradarbiavimą geležinkelių transporto srityje.
„Bendradarbiavimas geležinkelių transporto srityje tarp mūsų valstybių kasdien įgauna vis didesnį pagreitį. Esu labai patenkintas tokia įvykių raida ir džiaugiuosi, kad mūsų darbas duoda apčiuopiamų rezultatų. Esu įsitikinęs, kad atlikti veiksmai tiek mūsų visuomenėms, tiek verslui sukurs naują susisiekimo tarp Lenkijos ir Lietuvos alternatyvą, kuri pateisins jų lūkesčius, – sako K. Maminskis.
Kroviniams – ekonomiška jungtis
Renginio metu pasirašyta LTG ir PKP jungtinės veiklos ir akcininkų sutartis steigti bendrą įmonę, kuri gabens intermodalinius krovinius. Šią sutartį pasirašė Lenkijos bendrovė „PKP Cargo“ ir „LTG Cargo“ antrinė bendrovė Lenkijoje „LTG Cargo Polska“. Planuojama,kad bendra įmonė pradės veikti kitų metų pirmą ketvirtį.
„LTG grupės strategijoje numatyti ambicingi tikslai už Lietuvos ribų. Džiaugiuosi, kad jie įgauna aiškius kontūrus ir jau greitu metu skaičiuosime pirmas vežtas tonas už Lietuvos ribų. Partnerystė su rinkos lyderiais „PKP Cargo“ yra geriausia priemonė šiam tikslui pasiekti – esu dėkingas partneriams už pasitikėjimą ir bendrai įmonei linkiu puikių veiklos rezultatų“, – sako LTG vadovas M. Bartuška.
Bendra įmonė užsiims intermodaliniais vežimais tarp Lietuvos ir Lenkijos, taip pat – siūlys krovinių vežimo paslaugas į Vokietijos, Šiaurės Italijos krovos terminalus. Plėtojant paslaugas didelis dėmesys bus skiriamas puspriekabių ir konteinerių pervežimui.
Intermodaliniai pervežimai, kai suderinami keli transporto būdai, taupo ne tik verslo patiriamas logistikos sąnaudas, bet ir mažina aplinkos taršą, spūstis, triukšmą, eismo įvykius keliuose bei kitą neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai. Krovinius gabenant geležinkeliu į aplinką patenka 3 kartus mažiau CO2, nei juos vežant kelių transportu, be to, mažėja ir avarijų skaičius keliuose.
Tarp Lietuvos ir Lenkijos kasmet pervežama apie 24 mln. tonų krovinių, iš jų – tik 0,6 mln. tonų geležinkeliu, šalių sienas kasmet kerta apie 1,8 mln. vilkikų.
Pirmasis traukinys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje, Katedros aikštėje, atidaroma virtuali paroda, skirta Lietuvos traukinių šimtmečiui. Ji supažindins su šalies geležinkelių istorija ir šiandiena.
Lygiai prieš šimtą metų, 1919-ųjų liepos 6-ąją, plačiuoju geležinkeliu iš Kaišiadorių į Radviliškį buvo paleistas pirmasis Nepriklausomos Lietuvos traukinys. Minint šią sukaktį, „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais sukūrė šimtmečio pokyčius atspindinčią papildytos realybės virtualią traukinių parodą, kurios atidarymas simboliškai skelbiamas būtent liepos 6-ąją.
Geografinė padėtis nulėmė, kad Lietuva yra tranzito kraštas, nors ir nedidelė, bet reikšminga atkarpa Rytų – Vakarų linijoje. Todėl traukiniai per mūsų šalį važiuoja jau 150 metų. Geležinkelio istorija atspindi XIX ir XX amžių istorinius, ekonominius ir politinius įvykius Lietuvoje, santykius tarp Rytų ir Vakarų valstybių.
Karai bei revoliucijos, derinę Lietuvos raidą prie stiprių valstybių poreikių, „keitė“ net Lietuvos geležinkelių vėžės plotį pagal Rusijos ar Vakarų Europos reikalavimus.
1851 m. carinės Rusijos vyriausybė priėmė nutarimą dėl Sankt-Peterburgo-Varšuvos geležinkelio tiesimo. Lietuvos teritorijoje šio geležinkelio Daugpilis-Vilnius-Gardinas statybos darbai (su atšaka Lentvaris-Kaunas-Kybartai (Virbalis) pradėti 1859 metų pavasarį. Tai buvo geležinkelio pradžia Lietuvoje. Prie Vilniaus 18 varstų kelio atkarpoje buvo atlikti pirmieji bandomieji darbai. Pirmasis traukinys iš Daugpilio pusės į Vilnių atvyko 1860 metų rugsėjo 4-ąją.
Šventinis traukinukas – kur jis mus veža? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tiesiant pirmąjį geležinkelį Lietuvoje, buvo pastatyta daug inžinerinių statinių. Stambiausi ir svarbiausi iš jų buvo Kauno ir Panerių tuneliai (pastatyti 1861 metų rudenį), tiltai per Nerį, Vilnelę, Merkį bei Nemuno upę Kaune.
Liepos 6-ąją pristatyta Vilniuje, Katedros aikštėje, vėliau virtualioji geležinkelių paroda leisis į kelionę po kitus Lietuvos miestus.
