Dabar, per pastaruosius tris mėnesius, pamačiau, kiek mėšlo mano pažįstamų, kuriuos laikiau nekvailais žmonėmis, galvose. Aš nenorėjau nieko rašyti apie Krymą, tiksliau, norėjau, bet draudžiau sau, nes tiek jau prirašyta, ir teisingų žodžių pasakyta, ir valstybės melo į paviršių ištraukta, kad ir pridurti nebėra ko.
Bet, pasirodo, kad tiek daug mano pažįstamų, kuriuos aš laikiau adekvačiais žmonėmis, socialiniuose tinkluose parodė tokį savo veidą, koks yra ne kiekvieno pensininko komunistų mitinguose.