Joe Biden. EPA – ELTA foto
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė norįs, kad jo pasiūlytas aukščiausio lygio susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu būtų surengtas birželio mėnesį, kai jis lankysis Europoje.
„Tai mano viltis ir lūkesčiai. Dirbame ties tuo“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.
Tai bus pirmoji J. Bideno kelionė į užsienį nuo kadencijos pradžios. Birželį jis dalyvaus Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje, o po to keliaus į Belgiją susitikti su NATO. Be kita ko, planuojamos aukščiausio lygio derybos su Europos Sąjungos (ES) pareigūnais.
J. Bidenas praėjusį mėnesį pasiūlė V. Putinui surengti susitikimą trečiojoje šalyje. Rusijos vadovas dar neįsipareigojo susitikti, bet jo patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad planavimas vyksta.
Prezidentu tapęs J. Bidenas laikosi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu. Jis ėmėsi priemonių prieš Rusiją, apkaltindamas ją kibernetinėmis atakomis ir kišimusi į rinkimus. Balandį Vašingtonas išsiuntė 10 Rusijos diplomatų, o Maskva atsakė tuo pačiu. Vis dėlto J. Bideno administracija pabrėžia, kad nori suteikti stabilumo dvišaliams santykiams, ir teigia, kad Vašingtonas ir Maskva turi bendradarbiauti svarbiausiose srityse, kaip branduoliniai ginklai ir klimato krizė.
R. T. Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Turkija toliau gins savo poziciją vadinamojo armėnų genocido Osmanų imperijoje klausimu. Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtame šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kanceliarijos pranešime.
„Ponas prezidentas informavo, kad Turkija ir ateityje gins tiesą nuo tų, kurie meluoja apie vadinamąjį armėnų genocidą ir pritaria šiam šmeižtui dėl politinių priežasčių“, – sakoma pranešime.
Anksčiau laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais JAV administracijoje, pranešė, kad Amerikos prezidentas Joe Bidenas ketina oficialiai pripažinti armėnų genocidą Osmanų imperijoje XX amžiaus pradžioje.
Leidinio duomenimis, Baltųjų rūmų šeimininkas savo sprendimą oficialiai gali paskelbti šeštadienį, balandžio 24-ąją, kai Armėnijoje bus pažymima Armėnų genocido aukų atminimo diena. Laikraščio šaltiniai pabrėžia, kad galutinis sprendimas kol kas nepriimtas, ir J. Bidenas gali apsiriboti formaliu pareiškimu, kuriame nenuskambės oficialus genocido fakto pripažinimas.
J. Bideno pirmtakas respublikonas Donaldas Trumpas vengė žodžio „genocidas“ savo pareiškimuose apie 1915 metų įvykius. Barackas Obama (2009-2017), kurio administracijoje J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas, taip pat vengė šio apibrėžimo. 2019 metais JAV Kongreso Senatas ir Atstovų Rūmai pirmą kartą priėmė rezoliucijas, kuriose 1915 metų tragedija Osmanų imperijoje buvo apibūdinta kaip armėnų genocidas. Tai sukėlė didelį Ankaros nepasitenkinimą.
Iki Pirmojo pasaulinio karo Osmanų imperijoje gyveno apie 2,5 mln. armėnų. 1915 metais deportacija ir sisteminės žudynės pareikalavo, įvairiais vertinimais, nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. armėnų gyvybių.
Turkijos vyriausybė pripažįsta masinės armėnų žūties faktą, bet stoja prieš termino „genocidas“ vartojimą ir teigia, kad Armėnija skelbia pernelyg didelį aukų skaičių. Anot Ankaros, armėnų žūtis buvo ne kryptingos vyriausybės politikos rezultatas, bet pilietinio karo Osmanų imperijoje, kurio aukomis tapdavo ir turkai, padarinys.
Prezidentas G. Nausėda ir pirmoji ponia su Prancūzijos pirmąja pora dalyvauja šventinėje vakarienėje. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Euroatlantinė vienybė yra vienas kertinių Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetų. Todėl nieko keisto, kad Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu kilusios trintys tarp JAV ir kai kurių ES valstybių privertė nerimauti už Lietuvos užsienio politiką atsakingus asmenis.
Ko gero, labiausiai juos baugino įsivaizdavimas, kad gali tekti rinktis tarp JAV, kuri Lietuvai pirmiausiai reiškia geopolitinį bei karinį saugumą, ir didžiųjų ES valstybių – kertinių ekonominėje bei socialinėje srityse.
Lietuvai, kaip valstybei siekiančiai kuo daugiau ir kuo aktyvesnės JAV įtakos Europoje, bet koks bandymas perbraižyti euroatlantinių veikėjų prerogatyvas saugumo klausimais atrodo ne tik nereikalingas, tačiau ir mažų mažiausiai pavojingas.
Būtent dėl šių priežasčių Lietuvos užsienio politikos formuotojams bei įgyvendintojams ganėtinai „šventvagiškos“ arba, švelniau tariant, realybės kol kas dar neatliepiančios pasirodė Lietuvoje 2020 m. rugsėjį viešėjusio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakytos mintys. Jis Vilniaus universitete studentams aiškino, kad ateityje saugumo klausimais reikėtų labiau pasitikėti Europa ir mažiau kliautis vien tik „galia anapus Atlanto“.
Melania Trump ir Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Žinoma, tai, kad šios E. Macrono reikštos viltys ir dažnai deklaruojami raginimai stiprinti ES savarankiškumą, sprendžiant geopolitinio saugumo klausimus, Lietuvoje yra vertinami dažniau su atsargumu ar net įtarumu, susiję ir su tuo, kad Prancūzijos prezidentas turi kiek kitokį įsivaizdavimą, kaip turėtų atrodyti santykiai su Rusija. Jis yra raginęs pradėti „ilgalaikį“ strateginį dialogą su Maskva. Tuo tarpu Lietuvai, kuri įsivaizduoja ir nuosekliai komunikuoja, kad su Rusija dialogas įmanomas tik šiai iš esmės pasikeitus, girdimi raginimai, jog, nepaisant visko, kalbėtis reikia – atrodo beprasmiški ir nesuprantami.
Tačiau globali geopolitinė realybė keičiasi. Keičiasi ir galių balansas Europos Sąjungoje, kurioje pasitraukus Didžiajai Britanijai didesnę įtaką gali įgyti apie Europos karinę bei „strateginę“ autonomiją kalbančios jėgos.
Kaip, stiprėjant ES integracijos procesams, turėtų elgtis Lietuva, jei požiūris saugumo klausimais arba sprendžiant krizes ES aktualioje geopolitinėje erdvėje, abiejose Atlanto pusėse išsiskirtų? Toliau laikytis euroatlantizmo ir saugumo klausimuose nekvestionuoti JAV dominavimo ar visgi imtis ryškesnio balansavimo ir pradėti traktuoti ES jėgas kaip pagrindinį saugumo ramstį?
Lietuvos gyventojai šiuo klausimu nuomonės dažniausia neturi: JAV ir Prancūzijos palaikytojų po lygiai
Naujienų agentūros ELTA užsakymu 2020 m. gruodžio 14–17 dienomis atliktoje rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausoje gyventojų buvo prašoma atsakyti, kurią pusę – Jungtines Amerikos Valstijas ar Prancūziją – Lietuva turėtų labiau palaikyti, kai šių didžiųjų valstybių požiūriai saugumo klausimais išsiskiria. Amerikiečių karo technika. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Kaip parodė apklausa, daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų šiuo klausimu aiškios nuomonės neturėjo. Tuo tarpu manantys, kad reikėtų orientuotis į vieną ar kitą valstybę, jei Prancūzijos ir JAV požiūris dėl tarptautinių konfliktų nesutaptų, pasiskirstė kone tolygiai.
Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) respondentų mano, kad Lietuva tarptautinio saugumo klausimais turėtų labiau orientuotis į Prancūziją. Beveik tokia pati dalis (21 proc.) apklaustų gyventojų teigė, kad norėtų, jog išsiskiriant šių dviejų didžiųjų valstybių požiūriams, Lietuva labiau orientuotųsi į kitą Atlanto pusę – JAV.
Amerikiečių kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ susisteminti duomenys, tai, kad Lietuva turėtų labiau orientuotis į Prancūziją tarptautinio saugumo klausimais daugiau sutinka moterys, didmiesčių gyventojai (26 proc.), respondentai su vidutinėmis (801 – 1400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (31 proc.).
Kad Lietuva turėtų labiau orientuotis į JAV tarptautinio saugumo klausimais daugiau sutinka vyrai (34 proc.), jaunimas iki 30 metų (26 proc.), respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu (27 proc.) bei su didžiausiomis (daugiau kaip 1400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (35 proc.). JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Apklausa vyko 2020 m. gruodžio 14 – 17 dienomis. Internetu (CAWI) apklausta 530 gyventojų visoje Lietuvoje. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 4,4 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
Tyrimo metu gyventojams buvo užduotas klausimas: Daugelyje pasaulio vietų vyksta tarptautiniai konfliktai (pvz., Ukrainoje, Kaukaze, Artimuosiuose Rytuose ar Afrikoje) ir tokių didžiųjų valstybių, kaip JAV ar Prancūzija, požiūris į saugumo politiką dažnai išsiskiria. Kalbant apie tarptautinio saugumo klausimus, Jūsų nuomone, Lietuva turėtų labiau orientuotis į JAV ar į Prancūziją, kai šių valstybių požiūriai skiriasi?
Joe Bidenas žada „ne skaldyti, o vienyti“ šalį. EPA-ELTA nuotr.
Perskaičiavus balsalapius Džordžijos valstijoje, patvirtinta, kad demokratas Joe Bidenas yra prezidento rinkimų šioje valstijoje nugalėtojas.
Kaip pranešama, Džordžijoje išrinktasis JAV prezidentas J. Bidenas 12 284 balsais nugalėjo dabartinį prezidentą respublikoną Donaldą Trumpą.
Džordžijoje tradiciškai laimi Respublikonų partijos kandidatai į prezidentus. Šioje valstijoje pastaruosius 28 metus nebuvo laimėjęs Demokratų partijos kandidatas, ir tai skaudus pralaimėjimas D. Trumpui, kuris teisiniais ieškiniais ir nepagrįstais pareiškimais apie plataus masto sukčiavimą per rinkimus siekia panaikinti rinkimų rezultatus.
Nors balsų perskaičiavimas patvirtina J. Bideno pergalę, D. Trumpo kampanija turi teisę prašyti dar vieno perskaičiavimo, nes demokrato J. Bideno persvara valstijoje yra mažesnė nei 0,5 proc.
J. Bidenas pareiškė esąs įsitikinęs, kad D. Trumpas žinojo, kad nelaimės ir parodė „neįtikėtiną neatsakingumą“, ir apkaltino jį begėdiškai kenkiant demokratijai.
Demokratas J. Bidenas taps 46-uoju JAV prezidentu, inauguracijos ceremonija numatyta sausį.
Rinkimuose J. Bidenas gavo 6 mln. daugiau balsų nei D. Trumpas. Pagal Rinkikų kolegijos sistemą, demokratas užsitikrino 306 rinkikų balsus, o D. Trumpas – 232. Vis dėlto D. Trumpas niekaip nesutinka pripažinti savo pralaimėjo lapkričio 3 d. vykusiuose rinkimuose.
J. Bidenas ir D. Trump. EPA-ELTA nuotr.
Demokratas Joe Bidenas šeštadienį paskelbtas JAV prezidento rinkimų nugalėtoju, perimsiančiu Baltuosius rūmus iš Donaldo Trumpo, užsitikrinus pergalę Pensilvanijoje, įtvirtinusią daugiau nei 270 pergalei reikalingų Rinkikų kolegijos balsų.
J. Bideną nugalėtoju paskelbė tokios žiniasklaidos priemonės, kaip CNN, „NBC News“ ir „CBS News“, jam priskyrus itin svarbią pergalę Pensilvanijos valstijoje, deleguojančioje net 20 rinkikų.
Iki šeštadienio J. Bidenas buvo surinkęs 253 rinkikų balsus – tai reiškia, kad pergalė Pensilvanijoje jam užtikrino 273 rinkikų balsus. Jam vėliau priskirta pergalė ir Nevadoje, turinčioje 6 rinkikus.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės J. Bideną nugalėtoju paskelbė ir Arizonoje, bendrą jo turimų rinkikų balsų skaičių padidinusią iki 290.
J. Bidenas pergalę iškovojo iš viso 24 valstijose, įskaitant savo gimtąjį Delaverą. Jam taip pat atiteko tokie dideli prizai, kaip Kalifornija ir Niujorka bei šalies sostinė.
Buvęs viceprezidentas laimėjo keturiose valstijose, kuriose 2016 metais pergalę šventė D. Trumpas – Mičigane, Pensilvanijoje, Viskonsine ir, pasak dviejų žiniasklaidos priemonių, Arizonoje.
JAV žiniasklaidos priemonių teigimu, D. Trumpui pergalė prognozuojama 23 valstijose, įskaitant tokius didžiulius prizus, kaip Floridą ir Teksasą. Jis šiemet laimėjo ir daugybėje valstijų, kuriose laimėjo ir prieš ketverius metus – Indianoje, Kentukyje, Misūryje ir Ohajuje.
Naujausiais duomenimis, nugalėtojas dar nepaskelbtas trijose valstijose – Aliaskoje, Džordžijoje ir Šiaurės Karolinoje. Nepaisant to, J. Bideno persvara jau yra užtikrinta.
„Fox News“ ir „Associated Press“ pergalę Arizonoje jau priskyrė J. Bidenui, tačiau kitos žiniasklaidos priemonės, įskaitant CNN ir „NBC News“, dar neskubėjo skelbti valstijos nugalėtojo. Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Nebraskos rinkikų balsai bus padalyti abiem kandidatams – keturi jų atiteks D. Trumpui, o likęs vienas atiteks J. Bidenui. Meine nugalėtoju laikomas demokratas, tačiau jam atiteks tik trys iš keturių valstijos turimų rinkikų balsų, o vienas atiteks D. Trumpui.
Pateikiame sąrašą valstijų, kuriose laimėjo kiekvienas kandidatas, ir jų deleguojamus rinkikų balsus. Šie skaičiavimai grindžiami tokių JAV žiniasklaidos priemonių duomenimis, kaip CNN, „Fox News“, MSNBC, „NBC News“, ABC, CBS „The New York Times“.
Arizona (11)*, Kalifornija (55), Koloradas (9), Konektikutas (7), Delaveras (3), Kolumbijos apygarda (3), Havajai (4), Ilinojus (20), Meinas (3)***, Merilendas (10), Masačusetsas (11), Mičiganas (16), Minesota (10), Nebraska (1)**, Nevada (6), Naujasis Hampšyras (4), Naujasis Džersis (14), Naujoji Meksika (5), Niujorkas (29), Oregonas (7), Pensilvanija (20), Rod Ailendas (4), Vermontas (3), Virdžinija (13), Vašingtonas (12), Viskonsinas (10).
Vis dar laukiama galutinių rezultatų šiose valstijose: Aliaska, Arizona(*), Džordžija, Mičiganas, Nevada, Šiaurės Karolina.
* Arizoną J. Bidenui priskiria tokios žiniasklaidos priemonės, kaip „Associated Press“ ir „Fox News“, tačiau CNN ir „NBC News“ teigia, kad dar per anksti skelbti valstijos nugalėtoją.
** Nebraskoje dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausia rinkėjų balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o dar trijų rinkikų balsai nustatomi pagal rinkėjų simpatijas trijose Kongreso apygardose. J. Bidenui vienas balsas atiteko per balsavimą Kongreso rinkiminėse apygardose.
*** Meine sistema yra panaši į sistemą Nebraskoje. Trys iš keturių rinkikų balsų yra numatyti J. Bidenui, likęs balsas atiteks D. Trumpui.
Daugelis amerikiečių jau žino, už ką jie balsuos per prezidento rinkimus, įvyksiančius lapkričio mėnesį, bet maždaug 13 proc. rinkėjų dar nepriėmė galutinio sprendimo. Tai rodo šeštadienį paskelbti televizijos kanalo NBC ir laikraščio „The Wall Street Journal“ užsakymu surengtos apklausos rezultatai.
Kaip nustatė sociologai, 13 proc. dar neapsisprendusių tyrimo dalyvių laikosi daugiausia nuosaikių politinių pažiūrų. Daugelis jų pritaria dabartinės Amerikos administracijos sprendimams ekonomikos srityje, bet kritikuoja jos darbą kitose sferose.
Šie rinkėjai neatmeta, kad gali paremti dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą arba labiausiai tikėtiną demokratų kandidatą Joe Bideną. Leidinys konstatuoja, kad rinkimų baigtis labai priklausys nuo to, kaip galiausiai balsuos ši palyginti nedidelė rinkėjų dalis.
Iš jau apsisprendusių rinkėjų 51 proc. ketina balsuoti už J. Bideną, 40 proc. – už D. Trumpą. JAV prezidento rinkimai įvyks lapkričio 3 d.
Apklausa buvo surengta liepos 9-12 dienomis, joje dalyvavo 900 JAV piliečių, turinčių teisę balsuoti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paneigė laikraščio „Politico“ paskelbtą informaciją, kad esą jis ketina atleisti šalies sveikatos apsaugos sekretorių Alexą Azarą. Baltųjų rūmų šeimininkas pabrėžė, kad žinybos vadovas gerai atlieka savo darbą.
„Pranešimai, kad aš atleisiu Alexą Azarą, – klastotė. Melaginga žiniasklaida tai žino, bet mėgina trūks plyš sukelti visuomenėje suirutę. Jie (žiniasklaida) net nepasiteiravo apie tai, – parašė sekmadienį tviteryje D. Trumpas. – Alexas puikiai dirba“.
Šeštadienį leidinys „Politico“, remdamasis šaltiniais Vašingtono administracijoje, pranešė, kad svarstoma galimybė atstatydinti sveikatos apsaugos sekretorių Alexą Azarą. Anot šaltinių, Baltieji rūmai nepatenkinti pareigūno veiksmais kovoje su koronaviruso plitimu šalyje.
Grasinimais Jungtinėms Valstijoms Irane prasidėjo kelias dienas truksiančios gedulo iškilmės, skirtos pagerbti per JAV bepiločio ataką Irake nukautą aukštą Irano generolą Qasemą Soleimanį. Į iškilmes pietvakariniame Ahvazo mieste susirinko tūkstančiai juodais rūbais vilkinčių iraniečių, kurie skandavo „Mirtis Amerikai“. Įtakingo generolo palaikai ankstyvą rytą buvo atgabenti į Ahvazą. Vakare kūnas bus perkeltas į sostinę Teheraną.
Pasak Irano naujienų agentūros „Isna“, žmonių minia susibūrė Molavio aikštėje. Televizija rodė verkiančius vyrus ir moteris, kurie skambant šiitiškoms gedulo giesmėms mušėsi sau į krūtinę. Daugelis laikė rankose Irano nacionalinių spalvų vėliavas ir nukauto generolo nuotraukas.
Aikštė ir aplinkinės gatvės buvo sausakimšos žmonių, rodė iš oro daryti vaizdai. Tarp susirinkusiųjų buvo vaikų, jaunuolių, karo su Iraku devintajame dešimtmetyje veteranų.
Q. Suleimanio kūnas į Ahvazą buvo atgabentas su dar penkių Irano revoliucinės gvardijos narių palaikais. Čia atvežtas ir nukauto Irako kovotojų lyderio Abu Mehdžio al-Muhandžio kūnas.
Irano parlamente Teherane parlamentarai kelioms minutėms nutraukė posėdį ir šaukė „Mirtis Amerikai“. Parlamento pirmininkas Ali Larijanis sakė: „Trumpai, klausykis, tai iraniečių tautos balsas“.
Q. Soleimanis antradienį bus palaidotas gimtajame Kermano mieste. Prieš tai keliuose Irano miestuose, įskaitant sostinę Teheraną, vyks gedulo ceremonijos. Planuojama, kad pirmadienį prie generolo kūno melsis Irano dvasinis lyderis ajatola Ali Khamenėjus. Tada palaikai dar vienai ceremonijai bus nugabenti į šventą Kumo miestą.
Q. Soleimanis buvo nukautas penktadienio rytą netoli Bagdado oro uosto per JAV bepiločio ataką, kurią surengti nurodė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis Irano generolą pavadino „teroristu Nr. 1“ pasaulyje. Q. Soleimanis esą planavo netrukus surengti išpuolį prieš JAV piliečius Irake.
Q. Soleimanis buvo vienas įtakingiausių savo šalies kariškių ir liūdnai pagarsėjusių „Al Kudso“ pajėgų, priklausančių Irano revoliucinei gvardijai, vadovas. Vadovybė Teherane paskelbė apie „didelį kerštą“ dėl generolo žūties.
Atstovų rūmai trečiadienį balsavimu pritarė Donaldo Trumpo apkaltos dėl piktnaudžiavimo valdžia straipsniams. Po trejų neramių prezidentavimo metų dabar D. Trumpui teks stoti prieš Senato teismą, kuris nuspręs, ar jį pašalinti iš pareigų.
Demokratų daugumą turinčiuose Atstovų rūmuose už apkaltos straipsnį dėl piktnaudžiavimo valdžia balsavo 230 įstatymų leidėjų, 197 buvo nusiteikę prieš. 45-asis JAV prezidentas tapo trečiuoju prezidentu JAV istorijoje, prieš kurį rengiama apkalta.
Demokratai teigė „neturėję kitos išeities“, kaip tik pareikšti oficialius kaltinimus 73 metų respublikonui, kurio apkalta palieka sunkiai nuplaunamą dėmę ir plečia JAV politinį susiskaldymą tarp partijų.
„Kyla pavojus pačiai Amerikos idėjai“, – prieš balsavimą sakė įstatymų leidėjas, vadovavęs apkaltos tyrimui, Adamas Shiffas.
D. Trumpas dabar stos prieš respublikonų daugumą turinčio Senato teismą, kur, kaip manoma, prezidentas gali būti išteisintas.
Balsavimas Atstovų rūmuose surengtas, praėjus keturiems mėnesiams po to, kai informatoriaus pranešimas apie D. Trumpo spaudimą Ukrainos prezidentui sukėlė didžiulį skandalą. Prezidentas buvo apkaltintas spaudęs Volodymyrą Zelenskį, kad šis pradėtų tyrimą dėl D. Trumpo varžovo 2020 m. prezidento rinkimuose demokrato Joe Bideno.
Po 10 valandų trukusių debatų Atstovų rūmai patvirtino ir antrąjį apkaltos straipsnį, kuriuo prezidentas kaltinamas trukdymu Kongresui vykdyti tyrimą dėl jo susitarimų su Ukraina. Už šį straipsnį balsavo 229 atstovai, prieš – 198.
Pirmąją dienos pusę D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose rašė žinutes tviterio paskyroje, tačiau trečiadienio vakarą prezidentas praleido palankesnėje aplinkoje. Atstovų rūmams balsuojant dėl apkaltos straipsnių, tūkstančiai ištikimų prezidento rėmėjų, susirinkusių į rinkimų kampanijos renginį Mičigano valstijoje, palaikė D. Trumpo komentarus apie „radikalią kairiąją“, „naikinamą neapykantos“.
„Demokratai demonstruoja gilią savo neapykantą ir panieką amerikiečiui rinkėjui“, – sakė D. Trumpas ir sulaukė minios ovacijų.
Mūšis dėl Senato teismo
Abi pusės jau ruošiasi mūšiui dėl Senato teismo, o respublikonų daugumos Senate lyderis Mitchas McConnellis veiksmus pažadėjo koordinuoti su D. Trumpo komanda. Manoma, kad teismas gali ir netrukti ilgiau nei dvi savaites. Tad jei prezidentas būtų išteisintas, apkalta gali virsti politiniu laimėjimu prieš 2020 m. lapkričio mėnesį vyksiančius rinkimus.
Demokratai po trečiadienį įvykusio balsavimo teigė, kad paliudyti turės ir keturi dabartiniai bei buvę Baltųjų rūmų padėjėjai, kuriems liudyti Atstovų rūmuose neleido M. McConnellis, – jie esą apie D. Trumpo spaudimą Ukrainai žino tiesiogiai.
„Kyla klausimas, ar senatorius M. McConnellis leis įvykti sąžiningam teismui Senate, ar daugumos lyderis leis vykdyti teismą, kuriame dalyvaus liudytojai, (bus pasitelkiami) parodymai bei dokumentai“, – sakė A. Shiffas.
Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi užsiminė, kad Atstovų rūmai gali delsti perduoti apkaltos straipsnius Senatui ir tokiu būdu spausti M. McConnellį dėl liudininkų klausimo.
„Kol kas nematome nieko, kas mums atrodytų sąžininga, – sakė ji. – Tačiau kol kas – prezidentui paskelbta apkalta.
Ilgametis JAV prezidento Donaldo Trumpo patikėtinis Rogeris Stone‘as vadinamajame Rusijos skandale pripažintas kaltu pagal kelis kaltinamuosius punktus.
Prisiekusieji penktadienį Vašingtone po dvi dienas trukusių konsultacijų priėjo prie išvados, kad 67-erių R. Stone‘as, be kita ko, pateikė melagingus liudijimus ir trukdė teisingumui, skelbia amerikiečių žiniasklaida.
Vasarį turėtų paaiškėti bausmės dydis. R. Stone‘as visus kaltinimus neigė.
D. Trumpas tviteryje komentavo, kad ir prieš kitus, pavyzdžiui, demokratų kandidatę 2016 metų rinkimuose Hillary Clinton turėtų būti atliekamas tyrimas dėl galimo melagingo liudijimo. „Ar jūs nemelavote? – rašė D. Trumpas. – Dviguba moralė, kaip niekad iki šiol mūsų šalies istorijoje?“
R. Stone‘as sausį buvo sulaikytas Floridoje ir vėliau paleistas su sąlygomis.
Ši byla susijusi su specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimu – jis aiškinosi, ar per 2016 metų rinkimų kampaniją būta susitarimų tarp D. Trumpo stovyklos ir Rusijos atstovų. R. Stone‘as 2015-aisiais dirbo su D. Trumpu – ruošiantis 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanijai. Jie ir po to palaikė glaudų kontaktą.
Kaltinimai R. Stone‘ui susiję su programišių ataka prieš demokratus per 2016-ųjų rinkimų kampaniją. Tada buvo nutekinti elektroniniai laiškai iš H. Clinton aplinkos.
R. Muellerio komanda kaltina R. Stone‘ą melagingai liudijus Kongresui apie tai, ką jis žinojo apie kibernetines atakas ir su kuo apie tai kalbėjo. Be to, jis spaudęs kitus liudytojus pateikti neteisingus parodymus.
Žuvo „Islamo valstybės“ lyderis A. B. al-Baghdadis. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos darbuotojai nežino, iš kur jis gavo informacijos apie tai, kad „Islamo valstybės“ lyderis Abu Bakras al-Baghdadi prieš mirtį buvo apimtas baimės, rašo laikraštis „Huffpost“.
Sekmadienį žurnalistų paklaustas apie paskutines teroristo gyvenimo minutes, Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė, kad Abu Bakras al-Baghdadi, išsigandęs artėjančių Amerikos kariškių, „šaukė, aimanavo ir verkė“. „Jis buvo mirtinai išsigandęs ir nenorėjo mirti“, – teigė D. Trumpas.
Pasak „Huffpost“, prezidento žodžiai apie teroristo emocijas sukėlė nuostabą Baltuosiuose rūmuose. Leidinio duomenimis, D. Trumpui parodyta Abu Bakro al-Baghdadi gaudynių transliacija buvo be garso.
„Šis vaizdo įrašas negalėjo išsamiai parodyti, kas vyko požeminiame tunelyje, tuo labiau atskleisti, ar Abu Bakras al-Baghdadi verkė“, – tvirtina laikraštis.
Pentagonas atsisakė komentuoti D. Trumpo versijos apie IS vadeivos išgąstį šaltinį. „Aš nežinau tokių išsamių detalių“, – pareiškė JAV gynybos sekretorius Markas Esperis.
Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu stenogramą.
Iš penkių puslapių stenogramos matyti, kad D. Trumpas ragino V. Zelenskį pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus Joe Bidenui. JAV ir Ukrainos vadovų pokalbis telefonu vyko liepos 25 dieną.
D. Trumpas per pokalbį klausia V. Zelenskio, ar tyrėjai galėtų dar kartą peržiūrėti J. Bideno sūnaus Hunterio veiklą Ukrainoje. V. Zelenskis į tai atsako teigiamai. D. Trumpas per pokalbį pasiūlo generalinio prokuroro Williamo Barro ir savo patarėjo teisės klausimais Rudolpho Guilianio paramą dėl tyrimo.
D. Trumpas turi omenyje J. Bideno sūnaus darbą vienoje Ukrainos bendrovėje. J. Bidenas, tada būdamas viceprezidentas, esą apsaugojo savo sūnų nuo tyrimų dėl korupcijos.
D. Trumpas sako, kad būtų gerai, „jei jūs tai galėtumėt patikrinti… man tai atrodo siaubinga“.
Konkrečiai kaltinimai susiję su Hunterio Bideno veikla Ukrainoje veikiančioje gamtinių dujų įmonėje „Burisma“. Šiandieni 49 metų teisininkas nuo 2014 metų pavasario buvo įmonės Stebėtojų tarybos narys. „Burisma“ priklauso vienam Ukrainos oligarchui. J. Bidenas įmonėje gaudavo iki 50 000 dolerių mėnesinę algą.
Demokratai Atstovų Rūmuose antradienį pradėjo pasirengimą D. Trumpo apkaltos procesui. Anot jų, D. Trumpas, padedamas užsienio vyriausybės, mėgino daryti įtaką JAV rinkimų kovai. Mainais už tai D. Trumpas esą išsakė V. Zelenskiui nederamą „pažadą“, tačiau koks jis – nežinoma.
Pats JAV prezidentas visus kaltinimus neigia ir kalba apie piktavališką demokratų kampaniją.
Niujorke viešintis V. Zelenskis, paklaustas apie D. Trumpo spaudimą, Rusijos televizijos stočiai „Rossija 24“ pabrėžė: „„Niekas negali daryti man spaudimo, nes aš esu nepriklausomos valstybės prezidentas. Tik vienas žmogus gali man daryti spaudimą – tai mano sūnus, kuriam šešeri metai“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė galintis pakviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į kitų metų Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, tačiau esą neaišku, ar V. Putinas priimtų kvietimą.
„Aš tikrai jį pakviesčiau“, – sakė D. Trumpas, tačiau, pridūrė JAV lyderis, nežinia, ar V. Putinas priimtų tokį kvietimą.
„Ar jis atvyktų, ar ne, psichologiškai, manau, tai jam būtų sunku. Jis išdidus žmogus“, – apie Rusijos lyderį kalbėjo D. Trumpas.
D. Trumpas anksčiau žurnalistams yra pareiškęs, kad būtų tikslinga grįžti prie G-8 formato dalyvaujant Rusijai. Tokią idėją kėlė ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas. Vokietija savo ruožtu atmetė siūlymus sugrąžinti Rusiją į pasaulio galingųjų gretas.
G-7 – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų.
Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu. 2014 metų kovą dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
Po pastarųjų žudynių Jungtinėse Valstijose JT Žmogaus teisių biuras sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris pareiškė palaikąs mirties bausmę už neapykantos nusikaltimus. „Mes bet kokiomis aplinkybėmis atmetame mirties bausmę, – antradienį Ženevoje sakė JT Žmogaus teisių biuro atstovas Rupertas Colville‘as. – Tai itin brutali ir negrįžtama bausmė, kuriai XXI amžiuje nėra vietos“.
Kartu jis pabrėžė, kad daugiau kaip 30 aukų pareikalavusios abejos žudynės El Pase ir Deitone kelia didelį nerimą biurui. „Mes sveikiname, kad JAV pasmerkė rasizmą, neapykantą ir baltųjų viršenybę“, kalbėjo R. Colville‘as.
Per rasistinį išpuolį El Pase pasienyje su Meksika vyras savaitgalį nužudė 22 žmones. Po kelių valandų kitas šaulys Deitone nušovė devynis asmenis. Po atakos El Pase JAV prezidentas sulaukė kritikos, kad savo retorika atveria kelią neapykantos nusikaltimams.
Pirmadienį D. Trumpas abu nusikaltimus pavadino barbariškais. Jis taip pat paskelbė inicijuosiąs įstatymą, numatantį mirties bausmę už neapykantos nusikaltimus masinių žudynių forma.
JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas pirmadienį pateikė prezidentui Donaldui Trumpui savo atsistatydinimo pareiškimą.
R. Rosensteino atsistatydinimas įsigalios nuo gegužės 11 d., nors jo atsistatydinimo buvo tikimasi jau kelis mėnesius, kai generaliniu prokuroru buvo paskirtas Williamas Barras.
Dvejus metus generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas ėjęs R. Rosensteinas didžiąją dalį savo kadencijos prižiūrėjo specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimą dėl įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus. R. Rosensteinas buvo atsakingas už R. Muellerio paskyrimą.
Praėjusį mėnesį R. Muelleris pateikė galutinę tyrimo dėl tariamo Rusijos kišimosi į rinkimus ataskaitą, o šį mėnesį buvo paviešinta suredaguota ataskaitos versija. Specialusis tyrėjas teigė, kad nebuvo rasta įrodymų, jog per rinkimų kampaniją 2016 metais D. Trumpas būtų susimokęs su Rusija.
Vasarį R. Rosensteino pavardė atsidūrė antraštėse, kai buvęs laikinasis Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Andrew McCabė pareiškė, kad R. Rosensteinas 2017 metais ieškojo būdų nušalinti prezidentą D. Trumpą iš pareigų.
Interviu A. McCabė teigė, kad R. Rosensteinas apie galimybę pašalinti D. Trumpą kalbėjo 2017 metų gegužę, kai D. Trumpas atleido tuometį FTB direktorių Jamesą Comey’į.
Atsistatydinimo pareiškime R. Rosensteinas išreiškė pagarbą prezidentui D. Trumpui, nepaisant to, kad jo ir prezidento darbo santykiai buvo sudėtingi.
„Mūsų tauta yra saugesnė, mūsų rinkimai saugesni, ir mūsų piliečiai yra geriau informuoti apie slaptas užsienio pastangas daryti įtaką“, – teigiama R. Rosensteino atsistatydinimo pareiškime.
„Esu dėkingas už galimybę tarnauti; už mandagumą ir humorą, kuriuos dažnai rodote per asmeninius mūsų pokalbius; ir už tikslus, kuriuos nusistatėte inauguracijos kalboje: patriotizmą, vienybę, saugumą, švietimą ir klestėjimą“, – pareiškime rašė R. Rosensteinas, tiesiogiai kreipdamasis į D. Trumpą.
Baltųjų rūmų teigimu, R. Rosensteiną pakeis transporto sekretoriaus pavaduotojas Jeffrey’is Rosenas.
JAV Slaptoji tarnyba aiškinasi, kodėl vyras metė telefoną į sceną prieš pat prezidento D. Trumpo kalbą. EPA-ELTA nuotr.
JAV Slaptoji tarnyba tiria penktadienį Indianapolyje (Indianos valstija) per Nacionalinės šaulių asociacijos (NRA) renginį įvykusį incidentą, kai vyras iš salės metė mobilųjį telefoną į sceną prieš pat prezidento Donaldo Trumpo kalbą.
Tai pranešė televizijos kanalas „Fox News“, remdamasis Slaptąja tarnyba, atsakinga už pirmųjų šalies asmenų saugumą.
„Prezidentas D. Trumpas šiandien apie 12 valandą 30 minučių (19 valandą 30 minučių Lietuvos laiku) buvo renginyje Indianapolyje. Kai prezidentas ėjo į sceną, ant jos nukrito iš minios paleistas mobilusis telefonas. Vienas žmogus buvo pašalintas iš renginio, incidento aplinkybės tiriamos“, – sakė televizijos kanalui Slaptosios tarnybos atstovas.
„Fox News“ duomenimis, telefoną metė toks Williamas Rose`as, kuris incidento metu buvo apsvaigęs. Meriono apygardos šerifo biuras pateikė šiam vyrui kaltinimus dėl tvarkos pažeidimo. Slaptoji tarnyba aiškinasi, ar W. Rose`as norėjo pataikyti telefonu į Baltųjų rūmų šeimininką, o jei taip, tai kodėl.
Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimui siūloma priimti rezoliuciją, kuria būtų išreikšta parama JAV prezidento Donaldo Trumpo kandidatūrai į Nobelio Taikos premiją.
Šios iniciatyvos ėmėsi parlamentaras Petras Gražulis, įregistravęs Seimo rezoliucijos projektą „Norvegijos Parlamentui ir Norvegijos Nobelio komitetui dėl siūlymo suteikti Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Donaldui Trumpui Nobelio taikos premiją“.
„Lietuvos Respublikos Seimas (….) vertindamas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo indėlį siekiant susitarimo dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo; pabrėždamas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo išskirtinius nuopelnus išgelbstint daugybę civilių nuo žūties Sirijoje; pažymėdamas, jog dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento Donaldo Trumpo pastangų Irake, Afganistane ir Sirijoje tampa saugiau, remia Japonijos, Izraelio bei kitų valstybių iniciatyvą ir reiškia paramą jo kandidatūrai į Nobelio Taikos premiją“, – sakoma dokumento projekte.
P. Gražulis siūlo Seimui priimti tokią rezoliuciją įvertinant ir „nuoširdžius ilgalaikius istorinius Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tautų santykius.„
„JAV yra svarbiausia partnerė užtikrinant Lietuvos ir Baltijos valstybių taiką, saugumą, stabilumą bei gerovę“, – sakoma dokumento projekte.
Jame taip pat kalbama apie „lemiamą Jungtinių Amerikos Valstijų ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos vaidmenį užtikrinant taiką, saugumą ir stabilumą Europoje ir visame pasaulyje.„
Kaip skelbė ELTA, JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra sakęs esąs vertas Nobelio taikos premijos, bet nesitikįs jos gauti.
Norvegijos Nobelio instituto duomenimis, šiais metais prestižiniam apdovanojimui gauti pasiūlyti 304 asmenys ir organizacijos. Kas yra kandidatai, laikoma griežtoje paslaptyje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Kongrese skaitė metinį pranešimą, informuoja BBC.
Kalba, įskaitant respublikonų keliamas nuolatines ovacijas, truko 1 valandą ir 20 minučių. Joje buvo apžvelgti vidaus politikos klausimai ir įvairios užsienio politikos problemos, taip pat ir santykiai su Rusija.
Pirmą kartą nuo savo kadencijos pradžios D. Trumpas kalbėjo Kongrese, kurio Atstovų Rūmuose daugumą turi demokratai.
„Darbotvarkė, kurią aš išdėstysiu, nėra respublikonų ar demokratų. Tai – amerikiečių tautos darbotvarkė“, – sakė D. Trumpas.
Kalbėdamas apie JAV poziciją dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė: „Mes iš tiesų neturime pasirinkimo“.
Praėjusią savaitę Vašingtonas pranešė, kad traukiasi iš 1987 metais pasirašytos JAV ir SSRS sutarties.
Metiniame pranešime D. Trumpas dar sykį pakartojo, kad Jungtinės Valstijos laikėsi kiekvienos INF sutarties raidės, o Rusija ją nuolat pažeidinėjo.
„Galbūt mums pavyks susitarti dėl naujos sutarties, įtraukiant į ją Kiniją ir kitas šalis. Galbūt nepavyks. Tokiu atveju mes pralenksime juos ir pagal išlaidų apimtį, ir pagal inovacijas“, – pažadėjo JAV prezidentas.
Kaip ir buvo tikėtasi, D. Trumpas paskelbė antrojo JAV ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimo datą. Amerikos lyderis susitiks su Kim Jong-unu vasario 27-28 dienomis Vietname.
Pirmas istorijoje dviejų šalių vadovų susitikimas įvyko 2018 metų birželį Singapūre. Tada bendrame pareiškime Šiaurės Korėja paskelbė esanti pasirengusi siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, o JAV pažadėjo už tai Pchenjanui saugumo garantijas.
Antradienį Kongrese D. Trumpas teigė: „Manau, jog jei manęs nebūtų išrinkę prezidentu, dabar būtų karas su Šiaurės Korėja“. Jis pridūrė, kad dabar palaiko „gerus santykius“ su Kim Jong-unu.
„Negali būti taikos ir įstatymų, kai yra karas ir tyrimai“, – pabrėžė D. Trumpas savo kalboje. Ir nors jis nepateikė konkrečių vardų ir detalių, Amerikos žiniasklaida tučtuojau pažymėjo, jog prezidentas turi omenyje specialiojo prokuroro Roberto Muellerio atliekamą Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais tyrimą.
D. Trumpas metiniame pranešime parėmė Venesuelos opoziciją.
„Mes remiame kilnų Venesuelos žmonių laisvės siekį ir smerkiame žiaurų Maduro režimą, kurio socialistinė politika įstūmė šią anksčiau turtingiausią Pietų Amerikos tautą į didžiulį skurdą ir neviltį“, – sakė JAV prezidentas.
Didelė D. Trumpo kalbos dalis buvo skirta nelegaliai migracijai. Jis vėl grįžo prie sienos statybos Meksikos pasienyje temos. Pasak prezidento, siena reikalinga tam, kad būtų užkirstas kelias nelegaliai migracijai iš Lotynų Amerikos šalių.
Siekdamos atremti tokių šalių, kaip Šiaurės Korėja, Iranas, taip pat Kinija ir Rusija, keliamą grėsmę, Jungtinės Valstijos investuos į naujas priešraketinės gynybos technologijas. Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Pentagone ketina pristatyti atitinkamus planus, trečiadienį paskelbė Baltųjų rūmų atstovas.
Tarp galimų investicijų yra kosmose dislokuojamos sistemos. „Washington Post“ informacija, ketinama įsigyti ir aukštos technologijos lazerių, kurie galėtų sunaikini priešo raketas jau netrukus po jų paleidimo. Visa ginkluotė esą orientuota į gynybą ir skirta tik atremti galimas atakas.
Be kita ko, norima geriau apsaugoti Europoje ir Azijoje dislokuotas amerikiečių pajėgas. JAV priešraketinė gynyba pastarąjį kartą buvo peržiūrėta 2010 metais. Nuo tada būta aiškių pokyčių saugumo srityje. Į tai dabar esą būtina reaguoti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau nerimsta dėl savo reikalavimo statyti tvorą Meksikos pasienyje. „Baigtųsi 99 proc. nelegalaus mūsų sienos kirtimo atvejų“, – rašė jis sekmadienį tviteryje. D. Trumpas citavo savo pirmtaką Baracką Obamą ir savo varžovę rinkimuose Hillary Clinton, kurie prieš kelerius metus taip pat pasisakė už geresnę apsaugą nuo nelegalios migracijos.
Sekmadienį JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as, kaip jau šeštadienį, vėl ketina susitikti su respublikonais ir demokratais Kongrese. Pastarasis susitikimas baigėsi be rezultatų. Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi ne kartą pareiškę, kad jos partija nesutiks su lėšų skyrimu sienos statybai.
Ginčas dėl sienos statybos sukėlė dalinį vyriausybės darbo paralyžių, kuris tęsiasi jau daugiau kaip dvi savaites. Šimtai tūkstančių valstybės tarnautojų šiuo metu dirba be perspektyvos iš karto gauti užmokestį už darbą arba yra priversti imti atostogas. Nedirba muziejai ir nacionaliniai parkai.
