Latvijos prezidentas Egilis Levitas Lvive pagerbė kritusius ukrainiečių karius. EPA-ELTA nuotr.
Lvivas, kovo 3 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Latvijos prezidentas Egilis Levitas penktadienį Lvivo kapinėse pagerbė kritusius ukrainiečių karius, praneša stotis „Sky News“.
Ceremonijoje taip pat dalyvavo abiejų šalių pirmosios ponios.
Kiek vėliau vaizdo įrašu iš ceremonijos pasidalinęs V. Zelenskis teigė: „Niekuomet nepamiršime gynėjų, atidavusių savo gyvybes už mūsų laisvę ir nepriklausomybę. Prisimename siaubingą kainą, kurią mūsų žmonės moka už laisvą ir taikią ateitį.“
Kaip jau skelbta, penktadienį į Lvivą su vizitu atvyko E. Levitas.
Ukraina susigrąžino dar 42 žuvusių kariškių palaikus. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, gruodžio 27 d. (ELTA). Antradienį Ukraina susigrąžino dar 42 kritusių šalies gynėjų palaikus. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Reintegracijos ministerija.
„Įgaliotinio dingusiųjų be žinios klausimams biuras kartu su jėgos struktūromis grąžina namo didvyrius, paaukojusius savo gyvybę už Ukrainą. Šiandien įvyko dar vienas palaikų perdavimas – atgabenti 42 žuvusieji“, – sakoma pranešime.
Įgaliotiniui dingusiųjų be žinios klausimams Olehui Kotenkai nuo jo paskyrimo dienos pavyko grąžinti namo 869 Ukrainos gynėjų kūnus.
„Apsikeitimo darbas nenutrūksta nė vienai dienai. Nors derybų procesas sunkus ir ilgas, stengiamės jį paspartinti. Suprantame kiekvieną šeimą, laukiančią palaikų grąžinimo ir galimybės pagerbti karių atminimą. Susigrąžinsime visus“, – pabrėžė pareigūnas.
Kaip jau buvo pranešta, gruodžio 6 d. Ukraina susigrąžino 49 kritusių gynėjų palaikus, o lapkričio 22 d. – dar 33 kariškių palaikus.
Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Latvija nuo rugpjūčio 15 d. atnaujina sužeistų Ukrainos kariškių reabilitacijos programą. Tai pirmadienį pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi portalas „eurointegration.com.ua“.
Gautomis žiniomis, 12 Ukrainos karių, sunkiai sužeistų mūšiuose su Rusijos pajėgomis, pradės trijų savaičių gydymo kursą Vaivarų nacionaliniame reabilitacijos centre.
Reabilitacijos programą koordinuoja Latvijos URM.
Sužeistų Ukrainos kariškių reabilitacijai Latvijos vyriausybė skyrė 280 tūkst. eurų iš lėšų nenumatytiems atvejams fondo.
Medicinos paslaugas per ginkluotą konfliktą Ukrainos rytuose sužeistiems kariams Latvija pradėjo teikti 2014 metais. Iki 2019 metų Latvijos medicinos įstaigose gydėsi 58 sužeisti ukrainiečiai.
Šauktukas
Kyjivas, gegužės 29 d. (ELTA). Rusija toliau pažeidinėja Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais žiauriai kankindama paimtus į nelaisvę ukrainiečių karius, „Telegram“ pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denysova.
„Per stebėjimo vizitą į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje laikomi iš nelaisvės paleisti Ukrainos kariai, šie papasakojo apie kankinimus ir žiaurų elgesį“, – rašė L. Denysova, kurią citavo naujienų agentūra „Ukrinform“.
Pasak jos, daugumą ukrainiečių karių okupantai paėmė į nelaisvę Mariupolyje. Iš pradžių belaisviai buvo laikomi rūsiuose ir ūkiniuose pastatuose. Paskui jie buvo išvežti į areštinę, sulaikymo centrą Donecke ir pataisos koloniją okupuotoje teritorijoje.
Vėliau ukrainiečių kariai buvo perkelti į Taganrogo ir Voronežo sulaikymo centrus. Pervežimo metu jų akys būdavo užklijuojamos lipnia juosta, ant galvų uždedamas maišas, o rankos surištos virvėmis. Ukrainiečių kariai buvo kankinami, jiems buvo grasinama mirtimi, jie buvo mušami ir žeminami“, – sakė Ukrainos parlamento įgaliotinė.
Ji teigė, kad ypač žiauriai kankinami ginkluotųjų pajėgų karininkai ir specialiosios paskirties dalinio „Azov“ kovotojai.
„Tardymų metu ukrainiečių karo belaisviai buvo klupdomi ant kelių, automato buože mušami per kojų pirštus ir atviras žaizdas, naudojami replės, jiems ant kaklo užmaunama kilpa ir jie dusinami. Taip pat jie buvo kankinami elektros srove, mušami plaktuku ir spardomi kojomis. Ukrainos kariai pasakojo, kad jiems buvo suleista nežinomų preparatų iš M raidės, po kurių jie prarasdavo atmintį“, – sakė L. Denysova.
Be to, pasak jos, okupantai vertė ukrainiečių karius išmokti eilėraštį „Atleiskit mums, brangūs rusai“, Rusijos himną ir Rusijos herbo bei vėliavos istoriją, priešingu atveju juos vėl kankino.
Donecko kardomojo kalinimo centre laikomos ukrainiečių karo belaisvės pasakojo, kad kamerose, skirtose 2-3 žmonėms, buvo laikoma mažiausiai po 17-20. Vietoj tualeto buvo kibiras. Iš moterų buvo atimtos higienos priemonės ir galimybė praustis. Joms buvo daromas psichologinis spaudimas – ukrainiečiai belaisviai vyrai buvo žiauriai mušami jų akyse. Belaisvės taip pat buvo seksualiai prievartaujamos“, – sakė ombudsmenė.
Ji taip pat teigė, kad sužeistiems ukrainiečių kariams nebuvo teikiama gyvybiškai svarbi medicininė pagalba. Gydytojas juos apžiūrėjo tik prieš perkeliant į karo belaisvių stovyklą Sevastopolyje, kur pagalbą teikė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovai.
Taip pat „ukrainiečiai negavo vandens, tik 1,5 litro 30-40 žmonių, maisto taip pat labai mažai – gabalėlis duonos ir lašinių per dieną. Kartais, kai jiems duodavo mėsos, rusai tyčiodavosi iš jų sakydami, kad tai „žmogiena“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad iš Ukrainos karių buvo atimta galimybė susisiekti su giminaičiais, o Ženevos konvencijoje numatytos kortelės su belaisvių tapatybės duomenimis, skirtos informuoti jų šeimas iškart po paėmimo į nelaisvę, buvo užpildytos tik prieš pat apsikeitimą“, – sakė L. Denysova.
Ukrainos kariai pasaloje
Kyjivas, balandžio 17 d. (AFP-ELTA). Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sekmadienį pareiškė, kad strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis nekrito. Jis pridūrė, kad apsupti kariai, ginantys miestą nuo Rusijos okupantų, „kovos iki galo“.
Premjeras ABC laidai „This Week“ taip pareiškė praėjus kelioms valandoms po to, kai baigėsi Rusijos duotas ultimatumas pasiduoti kovotojams, įsitvirtinusiems vietinės plieno gamyklos požemiuose.
„Miestas vis dar neperimtas. Jame vis dar yra mūsų karinės pajėgos, mūsų kariai. Jie kovos iki galo“, – sakė D. Šmyhalis.
Kyjivas, balandžio 4 d. (AFP-ELTA). Kyjivas pirmadienį apkaltino Maskvą nederamu elgesiu su Rusijos armijos nelaisvėn paimtais Ukrainos kariais, sakydamas, kad išlaisvintų karo belaisvių liudijimai byloja apie mušimą, bauginimą ir niaurias kalinimo sąlygas.
„Ukrainos kariai papasakojo apie nežmonišką Rusijos elgesį su jais: jie buvo laikomi lauke, duobėje, garaže“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje išplatintame Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos pranešime. Jame taip pat teigiama, jog kai kurie buvo „daužomi buožėmis“ ir „bauginami“.
Rusija ir Ukraina patvirtino du kartus nuo Maskvos įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje apsikeitusi belaisviais. Per antrąjį apsikeista kariškiais.
L. Denisova apkaltino Rusiją privertus Gyvačių saloje į nelaisvę paimtus Ukrainos karius „propagandos tikslais“ kalbėti su Rusijos žiniasklaida. Jos teigimu, kareiviai pasakojo, kad buvo nuvežti į nežinomą vietą, kur buvo laikomi šalčio sąlygomis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė už didvyriškumą 13 pasieniečių, buvusių Juodosios jūros Gyvačių saloje. Iš pradžių manyta, kad jie žuvo, atsisakę pasiduoti Rusijos karo laivui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie separatistinį konfliktą Ukrainos rytuose po to, kai per ataką panaudojant granatą žuvo keturi ukrainiečių kariai.
Antradienį karo draskomoje Rytų Ukrainoje per ataką panaudojant granatą žuvo keturi ukrainiečių kariai, ir tai didžiausias vienos dienos aukų skaičius nuo liepos 21 dienos, kai įsigaliojo paliaubos.
„Paskambinau jam skubiai ir pasakiau, kad tai nepriartina mūsų prie taikos“, – per trumpą spaudos konferenciją po skubaus susitikimo su saugumo pajėgomis sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad paragino V. Putiną paprašyti Maskvos remiamų separatistų „liautis žudyti mūsų žmones“.
Ukrainos vadovas sakė, kad paprašė Rusijos prezidento daryti spaudimą separatistams Ukrainos rytuose, bei pridūrė, kad pokalbis su V. Putinu buvo ilgas.
Šis abiejų šalių prezidentų pokalbis telefonu yra tik antrasis V. Zelenskiui einant Ukrainos prezidento pareigas.
Ukrainos ir Rusijos prezidentų pokalbis telefonu vyko trečiadienį ryte. Kaip pranešama, antradienį V. Zelenskis taip pat paragino Normandijos ketverto šalių lyderius – Rusijos prezidentą V. Putiną, Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną – kaip galima greičiau surengti susitikimą aptarti keturių ukrainiečių karių žūtį.
Ukrainos pajėgos ir prorusiški separatistai, kurie įkūrė dvi „liaudies respublikas“ rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, kovoja nuo 2014 metų balandžio. Kovos prasidėjo po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per kovas žuvo apie 13 000 žmonių.
Vis dėlto Rusija neigia remianti separatistus Rytų Ukrainoje.
Lietuvos ir Ukrainos vadovai Dalia grybauskaitė ir Petro Porošenko susitikimo su Lietuvoje reabilitaciją atlikusiais Ukrainos kariais metu. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Darbo vizito į Ukrainą išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį susitiko su šios šalies Prezidentu Petro Porošenka. Lietuvos ir Ukrainos vadovai aptarė Ukrainos europinės integracijos procesą, saugumo situaciją regione.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su reabilitaciją Lietuvoje atlikusiais Ukrainos kariais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos ir Ukrainos Prezidentai taip pat susitiko su Ukrainos kariais, kurie atliko reabilitaciją Lietuvoje.
Roberto Dačkaus (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija) nuotr.
