Ukrinform

Trumposios naujienos

Slava Ukraini. Slaptai.lt foto

Kyjivas, rugsėjo 3 d. (Ukrinform-ELTA). Po kelias savaites trukusio kruopštaus minų šalinimo Ukrainos kariai pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją netoli Zaporižios ir tikisi greitesnių laimėjimų spaudžiant silpnesnę antrąją liniją, interviu britų dienraščiui „The Guardian“ pareiškė Taurijos operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės vadas generolas Oleksandras Tarnavskis, pranešė „Ukrinform“.
 
„Dabar baigiame naikinti priešo dalinius, dengiančius Rusijos kariuomenės atsitraukimą už jų antrosios gynybinės linijos“, – sakė O. Tarnavskis.
 
Didžiuliai minų laukai ne vieną savaitę stabdė Ukrainos kariuomenę, kol pėstininkų išminuotojai lėtai valė kelią puolimui. Tuo metu Rusijos kariuomenė iš artilerijos ir bepiločiais orlaiviais apšaudė Ukrainos transporto priemones, pabrėžė O. Tarnavskis.
 
Jo teigimu, dabar šis barjeras peržengtas, rusai priversti manevruoti, o ukrainiečiai grįžo į savo tankus ir kitus šarvuočius. Matyti, kad Maskva jaučia spaudimą, nes permetė kariuomenę į šį rajoną iš kitų krypčių, tokių kaip Chersono ir Lymano, taip pat iš pačios Rusijos.
„Priešai traukia rezervus ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Rusijos. Tačiau anksčiau ar vėliau rusams pritrūks geriausių karių. Tai suteiks mums impulsą pulti daugiau ir greičiau. Mūsų dar viskas laukia“, – paaiškino O. Tarnavskis.
 
Ukrainos vadas atmetė kai kurių Vakarų politikų kritiką dėl Ukrainos kontrpuolimo tempo. Jo nuomone, darbą geriau vertinti tuomet, kai jis baigtas.
 
„Kai pradėjome kontrpuolimą (…) teritorijoms išminuoti mums prireikė daugiau laiko, nei tikėjomės. Deja, sužeistųjų evakuacija mums sekėsi sunkiai. Tai irgi apsunkino mūsų pažangą“, – pripažino O. Tarnavskis.
 
Jo įsitikinimu, rusai nesitikėjo, kad Ukrainos pajėgos įveiks šią gynybos liniją. Jie rengėsi daugiau nei metus ir „darė viską, kad būtų tikri, jog ši linija gerai parengta“.
 
Ukrainos vėliava – labai graži. Slaptai.lt nuotr.

Pasak O. Tarnavskio, antroji linija nėra tokia stipri, tad ukrainiečiai gali naudotis transporto priemonėmis, nors ten irgi yra minų laukų. Rusijos pajėgos taip pat veikia šiame rajone, bet jos išsidėsčiusios tik vietomis, o ne viena ištisine juosta.
 
Paklaustas apie lėtą pažangą prasiveržiant pro Rusijos linijas per kitą puolimą toliau į rytus, O. Tarnavskis sakė, kad jo kitas tikslas. Jis pridūrė, kad Ukraina planuoja kitus netikėtus puolimus, kad išsekintų Maskvos pajėgas. „Norint pasiekti sėkmę viena kryptimi, būtina suklaidinti priešą“, – pridūrė O. Tarnavskis.
 
Jo teigimu, Ukraina ir toliau kovos už savo teritorijas. „Jei nustosime žengti į priekį, priešas surinks naujas jėgas ir sustiprės. Pasieksime 1991 m. Ukrainos sienas (…) Nenorime, kad mūsų vaikai ir net anūkai turėtų kovoti su rusais, o kas dar juos sulaikys? Tik mes“, – pabrėžė O. Tarnavskis.
 
Ukrainos vadas paminėjo, kad kuo arčiau pergalės, tuo sunkiau. „Kodėl? Nes, deja, prarandame pačius stipriausius ir geriausius. Todėl dabar turime susitelkti į kai kurias sritis ir užbaigti darbą. Kad ir kaip mums visiems būtų sunku“, – sakė O. Tarnavskis.
 
Viljama Sudikienė (UKRINFORM)
 
2023.09.03; 00:30
Trumposios naujienos

Modernus amerikiečių naikintuvas F-16. Epa – ELTA foto

Kyjivas, liepos 4 d. (AFP-ELTA). Ukrainiečių lakūnų mokymai valdyti naikintuvus F-16 dar neprasidėjo, per nacionalinį telemaratoną sakė Ukrainos oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, pranešė „Ukrinform“.
 
J. Ihnato teigimu, procesas vyksta, bet mokymai dar neprasidėjo. „Tokia yra realybė, bet tikimės teigiamų sprendimų“, – sakė jis.
 
Karinių oro pajėgų vadovybė ir kitų agentūrų atstovai „kiekvieną dieną sprendžia šią problemą“, ypač būdami užsienyje, jie studijuoja bazes ir tariasi su partnerėmis, kur, kokiais pagrindais ir kas mokys ukrainiečių lakūnus, sakė J. Ihnatas. Jis pabrėžė, kad daugelis šalių turi mokymo bazes ir centrus bei dabar sprendžia, kur ir kiek Ukrainos pilotų galima priimti į mokymus.
 
J. Ihnatas pareiškė, kad Ukraina turės naikintuvus F-16, šis sprendimas jau priimtas. Tačiau, jo teigimu, reikia suprasti, kad tai dar neįmanoma, tam reikia laiko. „Mūsų karinės ir politinės vadovybės prašymas partnerėms, kad tai nebūtų atidėliojama, kai galima paspartinti“, – sakė J. Ihnatas. Uždelstas lakūnų rengimo ir naikintuvų perkėlimo į Ukrainą procesas lemia tiek gynėjų, tiek civilių aukas, pabrėžė jis.
 
Viljama Sudikienė (UKRINFORM)
 
2023.07.05; 06:00
Trumposios naujienos

Apklausa: dauguma ukrainiečių taikos derybas su Rusija laiko neįmanomomis. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Daugiau kaip 60 proc. Ukrainos piliečių nepritaria deryboms su Rusija, net jei jos būtų vedamos siekiant gelbėti žmonių gyvybes.
 
Tai rodo Ilko Kučerivo demokratinių iniciatyvų fondo ir Razumkovo centro surengtos apklausos rezultatai, kurie buvo paskelbti ketvirtadienį per spaudos konferenciją naujienų agentūroje „Ukrinform“.
 
„Ukrainos visuomenė po visų Rusijos nusikaltimų tiesiog netiki, kad su ja galima sudaryti tvirtus ir ilgalaikius taikos susitarimus. Daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų pareiškė, kad nepritaria deryboms, net jei jos būtų surengtos siekiant gelbėti žmonių gyvybes. 23 proc. mano, jog dėl žmonių gyvybių gelbėjimo reikia ryžtis deryboms su Rusija. 17 proc. respondentų nesutiko nė su vienu iš šių teiginių arba neturėjo konkrečios nuomonės šiuo klausimu“, – sakė žurnalistams Demokratinių iniciatyvų fondo vykdomasis direktorius Petro Burkovskis.
 
Apklausos duomenimis, 93 proc. respondentų tiki Ukrainos pergale kare su Rusija, o abejoja tik 3 proc. tyrimo dalyvių. Tarp tų, kurie tiki Ukrainos pergale, 39 proc. mano, kad ji bus pasiekta iki 2023 metų vasaros, 22 proc. tikisi jos po 1-2 metų, 20 proc. pareiškė, kad ji gali būti iškovota artimiausiais mėnesiais.
 
Apklausa parodė, kad 39 proc. ukrainiečių svarbiausiu karo įvykiu tapo Mariupolio gynyba, 37 proc. – Chersono išvadavimas, 33 proc. – rusų išvijimas iš Černihivo, Kyjivo ir Sumų sričių.
 
Apklausa buvo surengta gruodžio 13-21 dienomis, joje dalyvavo 2018 respondentų, vyresnių kaip 18 metų amžiaus.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.12.30; 09:10
Gordijo mazgas

Ukrainos diplomatijos galva Pavlo Klimkinas. EPA – ELTA nuotr.
Ukraina jau ruošia keletą „siurprizų“ Rusijai už jos sprendimą supaprastinta tvarka išduoti rusiškus pasus Donbaso gyventojams, Briuselyje vykstančiame Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų susitikime pareiškė Ukrainos diplomatijos galva Pavlo Klimkinas.

„Iš esmės bus keletas siurprizų, bet aš jų neatskleisiu. Yra idėjos, susijusios su praktiškais, techniniais biometrijos dalykais. Yra idėjos, susijusios su gyventojų surašymu. Taigi yra labai, labai daug dalykų, mes juos dabar konsoliduojame. Yra idėjos, apie kurias jūs dabar neišgirsite, nes jie bus atliekami specialiųjų tarnybų lygmeniu, o yra idėjos, apie kurias išgirsite jau artimiausiu metu“, – spaudos konferencijoje sakė P. Klimkinas, praneša Ukrainos valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“.

Pasak ministro, Ukraina šiuo metu taip pat rengia sisteminį daugelio valstybių atsakymą į rusiškų pasų dalybas, nes tokie Rusijos veiksmai kelia grėsmę ne tik Rusijos kaimynėms, bet ir visai Europos Sąjungai.

„Aš Vokietijos (užsienio reikalų) ministrui pasakiau – ten, Vokietijoje, yra 2 milijonai rusakalbių, pasižiūrėkime, kiek pas juos rusiškų pasų“, – kalbėjo P. Klimkinas.

„Svarbu, kad ES suprastų, jog šį kartą (po Rusijos sprendimo dalyti pasus Donbaso gyventojams. – ELTA) kažkokiomis formaliomis sankcijos, asmeninėmis, negalima nieko užbaigti – tai tikrai būtų tai, ką Ukrainoje vadina išdavyste. Jei mes 10, 20, 50 žmonių įvesime sankcijas, tai nebus atsakymas. Manau, kad mes žingsnis po žingsnio judėsime sisteminio atsakymo link“, – tęsė P. Klimkinas.

Ukrainos atstovo teigimu, jei Europos Taryba nebereikalaus iš Rusijos įsipareigojimų vykdymo, tada tai gali suteikti Ukrainai pagrindo nesilaikyti Minsko susitarimo.

„Manęs daugelis kolegų klausė, kas bus su Europos Taryba (ET). Aš jiems atsakiau sąžiningai: jei eisite ten, kur norėjo kelios šalys (pasisakančios už tai, kad Rusija liktų Europos Tarybos nare, nepriklausomai nuo įsipareigojimų vykdymo. – ELTA), aš iš tikrųjų, tą pačią dieną išeisiu ir pasakysiu, kad, pirmiausia pas mus jokio Minsko (susitarimo. – ELTA) nėra, o antra, susitarimą pražudė ne tik Maskva, bet ir jūs“, – pareiškė P. Klimkinas.

Ministro teigimu, tarptautiniuose santykiuose ypač svarbios yra pačios valstybių ir institucijų pozicijos, o jei Europos Tarybos pozicija neatitiks ankstesnių pareiškimų Rusijos atžvilgiu, Minsko susitarimas gali visiškai žlugti.

„Visi supranta, kad jei dabar, kai Rusijai praktiškai dalija pasus, bus koks nors žingsnis, vertinamas kaip ET palankumas Rusijai, tada viso to, ką mes darėme, logika visiškai griūna. Iš esmės mūsų draugai ir partneriai laikosi būtent tokios nuomonės“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras.

Gegužės 16-17 dienomis Helsinkyje vyks Europos Tarybos Ministrų Komiteto posėdis, kuriame dalyvaus 47 valstybių narių užsienio reikalų ministrai. 

Rusija, Europos Tarybos valstybė narė, nuo 2017-ųjų birželio nebesilaiko savo įsipareigojimų organizacijai ir nebemoka įmokų į ET biudžetą. Visgi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra sakęs, kad palaiko Rusijos narystę ET. Tokios pozicijos laikosi daugelis valstybių narių.

Po Krymo aneksijos 2014-aisiais ET suspendavo Rusijos balsavimo teisę Parlamentinėje Asamblėjoje. Draudimas galioja iki šiol.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.14; 00:30
Žvalgyba

Christina Hebel / Der Spiegel

Štai jau beveik keturias savaites „ukrainiečių žurnalistas Romanas Suščenka neturi galimybės kontroliuoti savo gyvenimo“, rašo vokiečių žurnalo Der Spiegel apžvalgininkė Kristina Hebel. 

Maskvoje suimtas Ukrinform žurnalistas Romanas Suščenka kaltinamas šnipinėjimu. Unian.net nuotr.
Maskvoje suimtas Ukrinform žurnalistas Romanas Suščenka kaltinamas šnipinėjimu. Unian.net nuotr.

Šių metų rugsėjo 30 dieną jis buvo suimtas FSB bendradarbių Maskvos centre. 47-rių metų Ukrainos valstybinės informacijos agentūros Ukrinform žurnalistas kaltinamas šnipinėjimu, už tai jam gresia nelaisvė iki 20 metų.

Žurnalisto, šešerius pastaruosius metus dirbusio Ukrinform korespondentu Prancūzijoje, suėmimas „kelia daug klausimų dar ir todėl, kad Rusijos valdžia skelbia prieštaringus pareiškimus“. Antai, Rusijos URM tvirtina, kad Suščenka neturi galiojančios vizos žurnalistiniam darbui. Bet, kaip pabrėžia žurnalas, ji jam ir nereikalinga privataus pobūdžio vizitui. Pasak informacijos, gautos iš jo šeimos, Suščenka atvyko į Maskvą pas savo sūnėną ir draugus.

FSB pranešė, kad Suščenka, kuris, beje, buvo suimtas praėjus vos kelioms valandoms po atvykimo, girdi, tikslingai rinko informaciją apie Rosgvardiją, o tai yra valstybės paslaptis. Ten taip pat pranešė, kad žurnalistas yra „Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pulkininkas“, o tai neigia ne tik pats Suščenka, bet ir oficialusis Kijevas.

Suščenkos byla kelia nerimą Ukrainos žurnalistams, kurie vertina ją kaip bandymą įbauginti. Ukrinform generalinis direktorius Aleksandras Charčenka savo bendradarbio suėmimą stato į vieną gretą šalia kitų Rusijoje nuteistų ukrainiečių bylų. Kaip pavyzdį jis nurodo ukrainiečių karę Nadeždą Savčenko, kuri buvo apkeista, iškalėjusi dvejus metus, taip pat ukrainiečių režisierių Olegą Sencovą, nuteistą 20 metų nelaisvės. Ukrainos teisės gynėjų duomenimis, iš viso Rusijos kalėjimuose dabar laikoma apie 20 Ukrainos piliečių. Charčenka juos vadina „ukrainiečiais įkaitais, kuriuos Rusija nori panaudoti prieš Ukrainą“.

Beje, Suščenkos bylos viešinti negalima. Suimtojo advokatas Markas Feiginas, gynęs opozicionierius ir panko grupės Pussy Riot dalyves, procesą vadina „slaptu“, nes, valdžios duomenimis, Suščenkos byla susijusi su valstybės paslaptimi. Dėl to advokatui teko pasirašyti pažadą jos neviešinti, kad galėtų dalyvauti baudžiamojoje byloje.

Tuo tarpu Suščenkos advokatas jau žino šio proceso baigtį. „Romanas Suščenka bus nuteistas kalėti ir vėliau apkeistas“, prognozuoja Feiginas, minėdamas Savčenko istoriją.

Juk Ukrainos kalėjimuose, kaip rašo Der Spiegel, šiuo metu sėdi apie 150 Rusijos kariškių bei specialiųjų tarnybų bendradarbių, taigi „žurnalistas – tai geras objektas mainams“.

Informacijos šaltinis: leidinys Der Spiegel.

2016.11.01; 23:56