Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, rugsėjo 24 d. (ELTA). Lenkijos vyriausybės sprendimas uždrausti Ukrainos grūdų importą į Lenkijos rinką yra teisingas, tačiau reikia didinti Ukrainos grūdų tranzitą į trečiųjų šalių rinkas per Lenkijos Respublikos teritoriją.
Tai sekmadienį televizijos kanalui TVP1 pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
„Manau, kad sprendimas uždrausti prekiauti Ukrainos grūdais Lenkijos rinkoje yra teisingas. Bet esu įsitikinęs, jog turime padaryti visa, kas įmanoma, kad tranzito apimtis būtų kuo didesnė“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Anot jo, ruošiami specialūs tranzito koridoriai, kurie leis vežti Ukrainos grūdus per Lenkijos teritoriją ten, kur jų reikia.
„Ir šis eksportas vyksta visą laiką“, – pabrėžė A. Duda.
Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos ir Lenkijos santykius ištiko vadinamoji grūdų krizė. Nuo rugsėjo 16 d. Lenkija, nepaisydama Europos Komisijos pozicijos, vienašališkai neribotam laikui užblokavo Ukrainos grūdų (kviečių, kukurūzų, saulėgrąžų, rapsų) importą į vidaus rinką, išsaugodama šių kultūrų tranzitą per šalies teritoriją.
Pirmadienį oficialusis Kijevas paskelbė pateikęs Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) skundą prieš Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją dėl šių šalių sprendimo pratęsti Ukrainos žemės ūkio produkcijos embargą.
Artimiausiomis dienomis Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai turėtų susitikti ir ieškoti išeities iš šios situacijos.
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, rugpjūčio 14 d. (PAP-ELTA). Interviu leidiniui „Sieci“ Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda buvo paklaustas apie premjero Mateuszo Morawieckio pareiškimą, kad Lenkija, nepaisydama net ir Europos Komisijos sprendimo, nesutiks panaikinti Ukrainos grūdų įvežimo į Lenkiją blokados po rugsėjo 15 d.
„Akivaizdu, kad mes nuosekliai remiame Ukrainą, kuri ginasi nuo Rusijos agresijos. Bet svarbiausia mūsų pareiga – rūpintis Lenkijos Respublikos interesais. Taigi, ginti vidaus rinką ir Europos Sąjungos rinką, kuri prasideda pas mus. Taip pat esame suinteresuoti, kad būtų pripažinta istorinė tiesa valstybių santykiuose“, – atsakė A. Duda. Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto
Prezidentas taip pat buvo paklaustas apie Tarptautinės politikos biuro vadovo Marcino Przydacziaus žodžius, kad esą Kyjivas nepakankamai vertina Lenkijos pagalbą. „Ministras nereikalavo, kad mūsų draugai iš Ukrainos kiekvieną dieną žiniasklaidoje sakytų: „Ačiū, ačiū, ačiū“. Labai dažnai tai girdime iš paprastų žmonių ir tai didžiai vertiname. Tačiau tikimės Ukrainos valdžios supratimo tam tikrais klausimais, supratimo, kad ir mes turime savo interesų ir įsipareigojimų“, – pareiškė A. Duda.
Prezidentas pripažino, kad su tuo supratimu „būna visaip“. „Mes nepamirštame, kad jų situacija yra ypatinga. Todėl kartais reikia jiems pasakyti: mes suprantame, kad jūs kovojate, bet atminkite, kad mes taip pat gyvename šalia ir taip pat turime įsipareigojimų Lenkijos visuomenei”, – pridūrė jis.
Rusija apšaudė Odesos jūrų uostą. EPA – ELTA foto
Kyjivas, liepos 24 d. (AFP-ELTA). Kyjivas „spjūviu į veidą“ pavadino Rusijos raketų smūgį Ukrainos Odesos uostui šeštadienį, praėjus vos dienai po kariaujančių šalių susitarimo atnaujinti javų eksportą, užblokuotą dėl karo.
Ukrainos kariuomenė pranešė, kad jos oro gynyba numušė dvi sparnuotąsias raketas, bet dar dvi pataikė į uostą, o tai kelia grėsmę svarbiam susitarimui, kuris buvo pasiektas po kelis mėnesius trukusių derybų siekiant sušvelninti pasaulinę maisto krizę.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas sakė, kad šis smūgis yra Rusijos lyderio Vladimiro Putino „spjūvis į veidą“ Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso tarpininkauto susitarimo atžvilgiu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad smūgiai Odesai rodo, jog Maskva negali tesėti savo pažadų.
„Tai įrodo tik viena: kad ir ką Rusija sakytų ir žadėtų, ji ras būdų to nevykdyti“, – teigė jis per susitikimą su JAV įstatymų leidėjais, sakoma prezidentūros pranešime.
Odesa yra vienas iš trijų sutartyje nurodytų eksporto centrų, o Ukrainos pareigūnai teigė, kad smūgio metu uoste buvo laikomi grūdai, nors, atrodo, maisto atsargos nukentėjo.
A. Guterresas, penktadienį vadovavęs pasirašymo ceremonijai, „vienareikšmiškai“ pasmerkė išpuolį, sakė jo atstovo pavaduotojas ir paragino visas šalis laikytis susitarimo. „Šių produktų labai reikia norint įveikti pasaulinę maisto krizę ir palengvinti milijonų žmonių, kuriems reikia pagalbos, kančias visame pasaulyje“, – sakė jis.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis dėl smūgių tiesiogiai apkaltino Rusiją. „Ypač smerktina, kad smogta svarbiam grūdų eksporto taikiniui kitą dieną, kai buvo pasirašytas Stambulo susitarimas, ir tai dar kartą parodo, kad Rusija visiškai nepaiso tarptautinės teisės ir įsipareigojimų“, – sakė jis.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pavadino ataką „visiškai pasibaisėtina“ ir „visiškai nepagrįsta“. Jungtinės Valstijos taip pat „griežtai pasmerkė“ išpuolį, valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad tai „kelia rimtų abejonių, kiek galima pasitikėti Rusijos įsipareigojimu vakarykščiam susitarimui“.
Maskva nepateikė jokių oficialių komentarų, bet Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras sakė, kad Rusija neigia įvykdžiusi ataką. „Rusai mums pasakė, kad jie neturi visiškai nieko bendra su šia ataka ir labai atidžiai nagrinėja šią problemą“, – valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ sakė H. Akaras. „Mes ir toliau vykdysime savo įsipareigojimus pagal vakar pasiektą susitarimą“, – pridūrė jis.
Regiono gubernatorius Maksimas Marčenka sakė, kad per antskrydžius buvo sužeisti žmonės ir pažeista Odesos uosto infrastruktūra, tačiau sužeistųjų skaičiaus nenurodė. Rusija apšaudė būtent tą Odesos jūrų uosto dalį, iš kur turėjo būti gabenami grūdai. EPA – ELTA nuotr.
Pasirašydama susitarimą Ukraina perspėjo, kad „nedelsdama imsis karinio atsako“, jei Rusija pažeis sutartį ir puls jos laivus arba surengs įsiveržimą į jos uostus. V. Zelenskis sakė, kad atsakomybė už susitarimo vykdymą tenka JT, jos kartu su Turkija yra susitarimo garantas.
V. Zelenskio teigimu, pagal susitarimą bus eksportuojama apie 20 milijonų tonų produkcijos iš praėjusių metų ir dabartinio derliaus, Ukrainos grūdų atsargų vertė siekia maždaug 10 mlrd. JAV dolerių. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu Kremliaus valstybinei žiniasklaidai sakė, kad tikimasi, jog susitarimas pradės veikti „per kelias ateinančias dienas“, nors diplomatai mano, kad grūdų tiekimas pilnu srautu prasidės tik rugpjūčio viduryje.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda kritiškai vertina pasiūlymus Ukrainoje užaugintus grūdus gabenti per Baltarusiją. Jo teigimu, į šį klausimą reikėtų pažvelgti iš Ukrainos pozicijų ir įvertinti tai, kad būtent Aliaksandro Lukašenkos režimas prisidėjo prie brutalaus Rusijos sukelto karo Ukrainoje.
„Norime pasakyti, kad reikia sutvarkyti infrastruktūrą, visą judėjimą taip, kad trąšos judėtų iš Ukrainos per Baltarusiją į Baltijos šalių uostus, bet ar neatsitiks taip, kad sutvarkyta infrastruktūra vėl kažkuriame karo etape judės karinė technika į priešingą pusę“, – po susitikimo su Panevėžio regiono merais žurnalistams teigė šalies vadovas.
Jo teigimu, A. Lukašenka pademonstravo esąs „vienoje valtyje su Putinu“, todėl šalys negali užmerkti akių ir sumažinti vykdomą spaudimą Baltarusijos režimui.
„Manau, kad pirmiausia patys ukrainiečiai turėtų labai atsargiai vertinti tokią perspektyvą. Aš jau nekalbu apie tai, kad Europos Sąjunga yra labai aiškiai nustačiusi sankcijas trąšoms, Lietuva tas sankcijas pakartojusi. Tai dabar mes užmerksime akis ir sakysime, kad Lukašenka staiga tapo daug priimtinesnis lyderis ar padarė kažką gero, dėl ko mes dabar turime sankcijas atšaukti? Mano manymu, pastaruoju metu situacija tik blogėja ir Lukašenka pademonstravo esąs visiškai vienoje valtyje su Putinu vykdant šitą bjaurią agresiją Ukrainoje“, – pridūrė šalies vadovas.
Jo teigimu, būtina ieškoti kitų alternatyvų, vienos tokių – tai Odesos uosto atvėrimas bei grūdų gabenimas per Lenkijos teritoriją.
„Turime ieškoti kitų alternatyvų, jų yra ir tai yra ne tik Odesos uosto atvėrimas, bet ir grūdų gabenimas per Lenkijos teritoriją į tuos pačius Baltijos arba Lenkijos uostus ir šitą alternatyvą esame jau ir praktiškai išbandę, tik dabar būtina pasiekti, kad sąlygos eksportuoti grūdus šiuo keliu taptų lengvesnės ir kad tai neužimtų tiek laiko, kiek užėmė dabar“, – komentavo prezidentas. Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Iki karo pradžios Ukraina buvo viena svarbiausių kviečių gamintojų pasaulyje ir didelė kukurūzų gamintoja. Daugelis šalių yra priklausomos nuo kviečių iš Ukrainos. Grūdai taip pat labai svarbūs teikiant pasaulinę pagalbą maistu. Tačiau dėl Rusijos pradėto brutalaus karo, Ukraina negali per Odesos ir Nikolajevo jūrų uostus išgabenti milijonų tonų produkcijos. Dėl to ne tik auga maisto kainos, bet ir kyla didžiulės pasaulinės maisto krizės rizika.
Jungtinės Tautos gegužės pradžioje tikino, kad karas Ukrainoje daro rimtą poveikį jos gebėjimui pristatyti skubiai reikalingą pagalbą maistu viso pasaulio šalims, nes didelė jo dalis įstrigusi Ukrainos uostuose.
ELTA primena, kad penktadienį neteisėtas Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka telefonu kalbėjosi su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Kaip pranešta, pokalbio metu svarstyta ir grūdų išvežimo iš Ukrainos problema.
