Ukrainos krizė

Trumposios naujienos

Ilgai lauktas viršūnių susitikimas Ukrainos krizei sureguliuoti gruodžio 9 dieną vyks Paryžiuje.
 
Į susitikimą vadinamuoju Normandijos formatu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pakvietė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, penktadienį pranešė Eliziejaus rūmai. E. Macrono biuras kalbėjo apie „reikšmingą pažangą“ siekiant taikos Rytų Ukrainoje.
 
Eliziejaus rūmų duomenimis, Paryžius siekia naujų impulsų įgyvendinant Minsko susitarimus, kad Rytų Ukrainoje būtų pasiekta taika. E. Macronas apie Ukrainos viršūnių susitikimą paskelbė jau po dvišalių pokalbių su V. Putinu G7 viršūnių susitikime rugpjūčio pabaigoje Bjarice, tačiau tada datos neįvardijo.
 
Praėjusią savaitę Ukrainos vyriausybiniai daliniai ir prorusiški separatistai pradėjo pajėgų išvedimą iš vienos teritorijos Rytų Ukrainoje. Tai buvo viena Maskvos sąlygų viršūnių susitikimui.
 
Pastarąjį kartą Ukrainos pokalbiai Normandijos formatu 2016 metais vyko Berlyne. Tada juose be A. Merkel ir V. Putino dalyvavo tuometinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka bei tuometis Prancūzijos vadovas Francois‘as Hollande. Tada buvo susitarta dėl naujo taikos proceso tvarkaraščio, kuris Donbaso konflikto regione numatė ir ginkluotą policijos misiją.
 
Tačiau nuo tada diplomatinės pastangos vis strigo.
 
Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų prorusiški separatistai kaunasi su Ukrainos vyriausybiniais daliniais. Vokietija ir Prancūzija penkerius metus mėgina tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos. Gegužės pabaigoje prie Ukrainos vairo stojus V. Zelenskiui, vėl įsižiebė viltis, kad konflikto sprendimas pajudės į priekį.
 
Nuo konflikto Rytų Ukrainoje pradžios 2014 metų pavasarį žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių. Kijevas ir Vakarų šalių vyriausybės kaltina Maskvą separatistus remiant ginklais. Maskva tai neigia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.16; 07:26
Trumposios naujienos

A. Merkel ir V. Putinas aptarė krizes. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė būdus, kaip išspręsti krizes Sirijoje ir Ukrainoje. Po tris valandas Mėzebergo pilyje trukusio susitikimo V. Putinas šeštadienio vakarą išvyko atgal į Rusiją. Konkrečiai apie jų pokalbių turinį nieko nežinoma.

Prieš susitikimą A. Merkel pabrėžė Vokietijos ir Rusijos atsakomybę sprendžiant krizes ir pridūrė esanti pasirengusi su V. Putinu to siekti. Kartu A. Merkel įspėjo dėl humanitarinės katastrofos Sirijoje. Nors koviniai veiksmai esą slopsta, tačiau būtina konstitucijos reforma ir rinkimai. Rusija remia Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, kurio Vakarai iš tikrųjų nenorėtų matyti šiame poste.

V. Putinas paragino Europą padėti atstatyti Siriją. Būtina atkurti infrastruktūrą, kad pabėgėliai galėtų iš užsienio grįžti namo. Tai, anot V. Putino, yra ne tik pabėgėliai iš Europos, bet ir milijonai iš kaimyninių šalių – Jordanijos, Libano ir Turkijos.

Rusijos prezidentas pabrėžė rusiškų dujų tiekimo patikimumą. Tai esą dar labiau pagerės pradėjus veikti dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuris eina tiesiai iš Rusijos į Vokietiją. Prezidentas neatmetė, kad ir po naujo dujotiekio įrengimo bus tęsiamas dujų tranzitas per Ukrainą. „Svarbiausia, kad šis tradicijas turintis tranzitas per Ukrainą atitiktų ekonominius reikalavimus“, – pridūrė jis.

V. Putinas šeštadienį atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietija yra viena svarbiausių Rusijos prekybos partnerių. Neužsimindamas apie ES sankcijas, jis sakė, kad prekybos apimtys pernai augo 22 proc. Vokiečių investicijos sudarė 18 mlrd. JAV dolerių. Vokiečių įmonių apyvarta Rusijoje siekė apie 50 mlrd. dolerių.

V. Putinas į susitikimą su A. Merkel atvyko pusvalandžiu vėliau nei planuota. Prieš tai jis dar apsilankė Austrijoje ir sudalyvavo šios šalies užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvėse.

A. Merkel ir V. Putinas prieš tai gegužės viduryje buvo susitikę Rusijos Sočio kurorte prie Juodosios jūros. Liepos pabaigoje kanclerė Berlyne priėmė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą ir generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą – tai nėra įprasta.

Kad dabar vėl įvyko dvišalis susitikimas, laikoma įtampos švelnėjimo ženklu. Santykiai smarkiai pašlijo po to, kai Maskva prieš ketverius metus aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.20; 11:07

Politinės intrigos

Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo susitikimas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pasmerkė naujausias JAV įvestas ekonomines sankcijas prieš Maskvą, pavadindama jas „absurdiškomis“ ir pasilikdama „teisę į atsaką“, praneša AFP.

„Ši absurdiška sankcijų kampanija yra nesėkminga ir nepasieks jokių rezultatų“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Jei JAV valdžia linkusi nutraukti ekonominius ryšius su Rusija, tai yra jos teisė, tuo metu mes pasiliekame teisę į atsaką“, – sakoma pranešime.

Naujausios JAV iždo departamento paskelbtos sankcijos nutaikytos prieš Rusijos valdžios atstovus, tiekusius turbinas aneksuotame Kryme esančiai elektrinei, ir prieš kelis „ministrus“ iš separatistinių teritorijų Rytų Ukrainoje.

Sankcijos pritaikytos 21 asmeniui ir 9 įmonėms. Veiksmų prieš kai kuriuos iš jų imtasi dėl turbinų. Vokietijos inžinerijos koncerno „Siemens“ pagamintos turbinos turėjo būti naudojamos Rusijoje, tačiau vėliau buvo nugabentos į Krymą, kurį Rusija okupavo ir aneksavo iš Ukrainos 2014 m.

Kremlius priekaištauja, kad šių sankcijų imtasi „su dingstimi išgalvoti Rusijos kišimąsi į Ukrainos krizę“ ir kad „JAV tiesiog rodo visam pasauliui savo bejėgiškumą“.

„Vašingtonas negali atsikratyti iliuzijų, kad mus galima įbauginti neišduodant vizų ar taikant prekybos draudimus“, – rašoma pranešime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.28; 01:00

Gordijo mazgas

FTB imasi griežtų priemonių prieš „Kremliaus ruporus“ RT America ir Sputnik, o spaudos gynėjai JAV ragina neperlenkti lazdos.

The New York Post nuomone, amerikiečiai „sugeba apsvarstyti ir palyginti tai, ką sako rusai“. Chodorkovskis ginčija idėją, kad „Rusija netinkama demokratijai“. BuzzFeed News pasakoja apie slaptus Putino ketinimus paskatinti Trumpą „perkrovimui“.

XXX

Praktiškai nėra abejonių, kad Kremliaus finansuojama žiniasklaida – RT America ir Sputnik – vaidino klastingą vaidmenį pernykštėje prezidento kampanijoje JAV, rašo Loidas Grovas leidinyje The Daily Beast. Anot JAV žvalgybinės bendruomenės išvados, abu šie žiniasklaidos leidiniai – dalis „Rusijos valstybinės propagandos mašinos“, kuri teikė pirmenybę Donaldui Trumpui, kenkiant Hilari Klinton, bet jie patys primygtinai tvirtina, kad paprasčiausiai vertėsi ir verčiasi tik žurnalistine veikla.

„Toks pareiškimas, nors ir gana ginčytinas, verčia spaudos ir Konstitucijos pirmosios pataisos gynėjus imtis analizuoti save, dabar, kai JAV Teisingumo ministerija ir FTB atakuoja Sputnik ir RT padalinius Vašingtone už numanomus Užsienio agentų registracijos akto, žinomo kaip FARA, pažeidimus“, – perduoda žurnalistas.

„Nepriklausomai nuo to, kokia nuomonė apie Rusiją, Sputnik ar RT, aš manau, kad kelia nerimą visi FTB įsikišimai nustatinėjant, kas yra žurnalistas, o kas ne“, – pareiškė leidiniui Spaudos laisvės fondo vykdantysis direktorius Trevoras Timas, komentuodamas Yahoo!News pranešimus, kad FTB tiria, ar Sputnik yra užsienio vyriausybės agentas, kai tuo tarpu Teisingumo ministerija neseniai pranešė kanalui RT America, kad pagal FARA reikalavimus jis privalo užsiregistruoti“.

Teisininkė Liusi Dalgliš, kuri specializuojasi pirmosios pataisos klausimais, perspėjo, kad vyriausybės veiksmai Sputnik ir RT atžvilgiu – „labai slidus kelias, ir tai verčia mane nervintis“.

„Tokie nuogąstavimai anaiptol nėra paplitę žiniasklaidos gynėjų aplinkoje, – pabrėžia Grouvas. – Stebėtina, kad Amerikos piliečių teisių gynimo sąjunga (garsėjanti savo bekompromisišku tyrumu žodžio laisvės klausimuose) atsisakė painiotis į grumtynes (gal bijodama, kad visa, ką ši organizacija sakytų, gali pakirsti dabar Maskvoje Putino prieglobstyje gyvenančio Edvardo Snoudeno gynybą)“.

Žymus advokatas Floidas Abramsas, kuris specializuojasi pirmosios pataisos klausimuose, pokalbyje leidinio redakcijoje yra pareiškęs: „Aš neabejoju, kad Sputnik renka naujienas, ir jo veiksmai, kaip taisyklė, turi būti ginami pagal pirmąją pataisą. Bet jeigu jo savininkai rusai įsakė jam nušviesti naujienas neobjektyviai, kad paremtų vieną kandidatą į JAV prezidentus, pakenkiant kitam, tai turės patį tiesioginį ryšį su gana reikšmingu tyrimu, kuris atliekamas dabar ir susijęs su Amerikos nacionaliniu saugumu“.

Buvęs Sputnik žurnalistas Endriu Feinbergas, su kuriuo susisiekė FTB po to, kai vadovybė gegužės mėnesį jį atleido, pritarė vyriausybės veiksmams. „Sputnik veikia ne kaip sąžininga naujienų agentūra, – pareiškė Feinbergas. – Man tai panašiau į informacijos rinkimo iš atvirų šaltinių operaciją“, – sakė jis, perspėjęs, kad apie žvalgybos reikalus nenusimano.

XXX

„Facebook pranešė, kad aptiko apie 3 tūkst. politinių skelbimų, kuriuos, panaudoję 470 neautentiškų paskyrų, apmokėjo asmenys, „2015 birželio – 2017 metų gegužės laikotarpiu, galimas dalykas, veikę iš Rusijos“. Tačiau jiems išleistų 100 tūkst. dolerių nebuvo lašas Facebook pajamų iš reklamos, pernai siekusių 27 mlrd. dolerių, jūroje, – rašo Džeikobas Salemas leidinyje The New York Post. – Be to, Rusijos propaganda nesudarė esminės dalies politinių aptarinėjimų Facebook‘e“.

Daugumoje tų skelbimų buvo kalbama ne apie Amerikos prezidento rinkimus, o apie platų spektrą aštrių temų: nuo LGBT iki imigracijos ir teisės turėti ginklą.

„Facebook nusako tuos skelbimus kaip „Rusijos kišimąsi į rinkimų procesą“ ir žada budriai ginti „pilietinio diskurso vientisumą“, – perduoda Salemas, bet pabrėžia: – Pilietinio diskurso vientisumas nepriklauso nuo jame dalyvaujančių žmonių pilietybės tikrinimo. Jis priklauso nuo (mūsų) gebėjimo pasverti tai, ką jie sako, lyginant tai su mūsų vertybėmis ir informacija iš kitų šaltinių. Jeigu rinkėjai negali to daryti, tai, galimas dalykas, demokratija pasmerkta. Bet jeigu taip yra, dėl to rusai nekalti“.

XXX

Laikraščio The New York Times portale išspausdintas Michailo Chodorkovskio straipsnis, kurio angliškasis variantas pavadintas „Žymiai didesnė problema, nei Putinas“. Rusiškas straipsnio „Demokratija – vienintelė teisinga strategija Rusijai“ tekstas patalpintas Chodorkovskio oficialiame tinklapyje.

„Praėjus 25 metams po Sovietų Sąjungos griūties ir bandymo jos vietoje sukurti demokratiją, Rusija vėl tapo autoritarine valstybe“, – rašo Chodorkovskis (visos citatos pateikiamos iš rusiško teksto, – red.).

Autorius klausia: „Ar Rusija yra netinkama demokratijai dėl savo dydžio, savos politinės kultūros ir nepasitikėjimo Vakarų pasauliu?“ Ir pats atsako: „Jokiu būdu. Aš atmetu klaidingą mintį, kad rusai kažkodėl negali sukurti demokratinių institutų. Tą patį žmonės kalbėjo ir apie vokiečius. Kokie jie buvo neteisūs. Šalys ir jų piliečiai keičiasi, paprastai atsiliepdami į savo nesėkmes“.

Autorius ragina „vertinti demokratines teises kaip subalansuoto politinio atstovavimo padarinius“, o ne „gero caro“ paskyrimą“. „Ambicingiems politiniams lyderiams jis pataria „ieškoti visuomenės paramos, remiantis ne savo asmenybės galia, o aiškia politine programa“.

Rusijos demokratijai „svarbiausias uždavinys – sukurti teisingumo sistemą, pagrįstą įstatymo valdžia, o ne valdžios savivale“, įsitikinęs Chodorkovskis.

„Kremliui tos idėjos atrodo kaip erezija: jos pakerta šimtmečių įvaizdį, kad Rusija gali veiksmingai valdyti tik iš Maskvos, o deleguota valdžia tik sukels chaosą. Mes turime priimti naują ir radikalią kitokią valdymo formą, jeigu norime, kad Rusijai sektųsi, kad ji būtų gerbiama šalis“, – rašo autorius.

XXX

„Trečią Donaldo Trumpo prezidentavimo mėnesį Vladimiras Putinas nusiuntė vieną savo diplomatą į Valstybės departamentą, kad nugabentų tenai drąsų siūlymą visiškai normalizuoti Amerikos ir Rusijos santykius visose pagrindinėse vykdomosios valdžios šakose“, – tvirtina Buss Feed News, remdamasis dokumentu, kuris pakliuvo leidinio žinion. Jame raginama „visiškai atkurti dviejų šalių diplomatų, kariškių ir žvalgybos tarnautojų tarpusavio bendravimo kanalus, užblokuotus po Rusijos karinio kišimosi Ukrainoje ir Sirijoje“, o „Kremliaus perkrovos planą“ buvo siūloma pradėti vykdyti nedelsiant.

Straipsnio autoriaus nuomone, Maskva manė, kad Trumpas nepritaria amerikiečių pasipiktinimui dėl jos numanomo kišimosi į rinkimus ir gali sutikti sparčiai suartėti.

„Čia paprasčiausia ignoruojama viskas, kas išprovokavo santykių pablogėjimą, sudaromas vaizdas, kad apskritai nebuvo nei kišimosi į rinkimus, nei Ukrainos krizės“, – sakė Andžela Stent, kuri Džordžo V. Bušo administracijoje kuravo Rusijos temą JAV Nacionalinėje žvalgybos taryboje.

Leidinys pabrėžia: iki šiol įvyko tik nedaugelis iš dešimčių susitikimų, išvardytų rusiškame santykių normalizavimo projekte.

„Kai rusai pristatė tą pasiūlymą, jie manė, kad Trumpas padarys tai, ką žadėjo: sudarys su Putinu sandėrį ir normalizuos santykius“, – komentuoja Stent. Ji pabrėžia: „Jei Putinas nori ką nors padaryti, Dūma klauso, Gynybos ministerija klauso. O JAV labai daug kas iš tų priemonių nepriklauso Baltųjų rūmų kompetencijai, net jeigu prezidentas ir linkęs jas įgyvendinti“.

Autoriaus nuomone, Kremlius neprarado vilties normalizuoti santykius su JAV, bet Baltieji rūmai ne itin reikalauja, kad Pentagonas ar Valstybės departamentas sąveikautų su Rusija, „o vengiantis rizikos Amerikos nacionalinio saugumo aparatas vargu ar pajudės į priekį savo iniciatyva“.

Informacijos šaltinis – InoPressa

2017.09.15; 17:00

Politinės intrigos

Rick Noack / The Washington Post

Gerhardas Šrioderis. ELTA nuotr.

„Septynerius metus Gerhardas Šrioderis buvo tankiausiai apgyvendintos demokratijos Vakarų Europoje lyderis, – rašo Rikas Noakas amerikiečių laikraštyje „The Washington Post“. – Jis modernizavo šalies socialinio aprūpinimo sistemą, įsiutino Džordžą Bušą – jaunesnįjį, atsisakęs dalyvauti įsiveržiant į Iraką, ir buvo nušalintas pritrūkus tik trupučio balsų, todėl pralaimėjo rinkimuose Angelai Merkel 2005 metais“.

Pasak autoriaus, Šrioderis galėjo lengvai praleisti likusią savo karjeros dalį būdamas nusipelnęs valstybės veikėjas, lankydamasis viršūnių susitikimuose bei rašydamas prisiminimų knygas. Bet vietoj to – jis Vladimiro Putino draugas: jis užstojo Rusijos lyderį kaip „nepriekaištingą demokratą“ – pasirinko karjerą rusiškame biznio pasaulyje, sakoma straipsnyje.

„Didžiąją dalį praėjusio dešimtmečio Šrioderis praleido darbuodamasis Rusijos energetikos pramonei: jis ėjo svarbias pareigas keleto konsorciumų valdybose, kuriose Rusijos vyriausybės kontroliuojama energetikos kompanija „Gazprom“ yra arba mažoritarinė, arba vienintelė akcininkė“, – pažymi žurnalistas.

„Ir vis dėlto, nepaisant jo akivaizdžių ryšių su Rusijos vyriausybe, kuriuos daugelis vokiečių laiko nepatogiais, Šrioderis neseniai vėl išpopuliarėjo tarp vokiečių socialdemokratų, arba VSDP, – sakoma toliau. – Partijos nariai plojo buvusiam kancleriui per retą rinkiminę kalbą partijos suvažiavime birželį“.

„Tai, kas dedasi JAV, reikia atvirai ir griežtai kritikuoti“, – kalbėjo Šrioderis. Nors, kaip perduoda autorius, jis pareiškė, kad nenusistatęs prieš Ameriką, bet vis tik sukritikavo „siaubingą“ JAV politinę įtaką ir paragino vokiečius ignoruoti Donaldo Trumpo reikalavimus išleisti gynybai bent jau 2 proc. nuo BVP.

„Dabar Šrioderio balansavimas tarp Vokietijos politikos kuluarų ir su Kremliumi susijusios prekybos avangardo stebina taip pat, kaip ir kelias, kuriuo jis ėjo, kad iki to prieitų“, – rašo žurnalistas. Būdamas kancleris Šrioderis gynė sandėrį su Rusija dėl dujotiekio „Šiaurės srautas“, pasakoja Noakas. Paskui, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai paliko politiką, Šrioderis pats ėmė vadovauti dujotiekio projekto realizavimui – tąsyk kaip verslininkas Rusijoje ir kaip Nord Stream AG akcininkų komiteto vadovas.

2014 metais, tęsia autorius, „Ukrainos krizės įkarštyje, Šrioderis atšventė savo septyniasdešimtmetį su Putinu, sukeldamas neigiamą tarptautinę reakciją. Pasirinkęs po politikos verslo karjerą Rusijoje, Šrioderis iš esmės nusprendė prisidėti prie Putino administracijos, sakė jo kritikai. Buvusi jo paties partija tuo pasipiktino“.

„Ir vis dėlto po trejų metų vis daugiau žmonių tarp vokiečių kairiųjų vėl žavisi Šrioderiu“, – praneša žurnalistas.

Tuo metu, kai pasaulio pasitikėjimas JAV laisvai krenta dėl Trumpo administracijos politikos, Šrioderiui ir kitiems prorusiškiems balsams Vokietijoje vis lengviau ginti Putiną, pareiškė autoriui tarptautinės politikos profesorius iš Regensburgo universiteto Štefanas Birlingas, – taip pat, kaip ir daugeliui vokiečių, kurie labai lengvai atleidžia ir užmiršta, kai prabylama apie jų buvusį lyderį.

Informacijos šaltinis: The Washington Post

2017.08.14; 05:00

Aktualijos

Kas gi trukdo taikai Ukrainoje? Ko iš tiesų siekia Rusijos prezidentas ir kaip toli jis gali eiti? Kokia rizika Baltarusijai kyla iš „rusiškojo pasaulio“, kurį Kremlius aktyviai stato šalia mūsų sienų? Į šiuos ir kitus internetinio laikraščio Naviny.by klausimus atsako buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas, ne kartą per Ukrainos krizę pademonstravęs nuovokumą apie tikruosius Maskvos ketinimus.

– Andrejau Nikolajevičiau, ar turi perspektyvų Minsko derybos dėl situacijos Ukrainoje, prasidėjusios aukščiausio lygio viršūnių pasitarimu rugpjūčio 26 dieną?

Continue reading „Andrejus Ilarionovas: Putinas pasirengęs naujam pasauliniam karui” →