Ukrainoje auga nepasitenkinimas valdžia dėl jos neveiksmingumo kovoje su pandemija ir jos ekonominėmis pasekmėmis.
Vakar, lapkričio 17 d., prie Aukščiausiosios Rados (AR) pastato įvyko verslininkų protesto akcija „Teisė į darbą“. Maždaug tūkstantis jos dalyvių reikalavo panaikinti karantiną smulkiajam verslui (šiuo metu Ukrainoje įvestas karantinas savaitgaliais) ir priimti įstatymus, leidžiančius supaprastinti mokesčių sistemą.
Parlamentarams nepavykus priimti reikalaujamų įstatymų, protestuotojai bandė įsiveržti į parlamentą. Juos užblokavo teisėsaugos pareigūnai. Įvyko susirėmimai. Ne tokie, kaip Baltarusijoje, bet – visgi susirėmimai (coronavirus.tsn.ua).
Tuo metu AR posėdžių salėje frakcijos „Batkivščyna“ (Tėvynė) lyderė Julija Tymošenko iš deputatų reikalavo to paties (economics-prorok.com).
„Šiandien būtina padėti verslininkams ir parlamente priimti įstatymus, kurie panaikintų reikalavimą įvesti kasos aparatus, reglamentuotų specialias naujas fiskalines taisykles mažam ir vidutiniam verslui“, – sakė J.Tymošenko.
Ji pažymėjo, kad šiuo metu pandemijos kontekste kiekviena šalis galvoja, kaip padėti savo verslui, ypač smulkiajam, skiriami trilijonai dolerių, siekiant suteikti tiesiogines subsidijas, apsaugančias žmones nuo nedarbo, o verslininkus – nuo pelno praradimo.
Julija Tymošenko paragino deputatus priimti reikiamus įstatymus, kurių projektus pateikė ji ir jos partija, ir suteikti verslininkams galimybę toliau dirbti sunkiu šaliai laikotarpiu, suteikti darbą kitiems ir išmaitinti savo šeimas.
Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.
„Pažiūrėkite, kas dabar vyksta už Aukščiausiosios Rados langų. Tai – Ukraina, kuri moka mokesčius, atlyginimus ir bando išgelbėti šalį nuo ekonominės bedugnės. Prašau jus priimti du įstatymus: vieną, pratęsiantį teisę dirbti be kasos aparatų daugiau nei metus, ir kitą, kuriuo panaikinamas spaudimas smulkioms ir vidutinėms įmonėms“, – sakė parlamentarė, tačiau AR deputatai nei iš tolo nesurinko reikiamo skaičiaus balsų šiems įstatymams priimti.
Po to J. Tymošenko brifingo AR metu palietė dar vieną skaudžią temą (economics-prorok.com).
“Nei Prezidentas, nei Premjeras, nei Vyriausybė nežino realios koronaviruso situacijos šalyje. Jie nežino, kad žmonės negali laiku gauti nemokamos pagalbos, išsitirti ir patikrinti, ar nėra užkrėsti COVID-19, o medicinos darbuotojai ligos atveju negauna įprasto atlyginimo ar atlyginimo. „Batkivščyna“ reikalaus papildomo frakcijos susitikimo su ministrų kabineto vadovu, kad būtų įgyvendintas dekretas dėl kovos su COVID-19. Mūsų komanda primygtinai reikalaus susitikti su ministru pirmininku, sveikatos apsaugos ministru, kad pasiaiškintų, kodėl šalis neįvykdė pagrindinių reikalavimų apsaugojant žmones nuo COVID-19. Sieksime, kad šis dekretas dėl nemokamo gydymo, tyrimų, vaistų, dėl įprasto požiūrio į gydytojus – kad visa tai būtų įgyvendinta “, – pabrėžė J.Tymošenko (AR spalio 20 d. palaikė partijos rezoliuciją dėl priemonių kovoje su koronaviruso ligos (COVID-19) plitimu, už dokumentą balsavo 308 deputatai iš 450 galimų).
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Analitiniame portale „Slovo i delo“ skelbiama, kad šiandien J. Tymošenko tarp AR deputatų pagal populiarumą yra antra. Kol kas pirmauja oligarchas, milijardierius, buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenko.
Greitai smunkantis prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ populiarumas, kuris išryškėjo ir per nesenus vietos savivaldos rinkimus, ypač pandemijos kontekste (Ukraina – viena iš pasaulio „lyderių“ šioje srityje), rodo, kad dirva naujam Maidanui yra pakankamai palanki. Tik kas galėtų tapti Maidano lyderiu? Vėl Julija Tymošenko?
Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.
Koronavirusu užsikrėtusios Ukrainos partijos „Batkivščina“ lyderės Julijos Tymošenko sveikatos būklė tebėra sunki. Tai antradienį žurnalistams pranešė jos atstovė spaudai Marina Soroka.
„J. Tymošenko būklė kol kas be pokyčių, tebėra sunki. Vakar vakare jai buvo paskirtas intensyvus terapijos kursas, pagal Covid-19 gydymo protokolą“, – sakė ji.
Atstovė spaudai neatskleidė kitų detalių, susijusių su partijos lyderės gydymu. Nėra žinoma ir medicinos įstaiga, kur gydoma J. Tymošenko.
Kai kurių Ukrainos žiniasklaidos priemonių duomenimis, J.Tymošenko prijungtas dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatas, jos temperatūra vis dar aukšta.
Politikės duktė ir jos žentas serga lengva ligos forma. Apie tai, kad J. Tymošenko ir jos šeimos nariams nustatytas koronavirusas, buvo sužinota sekmadienį.
Ukrainos medikai pastarąją parą užfiksavo 1 658 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus, o bendras infekuotųjų skaičius pasiekė 108 415. Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje mirė 2 318 žmonių, užsikrėtusių koronavirusu.
Ukrainą šiandien valdo globalinių finansinių korporacijų statytiniai, veikiantys prieš žmonių lūkesčius ir šalies nacionalinius interesus. Tam, kad išgelbėti Ukrainą, būtina nedelsiant keisti valdžią ir strateginį kursą. Tai telekanalo ICTV programoje „Žodžio laisvė” sausio 20 d. pareiškė partijos „Tėvynė” („Batkivščina”) pirmininkė Julija Tymošenko.
„Mes judame link absoliučios išorės finansinių grupių įtakos Ukrainoje. Prezidento, kuris savo rankose šiandien turi visą valdžią, dėka, jos gali daryti, ką nori, pasinaudojant patyrimo stoka, nekompetencija ir negebėjimu apginti šalį nuo tokių išorinių iššūkių”, – tvirtino Julija Tymošenko
„Tėvynės” lyderė teigė, kad vietoj prezidento pažadėto liaudies savivaldos įstatymo vyriausybė “turborežime” priima įstatymus, tiesiogiai keliančius grėsmę nacionaliniams interesams – strateginių objektų sąrašo panaikinimui, faktiniam Dujų-transporto sistemos privatizavimui, Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės pardavimui užsieniečiams praktiškai be apribojimų (įstatymui po pirmojo skaitymo jau pritarta), lošimų verslo legalizavimui, prostitucijai ir narkotikų pardavimui.
Šie įstatymai surašyti ne Ukrainoje. Mūsų silpna valdžia nesiorientuoja tarp to, ką reikia daryti. Ji pasirėmė patarimais iš išorės, – pabrėžė Julija Tymošenko.
Maidano gynėjai
Kai atėjo nauja valdžia, Ukraina ir taip jau buvo oligarchinė valstybė su visomis grėsmėmis nacionaliniams interesams, eilinių žmonių skurdu. Klanai jau buvo išsidalinę beveik viską, kas įmanoma, – sakė J. Tymošenko.
Ukrainiečių skausmas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka, daryta Vilniuje parodos apie Ukrainą metu.
Bet egzistuoja tarptautinės spekuliatyvinės aferistinės finansinės kompanijos, korporacijos, kurios ir dabar godžiai žvelgia į Ukrainą, jos resursus – žemę su puikiu klimatu, naudingas iškasenas ir t.t. Ir ką jos pirmiausiai daro? Pirmiausiai įtaiso savo kadrus dabartinėje Ukrainos vyriausybėje, finansinėse ekonominėse institucijose.
Daugiau negu pusė Vyriausybės narių kartu su Premjeru, dalis jėgos struktūrų, beveik visas Nacionalinis bankas atsidūrė rankose žmonių, jau anksčiau susijusių su subsidijomis iš užsienio, – tvirtina J. Tymošenko.
O kas dar liko Ukrainai? Mums liko valstybinės korporacijos, kaip antai “Naftogaz”, “Ukrainos geležinkeliai”, “Energoatom”, “Ukroboronprom” ir dar kažkiek, tai, kas dar liko po korupcinės privatizacijos, – sake ji.
Ukrainos laisvės byla. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka, daryta Vilniuje parodos apie Ukrainą metu.
Ir kas dabar vyksta esant naujai valdžiai? Steigiamos šių kompanijų Stebėtojų tarybos, faktiškai pakeičiančios Vyriausybės funkcijas, su pasakiškais atlyginimais, didesniais negu panašiais Vakaruose. J. Tymošenko pateikė oficialius duomenis. Pagal juos “Naftogaz” Stebėtojų taryboje – 100 procentų užsieniečių, jų rankose ir Dujų-transporto sistema. Ir kitų valstybinių monopolinių korporacijų Stebėtojų tarybose “kontroliniai paketai” – piliečių su užsienio pasais rankose.
Ukroboronprom – tai ne tik ginklų gamyba, bet ir moksliniai institutai, su jais susiję, ir jos Stebėjimo tarybai vadovauja užsienietis, anaiptol ne iš ES ar NATO struktūrų, kai vyksta karas, – pažymėjo ji.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
„Tėvynės” lyderė mano, kad Zelenskio komanda, toliau imdama paskolas su precedento neturinčiomis palūkanų normomis, plauna pinigus iš Ukrainos biudžeto ir varo ukrainiečius į skolų jungą.
„2019 m. gegužės – gruodžio mėnesiais mes vėl pasiskolinome 218 milijardų grivinų su 15% palūkanų per metus. Pasaulyje nebėra tokių šalių, kuriose investuojant skolintą kapitalą gaunami tokie turtai ir pelnas. Tai reiškia, kad jie ir toliau stumia mus į skolų skylę, nes jiems tai yra milijardų grivinų uždarbis iš mūsų bėdų “, – perspėjo Julija Tymošenko.
Julija Tymošenko įsitikinusi, kad šiandien Ukrainai reikalinga kitokia strategija, nukreipta į žmonių interesus ir šalies plėtrą, o ne į antiukrainietiškų scenarijų iš anapus įgyvendinimą.
Pasauliniai finansų spekuliantai pamatė, kad esame be vairo ir burių, ir iškart paėmė visa tai į savo „globą”, ir dabar jie iš šalies traukia viską, ką nori pasiimti. Mes turime nedelsdami tai nutraukti ir įvesti šalyje tvarką. Mums reikia stiprios nepriklausomos valstybės, veikiančios visų ukrainiečių labui, – pabrėžė Julija Tymošenko.
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Pirmą kartą po rinkimų (liepos 21 d.) Ukrainos Parlamentas – Aukščiausioji Rada (AT) susirinks posėdžiui rugpjūčio 29 d. Tą dieną 450 deputatų priims priesaiką.
Pirmą kartą Ukrainos istorijoje Ukrainos Parlamente bus vienpartinė dauguma, daugiau kaip pusę vietų jame gavo prezidentinė Volodymyro Zelenskio partija „Liaudies tarnas“.
Šalia jos į AR pateko dar keturios partijos – prorusiška „Opozicinė platforma/Už gyvenimą“, ekspremjerės Julijos Tymošenko „Tėvynė“ (Batkivščina), penktojo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos „Europinis solidarumas“ bei muzikanto Sviatoslavo Vakarčiuko „Balsas“.
Susumavus daugiamandatėje ir vienmandatėse (jų – 200) apygardose gautus balsus vietos AR pasiskirstė taip:
Liaudies tarnas – 254, Opozicinė platforma/Už gyvenimą – 43, Tėvynė – 26, Europinis solidarumas – 25, Balsas – 20
Oppozicins blokas – 6, Laisvė – 1, Savipagalba – 1, Vieningas centras – 1, Baltoji cerkvė kartu – 1, save išsikėlę – 46
Liūdnas Lietuvai vaizdas
Vienintelė vienareikšmiškai už įstojimą į NATO ir ES yra Julija Tymošenko ir jos „Tėvynė“. Tai ji ne tik žodžiais, bet ir veiksmais įrodė būdama premjere, už tai buvo Kremliaus pasodinta į Ukrainos kalėjimą, ir tik kruvinas Euromaidanas ją išgelbėjo nuo kalėjimo „iki gyvos galvos“.
Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.
Visos kitos partijos, peržengusios rinkiminį barjerą daugiamandatėje apygardoje, arba neaiškios, arba prorusiškos.
Antroji pagal dydį Jurijaus Boiko, Viktoro Medvedčiuko, Vladimiro Putino kūmo, ir Vadimo Rabinovičiaus partija „Opozicinė platforma/Už gyvenimą“ pasisako už glaudžius santykius su Rusija. Eksprezidentas Petro Porošenko ir jo partija darbais įrodė, kad Ukraina jam mažų mažiausiai tik objektas asmeniškai praturtėti, ir vardan to jis pasiryžęs daug kam. Taip bent tvirtina seni jam opozicionieriai.
Svarbiausia, neaiški yra didžiausioji, valdančioji, prezidentinė partija. Apie Prezidentą, partijos narius, apie jų ryšius su oligarchais, tiek Ukrainos, tiek Kremliaus, žiniasklaidoje, komentaruose, jau dabar sklando visokiausi negražūs gandai.
Bet šiame straipsnyje – apie Prezidentą.
Štai š.m. rugpjūčio 12 d. kontraversiškoji senosios AR deputatė Tatjana Černovol per TV „Tiesiogiai“ pareiškė, kad ji kreipėsi į Valstybinio tyrimų biuro direktorių Romaną Trūbą su pareiškimu, kuriame išvardinti Prezidentui artimi asmenys – Prezidentūros vadovas Andrejus Bogdanas, jo pavaduotojas Ruslanas Riabošapka, Nacionalinio Saugumo ir Gynybos Tarybos sekretorius Aleksandras Daniliukas ir partijos „Liaudies tarnas“ lyderis Dmitrijus Razumkovas.
Pasak jos, šie asmenys pateko į Prezidento komandą per liūdnai pagarsėjusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus bendražygio Andrejaus Portnovo protekciją.
„Pareiškime aš išvardinau visą sąrašą A. Portnovo teisininkų, kurie dirbo jo firmoje, o taip pat tuos, kurie dirbo jo padėjėjais, kai jis buvo AR deputatas. Jie pervedinėjo milijonines lėšas V. Zelenskio rinkiminei kampanijai. Už tai A. Portnovas gavo galimybę ir A. Zelenskio įsipareigojimą skirti jo žmones į aukščiausias pareigybes“, – pareiškė T. Černovol.
Pagrįsti jos kaltinimai finansiniais nusikaltimais išvardintų asmenų atžvilgiu, ar ne, – kitas klausimas.
Viktoras Janukovyčius (dešinėje) su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu
Tačiau, iš tiesų, paskaičius Andrejaus Portnovo vikipedinę biografiją, susidaro, švelniai tariant, vienareikšmis Kremliaus įtakos agento vaizdas.
2010 m. balandžio 2 d. jis tapo Viktoro Janukovičiaus Prezidento administracijos vadovo pavaduotoju ir Vyriausiosios valdybos teismų reformos ir teismų sistemos klausimams joje vadovu, o po metų – ir Viktoro Janukovičiaus patarėju.
Mažai kas Ukrainoje abejoja, kad ekspremjerės Julijos Tymošenkos įkalinimas – ir jo rankų darbas.
Po kruvinojo Euromaidano pergalės 2014 m. vasarį jis gavo bėgti į Rusiją, kaip ir jo šefas.
Krymo krizės metu dalyvavo ruošiant separatistinės Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 2014 m. kovo 3 d. Pareiškimą dėl visiškos Krymo autonomijos, po kurio sekė valdžios Kryme perėjimas į Rusijos kariuomenės rankas ir Krymo aneksija.
Paroda Vilniuje, skirta Ukrainos laisvės gynėjams. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2014 metų gegužės 25 d. Rusijos Federalinė migracijos tarnyba leido jam laikinai apsigyventi Rusijoje.
Prieš tai, kovo mėnesį, Europos Sąjunga ir Kanada paskelbė įvedančios jam finansines sankcijas.
Į Ukrainą sugrįžo tik 2019 metų gegužės 19 d., kai po pirmojo Prezidento rinkimų turo jau buvo aišku, kad po antrojo Prezidentu taps Volodymyras Zelenskis.
Paskaičius gandus apie Ukrainos Prezidentūros vadovą Andrejų Bogdaną susidaro vaizdas ne ką geresnis (Ukrainoje, kurią ilgai „šefavau“ Seime, gandai dažnai ilgainiui būdavo tikresni už Ukrainos oligarchų nuperkamus „žurnalistinius tyrimus“).
Bet tai čia mano paties samprotavimai.
O štai ką neseniai, š.m. liepos 17 d., parašė Jurijus Švecas straipsnyje „Rusijos specialiosios tarnybos smogė mirtiną smūgį Ukrainai“.
Bet prieš tai – trupinėlis apie jį patį.
Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose. Nūnai – verslo žvalgybos analitikas Amerikoje. Gordonua.com nuotr.
Jurijus Švecas mokėsi kartu su Vladimiru Putinu KGB „aukštojoje mokykloje“, po baigimo dvejus metus „dirbo“ JAV po priedanga (svetima pavarde). 1987 m. sugrąžintas į SSRS. 1993 m. pateko į vieną Pabaltijo valstybę ir joje gavo JAV vizą. Nuo 1994 metų gyvena JAV ir rašo prisiminimus bei analitinius straipsnius.
Dabartinėje V. Putino žiniasklaidoje jis vadinamas Tėvynės išdaviku.
Šis J. Šveco straipsnis skirtas Ukrainos saugumo tarnybos (UST) tragedijai.
„2014-tųjų vasarį po Viktoro Janukovičiaus pabėgimo į Rusiją išaiškėjo, kad jo prezidentavimo metu kompiuterinis UST centras buvo pajungtas visiškai, tiesioginei ir griežtai Rusijos FST kontrolei. Šiame centre dirbo etatiniai Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai, o UST karininkai tenai net nebuvo įleidžiami.
Rezultatas toks, kad visa UST duomenų bazė su informacija apie etatinę sudėtį, agentūrinį aparatą ir duomenis apie bendradarbius, dirbančius gilioje priedangoje, buvo išsiurbta, kaip dulkių siurbliu, į Maskvą.
Tai buvo katastrofa, kuri taikos metu, turbūt, neturi analogų pasaulio specialiųjų tarnybų istorijoje“, – rašo autorius ir tęsia:
„Užvaldžiusios kompiuterinį UST centrą, RF spec. tarnybos smogė mirtiną smūgį, po kurio UST daugiau nebegalėjo normaliai funkcionuoti….Kur kas baisiau, kad UST agentūrinis aparatas dabar gali pavirsti (greičiausiai, jau virsta) FST agentūriniu tinklu…“.
Ukrainos saugumo SBU ženklas
Toliau autorius daro istorinę ekskursiją per visų Ukrainos prezidentų laikotarpį ir daro išvadą, kad visais laikais UST buvo vienaip ar kitaip Kremliaus kontroliuojama ir vysto mintį, kad išaiškėjus realiai situacijai po Viktoro Janukovyčiaus pabėgimo reikėjo UST kurti iš naujo, „nuo švaraus lapo“. Bet tai, jo nuomone, iki šiol nebuvo padaryta.
Straipsnio pabaigoje Jurijus Švecas rašo, kad pas jį „dar rusena viltis, kad naujasis Prezidentas turi sveikų savarankiško žmogaus ambicijų. Ne pilvą prikimšti iki žarnų persivertimo, o įeiti į istoriją, kaip pagrindų klestinčiai valstybei įtvirtintoju“.
Iš Jurijaus Šveco analitinio mąstymo teiginių sektų, kad tai mažai įtikėtina.
Bet visko būta pasaulio žvalgybų ir kontržvalgybų istorijoje. Ir jis, o ne aš, čia – specialistas.
Visai gali būti, kad Ukrainos prezidentas yra stipriau „sukabintas“ su JAV specialiosiomis tarnybomis, negu su Vladimiro Putino.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kaip jau minėjau, vienintelei Ukrainos politinei partijai, vienareikšmiškai pasisakančiai už Ukrainos įstojimą į NATO ir ES, atiteko Aukščiausiojoje Radoje tik 26 vietos iš 450. Nežiūrint į tai, JAV valstybės departamento atstovas Ukrainos reikalams Kurtas Volkeris iškart po rinkimų surado reikalą susitikti su ekspremjere Julija Tymošenko ir jos partiečiais.
Gal apie tai ir buvo kalbėta „tet a tet“ su pačia Julija? Bet, gal.
Šis mano straipsnis, tiesą sakant, skirtas tiems Lietuvos politikams, kurie Lietuvos ir Ukrainos istorinės draugystės pagrindu skelbia paramą dabartinei Ukrainos valdžiai, galvodami, kad tai parama Ukrainai.
Siūlyčiau mūsų VSD ir panašioms mūsų tarnyboms įspėti tuos politikus apie galimus jų laukiamus pavojus sąlyčiuose su Ukrainos valdžia ir net su Ukrainos diaspora.
Centre – ukrainiečių komikas Vladimiras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kovo 31-ąją dieną Ukrainoje rinkimai greičiausiai tik prasideda, nes kai pretendentų – beveik 40, vargu ar pavyks prezidentą išrinkti iš pirmo karto. Be esamojo, dalyvauja ir „prezidentas iš televizoriaus“ – kaip tik pastarasis, Vladimiras Zelenskis, ir pirmauja rinkėjų apklausose.
Staigmena Naujuosius sutinkant
Prieš dvejus metus sociologai nustatė, kad apie jį nieko negirdėję tik 6 apklaustųjų Ukrainos gyventojų. Kadaise, kai jis pavaizdavo, kas nutinka pasirašius sutartį su Tarptautiniu valiutos fondu – apie tai pranešęs valstybės vadovas išeina iš tribūnos be kelnių, tuometis prezidentas Leonidas Kučma nepiktai pakritikavo: mano kelnaitės geresnės…
Šių metų pradžioje Kijevo teismas 2014-ųjų pavasarį į Rusiją pabėgusį buvusį šalies prezidentą Viktorą Janukovyčių pripažino kaltu dėl valstybės išdavystės ir skyrė 13 metų nelaisvės. O kai valdė, buvo pasikvietęs šį vyruką į auksu tviskantį interjerą „klubiniame name“ už penkių metrų aukščio tvoros Mežigorėje ir siūlė jam 100 milijonų dolerių – tam, kad imtųsi kokios kitokios kūrybos, o ne jo, prezidento, pajuokimo per TV; reikalas neišdegė ne dėl to, kad prezidentas pirmas nusivaišino, o dėl svečio nusistatymo. Tėvų išugdyta.
Petro Porošenka jį buvo pasikvietęs 2018-ųjų pabaigoje, guodėsi: padėtis šalyje sudėtinga, jis, prezidentas, stengiasi iš paskutiniųjų, o „jūs vis šaipotės“. Tai apie per Ukrainos TV kanalą „1+1″ rodomą pramoginę laidą „Vakarinis bulvaras“, vaizduojančią dabartinius Ukrainos politikus, baigėsi tuo, kad su naujamečiu sveikinimu per tą patį kanalą pirma kreipėsi ne esamasis prezidentas, o tas, kuris „vis šaiposi“. Vladimiras Zelenskis pasakė, kad skirtingai nuo „didžiųjų politikų“ iki šiol nenorėjo žmonėms nieko tuščiai žadėti. O dabar, likus kelioms minutėms iki Naujųjų, jis pažada eiti į Ukrainos prezidentus ir tuoj pat ištęsi savo pažadą – eina. „Imkime ir padarykime tai kartu.“
Ekspertai suklego: manyta ne per seniausiai susikūrusi partija „Liaudies tarnas“ gal taikosi į vasarą įvyksiančius šalies parlamento rinkimus ir pasitenkins sukūrusi Aukščiausioje radoje frakciją – kur ten „komikui“ rungtis su senais vilkais dėl prezidento posto! Vienas dabartinio prezidento Petro Porošenkos bloko parlamente atstovas kirto lažybų: jeigu Zelenskis iškels savo kandidatūrą į prezidentus, tai jis, tas deputatas, pasirodysiąs per TV klouno kostiumu. Prakirto.
Dar praėjusių metų vasarą Ukrainos pramogų pasaulio „žvaigždė“ Vladimiras Zelenskis pasakojo jų studiją „Kvartal 95“ pradedant filmuoti naują filmo „Liaudies tarnas“ dalį – serialą, o gal ir pilno metražo filmą. Prisipažino dėl daugelio dalykų šalyje nerimaujantis, dėl daug ko spaudžia širdį. Negalįs žiūrėti, kaip žmonės rausiasi po šiukšlių konteinerius. „Na tiesiog negaliu į tai žiūrėti!“ Tačiau į politiką kojos nekelsiantis: „Kvartal 95“ gyvena atskirai nuo politikos pasaulio, o ir jam pačiam politika – visiškai kitas, tolimas pasaulis. „Tai jie ten gyvena.“ Sakant sąžiningai, jis nenorintis net greta to pasaulio būti, juo labiau visu tuo purvintis.
Rusijos žiniasklaida iššiepė dantis. „Ukrainos ekspertu“ pristatytas politologas laikraštyje „Komsomolskaja pravda“ kandžiai aiškino: 40 kandidatų į prezidentus galima palyginti su bulviniais traškučiais: visi kenksmingi, visi vieno skonio, tačiau dėl skirtingų pakelių susidaro pasirinkimo regimybė. Zelenskio perdėtas populiarumas radosi iš liaudies neapykantos senojo elito atstovams. Girdi, „blogiau nebus, o su klounu – nors pasijuoksime.“ Šiam ekspertui akivaizdu, kad bet kuris lyderis, laimėjęs, tęs tokią pat gąsdinimo Rusijos baubu politiką. Valstybinio „Pirmojo kanalo“ vedėjas pranešė pagaliau sulaukęs iš Ukrainos geros naujienos: jam, vedėjui, mieliausias kandidatas ėmė pirmauti rinkėjų apklausose ir jis, šis kandidatas, iš tikrųjų yra geriausias. Mat Zelenskis esąs vienintelis profesionalus komikas, kai tuo tarpu kiti Ukrainos politikai – komikai mėgėjai.
Dar neseniai ir užsienio leidiniai kartojo: komikas paskelbė dalyvausiąs… komikas patvirtino… komikas toliau pirmauja… BBC aiškinasi: kas per vienas yra tas komikas ir kaip jis tapo rinkimų Ukrainoje favoritu? „Deutsche Welle“ praneša, kad televizijos komikas laikomas vienu iš lyderių rinkėjų apklausose ir klausia: „Kas Ukrainos rinkimuose juoksis paskutinis?“ Prancūzų „Le Figaro“: komikas prie Ukrainos valdžios durų („Ukraine: lecomique Zelensky auxportes du pouvoir“). Viena didžiausių pasaulio naujienų tarnybų, „The Reuters“, skelbia: rinkėjų apklausose į pirmą vietą pakilo „komediantas“ („Comedian takes center stagein Ukraine’s presidential race“). Turkų leidinys „TRT Word“ klausia, kas taps Ukrainos prezidentu: komikas, šokolado karalius ar dujų princesė? Tai yra – Vladimiras Zelenskis, Petro Porošenka ir Julija Timošenko.
Komikas nejuokauja
Pats Zelenskis dar vasario pabaigoje Tinkle prisistatė studijos „Kvartal 95“ meno vadovu. Buvo su virtualia raudona nosimi ir su baltomis ašaromis ant skruostų. Kreipėsi rusiškai: esą, kai pasiskelbė kandidatu į prezidentus, iš jo ėmė šaipytis kaip iš klouno. „Aš klounas ir aš tuo labai didžiuojuosi, – pasakė. – Bet aš žinau, kad toks esu ne vienas.“ Ir prirašė ukrainietiškai : „Jie mus laiko klounais. Mūsų 40 milijonų. Papasakok savo istoriją.“ Per parą #яклоун sulaukė apie milijono lankytojų tik „Instagram“ kanalu. Kitą kartą parašė, kad rinkimų rezultatai bus paskelbti balandžio 1-ąją ir kad tai tinkamiausia diena jam laimėti: Aš juk klounas, tiesa?“
Kartais ir žurnalistai stengiasi vaizdingai parašyti: palankumas Zelenskiui didėjo „kaip sniego kamuolys“.
Kovo 27 d. Ukrainos televizijos kanalas „1+1“ pradėjo rodyti serialo „Liaudies tarnas“ trečiąją dalį. Žiūrovas iš pradžių nukeliamas į 2049 metus: studentai medikai istorijos paskaitoje supažindinami su 2019-ųjų ir paskesnių kelerių metų įvykiais. Pagrindinis filmo veikėjas – Kijevo mokyklos istorijos mokytojas. Pirmosios serialo dalies (2015) pradžioje kažin koks mokyklos viršininkėlis nutraukia pamoką, pasiųsdamas moksleivius klijuoti plakatų ir panašiai artėjančių prezidento rinkimų išvakarėse. Išvestas iš kantrybės mokytojas pratrūksta. Jo visokiausiais žodelyčiais perpintą monologą apie valdžios ydas įrašo vienas moksleivių ir iškloja Tinkle. Trumpiau, mokytojo kritika susilaukia milijonų pritarimo „nykščių“… ir vieną rytą atvyksta kortežas jo vežti į naujas pareigas – šalies prezidento.
Apie pradėtą rodyti trečiąją dalį pranešė net Rusijos valstybinė naujienų tarnyba TASS. Mat prezidentą „Liaudies tarne“ vaidina kaip tik dabar rinkėjų apklausose pastebimai pirmaujantis pretendentas į Ukrainos prezidentus, partijos „Liaudies tarnas“ atstovas Vladimiras Zelenskis. Ir ne šiaip mandagiai pranešė, o net pagyrė: šios politinės komedijos pirmoji dalis buvo populiariausias serialas Ukrainoje 2015 metais, per TV ją matė 20 milijonų žiūrovų, o filmą sukūrusios kompanijos Kvartal 95“ YouTube kanalu – 98 milijonai. Ekspertų tikinimu, ukrainiečiai tiesiog įsimylėjo Zelenskio vaidinamą herojų, stojusį į kovą su valdžios sistema. Serialą galima laikyti satyra, paaiškina TASS, nukreipta taip pat ir prieš sistemą, sukurtą dabartinio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos. Ekspertai tikina, kad žmonės renkasi Zelenskį, matydami jame „Liaudies tarno“ herojų, juos atskirti labai keblu.
Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
Tik „Novaja gazeta“ laikraščio TV apžvalgininkė (daugelis jai siūlo, kaip senais laikais, nemokamai skirti pieną dėl toksiškos aplinkos) dar kovo pradžioje pristatė jį kaip „vos ne Rusijos liaudies artistą“. Autorė jo energiją palygino su Niagaros kriokliu: parodijuoja, dainuoja, šoka, vaidina, filmuoja, Rusijoje ilgai rodomo serialo («Сваты») prodiuseris… Ir pirmoji „liaudies tarną“ pavartojo be kabučių („Как Владимир Зеленский решил стать слугой народа“). „The Insider“ dar vasario viduryje rašė, kad Kijeve matyti daug skydų su žodžiais: „Prezidentas – liaudies tarnas. Greitai“ – gudri serialo ir kandidato reklama; rinkiminėje svetainėje irgi įdėtas kadras iš serialo. Tačiau rinkėjai (leidinys atkreipė skaitytojų dėmesį į sociologų išvadą) „jau“ nesieja Zelenskio su jo personažu, o priima kaip tikrą politiką.
Ar tiesioginė demokratija pakels nuo sofų
Pirmaisiais „Ze!“ komandos nariais tapo seni, patikrinti bendražygiai: su jais prieš daugiau kaip 20 metų pradėjo artisto karjerą gimtajame Krivoj Rogo mieste (Pietryčių Ukraina) nuo šmaikštuolių varžytuvių (КВН) ir per tuos metus sukūrė daugelyje šalių žinomą kompaniją „Kvartal 95“. Įgėlusiam, kad „vargšą ukrainietį“ ginantis komikas Zelenskis – irgi turtuolis, atsakyta: tai ne nupirkta kompanija, ne tėvų padovanota, ne kaip nors privatizuota – tai jo paties su bendražygiais nuo nulio padaryta (dabar kainuoja $ 2 milijonus su viršum). Zelenskio&Co. kuriamas „Vakarinis bulvaras“ – labiausiai mėgstama televizijos pramoginė laida Ukrainoje. Rusai kraipo galvomis ir pripažįsta: politine drąsa, taiklumu ir sąmojumi kijeviečių satyrai Rusijoje niekas nė iš tolo neprilygsta. Labai nesigilinant, pasakytina dėl kūrybinių pajėgų: dialogus filmams ir scenai kuria šmaikštūs žmonės, kurių iš viso – 70.
Apsiskelbęs per TV, Zelenskis savo šalininkus ėmė telkti per socialinius tinklus. Jis pakvietė prie jo dėtis kiekvieną be tikėjimo, išsilavinimo, kalbos skirtumo, svarbiausia – kad iki tol nebūtų veikęs politikoje. Nestovėk nuošalyje, prisidėk prie mano komandos! Laukiu tavęs! Aš einu Tu su manimi? Būk mano komandoje. Padarysime tai kartu! Bendravimo socialiniuose tinkluose nesišalina ir veikiantys politikai, antai tas pats Porošenka „Instagram“ kanale turi 194 tūkstančius prenumeratorių. Tačiau Zelenskis – 2,7 milijono!
Dėl rinkimų programos, tai jis paskleidė neisiąs senųjų politikų pramintais takais – kai daug prižadama, žmonių nuomonės nė neišklausius. „Aš padarysiu kitaip. Mes parašysime mano programą kartu su žmonėmis, su visa Ukraina.“ Tokia talka (crowd sourcing) ne naujiena bent dviejose dešimtyse Europos valstybių (Didžiojoje Britanijoje, taip Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Suomijoje, kur atsiliepia apie 40 % rinkėjų), tačiau Ukraina „tiesioginės demokratijos“ dar nežinojo. (Be kita ko, Vladimiras Zelenskis siūlo dėl visų svarbių valstybės gyvenimo reikalų sužinoti visuomenės nuomonę – kaip Šveicarijoje, kur praėjusiais metais įvyko 10 referendumų.) „Ze!“ šalininkai ne tik rinko, pavyzdžiui, kokios spalvos turėtų būti rinkiminiai plakatai („Pavasarį sužinosime, kas ir kur vogė“, „Ateis pavasaris – pradėsime sodinti“), tačiau ir atsiuntė daugiau kaip pusę milijono pasiūlymų ir patarimų. Rašyta ir padidinti pensijas 10 kartų, sukišti į kalėjimą visus korupcijos veikėjus, grąžinti mirties bausmę ir panašiai, tačiau anaiptol ne vien tai.
Ukrainoje, apklausų duomenimis, 71 % ukrainiečių mano, kad įvykiai šalyje klostosi netinkama linkme, 61% – mano, kad politikoje reikalingi nauji lyderiai – dar nebuvę valdžioje. Vieni sako, kad Zelenskio sprendimas dalyvauti rinkimuose įkvėpė jaunesnius (18-35 metai) ir labiau išsilavinusius žmones dalyvauti rinkimuose – pirmą kartą per visą istoriją balsuoti žada 80 % apklaustųjų. Tai esą rodo protesto nuotaikas ir permainų poreikį (tiesa, penktadalis pasirengusių balsuoti dar nebuvo pasirinkę kandidato). Galiausiai – netrukus pamatysime, ar pasitvirtins BBC vieno politologo pasakyta, kad „Ze!“ šalininkai – kaip tik tie žmonės, kurie pasitaikius geram orui važiuos į gamtą, o jeigu bus blogas – tai praleis ant sofos, žiūrėdami serialą su Vladimiru Zelenskiu pagrindiniame vaidmenyje.
Gyvas žmogus prieš kiborgus
Tiesa, ir „dujų princese“ bei kitaip (pavyzdžiui, „politikos kiborge“) vadinama Julija Timošenko irgi pasiūlė rinkėjams kartu rašyti programą. Tačiau tuo menkai susidomėta. Tai todėl, aiškina politologai, kad žmonės Ukrainoje, kaip jau ne vienoje kitoje šalyje, atsigręžė į vadinamuosius nesisteminius politikus („geltonosios liemenės“ Prancūzijoje ir netgi pats Donaldas Trampas). Kitas dalykas, kad ir politikų „charizma“ jau ne taip „veža“. Esama kitokios „dievų dovanos“, vadinamos emociniu intelektu (emotional intelligence, EI) — tai žmogaus gebėjimas persiimti kitų žmonių emocijomis ir lūkesčiais, uždegti dideles žmonių mases viena siekimu. Dabar tai svarbiau, sako žinovai, negu charizma.
Julija Tymošenko. EPA – ELTA nuotr.
Zelenskiui tėvai ar kokios jėgos nepagailėjo EQ ir juo labiau – EI. Kelios replikos iš tūkstančio panašių, kurias paliko komentatoriai, išklausę kandidato į pretendentus ir jo sutuoktinės pašnekesį su žurnalistais: na, nėra nenuoširdumo šiame interviu ir tai labiausiai paperka … ir žmona kukli … malonu klausytis adekvataus žmogaus … geras įspūdis – gyvas žmogus … labai atviras, geraširdis, išsilavinęs… žavus vyrukas, tiesiog degu baltu pavydu iš Rusijos … persikelsiu iš Kazachstano dėl tokio prezidento … aš iš Baltarusijos pervažiuosiu į Ukrainą, jeigu jį išrinks… Zelenskis taip išgyrė tėvus, įdiegusius jam nepakantumą blogiui, kad vienas komentatorių parašė: „Ukrainiečiai, kuriems galams jums Vladimiras Zelenskis? Išrinkite jo tėtį.“
„Reuters“ korespondentui jis pats pasakė: „Aš neapgaudinėju žmonių. Jie tapatina save su manimi, nes aš atviras, man skaudu, aš piktinuosi, aš nusiviliu. Aš neslepiu savo emocijų prieš kamerą, nesistengiu atrodyti kitoks. Jeigu kuriame dalyke nepatyręs, tai nepatyręs. Jeigu ko nors nežinau, tai taip ir sakau. Kitiems jis atrodo esąs „Ukrainos visuomenės atspindys“: jam pačiam artimesnė rusų kalba, tačiau vaikai kalba ukrainietiškai. Linksmas, atviras ir mėgstamas dar jaunas žmogus siūlo naują kelią jaunajai miestiečių kartai, kuri nedega politiniu aktyvumu, sunkiai verčiasi, pavargo nuo karo ir taiso sparnus į Lenkiją.
Zelenskis buvo protestuotojų gretose 2014-ųjų pavasarį, finansiškai prisidėjo prie antiteroristinės operacijos Ukrainos rytuose. Maskvoje į mikrofoną savo kolegoms labai garsiai pasakė: „Jūsų žmonės užima mūsų Krymą!“ Svajoja apie tą dieną, kai Rusijoje kalinamas ukrainiečių režisierius Olegas Sencovas pastatys naują filmą, karas Donbase pasibaigs (norime ar nenorime, bet ir su pliku velniu tarkimės – kad tik nereikėtų žūti nė vienam žmogui) ir Ukraina surengs olimpines žaidynes Kryme, kai susigrąžins pusiasalį. Ką manantis apie patriotus, galime spręsti iš replikos seriale „Liaudies tarnas“: „Skirtumas tarp patriotų ir ne patriotų tas, kad pirmieji mieliau ima grivnomis“.
Ukrainiečių nacionalistams ne prie širdies jo „pacifizmas“ ir netgi užsienio ekspertai kraipo galvas: juk renkamas ne tik ir ne tiek prezidentas, kiek valstybės ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas (esamo prezidento rinkimų šūkis: «Armija. Kalba. Tikėjimas!“). Gal negirdėjo seriale herojaus pasakyta: „Gynybos ministru bus ne tas, kuris siunčia žmones į karą, o tas, kuris iš ten grįžo.“ Jam primenama 2016 metais koncerto metu Jūrmaloje Ukrainą palyginus su „vokiečių filmų suaugusiems aktore, kuri pasirengusi priimti bet kiek ir iš bet kurios pusės“ (vėliau teisinosi kalbėjęs apie užsienio kreditus, kuriuos turės grąžinti „mūsų vaikai“).
Tuo tarpu šis pretendentas, žiūrėk, gali susilaukti ir šalies rusakalbių gyventojų pritarimo: siūlo tarptautinį rusišką TV kanalą, pasisako prieš draudimą įvažiuoti į šalį kolegoms iš Rusijos ir iš viso – ragina sklaidyti viršum rusų Ukrainoje susitvenkusį nepasitikėjimą ir tirpdyti priešiškumą, nes visi yra Ukrainos valstybės piliečiai ir visi reikalingi, visiems turi būti gerai. Kodėl jaunas politologas ir kandidato strategijos kūrėjas Dmitrijus Razumkovas, tematantis šaliai vieną kelią – Europos link, viešai kalba rusiškai? „Kad niekam nekiltų noras ateiti ir ginti mane kaip rusakalbį asmenį mano valstybės teritorijoje, kol mes neįstengsime nugalėti rytuose ir susigrąžinti Krymo.“ Dėl tokio „Ze!” nusistatymo Rusijos propagandai kaip ir neišeina klykti apie „Ukrainos rusiškųjų pietryčių priešinimąsi rusų nekenčiančiai chuntai“.
Pavasariui atėjus, pradės sodinti
Pati „Ze!“ komanda surimtėjo, žmonės sukluso ir žiniasklaida sujudo, kai prie jos prisidėjo 2014-ųjų vasarą kartu su išrinktu dabartiniu prezidentu pradėję dirbti, tačiau paskesniais metais atsistatydinę ministrai – Aivaras Abromavičius ir Aleksandras Daniliukas – Ukrainos kurso Vakarų link šalininkai, ten žinomi ir gerbiami verslininkai. Trečias – irgi atsistatydinęs Korupcijos užkardymo tarnybos viršininkas (nesutiko pataikauti prezidento administracijai). Jiems stojus greta Zelenskio, smarkiai prasisklaidė rinkėjų abejonės dėl galinčios ateiti naujos valdžios intelektualinių galių ir sąžiningumo.
Lietuvis atsistatydino iš ekonomikos ministro pareigų 2016 metais, apkaltinęs Porošenkai artimą „klausimų sprendėją“ kišimusi į reformas, nukreiptas korupcijos tinklui ardyti. Zelenskis pakvietė jį prisidėti prie šalies ekonomikos gaivinimo savo vadybine patirtimi, pakartodamas „Apple Inc.“ kūrėjo Stivo Džobso žodžius“: „Nėra prasmės samdyti protingus žmones ir jiems sakyti, ką reikia daryti. Mes samdome protingus žmones tam, kad jie pasakytų mums, ką daryti“. Pokalbis apie tai, kokių žygių reikėtų imtis Zelenskiui laimėjus rinkimus, truko apie penkias valandas. Vėliau Abromavičius „Bloomberg“ (JAV) korespondentui pasakė, kad šis kandidatas į prezidentus geba klausytis ir greitai mokytis, „be to, yra padorus žmogus“. Jo nuomone, „Ukrainoje visi žino, ką reikia daryti, bet trūksta politinės valios“. Pretendentas pažadėjo lietuviui sėkmės atveju nesikliausiąs giminystės ar kitais ryšiais skirdamas žmones į postus.
„Vladimiras Zelenskis – vienintelis kandidatas, kuris tikrai gali laimėti rinkimus ir paskatinti Ukrainoje labai reikalingas radikalias reformas, – pasakė „Le Figaro“ žurnalistui buvęs finansų ministras Aleksandras Daniliukas. – Aš nusprendžiau paremti jį ir padėti sukurti reformų programą, suburti komandą, kuri būtų pajėgi ją įgyvendinti. Aš negaliu likti tiesiog stebėtoju. Negalima praleisti tokios galimybės.“ Šis artimiems prezidentui kyšininkams turėjęs nusileisti ministras už visa labiau nenorėtų pakartotinio Porošenkos išrinkimo: „Tai būtų blogai šaliai.“
Dabartinis prezidentas atėjo su šūkiu „Gyventi naujaip“, žadėjo išvaduoti šalį iš korupcijos liūno, tačiau Ukraina per tuos metus nedaug tepasistiepė: tarp 180 valstybių iš 144-os vietos 2013 metais – į 120-ą („Transparency International)“. Maža to – šalies konstitucinis teismas atšaukė baudžiamąją atsakomybę dėl tarnautojų „neteisėto praturtėjimo“, priimtą norint bendradarbiauti su Tarptautiniu valiutos fondu. „Dabar valdžia, atrodo, nutarė visa iš liaudies pavogta nusinešti su savimi“, – kalba Zelenskis apie „mūsų atsakymą“, neleisiantį išvengti atsakomybės. „Kandidatų daug, tačiau vienas jų tikrai atsidurs kalėjime!“ (Porošenkos rinkiminis šūkis: „Kandidatų daug – prezidentas vienas“).
Zelenskis paskleidė pateiksiąs įstatymo dėl prezidento, įstatymo leidėjų ir teisėjų teisinės neliečiamybės panaikinimo projektą. Ne vieną kandidato užmojis (sumažinti mokesčius, atrišti verslui rankas ir kita) vadinamas populistiniu, tačiau Aivaras Abromavičius su tuo nesutinka: „Jeigu populizmas yra to, ką kiti pažadėjo, bet neįvykdė, įvykdymas, tai aš pritariu tokiam populizmui.“
Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Apie „skaistyklą“. Interviu kanalui ICTV kandidatas į prezidentus Zelenskis aiškino, kad tuo tarpu visi bijo investuoti Ukrainoje, nes niekuo nepasitiki – netiki teismais, netiki nė pačiu prezidentu. Visi „kiek išgalėdami gynė savo pinigus“ nuo valstybės. Todėl jis siūlysiąs mokestinę amnestiją: atiduodame valstybei tam tikrą dalį (kas 5%, turtingi verslininkai gal daugiau), „ir nuo rytdienos, žmonės, gyvename kitaip“. Jeigu matome, kad nauja valdžia nuo pirmos dienos dirba sąžiningai, visi turime mokėti mokesčius. „Nulinė deklaracija – tai labai svarbu“. Tai, pasak kandidato, „iš tikrųjų „skaistykla“, kai visiems atleidžiama, visi vienas kitam atleidžia ir nuo šito momento pradeda mokėti mokesčius. O kas vis dėlto nemoka – keliauja į kalėjimą. Teisinėje valstybėje kitaip gyventi niekaip neišeina – žmonėms reikia tai paaiškinti ir tuo įtikinti.„Mes nematome, kad valdžia vagia, – kai ir ji mūsų nemato“ – šitai reikės pamiršti, perėjus „Ze!“ projektuojamą „skaistyklą“…
Į Ukrainos prezidento rinkimų antrąjį turą išėjusieji pretendentai turės dar mėnesį užsienio politikai patikslinti. Nes reikės atsakyti, kaip neseniai parašė „Le Fifaro“, „tokiam Vladimirui Putinui“. Dabar – tikrovėje. Bet tai – kita kalba.
Populiariausi kandidatai į Ukrainos prezidentus yra aktorius – komikas Volodymyras Zelenskis, partijos „Tėvynė“ (Batkivščina) lyderė Julija Tymošenko ir dabartinis prezidentas Petro Porošenka, rodo naujos atliktos apklausos.
Remiantis rezultatais, komikas V. Zelenskis, televizijos seriale vaidinęs šalies prezidentą, šiuo metu pirmauja prieš J. Tymošenko ir P. Porošenką.
Įvairiose neseniai atliktose apklausose palaikymas V. Zelenskiui svyravo nuo 19 iki 23 proc. Tuo tarpu J. Tymošenko ir P. Porošenka atsiliko keliais procentais ir varijavo tarp antros ir trečios vietų.
Tačiau, rinkimuose užsiregistravus rekordiniam kandidatų skaičiui, prezidento rinkimų baigtis išlieka nenuspėjama.
Kaip skelbia naujienų agentūra TASS, viešosios nuomonės apklausa rodo, kad didžioji dalis ukrainiečių yra pasiruošę balsuoti prezidento rinkimuose, bet tuo pačiu metu yra labai skeptiškai nusiteikę dėl geresnio gyvenimo šalyje po rinkimų.
Anot sociologų, dauguma ukrainiečių yra nepatenkinti dabartiniais gyvenimo standartais jų šalyje. 73 proc. mano, kad šalis juda klaidinga kryptimi. Apklaustieji didžiausiomis grėsmėmis laiko masinę emigraciją, ekonomikos nuosmukį ir nuskurdimą.
Prezidento rinkimai Ukrainoje vyks kovo 31 d. Jei prireiks antrojo rinkimų rato, jis bus rengiamas po trijų savaičių.
Ukrainos partijos „Tėvynė“ (Batkivščina) lyderė Julija Tymošenko turi didžiausius šansus tapti naująja Ukrainos prezidente, rodo neseniai atlikta apklausa.
Julija Tymošenko
„Remiantis naujausios apklausos duomenimis, 20,2 proc. balsuosiančių ir jau apsisprendusių rinkėjų būtų pasiruošę rinkimuose palaikyti J. Tymošenko, jei rinkimai vyktų jau ateinantį sekmadienį. Tačiau parama kandidatei tarp visų rinkėjų siekia 14,1 proc.“, – sakė Analizės ir prognozių instituto direktorius.
Apklausoje komikui Vladimirui Zelenskiui tenka antroji vieta. 12,6 proc. rinkėjų yra pasiruošę palaikyti jį rinkimuose. Opozicinės platformos „Už gyvenimą“ lyderis Jurijus Boiko ir dabartinis prezidentas Petro Porošenka dalinasi trečią ir ketvirtą vietas su 11,9 proc. Partijos „Pilietinė pozicija“ lyderis Anatolijus Hrycenka liko penktoje vietoje su 10,7 proc. rinkėjų palaikymu.
Apie 78 proc. Ukrainos visuomenės ketina dalyvauti šalies prezidento rinkimuose. Kaip pranešama, 45 proc. rinkėjų sako tikrai dalyvausiantys, o 33 proc. – greičiausiai dalyvaus.
Ukrainos prezidento rinkimai vyks kovo 31 d. Jei nei vienas kandidatas nesulauks daugiau kaip pusės balsavusiųjų palaikymo, antrasis rinkimų ratas vyks balandžio 21 d.
Buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko oficialiai paskelbė sieksianti Ukrainos prezidento posto.
Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.
„Dalyvausiu prezidento rinkimuose“, – savo vadovaujamos partijos „Tėvynė“ (Batkivščina) posėdyje sakė J. Tymošenko.
Remiantis naujausiomis apklausomis, J. Tymošenko laikoma realiausia pretendente laimėti Ukrainos prezidento rinkimus.
Apklausų duomenimis, 58 metų politikė turi 16 proc. paramą, o dabartinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka turi 13,8 proc. rinkėjų palaikymą. Trečioje vietoje yra komikas Volodymyras Zelenskis.
J. Tymošenko du kartus ėjo Ukrainos ministrės pirmininkės pareigas, prezidentaujant Viktorui Juščenkai. Tačiau, 2010 metais prezidento rinkimuose J. Tymošenko pralaimėjus prorusiškam Viktorui Janukovyčiui, nuo politikės nusisuko sėkmė.
Kitais metais prieš politikę buvo pradėti keli teisminiai tyrimai ir ji buvo nuteista septyneriems metams kalėjimo. Trejus metus kalėjime praleidusi J. Tymošenko išleista 2014 metais, kai buvo nuverstas V. Janukovyčius.
