Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savaitgalį Lietuvos pasienyje su Baltarusija baigtas statyti fizinis barjeras, teigia projektą vykdanti energijos perdavimo ir mainių įmonių grupė „EPSO-G“.
„Šį savaitgalį „EPSO-G“ sutelktų rangovų komanda pasienyje su Baltarusija įrengė paskutinius suplanuotus tvoros segmentus. Projekto komanda dirba toliau – pasienyje dirba techninės priežiūros specialistai, šalinami nedideli pastatyto barjero trūkumai, atstatomi keliai ir statybvietės, tvarkoma projekto dokumentacija. Šiandien projekto eigą pristatysime projekto priežiūros komisijoje“, – Eltai „EPSO-G“ teigė atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Baigus fizinio barjero statybas, Lietuvą ir Baltarusiją skiria daugiau nei 500 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio tvora bei pjaunančios vielos – koncertinos – užtvara. Barjeras skirtas sulaikyti nelegalios migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą srautus.
Iki šių metų pabaigos taip pat ketinama vaizdo stebėjimo sistemomis padengti visą Lietuvos pasienį su Baltarusija. Šiuo metu modernia sienos stebėjimo sistema jau padengta daugiau nei pusė sienos su Baltarusija.
Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės vadovaujamai Fizinio barjero prie sienos su Baltarusija projekto priežiūros komisijai projektą įgyvendinančios „EPSO-G“ atstovai pirmadienį pristatė, kaip vykdomas šis projektas.
Koncertinos užtvaras jau yra įrengtas visuose jautriausiuose pasienio ruožuose, juose šiuo metu įrengiami tvoros segmentai, statybos įsibėgėjo ir projekto antrojo etapo ruožuose. Šiuo metu pasienyje mobilizuota maždaug 600 užtvarą statančių darbuotojų.
Pasak Vyriausybės pranešimo, svarbiausiuose pasienio su Baltarusija ruožuose šiuo metu jau nutiesta daugiau nei 170 kilometrų koncertinos prizmės. Į šį skaičių įtraukta ir pagal „EPSO-G“ įgyvendinamą projektą nutiesta koncertina, ir anksčiau kariškių ir ugniagesių įrengtas užtvaras.
Fizinio barjero įrengimo darbai sėkmingai vykdomi, nepaisant žiemiškų oro sąlygų. Žemės įšalas padeda įrengti užtvarą pelkėtose vietose, taip pat pasienio ruožo miško keliais lengviau judėti ir sunkiajai technikai.
Koncertinos tiesimo darbai jau baigti projekto pirmojo etapo – Druskininkų, Barausko, Adutiškio, Kabelių ir Kapčiamiesčio pasienio užkardų – ruožuose. Juose dėl didelio neteisėtų migrantų skaičiaus koncertinos piramidę nuspręsta įrengti pirmiausia. Tvoros segmentai pirmojo etapo ruožuose turi būti įrengti iki balandžio 30 dienos, o visas fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija bus įrengtas iki rugsėjo.
Dvejuose antrojo projekto etapo ruožuose – maždaug 100 kilometrų ilgio pietiniame ruože ir maždaug 70 kilometrų ilgio šiauriniame ruože – jungtinės veiklos pagrindu dirba „Kauno tiltai“ ir „Alkesta“, maždaug 100 kilometrų ilgio pietrytiniame ruože – „Brosta“. Rytiniame maždaug 100 kilometrų ilgio ruože dirba „EPSO-G“ grupės bendrovė „Tetas“.
Įrengiant fizinį barjerą prie pat valstybės sienos su Baltarusija ribos, pirmiausia tiesiama koncertinos piramidė iš 5 arba 6 spiralių, šalia koncertinos iš Lietuvos valstybės pusės montuojami tvoros segmentai. Pagal VSAT reikalavimus pagaminti, nepalankioms oro sąlygoms ir dirvožemio poveikiui atsparūs tvoros segmentai tvirtinami prie įleistų į žemę stulpų. Tvoros viršuje tvirtinama koncertinos spiralė, o bendras tvoros su spirale aukštis siekia 4 metrus.
Projekto priežiūros komisijai vadovauja ministrė pirmininkė, joje – taip pat vidaus reikalų, energetikos, krašto apsaugos, aplinkos ir finansų ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas ir projektą vykdančios įmonių grupės „EPSO-G“ atstovas.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateikė dėl nelegalios migracijos Lietuvai kylančių „egzistencinių iššūkių atrėmimui“ būtinų skubių veiksmų sąrašą. Pirmuoju prioritetu prezidentė įvardijo skubų tvoros statybos poreikį pasienyje su Baltarusija.
„Pirma, skubus fizinio barjero statymas. 24 val. per parą 7 d. per savaitę ir nebijoti didesnių išlaidų. Jei reikia, koreguoti viešųjų pirkimų įstatymus ir procedūras“, – antradienį feisbuke rašė D. Grybauskaitė, kartu pabrėždama, kad politikams esant poreikiui nereikėtų bijoti koreguoti viešųjų pirkimų įstatymą.
„Būtina keisti viešųjų pirkimų įstatymą ir nebijoti „auksinės tvoros“ kaltinimų, nes dabar kyla egzistencinis valstybės saugumo iššūkis“, – tvirtino prezidentė.
Visgi D. Grybauskaitė kartu atkreipė dėmesį, kad kol nėra pastatytas siena, pasienio apsaugai pasitelkiant kariuomenės pajėgumus iškyla ir ginkluotų konfliktų rizika.
„Kol nėra fizinio barjero, tol naudoti kariuomenę pasienyje labai pavojinga, nes tikėtini ginkluoti konfliktai. Ką gal ir norima išprovokuoti. Nesant nors kokio fizinio barjero neįmanoma įrodyti, kas peržengė sieną. Todėl ir nepaprastosios padėties įvedimas pasienyje be labai konkretaus apibrėžimo, kaip bus panaudojama kariuomenė, labai pavojingas karinio konflikto požiūriu“, – savo įžvalgomis dalinosi ji.
Prezidentė turėjo patarimų ir komunikacijos srityje. Pasak jos, politikams nereikėtų dalintis fotografijomis prie fizinio barjero, kuris dar nėra baigtas statyti.
„Nedaryti grubių ir reputaciją bei pasitikėjimą griaunančių komunikacijos klaidų. Nežadėk, ko negali įvykdyti. Pvz., nepozuok prie tvoros, kurios praktiškai neturi“, – pataria D. Grybauskaitė.
Baltarusijos sieną kirtę migrantai. VSAT nuotr.
Prezidentė taip pat pateikė patarimų dėl nelegalių migrantų grąžinimo į kilmės šalis. Jos nuomone, apie neteisėto sienos kirtimo pasekmes būtina aktyviai komunikuoti užsienio spaudoje ir internetinėje erdvėje, o su ES ir NATO partneriais siekti „ardyti nusikalstamus žmonių gabenimo tinklus“. D. Grybauskaitė taip pat siūlo Lietuvai inicijuoti ES migracijos politikos pokyčius.
„Siūlyti ir teikti konkrečius pasiūlymus kartu su kitomis ES šalimis skubiai keisti ES migracijos politiką. JT pabėgėlių konvencijos interpretacijos ES jau taip išplėstos, kad daro pačią ES nesaugia“, – įsitikinusi ji.
Taip pat, prezidentės nuomone, būtina skirti dar daugiau dėmesio krovinių iš Baltarusijos patikrai.
„Krovinių judėjimas iš Baltarusijos turi būti ypatingai tikrinamas arba net stabdomas. Buvo pažadėta į Lietuvą organizuoti didelius kontrabandos, migrantų srautus ir net reaktyvines medžiagas. Kol kas pažadai vykdomi. Todėl trąšų gabenimas traukiniais ir vilkikais iš Baltarusijos turi būti nuodugniai tikrinami ar net ribojami“, – feisbuke rašė D. Grybauskaitė.
Spyglioto tvoros užtvara Baltarusijos – Lietuvos pasienyje. KAM nuotr.
Lietuvoje nemažėjant nelegaliai sieną kirtusių migrantų skaičiams, penktadienį Lietuvos kariuomenė, bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija, pasienyje nedelsiant pradėjo tiesti koncertiną – spygliuotą vielos užtvarą, sakoma pranešime.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, montuojama užtvara reikšmingai pristabdys kertančius sieną migrantus, o tai leis patruliuojantiems pasieniečiams ir kariams juos pastebėti greičiau.
„Tai bus spygliuota viela, ją įveikti yra sudėtinga ir pavojinga, todėl tokia užtvara turi reikšmingą stabdomąjį poveikį“, – sakė A. Anušauskas.
Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad šiuo metu su Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra aktyviai bendradarbiaujama, o iš Lietuvos kariuomenės pusės bus teikiama visa prašoma parama – nuo logistikos iki karių paramos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau nerimsta dėl savo reikalavimo statyti tvorą Meksikos pasienyje. „Baigtųsi 99 proc. nelegalaus mūsų sienos kirtimo atvejų“, – rašė jis sekmadienį tviteryje. D. Trumpas citavo savo pirmtaką Baracką Obamą ir savo varžovę rinkimuose Hillary Clinton, kurie prieš kelerius metus taip pat pasisakė už geresnę apsaugą nuo nelegalios migracijos.
Sekmadienį JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as, kaip jau šeštadienį, vėl ketina susitikti su respublikonais ir demokratais Kongrese. Pastarasis susitikimas baigėsi be rezultatų. Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi ne kartą pareiškę, kad jos partija nesutiks su lėšų skyrimu sienos statybai.
Ginčas dėl sienos statybos sukėlė dalinį vyriausybės darbo paralyžių, kuris tęsiasi jau daugiau kaip dvi savaites. Šimtai tūkstančių valstybės tarnautojų šiuo metu dirba be perspektyvos iš karto gauti užmokestį už darbą arba yra priversti imti atostogas. Nedirba muziejai ir nacionaliniai parkai.
Lietuvos spaudos puslapiuose – apie politikos įvykius per savaitę (2017 m. birželio 12-17 d.)
Seimo virtuvėlėje ir toliau kai kurie blynai panašūs į prisvilusius. Štai praeitą savaitę Seimo nariai panorėjo, kad jiems talkintų ne tik padėjėjai–sekretoriai, bet ir kur kas geriau mokami patarėjai. Ko gero, būrius bičiulių ir giminių patarėjais įdarbinę Seimo nariai susirūpino, kad be kvalifikuotos paramos negalės tinkamai atlikti pareigų, – spėjo „Lietuvos žinios“.
Politinės korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tęsėsi manevrai kare dėl Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko posto: pasak „Lietuvos žinių“, Seimo valdančiųjų iniciatyva išplėsti asmenų, kurių pareigos nesuderinamos su VRK pirmininko ir narių pareigomis, sąrašą gali paspęsti spąstus į rinkimų prievaizdus pretenduojančiam konservatoriui Viliui Semeškai. Esą Druskininkų savivaldybės tarybos nariui, aktyviam kurorto opozicijos lyderiui gali iškilti dilema dėl karjeros. Pataisoje siūloma papildyti asmenų, kurių pareigos nesuderinamos su VRK pirmininko ir narių pareigomis, sąrašą. Pataisą priėmus, į VRK negalėtų pretenduoti savivaldybių tarybų nariai. Neoficialiai užsimenama, kad nuostata taikoma specialiai Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pasirinktam kandidatui V. Semeškai, rašė dienraštis.
Įvyko naujienų ir „valstiečių“ kovoje su opozicija dėl Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko posto. Netikėtas manevras – viltį šį postą gauti praradusi Dovilė Šakalienė nusprendė perbėgti pas liberalus. Pasak „Lietuvos ryto“, taip įvyko, kai Seimas nepritarė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderių sumanytai Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pertvarkai, kurios tikslas buvo pakeisti dabartinį jos vadovą konservatorių Mykolą Majauską. Vis dėlto dienraštis turi įtarimų, kad M. Majauską turėjo pakeisti ne D. Šakalienė, bet šioje komisijoje esantis Robertas Šarknickas arba Asta Kubilienė. Apmaudu.
Dar vienas daugiau graudus nei juokingas Seimo sumanymas: penki parlamentarai siūlo uždrausti mobiliaisiais šnekantiems ar net juos iš kišenės išsiėmusiems žmonėms žengti į pėsčiųjų perėją, jei telefonas neprijungtas prie laisvų rankų įrangos. Esą telefonas blaško pėsčiųjų dėmesį lygiai taip pat, kaip vairuotojų. Vienas iš pataisos rengėjų konservatorius Algis Strelčiūnas „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad policijos pajėgų užteks ir pėsčiųjų kontroliavimui.
Alkoholis. Vis dar nerimo aistros dėl alkoholio įstatymo pataisų – „Vakaro žinios“ ir toliau prikišinėjo neteisingus Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis apie lietuvių išgeriamą alkoholio kiekį. Juos pataisius per metus vienas 15 metų ir vyresnis mūsų šalies gyventojas išgeria nebe 18,2 litro gryno alkoholio, o 16,3 litro. Paskelbta PSO statistika mūsų iš pirmosios gėrikų vietos neišstūmė, tačiau skaičiai vis tiek rodo, kad alkoholio suvartojimas Lietuvoje pastaruosius metus akivaizdžiai mažėja, teigė „Vakaro žinios“.
Labdara. Seimo Audito komitetas pateikė projektą, kuriam įsigaliojus nebeliktų labdaros ir paramos fondų su politikų pavardėmis, rašė „Vakaro žinios“. Tokie fondai yra politinė reklama už ne reklamai suaukotus pinigus, bei landa verslui neskaidriai remti įvairius veikėjus ir paskui reikalauti balsuoti taip, kaip reikia rėmėjams. Dienraščio teigimu, komiteto nariai ir neslėpė pataisas pasiūlę, kad nebevyktų, kas vyksta parlamentaro Gintaro Steponavičiaus labdaros fonde.
Kėvišiada. Radusi kaip, Kultūros ministrė Liana Ruokytė–Jonsson galų gale atleido iš pareigų ilgametį Nacionalinio operos ir baleto direktorių Gintautą Kėvišą. Tuo pasipiktino „Lietuvos rytas“, o „Vakaro žinios“ gana logiškai pasvarstė, kad ministrė jau ir nebeturėjo kur trauktis, nes situacija galų gale peraugo į įsižeidusios moters ir įsižeidusio vyro mūšį.
Vyriausybės žygiai. Mūsų vyriausybė visai ne prieš Europos Tarybos planą, kuriame siūloma ES mastu priimti sprendimą, kad keturis mėnesius kūdikiu turėtų rūpintis vienas iš tėvų, o kitus keturis priežiūrą privalomai turėtų perimti kitas, rašė „Vakaro žinios“. Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pripažino, kad tai būtų priverstinės abiejų tėvų vaiko priežiūros atostogos. Tarsi tos prievartos mūsuose būtų dar per mažai.
Ministerijos taško pinigus – kiekvienam viceministrui ir ministerijos kancleriui kas mėnesį suteikiama po daugiau nei 400 eurų nuosavo automobilio, naudojamo tarnybinėms reikmėms, išlaikymui neatsiskaitytinai. Gali būti, kad jie tuos pinigus įsideda į kišenę, spėjo „Vakaro žinios“. Dienraščio teigimu, kompensacijos mokamos už tarnybinio automobilio panaudojimo faktą, bet ne pagal realų transporto priemonės panaudojimą, todėl užtenka nors kartą automobilį panaudoti tarnybos reikmėms, ir jau galima kreiptis dėl kompensacijos.
Prezidentės pranešimas. Ar tikrai Prezidentė taip jau barė Seimą ir „valstiečius“? „Vakaro žinios“ pasiūlė atkreipti dėmesį į metinio pranešimo toną: nepiktą, labiau pamokantį, be konkrečių pavardžių. Tai juk gana palanku valdantiesiems – pasak dienraščio, jų veiduose baimė dingo, tik kvailoki pasiaiškinimai rodė, kad šio vis dar nesuprantą valdantys Lietuvą.
Sąjūdis. Nostalgiškame Dovilo Petkaus straisnyje, kurį spausdino „Vakaro žinios“, teigta: tada, kai pasibaigs Sąjūdis, baigsis ir Lietuvos egzistavimas. Nes Sąjūdis esąs būklė, kai mes atidėję savo vidinius vaidus ir pilvo gerovės klausimus, galime drąsiai pasakyti: kad ir kas nutiktų, visų pirma – Lietuva. Tačiau didelių vidinių pralaimėjimų jau yra ne vienas. Pirmiausia – kad nesugebėjome užauginti naujos patriotų kartos, o antra – kad oligarchinė sistema jau ketvirtį amžiaus sėkmingai laikosi: neleidžia nei įvesti progresinių mokesčių, nei kaip nors kitaip save apmokestinti.
Centukai. Vietoj to, kad apribotų atsiskaitymus grynaisiais pinigais, verčiau valdžia panaikintų smulkiausių nominalų centus, kaip kad jau beveik padarė olandai, suomiai, airiai, – svarstė „Vakaro žinios“. Bet greičiausiai politikų palaikymo sulaukia ne tai, kas žmonėms naudinga. Daug žmonių mėgsta taupyti grynaisiais, tad kam jiems drausti atsiskaityti sutaupytomis sumomis už vertingesnius pirkinius? „Vakaro žinios“ spėjo – tam, kad dalis pelno už sandorį atitektų bankams, kuriems politikai nuolat pataikauja. Matyt, yra priklausomi nuo jų – galbūt turi indėlių, tikisi paskolų lengvatinėmis sąlygomis ir pan.
Šeima. Tolerancija atidedama mažiausiai pusmečiui – „Lietuvos žinios“ paskelbė, kad ketinimai įteisinti vyro ir moters, taip pat homoseksualių asmenų partnerystę atidedami. Po pusės metų Seimo atmesto projekto autorės Liberalų sąjūdžio atstovės Viktorija Čmilytė–Nielsen ir Aušrinė Armonaitė galės jį teikti iš naujo. Pasak dienraščio, už partnerystę įteisinančias Civilinio kodekso pataisas vakar balsavo 29 parlamentarai, prieš buvo 59, susilaikė 20 politikų. Beje, Seimas net nesutiko, kad projektas būtų tobulinamas.
Siena. „Respublika“ pastebėjo, kad Lietuvos savo lėšomis pradėta stiprinti Europos Sąjungos išorinė siena – 2 m aukščio tvora su Rusijos Kaliningrado sritimi – mūsų valstybės biudžetui kainuos 3,6 mln. eurų. O kur kitų ES valstybių finansinis indėlis? – klausė „Respublika“. Negi Lietuva, būdama ES pasienio valstybe, tik savo pinigais turi užtikrinti ES išorinės sienos tvirtybę? Kadangi nelegalai į ES veržiasi ne Baltijos, bet Viduržemio jūra, vadinasi, ES pietinė siena vis dar kiaura. „Respublika svarstė, gal romioji Lietuva, norėdama įsiteikti ES vadovybei, galėtų kilniaširdiškai padovanoti 3,6 mln. eurų Graikijai ar Italijai.
Rolandas Paksas „Vakaro žiniose“ stebėjosi, kaip Europos Komisijos pirmininkui Žanui Klodui Junkeriui (Jean–Claude Juncker) ir jo komisarams į galvas šovė mintis, kad už kiekvieną nepriimtą pabėgėlį šalis turės sumokėti po 250 tūkst. eurų į Bendrijos iždą. Kodėl Europos Sąjungos vyriausiasis komisaras leidžia sau grasinamuoju tonu kalbėti apie suverenias valstybes? – klausė R. Paksas. Jo ironiškas pasiūlymas: gal Lietuva taip pat turėtų įvardinti sumas ir pateikti sąskaitas pagrindiniam globalistų štabui už šimtus tūkstančių emigravusių Tautos sūnų ir dukterų, kurie buvo priversti palikti savo Tėvynę dėl nedarbo, didžiulės pajamų nelygybės ir socialinės atskirties?
Ryšys. Galų gale Seime ir Vyriausybėje atsiras bent jau geresnis keitimasis informacija. „Lietuvos žinios“ rašė, kad parlamento valdyba paprašė Vyriausybės apsvarstyti galimybę skirti ministrų kabineto atstovą ryšiams su Seimu. Dienraštis primena, kad ankstesnių kadencijų metu savo patikėtinius į Seimą siųsdavo ir premjeras, ir prezidentas. Parlamento vadovų prašymas Vyriausybei skirti atstovą ryšiams su Seimu išgirstas: Premjeras Saulius Skvernelis dalyvauti Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, komitetų posėdžiuose, kituose svarbiuose pasitarimuose siųs vieną savo patarėjų.
Atostogos. Atostogų nuotaikos pasiekė ir politiką – „Lietuvos žinios“ pasidomėjo, kaip šią vasarą ruošiasi ilsėtis Parlamentinių partijų lyderiai. Kaip jau įprasta, dauguma didžiųjų partijų vadovų žada atostogauti rugpjūtį, kai šalies politinis gyvenimas apmiršta. Jie džiaugiasi galėsiantys daugiau laiko skirti šeimai, tačiau per atostogas visiškai atitrūkti nuo aktualijų neketina. Dienraštis priminė, kad trys partiniai lyderiai, Seimo nariai, oficialių atostogų iš tiesų neturi, todėl poilsį derina su darbais, o norėdami kuriam laikui išvykti už Lietuvos ribų, apie savo planus privalo informuoti Seimo valdybą.
Kauno apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, atliko patikrinimą dėl galimai neteisėtai aptverto valstybinės žemės sklypo ir tvenkinio Druskininkų mieste.
Prokuratūra patikrinimą pradėjo gavusi grupės asmenų prašymą įvertinti Druskininkų savivaldybės bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus tarnautojų veiksmų teisėtumą, o taip pat imtis priemonių viešajam interesui ginti.
Pareiškėjai teigė, kad Druskininkų mieste dalis valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Turistų g. 13 yra neteisėtai aptverta tvora, tokiu būdu su R. M. priklausančiais keliais privačiais žemės sklypais sudarant vientisą teritoriją. Todėl valstybinės žemės sklypo dalimi, kurioje yra iškastas tvenkinys, gali naudotis vienintelis minėtųjų žemės sklypų savininkas, kadangi prie tvenkinio galima patekti tik iš minėtųjų žemės sklypų.
Pasak patikrinimą atlikusio Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Marijaus Šalčiaus, žemės sklypas Turistų g. 13, Druskininkuose, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Druskininkų savivaldybei priklausanti tvora ne tik stovi valstybinės žemės sklype, bet ir neteisėtai užkerta galimybę patekti į dalį valstybinės žemės sklypo.
Patikrinimo metu taip pat buvo suabejota Druskininkų miesto savivaldybės atstovų pateikta informacija, jog minėtas tvenkinys yra hidrotechninis įrenginys, kurio paskirtis – greta esančio Vijūnėlės parko teritorijoje susidarančio paviršinio vandens surinkimas ir drenavimas į gruntą, taip saugant Vijūnėlės parką nuo užliejimo pavasarinio polaidžio metu.
Apibendrindamas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, prokuroras M. Šalčius konstatavo, kad žemės sklype (Turistų g. 13) tvora aptvertoje dalyje esantis vandens telkinys, skirtingai nei teigia Savivaldybė, neatitinka hidrotechninio įrenginio sąvokos. Taip pat nustatyta, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausanti tvora ne tik stovi valstybinėje žemėje, bet ir apriboja laisvą ir netrukdomą disponavimą valstybiniu žemės sklypu. Tokiu būdu yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos teisėti interesai, o kartu ir viešasis interesas.
Viešąjį interesą ginantis prokuroras M. Šalčius, atsižvelgdamas į tai, kad disponavimo valstybine žeme pažeidimai yra padaryti NŽT veiklos srityje, vasario 7 dieną nusprendė taikyti vieną iš viešojo intereso gynimo priemonių ir nutarimu pareikalavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos spręsti dėl priemonių nurodytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą
„Apribojimai visuomenei patekti į valstybinę žemę neabejotinai pažeidžia viešąjį interesą, o pagal susiformavusią viešojo intereso gynimo praktiką, visų pirma valstybės institucijos, kurių veiklos srityje buvo padarytas pažeidimas, privalo imtis priemonių tokiems pažeidimams pašalinti,“ – sakė prokuroras M. Šalčius.
