Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas – Turkijos parlamente. EPA – ELTA foto
Ankara, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį, praėjus kelioms valandoms po to, kai Ankaroje per sprogimą netoli parlamento buvo sužeisti du policininkai, pareiškė, kad „teroristai“ niekada nepasieks savo tikslų.
Prie vidaus reikalų ministerijos įvykęs galingas sprogimas buvo girdimas už kelių kilometrų nuo įvykio vietos. Atsakomybę prisiėmė Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės yra pripažinusios teroristine grupuote. Ji jau keturis dešimtmečius vykdo kruviną sukilimą prieš Ankarą.
Taikiniu tapusiame rajone dirba dar kelios ministerijos ir Turkijos parlamentas, kuris vėliau popietę susirinko į pirmą posėdį po vasaros pertraukos. Posėdžio metu R. T. Erdoganas kreipėsi į parlamento narius. „Grėsmę piliečių ramybei ir saugumui keliantys nedorėliai nepasiekė savo tikslų ir jų niekada nepasieks“, – teigė R. T. Erdoganas.
Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad apie 9 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) prie „Vidaus reikalų ministerijos Generalinio saugumo direktorato“ komerciniu automobiliu atvyko du užpuolikai ir surengė sprogdinimą. „Vienas iš teroristų susisprogdino. Kitas žuvo nuo kulkos į galvą dar nespėjęs susisprogdinti“, – tvirtino vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya. Pasak jo, buvo sužeisti du policijos pareigūnai, tačiau pavojaus jų gyvybėms esą nėra.
Tuo metu PKK kalbėjo apie „atpirkimo akciją prieš Turkijos vidaus reikalų ministeriją“.
Ankaros policija socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) parašė, kad atlieka kontroliuojamus įtartinų paketų sprogdinimus, siekdama užkirsti kelią kitiems sprogimams.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Stambulas, (dpa-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas mano, kad Turkija gali atgaivinti stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesą ir pagerinti ryšius su JAV, ketvirtadienį Turkijos vadovo pasisakymą paskelbė jo biuras.
„Yra palanki atmosfera atgaivinti mūsų stojimo į Europos Sąjungą procesus“, – grįždamas iš NATO viršūnių susitikimo Lietuvoje žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Ankara nori netrukus pamatyti „apčiuopiamų“ derybų su ES rezultatų, sakė R. T. Erdoganas ir pridūrė, kad Turkija „pradės vykdyti savo įsipareigojimus“, bet išsamiau nepaaiškino.
Pasak R. T. Erdogano, derybos su ES apima Muitų sąjungos modernizavimą ir vizų liberalizavimą. Kol kas neaišku, ar ES imsis, ir kada, kokių nors santykių su Turkija reformų.
Stebėtojai mano, kad pastarasis R. T. Erdogano noras plėtoti glaudesnius santykius su ES iš dalies susijęs su prasta Turkijos ekonomikos padėtimi ir didžiuliu tiesioginių užsienio investicijų bei grynųjų pinigų poreikiu. Turkija patiria didžiulę infliaciją, jai reikia daugiau nei 100 mlrd. dolerių po vasarį supurčiusio žemės drebėjimo atkuriant pietrytines provincijas. ES yra svarbiausia Ankaros prekybos partnerė.
R. T. Erdoganas taip pat sakė, kad tikisi „naujo postūmio“ santykiuose su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, įskaitant numatomą JAV paramą naikintuvais F16 modernizuoti Turkijos laivyną.
R. T. Erdoganas sukėlė ažiotažą NATO viršūnių susitikimo Lietuvoje išvakarėse, kai netikėtai susiejo pritarimą Švedijos narystei NATO su stojimo į ES derybų atnaujinimu. Turkijos narystės derybos su ES vyko nuo 2005 m., bet vėliau nutrūko dėl Briuselio susirūpinimo prastėjančia teisinės valstybės ir žmogaus teisių padėtimi Turkijoje. Turkijos priėmimas į ES artimiausioje ateityje laikomas neįgyvendinamu.
R. T. Erdoganas: Ukraina nusipelno narystės NATO. EPA-ELTA nuotr.
Ankara, liepos 8 d. (dpa-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė paramą Ukrainos narystei NATO. „Nėra abejonių, kad Ukraina nusipelno narystės NATO“, – sakė jis penktadienį Stambule po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kartu R T. Erdoganas pabrėžė, kad kare tarp Rusijos ir Ukrainos „abi pusės“ turėtų „grįžti prie taikos derybų“.
R. T. Erdoganas, be to, paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūčio mėnesį pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. apsilankys Turkijoje. Susitikime su V. Putinu esą bus kalbama ir apie susitarimo dėl ukrainiečių grūdų eksporto pratęsimą. Šio susitarimo galiojimas baigiasi liepos 17 d.
Pasak R. T. Erdogano, jis apie grūdų susitarimą kalbėjosi ir su V. Zelenskiu. „Tikimės, kad susitarimas bus pratęsiamas bent kartą per tris mėnesius, o ne kas du mėnesius. Mes to sieksime ir mėginsime bendrą galiojimo terminą pratęsti iki dviejų metų, – kalbėjo R. T. Erdoganas spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu. – Esu įsitikinęs, kad visos suinteresuotos šalys, suprasdamos globalią atsakomybę, atitinkamai elgsis“.
Rusija po invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį kelis mėnesius blokavo kaimyninės šalies grūdų eksportą. 2022 m. vasarą, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) ir Turkijai, abi karo šalys pasiekė susitarimą, vėl leidusį laivais gabenti ukrainietiškus grūdus. Pastarąjį kartą susitarimas gegužės viduryje buvo pratęstas dar dviem mėnesiams.
Kas šiomis dienomis labiausiai krito į akis? Ogi Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos įsivaizdavimai, kokios priežastys Vokietiją paskatino priimti sprendimą dislokuoti brigadą Lietuvoje. Duodamas interviu LNK Žinioms prezidentas pabrėžė, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio aštri retorika derybose nepadėjo.
„Aštri retorika čia tikrai nepadeda. (…) Juk vokiečiai turėjo spręsti, ką suteikti Lietuvai, o ne Lietuva dovanojo Vokietijai kažką. Tai, žinoma, kad reikia kitokios retorikos, reikia kitokio bendradarbiavimo, pirmiausiai reikia labai aiškaus patikinimo, kad mes pasitikime savo partneriais“. Štai tokia mūsų prezidento nuomonė. Dar galima priminti ir šiuos G. Nausėdos žodžius: „Mes turime pastatyti kaip galima greičiau visą reikalingą infrastruktūrą ir tada Vokietija įgyvendins savo pažado dalį. Čia yra abipusio pasitikėjimo klausimas, kuris geriau įrodomas ne popieriais, o darbais“.
Beje, ELTA primena, kad neseniai viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, girdi, Berlynas pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Mano supratimu, su savo sąjungininkais NATO ir Europos Sąjungos struktūrose lietuviai privalo kalbėti … labai ATVIRAI. Tiek nuolankiai atsiklaupę ant kelių, tiek piktai trinksėdami kumščiu į stalą. Nežiūrint, kokia padėtis. Pastarieji keliolika metų akivaizdžiai įrodė – baimė ištarti bent vieną piktesnį epitetą – tokia pat žalinga kaip ir nuolatiniai barniai, priekaištai. Vaizdingai tariant, reikalingas ne vien meduolis, bet ir bizūnas. Jei sąjungininkai elgiasi padoriai, sąžiningai – pagirkime juos, jei jie daro, mūsų manymu, lemtingas klaidas, tai taip ir rėžkime jiems į akis be jokių politkorektiškumų.
Štai mūsų šiaurinė kaimynė Švedija prieš pat lemtingus sprendimus NATO viršūnių susitikime Vilniuje liepos 11 – 12 dienomis ėmė ir sukvailiojo. Viešai deginti šventas knygas – jokia saviraiškos laisvė. Tai – viduramžius primenantis barbarizmas. Be kita ko, labai panašus į Rusijos specialiųjų tarnybų provokaciją, kurios užsakovai trokšta narystės NATO struktūrose siekiančiai Švedijai pakišti koją ir tuo pačiu … susilpninti visą NATO, ypač tris Baltijos valstybes.
Kaip Lietuva turėjo elgtis šiuo konkrečiu atveju? Lietuvos vadovai galėjo labai garsiai pasmerkti idiotiškai pasielgusią partnerę Švediją (kažin kokiam atvykėliui leido viešai demonstruoti cinišką nepagarbą viso pasaulio musulmonams – išniekinti Koraną). Sutikime, Lietuvai gyvybiškai svarbu, kad Švedija taptų NATO nare. Baltijos jūra taptų tarsi vidine NATO jūra. Bet Turkija greičiausiai dabar nepalaimins Švedijos narystės NATO aljanse. Kaip skelbia AFP – ELTA, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas piktai pasmerkė Švediją už tai, kad leido protestuotojui deginti Koraną. „Galiausiai pamokysime arogantiškus vakariečius, kad musulmonų įžeidinėjimas nėra žodžio laisvė“, – per televiziją sakė R. T. Erdoganas.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Taigi Švedija narystę NATO struktūrose šiemet greičiausia matys tarsi savo ausis. O tai reiškia, kad, žvelgiant rimčiau, Švedija pakenkė ne vien sau, bet ir Lietuvai, Latvijai, Estijai. Įsidėmėkime šitą aplinkybę – Švedija savo kvailiojimais susilpnino ne tik save, bet ir tris Baltijos valstybes ypač pavojingu metu, kai Rusija jau antrus metus tęsia nuožmų karą prieš Ukrainą.
Ką sakys Lietuvos prezidentas G. Nausėda liepos 11 – 12 dienomis, kai Turkija pareikš veto? Kaltinsime Švediją ar Turkiją? Mano supratimu, oficialusis Vilnius privalėtų priekaištauti tik … Švedijos valdžiai. Turkija – niekuo dėta. Turkijos prezidentas elgiasi nuosekliai, padoriai, principingai.
Panaši padėtis – dėl Vokietijos. Jei Vokietija išties dislokuos Lietuvoje savo karių brigadą, – didelis AČIŪ. Jei Berlynas griežtai laikysis savo įsipareigojimų – nuoširdžiausia PAGARBA. Bet turime karčių istorijos pamokų, kai sutartys laužomos, ignoruojamos, pamirštamos. Imkime garsųjį Budapešto memorandumą 1994-aisiais metais, kai JAV prezidentas Bilas Klintonas, Didžiosios Britanijos premjeras Džonas Meidžoras ir Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pažadėjo saugoti Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą mainais į atiduodamą atominį ginklą. Šiandien matome, kad iš šį dokumentą pasirašiusių valstybių duotų pažadų laikėsi tik Ukraina – tikrai atidavė atominius ginklus. Visos kitos valstybės ciniškai pamiršo savo pažadus.
Todėl Lietuva teturi tik vieną kelią – nepatikliai žiūrėti į bet kokius susitarimus. Taip, Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) šiandien palaimino vokiečių brigados kelionę į Lietuvą. Bet ką darysime, jei susiklostys paini padėtis – Rusijos agresijos išvakarėse oficialusis Berlynas, sugalvojęs įvairiausių priežasčių, lieps savo kariams bėgti iš Lietuvos? Ar bent plaukas nukris tuomet nuo O. Šolco galvos? Gal O. Šolcą jau bus pakeitęs kitas kancleris – Angelos Merkel arba Gerhardo Šrioderio sukirpimo politikai, tvirtinantys, jog neprivalo laikytis pirmtako skelbtų susitarimų.
Kur tuomet ponas G. Nausėda dės savo žodžius „mes pasitikime savo partneriais“? Atkreipkime dėmesį – Vokietijos kancleris šiandien daug kur painiojasi, nenuoseklus, kalba dviprasmiškai. Jis tarsi praregėjo dėl labai bjaurių tikslų turinčios Rusijos. Šaunuolis. Bet kaip suprasti jo paskutiniąsias mintis, kuomet Jevgenijaus Prigožino kariauna „Wagner“ žygiavo Maskvos link, o kraugerys Vladimiras Putinas spruko iš Kremliaus kažkur į Valdajų? Vokietijos kancleris puolė šaukti, esą nei Vokietija, nei NATO neketina nuversti V. Putino. Girdi, Vakarams labai svarbus stabilumas Rusijoje. Tad, jei žvelgsime priekabiai, O. Šolcas – V. Putino sąjungininkas. Ar ponas G. Nausėda kreipėsi į Vokietijos kanclerį reikalaudamas pasiaiškinti? V. Putinas – padoresnis už „Wagner“ bosą J. Prigožiną?
Vokietijos kanclerio pozicija (panašiai dėl būtinybės išsaugoti V. Putiną po „Wagner” maršo suokė ir Baltieji rūmai Vašingtone, ir Prancūzijos prezidentas), esą Vakarai nenori V. Putino griūties, – stebina, glumina. Viena vertus, Vakarai rengia tarptautinį tribunolą – pasiruošę V. Putiną tupdyti į kalėjimą iki gyvos galvos, kita vertus, bijo perversmų, kad į Kremlių neateitų dar bjauresnis. Bet ar gali būti baisesnių už V. Putiną?
Šia proga verta prisiminti Helmutą Kolį. Šis Vokietijos kancleris, kuomet Lietuva siekė nepriklausomybės, priekaištavo mums, esą lietuviai neturi kenkti Michailo Gorbačiovo pertvarkai – neleistina skelbti Kovo 11-osios akto. Pasak H. Kolio – svarbiausia, kad M. Gorbačiovas leido išardyti Berlyno sieną. O lietuviai tegul ir toliau kenčia okupacijas, rusifikacijas, pažeminimus. Tegul palaukia geresnių laikų. Mano manymu, H. Kolis elgėsi niekšiškai ir ciniškai. Beje, jį tuomet palaikė JAV bei Prancūzijos prezidentai – vardan M. Gorbačiovo sėkmės Baltijos šalys privalo atsisakyti savos nepriklausomybės. Nejaugi pamiršome šį vakarietišką cinizmą? Nejaugi neverta šių niekšybių priminti J. Bidenui, O. Šolcui, E. Makronui?
Joe Bideno kritimai
Šiandien Vakarai, įskaitant ir JAV prezidentą Džo Baideną (Joe Bidenas), ir Vokietijos kanclerį O. Šolcą, ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, daro tą pačią klaidą, kaip ir jų pirmtakai, įskaitant kolius bei miteranus. Užuot nuo pat pirmųjų dienų elgęsi vyriškai, Vakarai tebenuolaidžiauja Kremliui. Leido naikinti Čečėniją, Paskui, 2008- aisiais, leido pulti Gruziją. Po to JAV prezidentas Barakas Obama ir jo tuometinė dešinioji ranka J. Bidenas leido okupuoti Krymą, drausdami ukrainiečiams priešintis. Šiandien, 2023-aisiais, kuomet Ukraina jau beveik dvejus metus didvyriškai ginasi nuo Rusijos ordų ir tuo pačiu gina Europą, Vakarai, pirmiausia – Amerika, nesiteikia ukrainiečių kariams atgabenti užtektinai modernių, galingų ginklų. Vakarai tiekia Ukrainai ginklus taip skūpiai, tarsi lašintų iš pipetės. Tai neduos toliašaudžių artilerijos sistemų, tai neduos tankų, tai neleis apšaudyti Rusijos teritorijos, tai neduos technikos, kuria įmanoma apsaugoti oro erdvę.
Paskutiniosios žinios irgi nieko gero nežada. Pasirodo, ukrainiečių lakūnų mokymai valdyti naikintuvus F-16 dar net nepradėti. Ukrainos valdžia tiki, jog Ukraina turės naikintuvus F-16, nes šis sprendimas jau priimtas. Bet Ukrainos karinė vadovybė tiesiog maldauja: „Mūsų karinės ir politinės vadovybės prašymas partnerėms, kad tai nebūtų atidėliojama, kai galima paspartinti procesus“, – skelbiama leidinyje „Ukrinform“.
Taigi – vien vilkinimai, vien vėlavimai ! Ką tai galėtų reikšti? Tokiais būdais Vakarai siekia, kad Rusija dar rimčiau įsitvirtintų užgrobtose teritorijose ir ukrainiečių kariams būtų žymiai sunkiau laimėti? Gal išties teisūs tie JAV prezidento J. Bideno kritikai (Andrėjus Ilarionovas, Gary Tabachas, Konstantinas Borovojus), kurie sako, kad tarp J. Bideno ir V. Putino – slapti susitarimai. Jie mano, kad J. Bidenas leido V. Putinui terioti Ukrainą (jei J. Bidenas būtų griežtai protestavęs 2022-ųjų vasarį, V. Putinas nebūtų drįsęs pulti). O gal teisūs tie, kurie mano, jog ginklų Ukrainai neduodama užtektinai tik todėl, kad Vakarai trokšta išsekinti tiek Kijevą, tiek Maskvą? Žodžiu, versijų užtektinai: Vakarams nusispjauti į Ukrainą, Vakarai paniškai bijo Kremliaus, Vakarai bijo Rusijos griūties (kad neišsivaikščiotų atominiai ginklai), Vakarai bijo Ukrainos konkurencijos, Vakarai bijo atominio karo. Lengviau išvardinti, ko Vakarai nebijo. Tiesiog patalogiški bailiai.
Taigi jau seniai nebesuprantu Vakarų. Nebesusigaudau, kada jie tiesą sako, kada meluoja, kuomet po gražiais lozungais slepia savąjį cinizmą, egoizmą ir nusikaltimus.
Azerbaidžano sostinė Baku. Karinis paradas. Švenčiama pergalė. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos taip pat dažnai nesuprantu. Nesupratau tuomet, kai 2015-aisiais mūsų seimūnai, nė valandėlės nepabuvę nei Turkijos, nei Azerbaidžano, nei Armėnijos archyvuose, palaimino rezoliuciją, smerkiančią Osmanų imperiją dėl 1915-ųjų įvykių (girdi, tai neabejotinai – genocidas prieš armėnų tautą). Nesupratau tuomet Lietuvos, kai ji nė sykio nepasmerkė teroristų iš ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun, dar visai neseniai žudžiusių turkų ir azerbaidžaniečių politikus Vakarų sostinėse, kai nė žodeliu neužjautė milijono azerbaidžaniečių pabėgėlių, išvytų iš savo gimtųjų namų Karabache ir gretimuose rajonuose. Nesuprantu oficialiojo Vilniaus ir šiandien, kuomet Lietuvos valdžia nepasveikino Azerbaidžano, 2020-ųjų rudenį ginklu atkovojusio beveik visą Karabachą.
Nesuprantu Lietuvos, kai ji nesiteikia statyti paminklo Prezidentui Antanui Smetonai, kai linkusi į savo alfabetą įsileisti svetimas raides ir sugriauti visą gramatikos struktūrą, kai itin nuolankiai pataikauja kiekvienam žydų priekaištui, tarsi būtume Izraelio okupuota kolonija, kai klusniai sutinkame Briuselio ir Strasbūro spaudimui Lietuvos sieną kirtusius pabėgėlius labiau mylėti nei savus, lietuvius…
Klaustukų, abejonių, nerimo – vis daugiau ir daugiau. Vakarus kritikuojantis Turkijos prezidentas šiandien man labiau suprantamas nei Vakarams pataikauti raginantis Lietuvos vadovas.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, birželio 29 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas piktai pasmerkė Švediją už tai, kad leido protestuotojui sudeginti koraną, tai dar labiau aptemdė šios Šiaurės šalies galimybes greitai įstoti į NATO.
„Galiausiai pamokysime arogantiškus vakariečius, kad musulmonų įžeidinėjimas nėra žodžio laisvė“, – per televiziją sakė R. T. Erdoganas ir pridūrė, kad „kuo griežčiausiai“ smerkia incidentą.
NATO vadovas J. Stoltenbergas ir Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA – ELTA fotografija
Ankara, birželio 4 d. (AFP-ELTA). NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sekmadienį paragino Ankarą nesipriešinti Švedijos siekiui prisijungti prie gynybos aljanso, pabrėždamas, kad Stokholmas atsižvelgė į Turkijos susirūpinimą dėl saugumo.
„Švedija ėmėsi svarbių konkrečių veiksmų, kad išspręstų Turkijos susirūpinimą keliančius klausimus, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu teigė J. Stoltenbergas. – Švedija įvykdė savo įsipareigojimus.“
J. Stoltenbergas šeštadienį dalyvavo R. T. Erdogano, kuris buvo perrinktas dar penkeriems metams, prašmatniose inauguracijos iškilmėse sostinėje Ankaroje, prie kurių prisijungė dešimtys pasaulio lyderių.
Švedija ir Suomija daugiau nei prieš metus pateikė prašymus stoti į NATO. Suomija į aljansą oficialiai buvo priimta šių metų balandį. Tačiau Vengrija ir Turkija, vienintelės dvi valstybės narės, atsisako ratifikuoti Švedijos narystę kariniame aljanse.
R. T. Erdoganas kaltina Švediją suteikiant prieglobstį „teroristams“, ypač Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės įtraukė į juodąjį sąrašą, nariams.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, birželio 3 d. (DPA-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas šeštadienį pradėjo eiti pareigas, kai buvo prisaikdintas parlamente šalies sostinėje Ankaroje dar vienai kadencijai.
Savo priesaikoje, kuriai plojo valdančiojo bloko įstatymų leidėjai, jis žadėjo ginti pasaulietines respublikos vertybes ir gerbti žmogaus teises. R. T. Erdoğanui skaitant priesaikos tekstą, opozicijos nariai nepaisė taisyklių ir neatsistojo, taip reikšdami savo protestą.
R. T. Erdoğanas laimėjo gegužės 28 d. surengtą antrąjį prezidento rinkimų ratą ir iškovojo dar vieną penkerių metų kadenciją po 20 valdymo metų.
Opozicija kritikuoja 69 metų prezidentą dėl „autoritarinių“ polinkių ir nesąžiningos rinkimų kampanijos.
R. T. Erdoğanui mandatą įteikė Devletas Bahçelis, kuris vadovauja Nacionalistų judėjimo partijai (MHP) ir eina parlamento pirmininko pareigas. Po ceremonijos prezidentas buvo pasveikintas 101 pabūklo salve.
Planuojama, kad R. T. Erdoğanas dar apsilankys šiuolaikinės Turkijos respublikos įkūrėjo Mustafos Kemalio Atatürko mauzoliejuje, dalyvaus inauguracijos ceremonijoje prezidento rūmuose ir priims užsienio svečius per valstybinę vakarienę.
Vėliau prezidentas turėtų paskelbti savo ministrų kabineto sudėtį. Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
Pasak valstybinės naujienų agentūros „Anadolu“, R. T. Erdoğano inauguracijos ceremonijoje Ankaroje turėtų dalyvauti daugiau kaip 30 valstybių vadovai ir ministrai pirmininkai, įskaitant PAR, Venesuelos, Pakistano ir Libijos lyderius. Savo atstovus atsiuntė ir Rusija bei Kinija.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat turėtų dalyvauti ceremonijoje ir surengti atskiras derybas su R. T. Erdoğanu. Jo vizitas vyksta NATO didinant spaudimą Turkijai, kad ji nebesipriešintų Švedijos stojimui į Aljansą.
Perrinktas Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas. EPA – ELTA foto
Maskva, gegužės 31 d. (ELTA). Perrinkto Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano inauguracijos ceremonijoje Rusijai atstovaus Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.
Tai trečiadienį pranešė Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, kuriuo remiasi „Interfax“.
Žurnalistai jo pasiteiravo, ar priimtas sprendimas, kas atstovaus Rusijai per ceremoniją.
„Taip, Viačeslavas Volodinas“, – atsakė jis.
Anksčiau Turkijos prezidento patarėjas Mehmetas Uçumas pareiškė, kad R. T. Erdoğano inauguracijos ceremonija gali būti surengta šeštadienį, birželio 3-iąją.
Gegužės 29 d. Rusijos prezidento spaudos sekretorius buvo paklaustas, ar Vladimiras Putinas gali vykti į R. T. Erdoğano inauguraciją. Dmitrijus Peskovas atsakė negirdėjęs, kad Turkija kviestų į šį renginį užsienio lyderius.
Anksčiau R. T. Erdoğano atstovas Ibrahimas Kalinas pranešė, kad Ankara nusprendė į inauguraciją pakviesti užsienio šalių lyderius.
R. T. Erdoganas gegužės mėnesį laimėjo du prezidento rinkimų ratus. Per antrąjį ratą jis surinko daugiau kaip 52 proc. balsų, o opozicijos lyderis Kemalis Kiliçdaroğlu – 47,9 proc.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, balandžio 11 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pasmerkė „pasaulinius imperialistus“ ir pabrėžė Turkijos galią, pristatydamas savo islamiškos pakraipos partijos manifestą kitą mėnesį vyksiantiems parlamento ir prezidento rinkimams.
Tūkstančiai entuziastingų šalininkų suplūdo į sporto areną sostinėje Ankaroje, kur buvo paskelbta prezidento Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) programa ir siekis laimėti gegužės 14 dienos rinkimus.
Dar dešimtys tūkstančių žmonių susirinko išorėje, taip tarsi paliudydami R. T. Erdogano stiprybę sunkiausio išbandymo – rinkimų – akivaizdoje.
Renginį tiesiogiai transliavo visi Turkijos naujienų kanalai ir taip užgožė panašų mitingą, kurį tuo pačiu metu vakariniame Čanakalės mieste rengė opozicija.
69 metų lyderis susiduria su visuomenės pykčiu dėl siaučiančios ekonominės krizės ir pavėluoto vyriausybės reagavimo į vasario mėnesį įvykusį žemės drebėjimą, per kurį žuvo daugiau kaip 50 tūkst. žmonių.
Apklausos rodo, kad jis apylygiai varžosi arba šiek tiek pralaimi pasaulietinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderiui Kemalui Kilicdaroglu. Taip pat kyla rimtų abejonių, ar AKP ateityje kontroliuos parlamentą. 2023-ieji. Vasaris. Turkija. Žemės drebėjimas šį sykį – labai stiprus. EPA – ELTA foto
Tačiau R. T. Erdoganas neatrodė sutrikęs ir su mikrofonu vaikščiojo po sceną demonstruodamas tokį pat puikų pasirodymą, koks per du dešimtmečius padėjo jam laimėti daugiau nei dešimtį rinkimų.
„Turkija neturi kito pasirinkimo, kaip tik būti stipri, išlikti stipri ir toliau stiprėti, kad vėl neįkristų į politinės ir ekonominės priklausomybės duobę“, – pareiškė jis.
„Islamo pasaulis stebi“
Jis ne kartą užsiminė apie nepavykusį, bet kruviną 2016 metų mėginimą įvykdyti perversmą, o savo varžovus išvadino užsienio vyriausybių, kurios kišasi į Turkijos reikalus, marionetėmis.
„Esame čia tam, kad kartu su savo tauta, stojančia prieš perversmininkus ir pasaulinius imperialistus, atvertume Turkijos šimtmečio duris“, – sakė jis.
R. T. Erdoganas taip pat atvirai puoselėjo socialiai konservatyvias savo partijos tradicijas ir kreipėsi į platesnį musulmonų pasaulį.
Karinis perversmas Turkijoje 2016-aisiais žlugo
„AKP yra ne tik politinė partija klasikine prasme, bet ir judėjimas, turintis priežastį, svajonę, viziją ir sąžinę, – sakė jis. – Visas islamo pasaulis stebi, kas nutiks gegužės 14 dieną“.
Apklausos rodo, kad R. T. Erdoganas ir K. Kilicdaroglu gegužės 28 dieną susitiks antrajame rinkimų ture. Tačiau gegužės 14-oji galutinai nulems, ar R. T. Erdoganui ir AKP pavyks išlaikyti parlamento kontrolę sudarius aljansą su kraštutinių dešiniųjų grupe.
Per antrąjį savo valdymo dešimtmetį R. T. Erdoganas iš įstatymų leidžiamosios valdžios atėmė daug galių. Opozicija nori susigrąžinti parlamento kontrolę ir apgręžti šį procesą, o tada suteikti ministerijoms ir kitoms institucijoms daugiau laisvės veikti savarankiškai.
Kurios nors pusės pergalę iš dalies lems tai, ar rinkėjai patikės jos galimybėmis išvesti kadaise klestėjusią Turkijos ekonomiką iš sunkiausios krizės per visą R. T. Erdogano valdymo laikotarpį.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, balandžio 1 d. (ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pasirašė parlamento sprendimą pritarti Suomijos narystei NATO. Apie tai remdamasis Turkijos žiniasklaida pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“.
Turkijos parlamentas Suomijos narystę NATO ratifikavo ketvirtadienio vakarą.
Dabar Turkija Suomijos priėmimo į NATO dokumentus turės nusiųsti į JAV sostinę Vašingtoną, kur saugomas 1949 m. NATO sutarties originalas. Suomija Aljanso nare taps tuomet, kai jos stojimo dokumentai atsidurs JAV Valstybės departamento rankose. Suomijos vėliava (Finland)
Visoms organizacijos narėms patvirtinus Suomijos stojimą, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas oficialiai pakvies Suomiją prisijungti prie Aljanso. Tuomet Suomijos atstovas, užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto, turės pasirašyti NATO sutarties dokumentus.
Penktadienį ministras šalies žiniasklaidai sakė besitikintis, kad procedūra bus baigta artimiausiomis dienomis ir, kad Suomija oficialiai taps NATO nare kitą savaitę.
Tačiau Turkija neatskleidė, kada ji ruošiasi ratifikuoti Švedijos stojimo į NATO dokumentus, nors abi Skandinavijos valstybės siekį įstoti į Aljansą išreiškė tuo pačiu metu 2022 m. gegužę. Manoma, kad tai gali įvykti po gegužės mėnesį įvyksiančių rinkimų Turkijoje.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Stambulas, kovo 21 d. (dpa-ELTA). Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdančioji partija ir jos sąjungininkai nacionalistai pateikė Aukščiausiajai rinkimų tarybai prašymą, kad dabartinis šalies vadovas galėtų siekti perrinkimo per rinkimus gegužės 14 dieną. Tai atgaivino karštas diskusijas, ar Konstitucija leidžia R. T. Erdoganui kandidatuoti trečiajai kadencijai.
„Teisiškai R. T. Erdoganui neįmanoma vėl būti kandidatu“, – antradienį sakė opozicijos politikas Idrisas Sahinas ir pridūrė, kad jo partija DEVA apskųs R. T. Erdogano kandidatūrą. Pagal Turkijos Konstituciją prezidento kadencija trunka penkerius metus, o prezidentas gali būti renkamas daugiausiai dviem kadencijoms.
Pirmą kartą R. T. Erdoganas buvo išrinktas prezidentu 2014 m.; jis buvo perrinktas 2018-aisiais. R. T. Erdoganas tvirtina, kad gali kandidatuoti trečią kartą, nes dviejų kadencijų taisyklė buvo įvesta 2017 m., tad pirmoji jo kadencija nėra skaičiuojama.
Daugelis stebėtojų gegužės rinkimus laiko vienais kritiškiausių per pastarąją Turkijos istoriją. Beveik 20 metų valdančiam R. T. Erdoganui teks varžytis šaliai patiriant didžiausias per pastaruosius dešimtmečius ekonomines problemas, jas dar labiau paaštrino praėjusį mėnesį įvykęs žemės drebėjimas.
Svarbiausias R. T. Erdogano varžovas yra pagrindinis opozicinės Respublikonų liaudies partijos lyderis Kemalis Kiliçdaroglu. Jį remia dar penkios opozicinės partijos ir galimai kurdus ginanti partija, o tai atgaivino viltis nuversti R. T. Erdoganą. Rinkimų taryba paskelbs galutinį oficialų kandidatų į prezidentus sąrašą kovo 31 dieną.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Turkijos prezidentas Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas DačkusLietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Turkijos prezidentas Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka/ Robertas Dačkus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Ankaroje susitiko su Turkijos Prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Dvišaliame Lietuvos ir Turkijos valstybių vadovų susitikime aptarti Baltijos ir Juodosios jūros regionų saugumo klausimai, pasirengimas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, taip pat dvišalių politinių ir ekonominių Lietuvos ir Turkijos santykių raidos perspektyvos.
„Lietuva labai vertina Turkijos solidarumą ir indėlį stiprinant mūsų saugumą Baltijos regione. Turkija taip pat yra kertinis veiksnys užtikrinant saugumą Juodosios jūros regione. Nepaprastai svarbi ir Turkijos parama Rusijos užpultai Ukrainai, ypač sprendžiant Ukrainos grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus klausimus. Tai svarbu ne tik Ukrainos ekonomikai, bet ir pasaulinei maisto rinkai“, – susitikime su Turkijos valstybės lyderiu pabrėžė Prezidentas.
Lietuvos ir Turkijos Prezidentai aptarė tolesnę NATO valstybių pagalbą Ukrainai, Aljanso plėtrą, taip pat pasirengimą liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Šalies vadovas akcentavo, kad vienas svarbiausių Aljanso lyderių susitikimo Vilniuje tikslų yra užtikrinti 2022 m. Madrido viršūnių susitikime priimtų sprendimų stiprinti rytinį NATO flangą įgyvendinimą.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Turkijos prezidentas Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos foto/ Robertas Dačkus
„Turime pasiekti, kad nauji regioniniai gynybos planai būtų patvirtinti dar iki viršūnių susitikimo Vilniuje, taip pat didinti priešakines NATO pajėgas iki brigados dydžio, sustiprinti oro gynybą regione. Džiaugiuosi, kad Lietuva ir Turkija pasiryžusios dirbti kartu stiprinant visų NATO narių saugumą“, – susitikime su Turkijos lyderiu sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad Aljansas privalo rimtai įvertinti ir būti pasirengęs duoti atsaką į visas grėsmes, tarp jų ir terorizmo, su kuriuo susiduriama prie pietinių NATO sienų. „Sąjungininkių saugumas yra nedalomas, jis turi būti užtikrinamas 360 laipsnių principu“, – sakė Prezidentas.
Susitikime su Turkijos Prezidentu taip pat buvo aptarti dvišaliai Lietuvos bei Turkijos santykiai. Augant dvišalei prekybai, Lietuvos valstybės vadovas pakvietė Turkiją stiprinti bendradarbiavimą aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda išvyksta į Ankarą, kur susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, praneša Prezidentūra.
Numatomame dvišaliame susitikime, Vilniaus ir Ankaros vadovai aptars Baltijos ir Juodosios jūros regionų saugumo klausimus, pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui. Taip pat bus skiriama dėmesio Lietuvos ir Turkijos politinių bei ekonominių santykių raidos perspektyvoms. R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Šalies vadovas ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu užsiminė, kad artimiausiu metu – iki pat sostinėje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo – jis ketina aplankyti eilės valstybių vadovus ir aptarti artėjantį Aljanso suvažiavimą bei paramos Ukrainai klausimus.
„Aš ketinu išnaudoti artimiausius mėnesius intensyviems vizitams Vakarų Europos – ir ne tik – ir kitose NATO valstybių sostinėse. Susitikti ypatingai su tomis valstybėmis, kurios gal laikosi šiek tiek kitokio požiūrio minėtais klausimais ir pamėginti suprasti geriau jų argumentus, pateikti mūsų matymą ir mūsų argumentus“, – kalbėjo G. Nausėda.
ELTA primena, kad Turkija kol kas blokuoja Suomijos ir Švedijos paraiškas prisijungti prie NATO Aljanso. Ankara kaltina Švediją dėl saugaus prieglobsčio asmenims, kuriuos Turkija laiko „teroristais“, suteikimo.
Tačiau Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad Suomijos narystę Turkija vertina palankiai.
„Galime atskirti Švedijos ir Suomijos narystės procesą“, – sakė jis.
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Stambulas, vasario 10 d. (dpa-ELTA). Vien Turkijoje per žemės drebėjimus, šią savaitę sukrėtusius ir kaimyninę Siriją, žuvo 18 991 žmogus, sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Daugiau nei 75 tūkst. žmonių buvo išgelbėti, pridūrė jis ir pripažino, kad vyriausybės atsakas į mirtinus žemės drebėjimus patyrė „kai kurių nesėkmių“.
Šiuo metu Sirijoje užregistruotas 3 384 mirčių skaičius, o bendras aukų skaičius abiejose šalyse siekia 22 375.
Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Stokholmas, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Švedijos policija nesuteikė leidimo surengti protestą, per kurį ketinta sudeginti koraną. Toks protestas sausio mėnesį supykdė Turkiją ir dėl to įstrigo Švedijos narystė NATO.
Švedijos policija retai kada draudžia protestus, nes juos garantuoja teisė į susirinkimų laisvę, tačiau šįkart policija nurodė, kad protestas gali išprovokuoti teroro išpuolius arba išpuolius prieš Švedijos interesus.
Prašymą leisti surengti protestą prieš narystę NATO pateikė menkai žinoma maža Švedijos asociacija „Apallarkerna“. Kaip ir per ankstesnį kraštutinių dešiniųjų aktyvisto Rasmuso Paludano protestą, priešais Turkijos ambasadą Stokholme būtų sudegintas koranas.
„Korano deginimas prie Turkijos ambasados 2023 m. sausio mėnesį (…) padidino grėsmes ne tik Švedijos visuomenei, bet ir pačiai Švedijai, jos interesams užsienyje ir švedams užsienyje, – sakoma policijos sprendime. – Švedija tapo prioritetiniu išpuolių taikiniu.“
Sausio pabaigoje Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Švedija, kurią Ankara jau ir taip kaltina teikiant prieglobstį kurdų „teroristams“, nebegali tikėtis, kad Turkija ratifikuotų jos prašymą įstoti į NATO, jei leis deginti koraną.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, dar neratifikavusios Švedijos narystės NATO.
Korano deginimas, kurį R. Paludanas demonstravo prieš kameras saugomas policijos pareigūnų, paskatino antišvediškas demonstracijas keliose musulmoniškose šalyse. Nuo to laiko Švedijos ir Turkijos derybos dėl šios Skandinavijos šalies įstojimo į NATO nutrūko.
Trečiadienį Švedijos saugumo tarnyba „Sapo“ perspėjo apie padidėjusią terorizmo grėsmę Švedijai ir Švedijos interesams.
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.Turkijoje ir Siriboje – stiprus žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Ankara, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį paskelbė septynių dienų nacionalinį gedulą žemės drebėjimo aukoms jo šalyje atminti.
Per žemės drebėjimą Turkijoje ir Sirijoje žuvo mažiausiai 2 600 žmonių.
„Nacionalinis gedulas paskelbtas septynioms dienoms. Mūsų vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo visose mūsų nacionalinėse ir užsienio atstovybėse iki saulėlydžio 2023 m. vasario 12 d., sekmadienį, „, – tviteryje parašė R. T. Erdoganas.
Kvailumas
Budapeštas, sausio 31 d. (AFP-ELTA). Vengrija antradienį sukritikavo Švedijos „kvailumą“ dėl ekstremistinio incidento Stokholme, kuris baigėsi tuo, kad Turkija sustabdė stojimo į NATO derybas su šia Šiaurės šalimi ir jos kaimyne Suomija.
Turkija ir Vengrija išlieka vienintelės 30 valstybių turinčio Vakarų gynybinio aljanso narės, neratifikavusios Švedijos ir Suomijos paraiškų dėl narystės.
Švedijos policijos sprendimas leisti surengti protestą, kurio metu kraštutinių dešiniųjų ekstremistas šį mėnesį sudegino Koraną prie Turkijos ambasados Stokholme, sukėlė Ankaros pasipiktinimą.
Kito tikėjimo šventraščių deginimas yra „nepriimtinas“, sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto bendroje spaudos konferencijoje Budapešte su Turkijos kolega Mevlutu Cavusoglu.
Pareiškimas, kad šis veiksmas priskiriamas „žodžio laisvės“ apsaugos sričiai, yra „kvailystė“, pridūrė P. Szijjarto, turėdamas omenyje Švedijos ministro pirmininko pareiškimą po incidento.
„Jei šalis nori įstoti į NATO ir siekia įgyti Turkijos paramą, galbūt jai reikėtų elgtis šiek tiek atsargiau“, – sakė P. Szijjarto.
Naujoms aljanso narėms reikia vienbalsio visų 30 NATO valstybių narių pritarimo.
Vengrijos opozicija kaltina ministro pirmininko Viktoro Orbano valdančiąją partiją „Fidesz“ vilkinimu balsuojant dėl ratifikavimo.
V. Orbanas, artimas Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sąjungininkas, taip pat laikosi dviprasmiškos neutralios pozicijos dėl karo Ukrainoje, reikšdamas tik vangią paramą Kyjivui.
P. Szijjarto antradienį sakė, kad Vengrijos parlamentas kitą mėnesį priims sprendimą dėl abiejų NATO paraiškų patvirtinimo. „Mes turime aiškią poziciją. Pritariame NATO plėtrai“, – sakė jis.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Stambulas, sausio 29 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad Ankara galėtų pritarti Suomijos prisijungimui prie NATO be jos kaimynės Švedijos.
„Prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes pateiksime kitokį atsakymą Suomijai“, – per televiziją kalbėjo R. T. Erdoganas.
Koranas. Slaptai.lt nuotr.
Ankara, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Po protesto prie Ankaros ambasados Stokholme, kai buvo sudegintas koranas, pirmadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas perspėjo Švediją, kad siekdama įstoti į NATO ji nesitikėtų Turkijos paramos.
„Tegul Švedija nesitiki mūsų paramos siekdama įstoti į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas, pirmą kartą oficialiai reaguodamas į šeštadienio incidentą per protestą, kuriam Švedijos policija pritarė nepaisydama Turkijos prieštaravimų, jį surengė prieš islamą nusistatęs politikas.
Pikti R. T. Erdogano komentarai dar labiau atitolina Švedijos ir Suomijos galimybes prisijungti prie Vakarų gynybos Aljanso prieš gegužę vyksiančius Turkijos prezidento ir parlamento rinkimus.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, neratifikavusios istorinio Šiaurės šalių sprendimo atsisakyti tradicinės karinio neprisijungimo politikos reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Po korano deginimo R. T. Erdoganas perspėjo Švediją dėl narystės NATO. EPA-ELTA nuotr.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas žada, kad kitą mėnesį šalies parlamentas pritars dviejų valstybių paraiškoms. Tačiau R. T. Erdoganas stabdo procesą prieš artėjančius rinkimus, per kuriuos mėgins sustiprinti savo nacionalistinių rinkėjų bazę.
„Akivaizdu, kad tie, kurie atliko tokį gėdingą veiksmą prie mūsų šalies ambasados, nebegali tikėtis mūsų geranoriškumo dėl jų prašymo įstoti į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas.
Švedijos lyderiai griežtai pasmerkė kraštutinių dešiniųjų politiko Rasmuso Paludano veiksmus, bet gynė plačią savo šalies žodžio laisvės sampratą.
R. T. Erdoganas jau iškėlė daugybę griežtų sąlygų, įskaitant reikalavimą Švedijai išduoti dešimtis įtariamųjų, daugiausia kurdų, Ankaros kaltinamų „terorizmu“ arba dalyvavimu nepavykusiame 2016 m. perversme.
Po daugybės Švedijos aukščiausių ministrų kelionių į Ankarą atrodė, kad Švedijai pavyks palenkti Turkiją. Be to, Stokholmas patvirtino Konstitucijos pataisą, leisiančią priimti griežtesnius kovos su terorizmu įstatymus, kurių reikalauja Ankara.
Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto
Tačiau viskas pakrypo į bloga, kai anksčiau šį mėnesį nedidelė kurdų grupė prie Stokholmo rotušės pakabino R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Turkija iškvietė Švedijos ambasadorių ir atšaukė kvietimą parlamento pirmininkui apsilankyti Ankaroje. Švedijos policijos sprendimas leisti R. Paludanui surengti protestą sulaukė panašaus atsako. Turkija dar kartą iškvietė Stokholmo ambasadorių ir atšaukė suplanuotą Švedijos gynybos ministro vizitą.
R. T. Erdoganas sakė, kad musulmonų šventosios knygos sudeginimas yra neapykantos nusikaltimas, nepateisinamas jokia žodžio laisve. „Niekas neturi teisės įžeidinėti šventųjų“, – sakė jis per nacionalinę televiziją.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Stokholmas, sausio 16 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano iškamšos pakabinimas už kojų ant virvės Stokholme nesudaro pagrindo kelti baudžiamąją bylą, pirmadienį pareiškė prokurorai.
„Priimtas sprendimas nepradėti pirminio tyrimo“, – AFP sakė Švedijos prokuratūros atstovė spaudai, nepateikdama daugiau informacijos.
Prokuroras Lucas Erikssonas laikraščiui „Aftonbladet“ sakė, kad gavo skundą dėl „diskreditacijos“, susijusios su iškamša. „Tačiau man nepasirodė, kad tai gali būti laikoma diskreditacija“, – laikraščiui sakė jis.
Incidentas dar padidino įtampą tarp Švedijos ir Turkijos, kuri šiuo metu delsia ratifikuoti Švedijos stojimo į NATO sutartį. Kurdų karinė grupuotė
Praėjusią savaitę Turkija iškvietė Švedijos ambasadorių Ankaroje po to, kai Švedijos kurdų Rojavos komitetas palygino R. T. Erdoganą su Italijos diktatoriumi Benitu Mussoliniu.
„Istorija rodo, kaip baigia diktatoriai“, – parašė grupė tviteryje šalia vaizdo įrašo, kuriame rodomos 1945 metais įvykdytos B. Mussolinio egzekucijos nuotraukos, o paskui netoli Stokholmo rotušės ant virvės pakabintas į R. T. Erdoganą panašus manekenas.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas pasmerkė šią akciją ir teigė, kad tai buvo bandymas „sabotuoti“ Švedijos siekį tapti NATO nare.
Švedija ir Suomija praėjusiais metais atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos, kai, reaguodamos į Rusijos pradėtą karą, pateikė prašymus prisijungti prie Vakarų gynybos aljanso. O Turkija ir Vengrija liko vienintelės NATO narės, kurių parlamentai dar neratifikavo šių paraiškų.
