trys scenarijai

Vertindamas praėjusių metų šalies nacionalinio saugumo aplinkybes, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad karinio konflikto tikimybė Lietuvoje yra sumažėjusi. Visgi, K. Budrys nesutinka su kai kurių kitų politikų vertinimu, neva šalis yra gerokai saugesnė nei buvo metų pradžioje.

 

Pasak jo, šiuo metu visos prognozės ir veiksmų Ukrainoje apžvalgos yra aiškesnės, tačiau karas parodė, kur reikėtų pasitempti ne tik Lietuvai, bet ir visiems Vakarams.

 

„Lyginant su metų pradžia ir tuo metu buvusiais vertinimais dėl to, kaip atrodys kariniai veiksmai, kur jie pasibaigs – šiai dienai vertinimai yra aiškesni, paprastesni ir karinės grėsmės tikimybę Lietuvai vertiname kaip mažą“, – Eltai užtikrino šalies vadovo atstovas.

 

„Lyginant tuos vertinimus, galėtume pasakyti, kad šiuo metu mes turime šiek tiek daugiau aiškumo, ir tas vertinimas, kad karinės grėsmės turime Lietuvai mažiau tikimybę… Bet ar dėl to mes tampame ir esame saugesni negu buvome metų pradžioje? Aš nesutikčiau su tokiu vertinimu. Tada reikėtų apsibrėžti, ką mes bandome palyginti“, – samprotavo jis.

 

K. Budrys atkreipė dėmesį, kad 2022 m. leido Lietuvai ir visam Vakarų pasauliui išsigryninti savo prioritetus – ko reikia šalių kariuomenėms, ko dar trūksta, kaip galime geriau ir efektyviau dirbti su NATO kolektyvinės gynybos sąjungininkais. Tai, pasak jo, leistų daryti teigiamas metų veiklos išvadas. Tačiau, pažymėjo šalies vadovo patarėjas, išliekantis neapibrėžtumas ir geopolitinė įtampa regione neleidžia atsipalaiduoti.

 

„Daug dalykų įvyko šiais metais, kurie mums leistų sakyti – taip, einame į gerąją pusę. Bet lygiai taip pat įvyko daug dalykų į neigiamą pusę. Kalbant apie Rusijos pajėgas Baltarusijoje, tos regioninės karinės grupuotės tolimesnę viziją, apie karą Ukrainoje, apie bendrą destabilizavimą – šito pasakyti negalėtume“, – teigė jis.

 

Pasak Daukanto aikštės atstovo, pastarieji metai išryškino ir dalį Aljanso spragų. Pavyzdžiui, bendro pasirengimo ginkluotajai gynybai trūkumus.

 

„Tai mums priverstine tvarka sudarė darbų sąrašą, ką turime daryti toliau – ir Lietuva, ir visi kiti. Didinti išlaidas ir iš tų padidintų išlaidų pirkti nenupirktą karinę techniką, amuniciją, aprūpinti kariuomenę, užpildyti dalinus, kurie yra dažnai popieriuje pilni, o realybėje pustuščiai“, – aiškino jis, teigdamas, kad tokios valstybės kaip Lietuva gali jaustis saugesnės ir įtampų apsuptyje, tačiau šalis turi užsitikrinti tam tikras saugumo garantijas.

 

Ir nors per pastaruosius metus Vilnius bei Krašto apsaugos ministerija sudarė net keletą didelių ginkluotės pirkimo sutarčių – su JAV susitarta dėl oro gynybos sistemų HIMARS, kovinių dronų, su Prancūzija – dėl haubicų „Caesar Mark II“ įsigijimo – Prezidentūra tikina, jog 2023 m. privalėsime apsvarstyti, kaip toliau modernizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas.

 

„Dabar, kitais 2023 metais, ką turėsime padaryti ir tikrai Valstybės gynimo taryba svarstys – kokios mums reikia kariuomenės ir ginkluotųjų pajėgų karo atveju. Ir ko mums dar trūksta, kokias mes dar turime išmokę pamokas, kai pamatėme, kaip vyksta karas Ukrainoje“, – nurodė K. Budrys.

 

„Taip, šie metai mums leido šiek tiek pasistūmėti įsigijimuose, bet to realaus efekto mes dar tiek neturime“, – apibendrino situaciją prezidento patarėjas.

 

 

Tuo metu žvelgdamas į 2023 m. perspektyvas ir artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, K. Budrys mano, jog Aljansas – o kartu ir Lietuva – turi ruoštis keliems variantams, kaip galėtų pasisukti Rusijos karo Ukrainoje scenarijus. Nuo to, kaip klostysis įvykiai ir kaip gerai seksis Kyjivui išstumti okupantus iš užgrobtų Ukrainos teritorijų, priklausys ir Aljanso laikysena bei Lietuvos nacionalinio saugumo politikos pokyčiai.

 

„Turime dirbti ir ruoštis trims pagrindiniams scenarijams. Baziniam scenarijui – konfliktas stringa ten, kur jis yra dabar, judinant šiek tiek konflikto ribą. Antras – Ukrainos pergalė. Trečias – Rusijos pajėgų sėkmė“, – tris scenarijus įvardijo K. Budrys.

 

„(Svarbu – ELTA) ne tiek išsigryninti visas tas kintančias detales ar numatyti, kuris (scenarijus – ELTA) bus, bet Lietuvai, ruošiantis lygiai taip pat ar viršūnių susitikimui, ar visiems kitiems veiksmams… Nes pobūdis mūsų veiksmų Ukrainos laimėjimo ar Rusijos sėkmės atveju – jis keisis, jis nebus toks pats“, – tvirtino jis.

 

Pirmojo scenarijaus atveju – karo veiksmams ir toliau išliekant panašiame stovyje, pasak K. Budrio, Lietuva bei NATO turėtų išlaikyti tolimesnę finansinę, ekonominę, politinę bei karinę paramą Kyjivui.

 

„Čia, turbūt, tikėtis didelio proveržio NATO viršūnių susitikime būtų mažesnė tikimybė“, – nurodė jis.

 

Visgi, esminis lūžis, pasak patarėjo, būtų matomas antrojo scenarijaus – Kyjivo pergalės – atveju.

 

„Didesnė tikimybė – ir čia, matyt, būtų tas momentas – Ukrainos pajėgos turi pergalingą situaciją ir yra įgyvendinama bent didžioji dalis  V. Zelenskio įvardintų 10 pergalės punktų. Mes tada galėtume tikėtis proveržio santykiuose su NATO“, – svarstė K. Budrys.

 

Visgi, iš pagrindų Vakarų laikysena keistųsi Kremliaus okupantų sėkmės atveju. Šalies vadovo atstovo teigimu, NATO ir Lietuva privalėtų rengtis kariniam konfliktui.

 

„Blogasis scenarijus – jeigu eitų kalba apie Rusijos pergalę, o tam sąlygos galėtų būti ir Vakarų nuovargis, paramos nutraukimas, jų čia yra apsčiai. Ką tai reikštų Lietuvai ir ką tai reikštų Aljansui? Tai, kad mes turėtume ruoštis karui. Realiai. Tiek savarankiškai, tiek kaip NATO gynybos aljansas“, – nurodė Daukanto aikštės atstovas.

 

„Dėl to iš visų aibės analitikų, saugumo bendruomenės ekspertų, apžvalgininkų įvardijamų dalykų – kaip atrodys kiti metai – tai bus priklausomai nuo to, kaip atrodys karas, ir kaip mes patys atrodysime, žiūrėdami į karą“, – prognozes apibendrino K. Budrys.